- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-02-25
- Bylos Nr.
- e2-226-881/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02679-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Bajoras, Vilija Mikuckienė, Aldona Tilindienė
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aldonos Tilindienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „CONSTRUCTION ACE“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 30 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „CONSTRUCTION ACE“ finansinį reikalavimą likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Finiens“ nemokumo (bankroto) byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartimi atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Finiens“ iškėlė nemokumo (bankroto) bylą. Nutartis įsiteisėjo 2018 m. lapkričio 7 d. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 18 d. nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
2. Likviduojamos dėl bankroto UAB (toliau – LUAB) „Finiens“ nemokumo administratorė UAB „Reniva“ pateikė teismui prašymą netvirtinti pareiškėjos bankrutavusios UAB (toliau – BUAB) „CONSTRUCTION ACE“ 1 199 165,89 Eur finansinio reikalavimo LUAB „Finiens“ bankroto byloje. Nurodė, kad gavusi pareiškėjos prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo ir jį patikrinusi, nemokumo administratorė nesutiko su pateiktu prašymu. LUAB „Finiens“ bankroto byla iškelta 2018 m. lapkričio 7 d., o pareiškėjai BUAB „CONSTRUCTION ACE“ bankroto byla iškelta dar anksčiau – 2015 m. rugsėjo 25 d., tačiau pareiškėja nepaaiškino, kodėl prašymą patvirtinti finansinį reikalavimą pateikė tik 2024 m. spalio 9 d. Pareiškėja praleido įstatyme numatytą finansinio reikalavimo pateikimo terminą, tačiau neprašė jo atnaujinti. Prašyme dėl reikalavimo patvirtinimo nurodoma, kad pareiškėja be teisinio pagrindo sumokėjo LUAB „Finiens“ 1 199 165,89 Eur (4 140 480 litų). Pareiškėja pateikė bankinių mokėjimo nurodymų lentelę nuo 2013 m. liepos 29 d. iki 2014 m. vasario 17 d. Iš nemokumo administratorės turimų LUAB „Finiens“ banko sąskaitų išrašų matyti, kad LUAB „Finiens“ pareiškėjai nuo 2012 m. gruodžio 13 d. iki 2014 m. liepos 10 d. pervedė 666 305,61 Eur (2 300 620 litų). Mokėjimo nurodymų paskirtyje nurodyta, kad mokėjimai atlikti pagal sutartį, tačiau, anot nemokumo administratorės, duomenų, kokiu pagrindu buvo atlikti mokėjimai, nėra, todėl laikytina, jog mokėjimai atlikti be teisinio pagrindo. Dėl to, pareiškėjos finansinis reikalavimas turi būti sumažintas 666 305,61 Eur. Be to, dengdama pareiškėjos skolą, LUAB „Finiens“ sumokėjo pareiškėjos kreditorei bankrutavusiai kredito unijai (toliau – BKU) „Vilniaus taupomoji kasa“ 579 240,04 Eur (2 000 000 litų), pagal LUAB „Finiens“ ir UAB „Lidl Lietuva“ 2013 m. rugpjūčio 13 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį. Pagal šią sutartį, UAB „Lidl Lietuva“ įsipareigojo sumokėti turto įsigijimo kainą, tačiau mokėjimo nurodymą turėjo atlikti į BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ banko sąskaitą ir mokėjimo paskirtyje nurodyti „už UAB „CONSTRUCTION ACE“. Taigi, UAB „Lidl Lietuva“ 2013 m. rugpjūčio 28 d. bankinio mokėjimo nurodymu į BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ banko sąskaitą sumokėjo 579 240,04 Eur, kuriais buvo sumažinta BUAB „CONSTRUCTION ACE“ skola BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ pagal 2012 m. spalio 31 d. paskolos sutartį, taip pat įvykdyta ir LUAB „Finiens“ prievolė BUAB „CONSTRUCTION ACE“. Todėl pareiškėjos finansinis reikalavimas turi būti sumažintas ir 579 240,04 Eur. Atsižvelgiant į tai, LUAB „Finiens“ yra sumokėjusi pareiškėjai daugiau, nei jos pareikštas finansinis reikalavimas, t. y. 1 245 545,65 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. gruodžio 30 d. nutartimi patenkino LUAB „Finiens“ nemokumo administratorės UAB „Reniva“ prašymą ir atsisakė patvirtinti BUAB „CONSTRUCTION ACE“ finansinį reikalavimą LUAB „Finiens“ bankroto byloje.
4. Teismas nustatė, kad byloje pateiktoje UAB „Findep“ 2024 m. spalio 7 d. konsultacinėje išvadoje nurodyta, jog neįmanoma nustatyti, kokiu tikslu buvo atlikti BUAB „CONSTRUCTION ACE“ mokėjimai LUAB „Finiens“, be to, neįgytas joks turtas, prekės ar paslaugos, todėl mokėjimai įvertinti kaip išankstiniai apmokėjimai, avansu sumokėtos sumos. Konsultacinei išvadai parengti buvo remiamasi BUAB „CONSTRUCTION ACE“ banko sąskaitos išrašais, kadangi tyrimui nebuvo pateiktos sutartys ar kiti mokėjimus galintys pagrįsti dokumentai. Teismas taip pat nustatė, kad tarp UAB „Lidl Lietuva“ ir LUAB „Finiens“ 2013 m. rugpjūčio 13 d. buvo sudaryta notarinė nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią UAB „Lidl Lietuva“ įsipareigojo sumokėti 579 240,04 Eur turto kainą į BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ banko sąskaitą ir mokėjimo paskirtyje nurodyti, kad tai yra UAB „CONSTRUCTION ACE“ prievolės, kylančios iš 2012 m. spalio 31 d. paskolos sutarties Nr. 12-00428 LTL, įvykdymas. Iš LUAB „Finiens“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo teismas nustatė, kad LUAB „Finiens“ atskirais pavedimais pervedė BUAB „CONSTRUCTION ACE“ 108 300 litų (31 365,85 Eur). Iš UAB „Finiens“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo teismas nustatė, kad LUAB „Finiens“ atskirais pavedimais pervedė BUAB „CONSTRUCTION ACE“ 2 307 320 Lt (668 246,06 Eur). Atliktų mokėjimo nurodymų paskirtis – „pagal sutartį“. Nors LUAB „Finiens“ nemokumo administratorė nurodė, kad bendra mokėjimo nurodymų suma – 2 300 620 Lt (666 305,61 Eur), tačiau teismas nustatė, jog nemokumo administratorė neįtraukė 2012 m. lapkričio 23 d. mokėjimo nurodymo, kuriuo buvo pervesta 115 000 litų, taigi, iš viso LUAB „Finiens“ BUAB „CONSTRUCTION ACE“ pervedė 1 278 851,95 Eur, t. y. 699 611,91 Eur pagal LUAB „Finiens“ atliktus bankinius mokėjimus ir 579 240,04 Eur pagal UAB „Lidl Lietuva“ mokėjimo nurodymą.
5. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartis, kuria UAB „Finiens“ iškelta bankroto byla, įsiteisėjo 2018 m. lapkričio 7 d. Nutartyje nurodyta, kad kreditoriai per 45 dienų terminą nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos turi teisę pareikšti finansinius reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos. Dėl to, terminas pareikšti finansinius reikalavimus baigėsi 2018 m. gruodžio 22 d. Nagrinėjamu atveju pareiškėja BUAB „CONSTRUCTION ACE“ prašymą įtraukti į LUAB „Finiens“ kreditorių sąrašą pateikė 2024 m. spalio 9 d., todėl reikšmingai praleido terminą. Pareiškėja nenurodė termino praleidimo priežasčių, kurias teismas galėtų pripažinti svarbiomis, taip pat pareiškėja neprašė atnaujinti praleisto termino. Pareiškėja rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad dėl BUAB „CONSTRUCTION ACE“ atliktų mokėjimų LUAB „Finiens“ auditą nuspręsta atlikti po to, kai Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. birželio 11 d. nutartimi konstatavo, jog tarp BUAB „CONSTRUCTION ACE“ ir LUAB „Finiens“ 2012 m. lapkričio 7 d. sudaryta preliminarioji sutartis buvo niekinis sandoris, todėl auditas atliktas laiku. Teismas pritarė suinteresuoto asmens UAB „Nikosparta“ argumentams, kad BUAB „CONSTRUCTION ACE“ nemokumo administratorė, laikydamasi įstatyme nustatytų terminų, turėjo patikrinti pareiškėjos sudarytus sandorius ir pareikšti atitinkamus finansinius reikalavimus.
6. Teismas nusprendė, kad pareiškėjos prašymas patvirtinti finansinį reikalavimą negali būti tenkinamas dėl įstatyme įtvirtinto termino praleidimo, juolab kad pareiškėja nenurodė jokių objektyvių termino praleidimo aplinkybių bei nepateikė prašymo atnaujinti praleistą terminą. Termino praleidimas, anot teismo, yra savarankiškas pagrindas netvirtinti pareiškėjos finansinio reikalavimo.
7. Įvertinęs UAB „Findep“ 2024 m. spalio 7 d. konsultacinę išvadą, teismas konstatavo, kad išvada yra deklaratyvi ir nepagrįsta, specialisto išvados prieštarauja viena kitai, todėl konsultacinę išvadą įvertino kaip neobjektyvų įrodymą. Nors specialistas pateikė išvadą apie tai, kad negalima nustatyti, kokiu tikslu BUAB „CONSTRUCTION ACE“ atliko mokėjimus LUAB „Finiens“, tačiau taip pat padarė išvadą, jog šie mokėjimai turėtų būti apskaitomi kaip išankstiniai apmokėjimai arba avansu sumokėtos sumos. Taigi, viena vertus specialistas pripažino, kad negali nustatyti pavedimų tikslo, tačiau tuo pačiu metu padarė išvadą apie mokėjimų tikslą.
8. Teismas nesutiko su LUAB „Finiens“ nemokumo administratorės teiginiais, kad LUAB „Finiens“ yra sumokėjusi pareiškėjai BUAB „CONSTRUCTION ACE“ daugiau, nei pareiškėjos pareikštas finansinis reikalavimas. Nemokumo administratorė nurodė, kad LUAB „Finiens“ sumokėjo BUAB „CONSTRUCTION ACE“ 1 245 545,65 Eur, nors teismas apskaičiavo, jog tiksli suma yra 1 278 851,95 Eur. Teismas nusprendė, kad BUAB „CONSTRUCTION ACE“ finansinis reikalavimas yra paneigtas kitais įrodymais, t. y. LUAB „Finiens“ bankų sąskaitų išrašais ir UAB „Lidl Lietuva“ 2023 m. rugpjūčio 25 d. raštu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
9. Pareiškėja BUAB „CONSTRUCTION ACE“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 30 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patvirtinti BUAB „CONSTRUCTION ACE“ 532 860,28 Eur finansinį reikalavimą LUAB „Finiens“ bankroto byloje. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Apeliantė nepraleido senaties termino finansiniam reikalavimui pareikšti. Nagrinėjamu atveju svarbu atsižvelgti į tai, kad reikalavimas yra grindžiamas be pagrindo LUAB „Finiens“ atliktais mokėjimais, kurių mokėjimo paskirtis nurodyta „pagal sutartį“. Vienintelė BUAB „CONSTRUCTION ACE“ nemokumo administratorei žinoma tarp apeliantės ir LUAB „Finiens“ sudaryta sutartis – 2012 m. lapkričio 7 d. preliminarioji sutartis, kuri Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. birželio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-266-516/2024 buvo pripažinta niekine. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad, po nurodyto teismo procesinio sprendimo priėmimo, atsirado pagrindas atlikti BUAB „CONSTRUCTION ACE“ atliktų mokėjimų LUAB „Finiens“ auditą. Apeliantė 2024 m. spalio 7 d. gavo audito specialistų tyrimo išvadą, kurioje nustatyta, jog LUAB „Finiens“ grąžintina suma apeliantei yra 1 199 165,89 ?ur. Nurodyta suma nėra susijusi ir nepatenka į BUAB „CONSTRUCTION ACE“ Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2087-852/2017 pagrindu priteistų sumų balansą. BUAB „CONSTRUCTION ACE“ ir LUAB „Finiens“ vadovai, akcininkai bei kiti atsakingi asmenys, slėpė nuo nemokumo administratorių bet kokias su šių bendrovių veikla susijusias aplinkybes, dokumentus, tyčia klaidino, teikdami suklastotas, niekines sutartis, todėl iki 2024 m. birželio 11 d. nebuvo objektyvaus pagrindo ir galimybės atlikti mokėjimų auditą. Apeliantė prašymą patvirtinti finansinį reikalavimą pateikė 2024 m. spalio 9 d., t. y. po 2 dienų nuo specialisto išvados gavimo dienos. Tai patvirtina, kad apeliantė veikė operatyviai. Finansinio reikalavimo pareiškimui taikytinas senaties terminas šiuo atveju turi būti skaičiuojamas nuo momento, kada apeliantės nemokumo administratorė sužinojo apie pagrindą pareikšti finansinį reikalavimą.
9.2. Teismo motyvas, kad konsultacinę išvadą atlikęs specialistas, nurodęs, kaip turėtų būti apskaityti atlikti mokėjimai, pateikė išvadą dėl atliktų mokėjimų tikslo, yra klaidingas. Atliktų mokėjimų tikslas yra teisinė kategorija, nusakanti, kokiu tikslu yra atliktas konkretus mokėjimas. Konsultacinėje išvadoje pateikta išvada, kad „mokėjimai turėtų būti apskaitomi kaip išankstiniai apmokėjimai arba avansu sumokėtos sumos“ yra buhalterinė išvada, kuri yra skirta įvertinti be teisinio pagrindo atliktus mokėjimus. Tokia išvada nusako ne mokėjimų tikslą, bet paaiškina, kaip be pagrindo atlikti mokėjimai turėtų būti apskaityti. Todėl priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, konsultacinė išvada nėra nei deklaratyvi, nei prieštaringa. Konsultacinė išvada yra tik vienas iš apeliantės pateiktų įrodymų, todėl išvada turi būti vertinama kompleksiškai su kitais pateiktas įrodymais, pavyzdžiui, mokėjimo nurodymais.
