Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2023-02-14 · Civilinė byla Nr. 2-179-881/2023

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2020-06-25Lietuvos apeliacinis teismas
  2. I-a instancijaNutartis · 2020-08-11Klaipėdos apygardos teismas
  3. Pirmoji instancijaNutartis · 2020-08-25Lietuvos apeliacinis teismas
  4. Pirmoji instancijaNutartis · 2020-10-22Lietuvos apeliacinis teismas
  5. B2-943-538/2020Nutartis · 2020-11-09Klaipėdos apygardos teismas
  6. B2-908-538/2020Nutartis · 2020-11-09Klaipėdos apygardos teismas
  7. B2-574-538/2021Nutartis · 2021-04-06Klaipėdos apygardos teismas
  8. Pirmoji instancijaNutartis · 2021-06-10Lietuvos apeliacinis teismas
  9. Pirmoji instancijaNutartis · 2021-08-26Lietuvos apeliacinis teismas
  10. Pirmoji instancijaNutartis · 2021-08-31Lietuvos apeliacinis teismas
  11. Pirmoji instancijaNutartis · 2022-01-13Lietuvos apeliacinis teismas
  12. Pirmoji instancijaNutartis · 2023-02-14Lietuvos apeliacinis teismas
  13. eB2-452-524/2025Nutartis · 2025-04-04Klaipėdos apygardos teismas
  14. Pirmoji instancijaNutartis · 2025-05-29Lietuvos apeliacinis teismas
  15. Pirmoji instancijaNutartis · 2026-05-05Lietuvos apeliacinis teismas
  16. eB2-674-524/2026Nutartis · 2026-08-25Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-02-14
Bylos Nr.
2-179-881/2023
Teisminio proceso Nr.
2-57-3-00505-2019-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vilija Mikuckienė, Neringa Švedienė
Pareiškėjas
D. K.
Civilinė byla Nr. 2-179-881/2023Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00505-2019-9Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.7.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. vasario 14 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų R. G., Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Neringos Švedienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. sausio 5 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo D. K. prašymas dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo uždarosios akcinės bendrovės „Hidrostatyba“ bankroto byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas D. K. pateikė prašymą patvirtinti 26 439,12 Eur finansinį reikalavimą likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Hidrostatyba“ nemokumo byloje, atsiradusį 2017 m. gegužės 31 d. rangos sutarties Nr. 2017/SUT.03-18/2188 tarp UAB „Hidrostatyba“ ir UAB „Edrija“ pagrindu, patvirtinti 4 681,80 Eur finansinį reikalavimą BUAB „Hidrostatyba“ nemokumo byloje dėl 8 proc. komercinių palūkanų nuo 2018 m. rugpjūčio 26 d. iki 2020 m. spalio 22 d. ir priteisti bylinėjimosi išlaidas iš BUAB „Hidrostatyba“ administravimui skirtų lėšų. Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti terminą finansiniam reikalavimui pateikti, pripažįstant, kad UAB „Edrija“ bankroto procesas yra svarbus pagrindas, nes jo metu keitėsi nemokumo administratorius (administratorius P. P. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas dėl kyšininkavimo ir dokumentų klastojimo, dėl ko buvo pateiktas prašymas jį atstatydinti iš administratoriaus pareigų), o tai yra retai pasitaikanti aplinkybė ir dažniausiai susijusi su administratoriaus netinkama veikla.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2022 m. gegužės 29 d. iki 2022 m. birželio 19 d. vyko elektroninis aukcionas Nr. 64150899, kurį jis laimėjo. 2022 m. gegužės 27 d. aukciono aktu Nr. 64150899 pareiškėjas iš BUAB „Edrija“ įgijo reikalavimo teisę į BUAB „Hidrostatyba“ sulaikytas lėšas, nes 2018 m. liepos 26 d. nutraukus sutartį UAB „Hidrostatyba“ privalėjo UAB „Edrija“ grąžinti visas sulaikytas lėšas. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartimi UAB „Edrija“ iškelta bankroto byla. Nuo 2018 m. spalio 12 d. iki 2022 m. gegužės 31 d. BUAB „Hidrostatyba“ pretenzijų BUAB „Edrija“ dėl atliktų darbų kokybės pagal jau nutrauktą sutartį nepareiškė, o sulaikytos lėšos buvo būtent dėl darbų kokybės ir tokia apimtimi, kokia darbai buvo atlikti. 2019 m. balandžio 3 d. BUAB „Hidrostatyba“ susitarė su ADB COMPENSA VIG dėl 185 000 Eur išmokos ne dėl patirtos žalos, o tik dėl galimų patirti išlaidų, kurių nepanaudota dalis turėjo būti grąžinta draudimo kompanijai. Atsakovei buvo išmokėta 185 000 Eur kompensacija patirtoms ir / ar ateityje patiriamoms išlaidoms dėl to, kad UAB „Edrija“ neįvykdė sutarties (bankrutavo), bet ne dėl to, jog buvo nustatyti atliktų darbų statybos defektai. Taip pat nurodė, kad surinkta informacija patvirtina, jog BUAB „Edrija“ nemokumo administratoriaus V. K. duomenys buvo teisingi, t. y. užsakovas rangovui liko nesumokėjęs 26 439,12 Eur, kurie buvo sulaikyti garantinio laikotarpio prievolių vykdymui, tačiau nutraukus sutartį privalėjo būti išmokėti. BUAB „Hidrostatyba“ privalo grąžinti ne tik pagal sutartį sulaikytas lėšas, bet ir mokėti komercines 8 proc. palūkanas, skaičiuotinas nuo 2018 m. rugpjūčio 23 d. (30 dienų po sutarties nutraukimo) iki 2020 m. spalio 22 d. (nemokumo bylos iškėlimo BUAB „Hidrostatyba“).

