Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

e2-480-798/2026 2-55-3-02679-2017-9 kategorijos: 3.3.2.6.1; 3.3.2.6.2; 3.4.2.3.4 (S)

2026 m. birželio 18 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Laimos Ribokaitės, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Tomo Venckaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Estero“ ir suinteresuoto asmens (kreditorės) likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Sorita“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. balandžio 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Estero“ prašymą dėl atsakovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „FINIENS“ bankroto byloje patvirtintų kreditorių pakeitimo ir suinteresuoto asmens (kreditorės) likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Sorita“ priešieškinį dėl reikalavimo teisių perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia.

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Estero“ kreipėsi į atsakovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir LUAB) „FINIENS“ bankroto bylą nagrinėjantį teismą su prašymu dėl kreditorių pakeitimo pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Sorita“ (pradinės kreditorės) ir UAB „Estero“ (naujosios kreditorės) sudarytą 2024 m. spalio 24 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį, kurios pagrindu pradinė kreditorė perleido naujajai kreditorei 43 600 Eur reikalavimo, užtikrinto hipoteka, teisę į skolininkę ir įkaito davėją LUAB „FINIENS“ (toliau – ir reikalavimo perleidimo sutartis).

Nurodė, kad reikalavimo perleidimo sutarties formai taikomi tokie pat reikalavimai kaip ir pagrindinei prievolei. Įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.93 straipsnio 3 dalis). Be to, UAB „Estero“ nepateikė duomenų apie perleisto reikalavimo, užtikrinto hipoteka, įregistravimą Lietuvos Respublikos hipotekos registre.

Nurodė, kad reikalavimo perleidimo sutartis turi būti kvalifikuojama kaip sandoris, kuriuo keičiamas hipotekos kreditoriaus asmuo, t. y. atliekamas hipotekos sandorio pakeitimas, todėl ji turėjo būti sudaryta notarine forma, o hipotekos pakeitimo duomenys turi būti įrašomi viešame registre ta pačia tvarka kaip ir hipoteka (CK 4.185 straipsnio 6 dalis). Reikalavimo perleidimas naujosios kreditorės vardu nėra įregistruotos ir išviešintas. Taip pat egzistuoja visos CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos sąlygos reikalavimo perleidimo sutartį pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento actio Pauliana instituto pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų.

Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, daro išvadą, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta. Taip pat nėra pagrindo peržengti atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos ribas.

Apeliacijos objektas – skundžiamos teismo nutarties, kuria prašymas dėl kreditorių pakeitimo netenkintas ir priešieškinio reikalavimas dėl reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia nuo sudarymo momento patenkintas, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ (paskolos davėja) ir UAB „FINIENS“ (paskolos gavėja) 2015 m. sausio 20 d. sudarė paskolos sutartį.

UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ (pradinė kreditorė) 2015 m. gegužės 19 d. perleido UAB „Sorita“ (naujajai kreditorei) 40 000 Eur reikalavimo teisę į skolininkę UAB „FINIENS“ pagal 2015 m. sausio 20 d. paskolos sutartį.

UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ (paskolos davėja) ir UAB „FINIENS“ (paskolos gavėja) 2015 m. gegužės 20 d. sudarė naują paskolos sutartį.

UAB Sorita“ (kreditorė) ir UAB „FINIENS“ (skolininkė bei įkaito davėja) 2015 m. gegužės 29 d. sudarė sutartinės (maksimaliosios) hipotekos sutartį, patvirtintą notarės Lilijos Šilerienės, (reg. Nr. 1-5367), kurios pagrindu įkaito davėja UAB „FINIENS“ savo turtu (žemės sklypais) užtikrino įsipareigojimus (prievoles) kreditorei pagal 2015 m. gegužės 20 d. paskolos sutartį (toliau – ir hipotekos sutartis).

Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1-794/2026 iškėlė bankroto bylą atsakovei UAB ,,FINIENS“; 2019 m. birželio 20 d. nutartimi atsakovės LUAB „FINIENS“ bankroto byloje patvirtino trečiosios eilės kreditorės UAB „Sorita“ 43 600 Eur reikalavimą, grįstą 2015 m. gegužės 20 d. paskolos sutartimi; 2021 m. gruodžio 20 d. nutartimi atsakovės LUAB „FINIENS“ bankroto byloje patvirtino patikslintą LUAB „FINIENS“ kreditorių reikalavimų sąrašą, be kita ko, kreditorės LUAB „Sorita“ 43 600 Eur reikalavimą, užtikrintą hipoteka: 40 000 Eur dalį, tenkintiną pirmuoju etapu ir 3 600 Eur dalį, tenkintiną antruoju etapu.