9.3. LUAB „Finiens“ nemokumo administratorė tiek mokėjimus be paskirties, tiek UAB „Lidl Lietuva“ atliktą mokėjimą, bando panaudoti antrą kartą – kitose bylose LUAB „Finiens“ laikėsi pozicijos, kad LUAB „Finiens“ atlikti bankiniai nurodymai (grąžinimai) BUAB „CONSTRUCTION ACE“, taip pat UAB „Lidl Lietuva“ atliktas 579 240,04 Eur mokėjimas buvo atlikti turint tikslą grąžinti BUAB „CONSTRUCTION ACE“ pagal 2012 m. spalio 8 d. preliminariąją sutartį sumokėtą avansą. Į Vilniaus apygardos teismo nagrinėtą civilinę bylą Nr. e2-2087-852/2017 LUAB „Finiens“ teikė įrodymus, kurių pagrindu teigė, kad visi LUAB „Finiens“ atlikti bankiniai mokėjimo nurodymai, bei UAB „Lidl Lietuva“ atliktas 579 240,04 Eur mokėjimas yra avanso pagal 2012 m. spalio 8 d. preliminariąją sutartį grąžinimas. Tiek Vilniaus apygardos teismas, tiek vėliau Lietuvos apeliacinis teismas šiuos įrodymus įvertino ir konstatavo, kad nėra pagrindo pripažinti, jog LUAB „Finiens“ 2014 m. liepos 10 d. pateiktas susitarimas yra realus ir nėra pagrindo pripažinti, kad mokėjimai buvo atlikti, siekiant grąžinti avansą pagal 2012 m. spalio 8 d. preliminariąją sutartį.
9.4. Apeliantė sutiko su LUAB „Finiens“, kad mokėjimai turėtų būti vertinami bendrai su BUAB „CONSTRUCTION ACE“ atliktais mokėjimais LUAB „Finiens“ ir nustatomas bendras šių mokėjimų balansas. Toks balansas bet kuriuo atveju reiškia, kad LUAB „Finiens“ privalo grąžinti skirtumą tarp apeliantės sumokėtų ir LUAB „Finiens“ grąžintų sumų, t. y. 532 860,28 Eur. Tačiau apeliantė nesutinka, kad į mokėjimų balansą reikėtų įtraukti ir UAB „Lidl Lietuva“ atliktą 579 240,04 Eur mokėjimą BKU „Vilniaus taupomoji kasa“. LUAB „Finiens“ nemokumo administratorė UAB „Lidl Lietuva“ 2013 m. rugpjūčio 28 d. atliktą mokėjimą bandė panaudoti skirtingose bylose. Pavyzdžiui, kaip matyti iš Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. rugsėjo 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-721-910/2024, LUAB „Finiens“ įrodinėjo, kad UAB „Lidl Lietuva“ mokėjimą atliko kaip LUAB „Finiens“ lėšų, gautų pagal 2012 m. lapkričio 7 d. preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį iš BUAB „CONSTRUCTION ACE“, grąžinimą. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2087-852/2017, kuris įsiteisėjo po Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-57-241/2018 priėmimo, buvo nustatyta, kad LUAB „Finiens“ turi grąžinti BUAB „CONSTRUCTION ACE“ 1 477 299 Eur skolą. Ši suma buvo faktiškai sumokėta LUAB „Finiens“ iš lėšų, kurias BUAB „CONSTRUCTION ACE“ gavo pagal 2012 m. spalio 31 d. paskolos sutartį su BKU „Vilniaus taupomoji kasa“.
9.5. Apeliantės prašomas patvirtinti finansinis reikalavimas negali būti įskaitytas į bendrą tarp šalių per LUAB „Finiens“ banko sąskaitas vykusių mokėjimų balansą, kadangi pagal paskirtį ir pobūdį tai visiškai kitiems teisiniams santykiams priskirtinas mokėjimas, susijęs su šalių tarpusavio santykiais, kilusiais BUAB „CONSTRUCTION ACE“ pervedus LUAB „Finiens“ paskolos, gautos iš BKU „Vilniaus taupomoji kasa“, lėšas (1 477 299 Eur) ir galimu jų daliniu grąžinimu. Kadangi pagal pobūdį UAB „Lidl Lieuva“ atliktas mokėjimas akivaizdžiai skiriasi nuo šalių tarpusavio mokėjimų, vykdytų per banko sąskaitas, nurodant mokėjimo paskirtyje „pagal sutartį“, UAB „Lidl Lietuva“ atlikto mokėjimo panaudojimas BUAB „CONSTRUCTION ACE“ pareikšto finansinio reikalavimo mažinimui reikštų įskaitymo atlikimą, kuris yra draudžiamas pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 28 straipsnio nuostatos.
Atsiliepimas
10. LUAB „Finiens“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 30 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Netgi tuo metu, kai BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ pareiškė BUAB „CONSTRUCTION ACE“ bankroto byloje 2015 m. lapkričio 9 d. finansinį reikalavimą, patvirtino, jog 2013 m. rugpjūčio 28 d. iš UAB „Lidl Lietuva“ gavo 579 240,04 Eur, kurie buvo užskaityti BUAB „CONSTRUCTION ACE“ prievolių pagal 2012 m. spalio 31 d. paskolos sutartį dengimui.
10.2. LUAB „Finiens“ yra sumokėjusi apeliantei daugiau, nei apeliantės pareikštas 1 199 165,89 Eur finansinis reikalavimas, t. y. 1 245 545,65 Eur.
11. Kreditorė UAB „8 Stebuklas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 30 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
11.1. Apeliantės nurodytos aplinkybės, susijusios su termino pareikšti reikalavimą (ne)praleidimu, nesudaro pagrindo atnaujinti terminą. Apeliantė turi įrodyti, kad buvo rūpestinga, domėjosi skolininkės padėtimi (ypač atsižvelgiant į finansinio reikalavimo atsiradimo laiką) ir dėl objektyvių kliūčių negalėjo pateikti finansinio reikalavimo laiku.
11.2. Tai, kad LUAB „Finiens“ nemokumo administratorei nebuvo perduoti 532 860,28 Eur mokėjimus pagrindžiantys dokumentai, nesudaro pagrindo teigti, jog mokėjimai LUAB „Finiens“ atlikti be teisinio pagrindo, juolab kad apeliantė atskirajame skunde sutiko su teismo nustatyta aplinkybe, jog LUAB „Finiens“ bankų sąskaitų išrašai patvirtina, jog LUAB „Finiens“ pervedė BUAB „CONSTRUCTION ACE“ 699 611,91 Eur.