Atsiliepimas

3. Atsakovės BUAB „Hidrostatyba“ nemokumo administratorė UAB „Baklis“ su pareiškėjo prašymu nesutiko ir prašė netvirtinti 26 439,12 Eur dydžio finansinio reikalavimo BUAB „Hidrostatyba“ bankroto byloje, priteisti iš pareiškėjo 665,50 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas už advokato suteiktą teisinę pagalbą, rengiant atsiliepimą į pareiškėjo prašymą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. sausio 5 d. nutartimi pareiškėjo prašymą atmetė.

5. Teismas konstatavo, kad yra praleistas terminas finansiniam reikalavimui pareikšti ir jis praleistas ne dėl svarbių priežasčių, todėl yra pagrindas atsisakyti tvirtinti pareiškėjo finansinį reikalavimą.

6. Teismas pažymėjo, kad Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi nustatė, jog kreditoriai per 30 dienų nuo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos turi teisę pareikšti finansinius reikalavimus. Taigi, kreditoriai prašymus dėl finansinių reikalavimų patvirtinimo BUAB „Hidrostatyba“ bankroto byloje turėjo pateikti ne vėliau kaip iki 2020 m. lapkričio 23 d. BUAB „Hidrostatyba“, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 41 straipsnio 3 dalimi, Klaipėdos apygardos teismui pateikė prašymą dėl kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašo pateikimo teismui tvirtinti termino pratęsimo. Klaipėdos apygardos teismas prašymą dėl termino pratęsimo tenkino ir pratęsė jį iki 2021 m. sausio 13 d. BUAB „Edrija“ buvo informuota elektroniniu paštu 2020 m. spalio 27 d. ir registruotu paštu 2021 m. sausio 5 d. apie teisę pateikti finansinį reikalavimą BUAB „Hidrostatyba“ bankroto byloje, tačiau prašymo dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo nepateikė. Byloje nėra jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių ankstesnė kreditorė BUAB „Edrija“ nustatytu terminu nepateikė tvirtinti finansinio reikalavimo. Vien tai, kad BUAB „Edrija“ buvo iškelta bankroto byla ir byloje keitėsi nemokumo administratorius, nelaikytina svarbia priežastimi, pateisinančia termino praleidimą 1,5 metų.

7. Be to, teismas pažymėjo, kad pareiškėjas reikalavimo teisę iš BUAB „Edrija“ pirko aukciono būdu tik 2022 m. gegužės 27 d., tai yra seniai pasibaigus prašymo dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo BUAB „Hidrostatyba“ bankroto byloje pateikimo terminui, todėl galėjo / turėjo numatyti galimas tokio finansinio reikalavimo perspektyvas. Taigi, pareiškėjas, pirkdamas reikalavimą iš BUAB „Edrija“, perėmė jos teises ir pareigas. Kadangi BUAB „Edrija“ turėjo pareigą pateikti finansinį reikalavimą per teismo nustatytą terminą, BUAB „Edrija“ nepareiškus finansinio reikalavimo, pareiškėjas prarado teisę reikšti finansinį reikalavimą BUAB „Hidrostatyba“ bankroto byloje, nes pareiškėjas negali turėti daugiau teisių negu turėjo BUAB „Edrija“. Byloje nėra nustatyta jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių BUAB „Edrija“ negalėjo pareikšti finansinio reikalavimo per nustatytą terminą. Pareiškėjas tokių aplinkybių taip pat nenurodė ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių tokias aplinkybes.