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1737-794/2021 paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 22 d. sprendimą, kuriuo atmestas ieškovės UAB „FINIENS“ ieškinys pripažinti 2015 m. gegužės 20 d. paskolos sutartį bei notarinės formos 2015 m. gegužės 29 d. sutartinę hipoteką negaliojančiomis.

UAB „Sorita“ (pradinė kreditorė) ir UAB „Estero“ (naujoji kreditorė) 2024 m. spalio 24 d. sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį, kuria pradinė kreditorė perleido naujajai kreditorei 43 600 Eur reikalavimo teisę pagal 2015 m. gegužės 20 d. paskolos sutartį bei visas iš šios reikalavimo teisės kylančios ir su ja susijusias papildomas teises į LUAB „FINIENS“.

Vilniaus apygardos teismas 2025 m. sausio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-559-430/2026 iškėlė bankroto bylą atsakovei UAB „Sorita“; 2025 m. rugsėjo 26 d. nutartimi pripažino UAB „Sorita“ likviduojama dėl bankroto.

UAB „Estero“ kreipėsi į atsakovės LUAB „FINIENS“ bankroto bylą nagrinėjantį teismą su prašymu dėl kreditorių pakeitimo pagal reikalavimo teisių perleidimo sutartį.

Lietuvos apeliacinis teismas 2026 m. sausio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-94-854/2026 Vilniaus apygardos teismo 2025 m. lapkričio 18 d. nutartį panaikino ir prašymą dėl kreditorių pakeitimo perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, konstatavęs, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino jokių su reikalavimo perleidimo sutartimi susijusių faktinių aplinkybių, ex officio nesprendė klausimo dėl reikalavimo perleidimo sutarties niekinio pobūdžio ir nepasisakė dėl LUAB „Sorita“ prašymo įvertinti reikalavimo, užtikrinto hipoteka, perleidimo sutarties galiojimą (negaliojimą).

Suinteresuotas asmuo (kreditorė) BUAB „Sorita“ prašė ginčą nagrinėti atsakovės LUAB „FINIENS“ bankroto bylą nagrinėjančio teismo.

Dėl arbitražinės išlygos

Reikalavimo perleidimo sutarties 5.3 papunktyje nurodyta, kad visi ginčai pagal šį susitarimą (priedą), visus jo pakeitimus, papildomus susitarimus, kitus dokumentus, o taip pat ginčai dėl perleidžiamų reikalavimo teisių bei jų atsiradimo pagrindo, galutinai sprendžiami Respublikiniame komercinio arbitražo teisme pagal jo Reglamentą, arbitrą (arbitrus) parenkant naujajai kreditorei, pripažinti negaliojančiu.

Lietuvos apeliacinis teismas 2026 m. sausio 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-94-854/2026 pažymėjo, kad tarp reikalavimo perleidimo sutarties šalių egzistuoja ginčas, kuris pagal reikalavimo perleidimo sutarties 5.3 papunktį spręstinas arbitražo teisme, o pirmosios instancijos teismas atmetė prašymą dėl kreditorių pakeitimo, neatlikęs jokio reikalavimo perleidimo teisėtumo vertinimo. Tokiu procesiniu sprendimu teismas sukūrė ydingą neapibrėžtumo situaciją.

Apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti byloje fakto ir teisės klausimus, turi pats pašalinti bylos faktinių aplinkybių nustatymo klaidas, taip pat nustatytus materialiosios ir proceso teisės normų taikymo ir aiškinimo trūkumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-421/2015). Taip pat teismas bankroto bylose turi būti aktyvus ir, nesant byloje pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, imtis priemonių reikšmingoms kreditoriaus reikalavimo patvirtinimui aplinkybėms išaiškinti. Tokį teismo aktyvumą, nepažeidžiant rungimosi civiliniame procese principo, įtvirtina ir JANĮ 3 straipsnio 4 punkte nustatytas teisėjo vadovavimo procesui principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-381/2023, 34 punktas).

Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą apeliantės UAB „Estero“ argumentą, kad sudaryto ir galiojančio arbitražinio susitarimo pagrindu visi ginčai, kylantys iš reikalavimo perleidimo sutarties, sprendžiami arbitražo teisme.