11.3. Konsultacinė išvada negali būti vertinama kaip patikimas rašytinis įrodymas, nes išvadą pateikusiam asmeniui buvo pateikti BUAB „CONSTRUCTION ACE“ sąskaitos išrašai už 2013 – 2014 metus bei informacija, kurioje nebuvo nurodyta galiojančių sutarčių ir (ar) susitarimų, kurie galėtų atitikti mokėjimo nurodymų paskirtyje nurodytą įrašą „pagal sutartį“. Nėra aišku, kokie dokumentai užduotį atlikusiam specialistui buvo pateikti ir kokie dokumentai buvo vertinami. Be to, užduotį atlikęs specialistas nurodė, kad neprisiima atsakomybės dėl pasekmių, kurios galėtų kilti dėl to, jei išvados rezultatai galėtų kisti dėl vėliau pateiktų dokumentų ar iškilusių faktų.
11.4. Atskirojo skundo argumentus, susijusius su UAB „Lidl Lietuva“ 579 240,04 Eur mokėjimu, paneigia 2023 m. rugpjūčio 25 d. UAB „Lidl Lietuva“ raštas, iš kurio matyti, kad tarp UAB „Lidl Lietuva“ ir LUAB „Finiens“ 2013 m. rugpjūčio 13 d. buvo sudaryta notarinė nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartis, kuri numatė, jog 2 000 000 litų turi būti sumokėti į BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ vardu atidarytą sąskaitą, mokėjimo paskirtyje nurodant, kad mokėjimas atliekamas BUAB „CONSTRUCTION ACE“ prievolės, kylančios iš 2012 m. spalio 31 d. paskolos sutarties, įvykdymui.
Atsiliepimas
12. Kreditorė UAB „Nikosparta“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 30 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Civilinėje byloje Nr. e2A-266-516/2024 niekine pripažinta preliminarioji sutartis nėra susijusi su apeliantės nurodytais 2013 – 2014 metais atliktais mokėjimais LUAB „Finiens“, todėl nurodytas teismo sprendimas negalėjo suteikti ir nesuteikė apeliantei jokios naujos informacijos. Preliminarioji sutartis buvo pateikta teismui su BUAB „CONSTRUCTION ACE“ 2016 m vasario 17 d. ieškiniu LUAB „Finiens“. Ieškinyje nurodyta, kad 2012 m. lapkričio 7 d. ir 9 d. mokėjimais (868 807,92 Eur ir 608 491,66 Eur) BUAB „CONSTRUCTION ACE“ perdavė LUAB „Finiens“ avansą pagal 2012 m. spalio 8 d. preliminariąją sutartį. Ieškinys LUAB „Finiens“ pareikštas nenustačius, kad BUAB „CONSTRUCTION ACE“ būtų įgijusi iš LUAB „Finiens“ nekilnojamąjį turtą. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2087-852/2017 nustatytos aplinkybės, kad LUAB „Finiens“ 2012 m. lapkričio 7 ir 9 d. gavo iš BUAB „CONSTRUCTION ACE“ 1 477 299,58 Eur, tačiau nuspręsta, kad šie mokėjimai buvo atlikti ne pagal 2012 m. lapkričio 7 d. preliminariąją sutartį. Preliminarioji sutartis ir civilinėje byloje Nr. e2-2087-852/2017 nustatytos aplinkybės yra nesusiję su apeliantės prašymu, kadangi skiriasi sumos bei mokėjimų paskirtis. Pareiškėjo pateiktame 2013 – 2014 metais atliktų mokėjimų sąraše nurodyta mokėjimo paskirtis „pagal sutartį“, o 2012 m. lapkričio 7 ir 9 d. mokėjimuose nurodyta „pagal 2012 m. spalio 8 d. preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį“.
12.2. Terminas finansiniam reikalavimui pareikšti yra reikšmingai praleistas dėl apeliantės neveikimo, o ne dėl to, kad Lietuvos apeliacinis teismas tik 2024 m. birželio 11 d. priėmė galutinį sprendimą dėl preliminariosios sutarties, kaip niekinio sandorio. Apeliantė dar 2023 m. lapkričio 10 d. pareiškė reikalavimą pripažinti preliminariąją sutartį niekine, todėl jau 2023 m. lapkričio 10 d. subjektyviai galėjo suprasti, kad jos teisės yra pažeistos ir, atitinkamai, galėjo pateikti finansinį reikalavimą LUAB „Finiens“ bankroto byloje, atlikti papildomus tyrimo veiksmus. Tačiau finansinis reikalavimas pateiktas tik 2024 m. spalio 9 d. Apeliantė sąmoningai nenurodo, kada kreipėsi dėl konsultacinės išvados gavimo, nurodo tik datą, kada ši buvo gauta. Pagal konsultacinės išvados 1.5 papunktį, tyrimas buvo pradėtas 2024 m. rugsėjo 6 d., nors apeliantė teigia, kad sužinojo apie finansinio reikalavimo atsiradimą po 2024 m. birželio 11 d.
12.3. Apeliantė konsultacinę išvadą parengusiai bendrovei nepateikė dokumentų ar sutarčių, kurių pagrindu mokėjimai galėjo būti atliekami.
12.4. BUAB „CONSTRUCTION ACE“ nemokumo administratorė pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) nustatytus terminus įvertino bendrovės sudarytus sandorius (kurie apėmė ir 2012 metus), pervestas pinigų sumas tretiesiems asmenims ir LUAB „Finiens“, kadangi BUAB „CONSTRUCTION ACE“ nemokumo procese buvo nustatyti du LUAB „Finiens“ 2012 m. lapkričio 7 ir 9 d. atlikti mokėjimai pagal preliminariąją sutartį, dėl kurių BUAB „CONSTRUCTION ACE“ dar 2016 m. vasario 17 d. pareiškė ieškinį LUAB „Finiens“. Šios aplinkybės patvirtina, kad bankrutuojančios bendrovės nemokumo administratorė tuomet skyrė dėmesį bendrovės turto, teisių ir reikalavimų nustatymui, turėjo įvertinti ir šiuo metu pareikšto reikalavimo atsiradimo aplinkybes. 2024 metais pareikštas reikalavimas dėl 2013 – 2014 metais atliktų mokėjimų patvirtina, kad termino atnaujinimas būtų nesuderinamas su specialiųjų bankroto teisės normų tikslais ir paskirtimi.
12.5. Apeliantė nepateikė informacijos apie apeliantės ir LUAB „Finiens“ ekonominius ryšius, bendras sutartis, bendras skolas tretiesiems asmenims. Apeliantė nurodė, kad žino tik vieną preliminariąją sutartį, kurios pagrindu galėjo būti atliekami mokėjimai. Ši aplinkybė yra nepagrįsta, nes preliminarioji sutartis buvo sudaryta 2012 m. lapkričio 7 d. ir buvo susijusi su apeliantės 2012 m. lapkričio 7 ir 9 d. atliktais mokėjimais. Užfiksuota, kad 2012 m. spalio 31 d. garantiniu raštu LUAB „Finiens“ įsipareigojo atlyginti tretiesiems asmenims galimus BUAB „CONSTRUCTION ACE“ įsiskolinimus. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-3354-794/2022 buvo pripažinta BUAB „CONSTRUCTION ACE“ ir LUAB „Finiens“ solidarioji atsakomybė kreditorei UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“. Taigi, BUAB „CONSTRUCTION ACE“ bei LUAB „Finiens“ ne tik siejo sutartiniai santykiai, tačiau šie subjektai buvo pripažinti kartu veikiantys kitų asmenų atžvilgiu. Šios aplinkybės nebuvo nurodytos rengiant konsultacinę išvadą.