Pirma, teismų praktikoje išaiškinta, reikalavimo perleidimo sutartis yra tiesiogiai susijusi su pradiniu sandoriu, kurio pagrindu perduodama reikalavimo teisė, ir visi ginčai dėl reikalavimo perleidimo sutarties yra taip pat susiję su pradiniu sandoriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2008; 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-545/2009; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).

Šiuo atveju reikalavimo perleidimo sutartis yra susieta su 2015 m. gegužės 20 d. paskolos sutartimi (pradiniu sandoriu), kurios pagrindu 2015 m. gegužės 29 d. atsirado šalutinė prievolė (hipoteka). Hipotekos sutartyje nėra nuostatų dėl jurisdikcijos, o paskolos sutarties 9 punkte įtvirtinta, kad visi ginčai, kylantys iš šios sutarties, gali būti perduoti nagrinėti teismui Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Byloje nėra duomenų, kad iki ginčo reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo paskolos sutarties šalys buvo raštu įforminusios jurisdikcijos sąlygos pakeitimą (paskolos sutarties 9 punkto pakeitimą). Dėl to atmetamas kaip nepagrįstas apeliantės 1 teiginys, kad analogiškoje byloje Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. kovo 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-504-826/2025 ieškinį paliko nenagrinėtą. Šioje teismo nutartyje aiškiai nurodyta, kad 2023 m. lapkričio 7 d. papildomu susitarimu buvo pakeistas 2023 m. rugpjūčio 31 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties 1.15 papunktis, pagal kurį visi ginčai dėl kreditorinių reikalavimo teisių į BUAB „FINIENS“ perleidimo (įsigijimo) galutinai sprendžiami arbitraže.

Antra, įstatymų leidėjas nesuteikia arbitražo teismui kompetencijos spręsti kreditorių pakeitimo juridinio asmens bankroto byloje klausimą. Reikalavimo teisės perleidimas yra tvirtinamas teismo, atliekant kreditorių ir jų reikalavimų sąrašo patikslinimo procesinį veiksmą (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 26 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 42 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-474-450/2024, 13 punktas). Teismas, gavęs informaciją ir įrodymus apie įvykusį materialiųjų teisių perėmimą, privalo svarstyti procesinių teisių perėmimo klausimą, nepriklausomai nuo byloje dalyvaujančių asmenų valios, nes, perimant materialiąsias civilines subjektyvines teises, perimamos atitinkamos procesinės teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203-969/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1330-585/2020).

Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo (toliau – KAĮ) 49 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, kad bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali netvirtinti arbitraže nagrinėjamų kreditoriaus reikalavimų tol, kol bus priimtas tų reikalavimų dydį patvirtinantis arbitražo teismo sprendimas, tačiau teismas patvirtina visus neginčijamus reikalavimus (neginčijamą jų dalį) IBĮ (dabar galiojančio JANĮ) nustatyta tvarka.

Tarp UAB „Estero“ ir LUAB „Sorita“ nėra ginčo dėl pagrindinio reikalavimo dydžio (43 600 Eur) ir UAB „Estero“ neprašo atsakovės bankroto byloje patvirtinti 43 600 Eur reikalavimą, tenkintiną trečiąja eile, o siekia įstoti į LUAB „FINIENS“ bankroto bylą kaip prioritetinė kreditorė (su 43 600 Eur reikalavimu, užtikrintu hipoteka). Byloje nėra duomenų (paaiškinimų ir įrodymų aprašo) apie šalių ginčo nagrinėjimą, susijusį su reikalavimo perleidimo sutartimi, arbitraže (KAĮ 49 straipsnio 9 dalis).