Šalies argumentai
12.6. Apeliantės teiginys, kad aplinkybė, jog konsultacinėje išvadoje nurodyta, kad mokėjimo pavedimai turi būti apskaitomi kaip avansinis mokėjimas, nereiškia ir nenustato mokėjimų tikslo, taip pat yra klaidingas. Konsultacinėje išvadoje nurodyta, kad nors buvo atliekami mokėjimai „pagal sutartį“, tačiau BUAB „CONSTRUCTION ACE“ negavo jokio turto ar paslaugų, todėl šie mokėjimai turėtų būti užskaitomi kaip avansiniai mokėjimai. Pateikus dokumentus, turėtų būti atliekami sudengimai avansiniams mokėjimams. Taigi, buvo padaryta išvada, kad nors ir buvo atlikti mokėjimai, kurių paskirtis „pagal sutartį“, BUAB „CONSTRUCTION ACE“ nepateikė dokumentų apie naudos gavimą, todėl tai yra avansiniai mokėjimai. Be to, pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad konsultacinėje išvadoje nurodytos aplinkybės ir išvados yra prieštaringos.
12.7. Tarp BUAB „CONSTRUCTION ACE“ ir LUAB „Finiens“ atliktų bankinių mokėjimo nurodymų metu buvo susiklostę glaudūs ekonominiai bei teisiniai santykiai. Nuo visų atliktų mokėjimų yra praėję daugiau nei 10 metų, bet per visą šį laikotarpį nei viena iš šalių neteikė reikalavimų grąžinti nepagrįstai gautas ar pervestas lėšas. Akivaizdu, kad šie pavedimai buvo daromi su tikslu ir sąmoningai, nepriklausomai nuo to, ar tai buvo žodinis ar rašytinis susitarimas. Tai, kad BUAB „CONSTRUCTION ACE“ laikosi pozicijos, jog atlikti mokėjimai turi būti apskaitomi kaip avansas ar išankstinis mokėjimas, ne tik patvirtina aplinkybę, jog LUAB „Finiens“ pagrįstai gavo pervestas lėšas – tačiau ir suteikia BUAB „CONSTRUCTION ACE“ galimybę savo teises (jeigu jos buvo pažeistos) ginti kitais pažeistų teisių gynybos būdais (pavyzdžiui, restitucijos būdu). Apeliantės siūlomas nepagrįsto praturtėjimo aiškinimas iš esmės paneigtų nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo principus, kadangi šį institutą draudžiama taikyti kaip priemonę, siekiant palengvinti reikalavimo įrodymą ar išvengti kitų teisės normų taikymo. Tai, kad buvo pervedamos tokios didelės sumos, bendrovių bendradarbiavimo laikotarpiu, mokėjimo nurodymų paskirtyje aiškiai nurodant, jog tai yra pavedimai pagal sutartį, tačiau vėliau, bankrutuojant ir nepateikiant dokumentų nemokumo administratoriui, teigti, jog tai yra „netyčiniai“ ar avansiniai pavedimai, rodo, kad apeliantė siekia pasinaudoti nepagrįsto praturtėjimo institutu, siekdama išvengti kitų teisės normų taikymo.
12.8. BUAB „CONSTRUCTION ACE“ pavedimus atliko tikslingai ir sąmoningai, kiekviename pavedime nurodė pavedimo paskirtį. Pavedimų sumos buvo nevienodos, daromos periodiškai. Atitinkamai, net jeigu ir nebūtų jokios sutarties ar kitos prievolės LUAB „Finiens“ šias sumas gauti, šie pavedimų požymiai bei tai, kad BUAB „CONSTRUCTION ACE“ daugiau kaip 10 metų nereiškė reikalavimo atgauti pervestas sumas pagal nepagrįsto praturtėjimo institutą, rodo, jog šie pavedimai buvo daromi prisiimant nuostolių atsiradimo riziką.
12.9. Kreditorė prašo taikyti bendrąjį dešimties metų ieškinio senaties terminą. Pagal apeliantės pateiktus duomenis, paskutinis pervedimas į LUAB „Finiens“ banko sąskaitą buvo atliktas 2014 m. vasario 7 d. Reikalavimas dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo pateiktas 2024 m. spalio 9 d., t. y. praėjus daugiau nei 10 metų nuo vėliausiai atlikto mokėjimo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas teisėjų kolegija nenustatė.
14. Nagrinėjamoje byloje apeliacinis procesas vyksta dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė įtraukti pareiškėją BUAB „CONSTRUCTION ACE“ į LUAB „Finiens“ kreditorių sąrašą. Proceso pirmosios instancijos teisme metu pareiškėja prašė įtraukti ją į LUAB „Finiens“ kreditorių sąrašą su 1 199 165,89 Eur finansiniu reikalavimu. Atsižvelgdama į tai, kad atskiruoju skundu reiškiamas reikalavimas panaikinti apskųstą nutartį ir patvirtinti pareiškėjos 532 860,28 Eur finansinį reikalavimą, teisėjų kolegija bylą apeliacine tvarka nagrinėja neperžengdama atskirojo skundo faktinio ir teisinio pagrindo ribų.
Dėl naujų įrodymų
15. Kartu su atskiruoju skundu apeliantė BUAB CONSTRUCTION ACE“ pateikė naujus įrodymus – LUAB „Finiens“ į Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtą civilinę bylą Nr. e2-2087-852/2017 pateiktus įrodymus (2014 m. liepos 10 d. susitarimo kopiją) dėl mokėjimų paskirties. Apeliantė paaiškino, kad būtinybė pateikti naujus įrodymus atsirado tik susipažinus su pirmosios instancijos teismo nutarties motyvu, jog UAB „Lidl Lietuva“ atliktas mokėjimas buvo kvalifikuotas kaip LUAB „Finiens“ be pagrindo gautų lėšų grąžinimas, nors pati LUAB „Finiens“ tiek 2017 metais tiek ir 2024 metais vykusių teisminių procesų metu laikėsi pozicijos, kad šiuo mokėjimu buvo grąžinamos BUAB „CONSTRUCTION ACE“ lėšos, sumokėtos LUAB „Finiens“ iš BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ suteiktos paskolos. Naujai teikiami įrodymai, anot apeliantės, patvirtina, kad UAB „Lidl Lietuva“ atliktas mokėjimas nėra susijęs su prašomu patvirtinti finansiniu reikalavimu, kuris grindžiamas bendru tarp BUAB ,,CONSTRUCTION ACE“ ir LUAB „Finiens“ be teisinio pagrindo vykdytų bankinių mokėjimų balansu.