Trečia, KAĮ 49 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad turtiniai reikalavimai arbitražinio susitarimo šaliai, kuriai iškelta bankroto byla, nagrinėjami bankroto bylą iškėlusiame teisme, kai to prašo visos arbitražinio susitarimo šalys, kurioms bankroto byla neiškelta. Šiuo atveju reikalavimo perleidimo sutarties šalis – UAB „Estero“ – kreipėsi į atsakovės LUAB „FINIENS“ bankroto bylą nagrinėjantį teismą su prašymu dėl kreditorių pakeitimo reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu, o kita šalis – LUAB „Sorita“ – su prašymu pakeisti kreditores nesutiko bei kvestionavo reikalavimo, užtikrinto hipoteka, perleidimo teisėtumą. Lietuvos apeliacinis teismas 2026 m. sausio 3 d. nutartyje nurodė, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pasisakyti dėl LUAB „Sorita“ prašymo reikalavimo perleidimo sutartį pripažinti negaliojančia, aiškintis, ar yra šios kreditorės valia tokį savarankišką reikalavimą reikšti, pasisakyti dėl tokios galimybės buvimo, formos tinkamumo, išaiškinti jai proceso taisykles, nurodyti galimus procesinio dokumento trūkumus. Bylos nagrinėjimo antrą kartą pirmosios instancijos teisme metu suinteresuotas asmuo (kreditorė) LUAB „Sorita“ pateikė priešieškinį dėl reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia CK 1.80 straipsnio ir actio Pauliana pagrindais, o UAB „Estero“ nurodė, kad šalių ginčas nagrinėtinas arbitraže, nors prašymą dėl kreditorių pakeitimo reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu buvo pateikusi nagrinėti teismui. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad abi arbitražinio susitarimo šalys (UAB „Erstero“ ir LUAB „Sorita“) išreiškė valią bylinėtis atsakovės LUAB „FINIENS“ bankroto bylą nagrinėjančiame teisme, t. y. savo teisių gynybos pasirinkimu atsisakė reikalavimo perleidimo sutarties 5.3 papunktyje suformuluotos arbitražinės išlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-81-421/2020, 43 punktas).

Apibendrinusi tai, ką nurodė, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą apeliantės UAB „Estero“ atskirojo skundo dalį, kurioje nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai (dėl arbitražinės išlygos) nagrinėjo LUAB „Sorita“ priešieškinio reikalavimą. Priešingai, skolininkės ir įkaito davėjos LUAB „FINIENS“ bankroto byloje pareikšti reikalavimo perleidimo sutarties šalių tarpusavyje susiję reikalavimai nagrinėtini (turi būti nagrinėjami) teisme, nes kreditorių pakeitimo juridinio asmens nemokumo procese klausimo sprendimas priskirtas teismo kompetencijai.

Dėl priešieškinio reikalavimų

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai akivaizdus sandorio negaliojimo pagrindas ir nereikia rinkti papildomų įrodymų, teismas ex officio gali pripažinti sandorį negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-469/2020, 31–33 punktai).

Sandorio forma – tai sandorį sudarančių šalių valios išraiška tam tikru būdu. Įstatymo nustatytus reikalavimus sandorio formai lemia sandorio sudėtingumas, reikšmė, sandorio dalyko pobūdis. Priklausomai nuo sudėtingumo ir kitų aptartų kriterijų, sandoriai sudaromi konkliudentiniais veiksmais, žodžiu ar paprasta rašytine forma (CK 1.71–1.73 straipsniai), o įstatymo nustatytais atvejais – notarine forma (CK 1.74 straipsnis). Notarinės formos nesilaikymas visais atvejais daro sandorį negaliojantį (CK 1.93 straipsnio 3 dalis).

CK 6.871 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jeigu paskolos davėjas yra juridinis asmuo, paskolos sutartis turi būti rašytinė visais atvejais, neatsižvelgiant į paskolos sutarties sumą. Pagal CK 6.871 straipsnio 4 dalį, jeigu paskolos suma viršija tris tūkstančius eurų ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos.

Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (LITEKO) registruotais duomenimis, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-1737-794/2021, kuria 2015 m. gegužės 20 d. paskolos sutartis palikta galioti, 34 ir 38 punktuose konstatuota, kad pagal paskolos sutartį UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pervedė UAB „FINIENS“ 40 000 Eur bei paskolos sutartyje šalys patvirtino, jog pinigai UAB „FINIENS“ perduoti iki šios paskolos sutarties sudarymo ir UAB „FINIENS“ nepateikus tai paneigiančių įrodymų.

Pagal CK 6.101 straipsnio 2 dalį, perleidžiant hipoteka užtikrintą reikalavimą, perleidžiama ir hipotekos teisė. 2015 m. gegužės 20 d. paskolos sutarties 6 punkte nurodyta, kad, užtikrinant paskolos gavėjos (UAB „FINIENS“) įsipareigojimų pagal šią sutartį vykdymą, paskolos gavėja pirminiu įkeitimu paskolos davėjos naudai įkeičia UAB „FINIENS“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą (žemės sklypus).