16. Kreditorė UAB „8 stebuklas“ nesutinka su apeliantės prašymu, nes įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme. Be to, aplinkybės, susijusios su UAB „Lidl Lietuva“ mokėjimu, byloje dalyvaujantiems asmenims, tarp jų ir apeliantei, buvo žinomos ir pirmosios instancijos teisme iš LUAB „Finiens“ nemokumo administratorės nurodomų aplinkybių bei 2023 m. rugpjūčio 25 d. UAB „Lidl Lietuva“ rašto. Kreditorė UAB „Nikosparta“ taip pat nesutinka su apeliantės prašymu, nurodo, kad neaiški teikiamo dokumento kopijos kilmė, nes dokumento neturėjo nei BUAB „CONSTRUCTION ACE“, nei LUAB „Finiens“ nemokumo administratorės. Akcentuoja, kad nurodytas dokumentas nebuvo įvertintas civilinėje byloje Nr. e2-2087-852/2017. Šis dokumentas pirmą kartą buvo pateiktas teismui 2022 metais, tretiesiems asmenims bandant atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-2087-852/2017, vėliau ginčijant preliminariąją sutartį, tačiau bylas nagrinėję teismai atsisakė vertinti šį įrodymą.
17. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
18. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsižvelgiant į apeliantės naujai teikiamo įrodymo sudarymo datą, nurodytina, jog šis įrodymas galėjo būti pateiktas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Apeliantė pripažino, kad šis įrodymas buvo teikiamas civilinėje byloje Nr. e2-2087-852/2017, kurioje kaip proceso šalis dalyvavo ir apeliantė. Tai sudaro pagrindą prielaidai, kad teikiamas įrodymas apeliantei buvo prieinamas šios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Teisėjų kolegija kritiškai įvertina apeliantės argumentus, kad būtinybė pateikti naujus įrodymus atsirado tik susipažinus su pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais. Argumentas, kad UAB „Lidl Lietuva“ atliktas mokėjimas gali būtų susijęs su pareiškėjos BUAB „CONSTRUCTION ACE“ prašomu patvirtinti finansiniu reikalavimu, buvo nurodytas dar LUAB „Finiens“ procesiniame dokumente, kuriuo inicijuotas nagrinėjamas civilinis ginčas. Pažymėtina, kad apeliantė yra reikšmingą bylinėjimosi patirtį turintis subjektas, atstovaujama profesionalių teisininkų, kuriems yra žinoma, jog esminis bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme, todėl būtent jame pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis) turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju nėra pagrindo taikyti bendrosios taisyklės (CPK 314 straipsnis) išimtį ir BUAB „CONSTRUCTION ACE“ pateiktą įrodymą pridėti prie bylos.
Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių
19. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartimi atsakovei UAB „Finiens“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta UAB „Reniva“. Ši nutartis įsiteisėjo 2018 m. rugsėjo 10 d.
Žemesnės instancijos teismas
20. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartimi patvirtintas BUAB „Finiens“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kuris buvo patikslintas vėlesnėmis nutartimis.
21. Pareiškėja BUAB „CONSTRUCTION ACE“ 2024 m. spalio 9 d. pateikė LUAB „Finiens“ nemokumo administratorei prašymą dėl 1 199 165,89 Eur reikalavimo patvirtinimo, kuriame nurodė, kad nuo 2013 m. liepos 29 d. iki 2014 m. vasario 17 d. pareiškėja BUAB „CONSTRUCTION ACE“ bankiniais mokėjimo nurodymais, kurių mokėjimo paskirtyje nurodyta „pagal sutartį“, be teisinio pagrindo sumokėjo LUAB „Finiens“ 1 199 165,89 Eur (4 140 480 litų). Pareiškėjos prašyme nurodyta, kad mokėjimų atlikimo laikotarpiu tarp šalių nebuvo sudaryta galiojančių sutarčių, kurių pagrindu galėjo būti atliekami mokėjimai.
22. LUAB „Finiens“ nemokumo administratorė UAB „Reniva“ pateikė teismui prašymą netvirtinti pareiškėjos BUAB „CONSTRUCTION ACE“ finansinio reikalavimo, kadangi nemokumo administratorės turimais duomenimis, LUAB „Finiens“ yra sumokėjusi pareiškėjai didesnę pinigų sumą, nei jos pareikštas finansinis reikalavimas, t. y. 1 245 545,65 Eur.
Dėl ginčui taikytinų teisės normų
23. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus JANĮ, neteko galios ĮBĮ su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). Pagal JANĮ 155 straipsnio 1 dalį iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams JANĮ nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias: 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje.
24. LUAB „FINIENS“ bankroto byla buvo iškelta 2018 m. rugsėjo 10 d. Bendrovės kreditorių sąrašas buvo patvirtintas Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartimi. Kreditorių finansinių reikalavimų tikslinimas nemokumo byloje, iškeltoje iki JANĮ įsigaliojimo, taip pat atliekamas pagal ĮBĮ nuostatas (JANĮ 155 straipsnis) ir šiame įstatyme nustatyta tvarka (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-956-241/2020). Atsižvelgiant į tai, dėl pareiškėjos BUAB „CONSTRUCTION ACE“ pateikto prašymo įtraukti ją į bendrovės kreditorių sąrašą ir patvirtinti 1 199 165,89 Eur finansinį reikalavimą pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė vadovaudamasis ĮBĮ normomis.
Dėl termino finansiniam reikalavimui bankroto byloje pareikšti
25. Termino finansiniam reikalavimui juridinio asmens bankroto byloje pareikšti praleidimas yra savarankiškas pagrindas atsisakyti patvirtinti finansinį reikalavimą, todėl apeliacinės instancijos teismas pirmiausiai pasisako dėl apeliantės BUAB „CONSTRUCTION ACE“ argumentų, kuriais kvestionuojamos pirmosios instancijos teismo išvados, kad pareiškėja praleido terminą finansiniam reikalavimui pareikšti ir nėra pagrindo pripažinti, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, bei jį atnaujinti.
26. Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punktą teismas, priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, privalo nustatyti ne ilgesnį kaip 45 dienų laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos. Teismas turi teisę priimti tvirtinti kreditorių reikalavimus, kurie buvo pateikti pažeidus ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punkte nustatytą terminą, jeigu termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Kreditorių pareiškimai dėl reikalavimų, susidariusių iki bankroto bylos iškėlimo, patvirtinimo, pateikti po šio straipsnio 4 dalies 5 punkte nustatyto termino, priimami iki teismo nutarties nutraukti bankroto bylą arba sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo dienos (ĮBĮ 10 straipsnio 9 dalis).
27. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartis iškelti UAB „Finiens“ bankroto bylą įsiteisėjo 2018 m. lapkričio 7 d. Šioje nutartyje buvo nustatytas 45 dienų terminas, skaičiuojamas nuo nutarties įsiteisėjimo dienos, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti finansinius reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos. Taigi, terminas LUAB „Finiens“ kreditorių finansiniams reikalavimams pareikšti pasibaigė 2018 m. gruodžio 28 d. Pareiškėja (apeliantė) BUAB „CONSTRUCTION ACE“ tik 2024 m. spalio 7 d. kreipėsi į LUAB „Finiens“ nemokumo administratorę, prašydama perduoti teismui tvirtinti 1 199 165,89 Eur finansinį reikalavimą, kuris kildinamas iš bankinių mokėjimo nurodymų, atliktų nuo 2013 m. liepos 29 d. iki 2014 m. vasario 17 d. Taigi, pareiškėja šiuo atveju daugiau kaip penkeriais metais praleido terminą finansiniam reikalavimui LUAB „Finiens“ bankroto byloje pareikšti.
28. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas atnaujinti praleistą finansiniam reikalavimui pateikti terminą, nurodė, kad BUAB „CONSTRUCTION ACE“, kuriai bankroto byla iškelta 2015 m. rugsėjo 25 d., nemokumo administratorė, laikydamasi įstatyme nustatytų terminų, turėjo patikrinti pareiškėjos sudarytus sandorius ir pareikšti atitinkamus finansinius reikalavimus.
29. Anot apeliantės, prašomas patvirtinti finansinis reikalavimas yra grindžiamas BUAB „CONSTRUCTION ACE“ mokėjimais LUAB „Finiens“, atliktais be teisinio pagrindo. Vienintelė BUAB „CONSTRUCTION ACE“ nemokumo administratorei žinoma tarp apeliantės ir LUAB „Finiens“ sudaryta sutartis – 2012 m. lapkričio 7 d. preliminarioji sutartis, kuri Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. birželio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-266-516/2024 buvo pripažinta niekine. Po šio teismo procesinio sprendimo priėmimo, apeliantės teigimu, atsirado pagrindas patikrinti BUAB „CONSTRUCTION ACE“ mokėjimus LUAB „Finiens“. Apeliantė 2024 m. spalio 7 d. gavo audito specialistų tyrimo išvadą, o prašymą patvirtinti finansinį reikalavimą pateikė 2024 m. spalio 9 d., t. y. po 2 dienų nuo specialisto išvados gavimo dienos.
30. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad teisinis pagrindas priimti kreditorių pareiškimus dėl reikalavimų, susidariusių iki bankroto bylos iškėlimo, yra tada, kai pripažįstama, jog jie paduoti dėl svarbių priežasčių praleidus ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punkte nustatytą terminą, ir teismas nėra priėmęs nutarties nutraukti bankroto bylą arba sprendimo dėl įmonės pabaigos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-326-2007). Tačiau galimybė tvirtinti (tikslinti) kreditorių finansinius reikalavimus iki įsiteisės teismo sprendimas dėl įmonės pabaigos, turėtų būti išimtis, bet ne taisyklė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2014).
31. Teismas, spręsdamas dėl konkrečių termino praleidimo priežasčių pripažinimo svarbiomis, atsižvelgia į termino paskirtį, termino praleidimo laikotarpį, aplinkybes, kurios pateisintų termino praleidimo trukmę, aplinkybes, realiai sutrukdžiusias asmeniui laiku įgyvendinti teisę per nustatytą terminą, bylos šalių elgesį ir kitas reikšmingas konkrečios situacijos aplinkybes. Taigi teismas, spręsdamas dėl praleisto termino atnaujinimo, turi nustatyti, kada atsirado ir kiek truko aplinkybės, kuriomis grindžiamos termino praleidimo priežastys ir jų svarba, taip pat ar išnykus kliūtims asmuo (kreditorius) per protingą laiką kreipėsi į teismą ar bankrutuojančios įmonės administratorių su finansiniu reikalavimu; vertinti, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai – šiems kriterijams turi reikšmės praleidusio terminą asmens veikla, patirtis ir kitos su juo susijusios savybės, turėjusios įtakos terminui praleisti. Įvertinamos ir galimos egzistavusios objektyvios aplinkybės, sutrukdžiusios asmeniui atlikti veiksmus per nustatytą terminą, trečiųjų asmenų veiksmai ir jų įtaka tam, kad teismo nustatytu terminu tam tikri veiksmai nebuvo atlikti, taip pat ar asmuo, privalantis atlikti veiksmus, turėjo pareigą veikti asmeniškai, ar veikė per atstovus, ar jo naudai tuos veiksmus turėjo atlikti kiti asmenys sutarties ar įstatymo nustatytos teisinės pareigos pagrindu bei kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-690/2018, 31 punktas).
32. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-2087-852/2017 pagal ieškovės (pareiškėjos) BUAB „CONSTRUCTION ACE“ ieškinį atsakovei LUAB „Finiens“ dėl 1 477 299,58 Eur skolos priteisimo. Ieškinys buvo grindžiamas aplinkybėmis, kad BUAB „CONSTRUCTION ACE“ ir LUAB „Finiens“ 2012 m. lapkričio 7 d. sudarė preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, kurios pagrindu atsakovė LUAB „Finiens“ turėjo atlygintinai perleisti ieškovei BUAB „CONSTRUCTION ACE“ nekilnojamojo turto objektus. Aptariama preliminarioji sutartis yra susijusi su BUAB „CONSTRUCTION ACE“ 2012 m. lapkričio 7 d. ir 9 d. avansiniais mokėjimais LUAB „Finiens“. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. kovo 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2087-852/2017 patenkino BUAB „CONSTRUCTION ACE“ ieškinį, kadangi nustatė, kad atsakovė LUAB „Finiens“ neperleido nekilnojamojo turto ir negrąžino ieškovei 2012 m. lapkričio 7 ir 9 d. avansu gautų lėšų. Nurodytas apygardos teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, nes Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m sausio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-57-241/2018 buvo paliktas nepakeistas.
33. Teisėjų kolegija sutinka su kreditorės UAB „Nikosparta“ atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentais, kad nagrinėjamu atveju labiau tikėtina, kad 2012 m. lapkričio 7 d. preliminarioji sutartis nėra susijusi su pareiškėjos nurodomais 2013 m. liepos 29 d. – 2014 m. vasario 17 d. atliktais mokėjimais, iš kurių kildinamas prašomas patvirtinti finansinis reikalavimas. Anksčiau nurodytos įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti priešingą, nei nurodo apeliantė, išvadą dėl 2012 m. lapkričio 7 d. preliminariosios sutarties ir 2013 m. liepos 29 d. – 2014 m. vasario 17 d. atliktų mokėjimų sąsajų. Savo ruožtu apeliantė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų atskirajame skunde išdėstytą poziciją (CPK 178 straipsnis).