Sandorio šalys laisvos pasirinkti hipotekos sandorį sudaryti kaip atskirą sandorį arba susitarimą dėl hipotekos įtraukti į sutartį, iš kurios atsiranda pagrindinė prievolė (CK 4.185 straipsnio 1 dalis). UAB Sorita“ (kreditorė) ir UAB „FINIENS“ (skolininkė bei įkaito davėja) sudarė atskirą notariškai patvirtintą 2015 m. gegužės 29 d. sutartinės hipotekos sutartį, kurios pagrindu įkaito davėja UAB „FINIENS“ savo turtu (žemės sklypais) užtikrino įsipareigojimus (prievoles) kreditorei pagal 2015 m. gegužės 20 d. paskolos sutartį (Hipotekos sutarties II dalies „Bendrosios sąlygos“ 2 punktas). Dėl to 2015 m. gegužės 20 d. paskolos sutartis notariškai neprivalėjo būti patvirtinta.

CK 4.189 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, perleidžiant hipoteka užtikrintą reikalavimą, perleidžiama ir hipotekos teisė. Hipoteka užtikrintas reikalavimas perleidžiamas laikantis reikalavimo teisės perleidimą reglamentuojančių šio kodekso šeštosios knygos nuostatų (CK 6.101–6.104, 6.107 straipsnių). Tai yra įstatymo leidėjas expressis verbis (aiškiais žodžiais) įtvirtino reikalavimo teisių perleidimą reglamentuojančių normų taikymo pirmenybę. Pažymėtinas kasacinio teismo išaiškinimas, kad, sprendžiant reikalavimo teisių perleidimo sutarties formos teisėtumo klausimą, taikytinas CK 6.103 straipsnis – dėl reikalavimo perleidimo sutarties formos sprendžiama pagal pagrindinę prievolę (nagrinėjamu atveju 43 600 Eur pagrindinę prievolę, kildinamą iš rašytinės formos paskolos sutarties), iš kurios atsirado teisė – reikalavimo perleidimo dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2014).

Apibendrinusi nurodytus argumentus, teisinį reguliavimą ir aktualų bylai kasacinio teismo išaiškinimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, kad reikalavimo perleidimo sutartis sudaryta pažeidus imperatyvųjį notarinės formos reikalavimą (CK 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punktą), todėl yra negaliojanti CK 1.80 straipsnio prasme (atitinkamai prašymą dėl kreditorių pakeitimo pareiškė asmuo, neturintis reikalavimo teisės). Šiuo atveju reikalavimo perleidimo sutarčiai taikoma tokia pati rašytinė forma kaip ir 2015 m. gegužės 20 d. paskolos sutarčiai (CK 4.189 straipsnio 1 dalis, 6.103 straipsnis).

Pirmosios instancijos teismas, neteisingai išsprendęs bylos dalį (nepagrįstai patenkinęs priešieškinio pirmą reikalavimą) nepasisakė dėl kito priešieškinio (alternatyvaus) reikalavimo. Ši bylos dalis apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais. CPK yra nustatytas ribotos apeliacijos modelis, kuriam būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-342-611/2020, 49 punktas).

Dėl prašymo skolininkės ir įkaito davėjos bankroto byloje pakeisti prioritetines kreditores

Teisę perleisti finansinius reikalavimus numato ĮBĮ 26 straipsnio 3 dalies ir reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo metu (2024 m. spalio 24 d.) galiojusios (bei šiuo metu galiojančios) JANĮ 94 straipsnio 5 dalies normos, nustatančios, kad bankroto proceso metu kreditoriaus reikalavimai gali būti perleisti kitam kreditoriui arba asmeniui.

Reikalavimo teisės perleidimas po to, kai kreditoriaus reikalavimas buvo patvirtintas bankroto (nemokumo) byloje, t. y. įvykęs bankrutuojančio juridinio asmens prievolių modifikavimas, tvirtinamas teismo būtent aptarto instrumento pagalba – atliekant kreditorių reikalavimų sąrašo patikslinimo procesinį veiksmą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1718-823/2016 15 punktas). Teismo nutarties, kuria tvirtinamas kreditoriaus reikalavimo teisių ar jų dalies perleidimas kitam kreditoriui, esminis tikslas yra materialiųjų teisinių pasekmių įteisinimas. Procesiniai padariniai šiuo atveju yra išvestiniai, o ne dominuojantys (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1467-943/2015).