34. Apeliantės nurodoma aplinkybė, kad po Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. birželio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-266-516/2024 priėmimo, kuomet preliminarioji sutartis buvo pripažinta niekine, atsirado pagrindas patikrinti BUAB „CONSTRUCTION ACE“ atliktus mokėjimus LUAB „Finiens“, nelemia kitokios išvados dėl apeliantės praleisto termino finansiniam reikalavimui LUAB „Finiens“ bankroto byloje pareikšti atnaujinimo. Pažymėtina, kad nurodytoje Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. e2A-266-516/2024 (kurioje apeliacine tvarka įvertintas Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-594-1097/2024 pagrįstumas), trečiasis asmuo BUAB ,,CONSTRUCTION ACE“ 2023 m. lapkričio 10 d. pareiškė savarankiškus reikalavimus, t. y. prašė pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2012 m. lapkričio 7 d. preliminariąją sutartį. Šiame kontekste teisėjų kolegija visiškai sutinka su kreditorės UAB „Nikosparta“ atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentais, kad BUAB „CONSTRUCTION ACE“ 2023 m. lapkričio 10 d. teismine tvarka ginčydama preliminariąją sutartį kaip niekinę, turėjo objektyviai suvokti, jog šis susitarimas nesukelia šalims teisinių pasekmių. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai akcentavo pareiškėjos BUAB „CONSTRUCTION ACE“ nemokumo administratorės pareigą patikrinti pareiškėjos sudarytus sandorius ir pareikšti atitinkamus finansinius reikalavimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, sistemiškai įvertinus nurodytą nemokumo administratorės pareigą su aplinkybe, kad pati pareiškėja dar 2023 metais laikė preliminariąją sutartį niekine, tai sudaro pagrindą padaryti išvadą, jog pareiškėja, atstovaujama nemokumo administratorės ir profesionalių teisininkų, gerokai anksčiau nei 2024 m. spalio 9 d., turėjo ir galėjo suvokti, kad BUAB „CONSTRUCTION ACE“ 2013 m. liepos 29 d. – 2014 m. vasario 17 d. mokėjimai LUAB „Finiens“ buvo atlikti be teisinio pagrindo. Atitinkamai, apeliantė galėjo anksčiau įvertinti, pažeistos jos teisės ar ne, ginti jas įstatymo nustatyta tvarka ar ne. Tačiau nagrinėjamu atveju apeliantės pasirinkta pozicija nėra pagrindas atnaujinti itin daug ir dėl subjektyvių priežasčių praleistą terminą finansiniam reikalavimui LUAB „Finiens“ bankroto byloje pareikšti.
35. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, jeigu galimiems bankrutuojančio juridinio asmens kreditoriams būtų leidžiama teikti finansinius reikalavimus bet kada, visiškai nevertinant termino praleidimo objektyvių priežasčių, tai sudarytų pagrindą nemokumo bylų vilkinimui, kreditorių piktnaudžiavimui, o tai iš esmės paneigtų juridinių asmenų bankroto proceso tikslus ir paskirtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-179-881/2023 21 punktas).
36. Remdamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog pareiškėja (apeliantė) praleido terminą finansiniam reikalavimui LUAB „Finiens“ bankroto byloje pareikšti, pagrįstai nepripažino, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, ir jo neatnaujino.
37. Teismų praktikoje nurodyta, kad konstatavus, jog yra praleistas įstatymo nustatytas terminas finansiniam reikalavimui juridinio asmens nemokumo byloje pareikšti ir nenustačius svarbių šio termino praleidimo priežasčių bei praleisto termino neatnaujinus, tai yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas atsisakyti patvirtinti prašomą finansinį reikalavimą juridinio asmens nemokumo byloje. Nustačius, kad finansinis reikalavimas negali būti patvirtintas dėl to, jog be svarbių priežasčių praleistas terminas jam pareikšti, tampa teisiškai nereikšminga tikrinti prašomo patvirtinti finansinio reikalavimo pagrįstumą iš esmės (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-741-910/2024). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija atskirai neaptaria atskirojo skundo argumentų, susijusių su prašomo patvirtinti finansinio reikalavimo pagrįstumu.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimo
38. Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė, jog pareiškėja (apeliantė) terminą finansiniam reikalavimui LUAB „Finiens“ bankroto byloje pareikšti praleido ne dėl objektyvių ir svarbiomis pripažintinų priežasčių, todėl pagrįstai praleisto termino neatnaujino. Dėl to apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
39. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis).
40. Nagrinėjamu atveju atmetus pareiškėjos BUAB „CONSTRUCTION ACE“ atskirąjį skundą, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, todėl teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą įgyja priešingą teisinį suinteresuotumą turėjusios kreditorės UAB „8 stebuklas“ ir UAB „Nikosparta“ (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys, 98 straipsnis).
41. Kreditorė UAB „8 stebuklas“ pateikė prašymą priteisti 1 361,25 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Kreditorė UAB „Nikosparta“ pateikė prašymą priteisti 1 573 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą.
42. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtas atstovavimo išlaidas, 7 punkte numatyta, kad rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (toliau – VDU).
43. Kreditorių UAB „8 stebuklas“ ir UAB „Nikosparta“ teisinės pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme buvo patirtos 2025 m. sausio mėn., todėl Rekomendacijose nustatyto koeficiento pagrindu nagrinėjamu atveju imamas 2024 metų III ketvirčio VDU, kuris pagal viešai skelbiamus statistikos duomenis buvo 2 237,9 Eur. Už atsiliepimą į atskirąjį skundą Rekomendacijų 8.16 papunktyje numatytas koeficientas yra 0,4. Taigi, už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą pagal Rekomendacijas maksimali priteistina suma gali būti 895,16 Eur (0,4 x 2 237,9 Eur). Abiejų kreditorių prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidų sumos viršija pagal Rekomendacijų 7 punktą, 8.16 papunktį apskaičiuotą rekomenduojamą maksimalų atlygį už tokio pobūdžio procesinio dokumento parengimą.
44. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė išimtinių aplinkybių, dėl kurių kreditorėms būtų pagrindas priteisti didesnį, nei pagal Rekomendacijas apskaičiuotas maksimalus, bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimų į atskirąjį skundą parengimą atlygis. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2, 3 dalimis, Rekomendacijų 2, 7 punktų, 8.16 papunkčio nuostatomis, kreditorėms UAB „8 stebuklas“ ir UAB „Nikosparta“ iš apeliantės priteisiama po 895,16 Eur bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginti.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti kreditorei uždarajai akcinei bendrovei „Nikosparta“ (juridinio asmens kodas 124517936) iš bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „CONSTRUCTION ACE“ (juridinio asmens kodas 302752225) bankroto administravimui skirtų lėšų 895,16 Eur (aštuonis šimtus devyniasdešimt penkis eurus ir 16 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti kreditorei uždarajai akcinei bendrovei „8 stebuklas“ (juridinio asmens kodas 305648623) iš bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „CONSTRUCTION ACE“ (juridinio asmens kodas 302752225) bankroto administravimui skirtų lėšų 895,16 Eur (aštuonis šimtus devyniasdešimt penkis eurus ir 16 ct) bylinėjimosi išlaidas.