Pagal ĮBĮ 34 straipsnį įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrinti kreditoriaus reikalavimai tenkinami pirmiausia iš lėšų, gautų pardavus įkeistą įmonės turtą, arba perduodant įkeistą turtą. Jei įkeistas turtas parduodamas už didesnę kainą negu įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrintų reikalavimų suma, šių lėšų likutis skiriamas kitų kreditorių reikalavimams tenkinti šio įstatymo 35 straipsnyje nustatyta tvarka.

Hipoteka užtikrinto reikalavimo perleidimo faktas savaime nepakankamas pakeisti prioritetines kreditores skolininkės ir įkaito davėjos bankroto byloje. Apeliantė UAB „Estero“ siekdama būti pakeista kaip prioritetinė kreditorė (kurios reikalavimo teisė į skolininkę užtikrinta hipoteka), turėjo (turi) pateikti teismui ne tik 43 600 Eur reikalavimo teisę patvirtinantį dokumentą (reikalavimo perleidimo sutartį), bet ir dokumentą, pagrindžiantį UAB „Estero“ įgytas papildomas teises (Hipotekos registro išrašą). Pagal įstatymą hipotekos sandorio pakeitimai turi būti tokios pat formos kaip ir atskirai sudaryta 2015 m gegužės 29 d. hipotekos sutartis ir hipotekos pakeitimo duomenys įrašomi viešame registre ta pačia tvarka kaip ir hipoteka (CK 4.185 straipsnio 6 dalis). Teisėjų kolegija sutinka su UAB „Estero“, kad hipotekos perleidimo faktas galioja tik tarp cedento (pradinės kreditorės LUAB „Sorita“) ir cesionarijaus (naujosios kreditorės UAB „Estero“) bei negali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis, t. y. skolininkę ir įkaito davėją LUAB „FINIENS“ bei jos kreditorius (CK 1.75 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3 327/2007). Dėl to skundžiama teismo nutartimi prašymas dėl prioritetinių kreditorių pakeitimo atsakovės LUAB „FINIENS“ bankroto byloje netenkintas pagrįstai.

Dėl bylos procesinės baigties, apeliantės 2 atskirojo skundo ir bylinėjimosi išlaidų

Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias hipoteka užtikrinto reikalavimo perleidimą (CPK 330 straipsnis) ir nukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimo dėl CK 6.103 straipsnio taikymo sprendžiant reikalavimo teisių perleidimo sutarties formos klausimą. Dėl to UAB „Estero“ atskirojo skundo dalis tenkinama iš dalies ir Vilniaus apygardos teismo 2026 m. balandžio 24 d. nutarties dalis, kuria priešieškinis patenkintas iš dalies, panaikinama bei šis klausimas išsprendžiamas iš esmės – atmetamas suinteresuoto asmens (kreditorės) LUAB „Sorita“ priešieškinio reikalavimas pripažinti UAB „Sorita“ ir UAB „Estero“ sudarytą 2024 m. spalio 24 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento, kaip prieštaraujančią imperatyvioms teisės normoms (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kitas suinteresuoto asmens (kreditorės) LUAB „Sorita“ priešieškinio reikalavimas – pripažinti reikalavimo perleidimo sutartį negaliojančia nuo sudarymo momento actio Pauliana instituto pagrindu, kaip pažeidusią pradinės kreditorės BUAB „Sorita“ ir jos kreditorių interesus, perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Dėl suinteresuoto asmens LUAB „Sorita“ atskirojo skundo nepasisakoma, kadangi šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas spręstinas galutiniu procesiniu sprendimu, atsižvelgus į bylos baigtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268-421/2016, 37 punktas).

Taip pat bylinėjimosi išlaidų, kurios susidarė Lietuvos apeliaciniame teisme, paskirstymo pareiga tenka teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020, 18 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamosi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 329 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 330 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2026 m. balandžio 24 d. nutarties dalį, kuria netenkintas pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Estero“ prašymas dėl kreditorių pakeitimo atsakovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „FINIENS“ bankroto byloje, palikti nepakeistą. Kitą nutarties dalį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – netenkinti suinteresuoto asmens (kreditorės) likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Sorita“ priešieškinio reikalavimo pripažino niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2024 m. spalio 24 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį. Suinteresuoto asmens (kreditorės) likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Sorita“ priešieškinio reikalavimą pripažinti reikalavimo perleidimo sutartį negaliojančia nuo sudarymo momento actio Pauliana instituto pagrindu ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo (paskirstymo) klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.