8. Teismas akcentavo, kad terminų nustatymas įstatyme nėra savitikslis formalumas, naujų kreditorių įsitraukimas jau toli pažengusiose bankroto procedūrose trukdo bankroto proceso eigą, todėl nagrinėjamu atveju 1,5 metų praleisto termino atnaujinimas paneigtų ne tik JANĮ nuostatas pareikšti finansinius reikalavimus per teismo nustatytą terminą, tačiau neatitiktų teisingumo ir sąžiningumo principų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9. Pareiškėjas D. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. sausio 5 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti terminą finansiniam reikalavimui pateikti, patvirtinti pareiškėjo finansinį reikalavimą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentai:

9.1. Skundžiama nutartis atspindi itin formalų teismo požiūrį, pažeidžia teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, o pareiškėjas tokiu būdu baudžiamas. Teisingumas negali būti vykdomas formaliai, nes jį saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija. Skundžiama nutartis turi būti panaikintina, formaliai praleistas procesinis (ne senaties) terminas atnaujintas, o byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

9.2. Sutrumpintas (iki 45 dienų) procesinis terminas skirtas paskatinti kreditorius operatyviai įgyvendinti savo teises, kad kreditoriai ieškinius reikštų ne per 10 metų senaties laikotarpį, o per 1–2 mėnesių terminą. Vėlesnis kreditoriaus įstojimas į bankroto / nemokumo bylą jau savaime kreditoriui yra neigiamas padarinys, nes bankroto procesas yra negrįžtamas procesas, todėl naujas kreditorius negali ginčyti sprendimų, kurie priimti iki teismas patvirtino jo reikalavimą. Atsisakymas tvirtinti reikalavimą vien dėl praleisto procesinio termino, kai ginčas dėl reikalavimo sumos nėra sprendžiamas prieštarauja teisingumo principui.

9.3. Apeliantas (ir pirminė kreditorė) niekuomet nebuvo išreiškęs atsisakymo nuo 26 439,12 Eur finansinio reikalavimo BUAB „Hidrostatyba“ bankroto byloje. Ši suma yra didelė, o skundžiama nutartis yra baudžiamojo pobūdžio, prieštaraujanti logikai ir susiformavusiai teismų praktikai.

9.4. Terminas pareikšti finansinį reikalavimą buvo praleistas dėl jau kitoje byloje nuteisto bankroto administratoriaus P. P. galimai neteisėtų veiksmų, kuris jau nebedalyvauja BUAB „Edrija“ bankroto byloje, nes yra pakeistas kitu administratoriumi, kuris radęs informaciją, kad yra likusios reikalavimo teisės, jas viešojo aukciono būdu už didžiausią pasiūlytą kainą pardavė apeliantui.

Atsiliepimas

10. Atsakovė BUAB „Hidrostatyba“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, skundžiamą nutarti palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Administratorius P. P. buvo atstatydintas ir nuteistas ne dėl veiksmų, susijusių su BUAB „Edrija“. Naujasis nemokumo administratorius V. K. taip pat nesiėmė jokių veiksmų skolai išieškoti, o ją pardavė, nurodydamas, kad nėra jokių skolą pagrindžiančių dokumentų.

10.2. Apie teisę pareikšti finansinį reikalavimą BUAB ,,Hidrostatyba“ bankroto byloje BUAB „Edrija“ buvo informuota, tačiau reikalavimo nereiškė. Apeliantas, pirkdamas reikalavimą, perėmė ir BUAB „Edrija“ teises ir pareigas, todėl negalėjo jų įgyti daugiau, nei turėjo pirminė kreditorė.

10.3. Apeliantas neturi reikalavimo teisės į BUAB ,,Hidrostatyba“. Be to, jis nepateikė jokių egzistuojančią skolą pagrindžiančių dokumentų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo D. K. prašymas dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo BUAB „Hidrostatyba“ bankroto byloje, pagrįstumo ir teisėtumo. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas teisėjų kolegija nenustatė.

12. JANĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas. Nemokumo administratorius patikrina kreditoriaus reikalavimo teisės pagrindimo dokumentus ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo reikalavimų pateikimo termino pabaigos perduoda kreditorių reikalavimus tvirtinti teismui bei prideda savo nuomonę dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo (JANĮ 41 straipsnio 2 dalis). Kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Teismas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo kreditorių reikalavimų gavimo dienos patvirtina kreditorių reikalavimus, kurie yra neginčijami (JANĮ 42 straipsnio 1–2 dalys).

13. Pagal JANĮ 41 straipsnio 4 dalį teismas turi teisę priimti iki nemokumo bylos iškėlimo atsiradusius kreditorių finansinius reikalavimus, pateiktus praleidus nustatytą terminą šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka, o taip pat po nemokumo bylos iškėlimo atsiradusius kreditorių finansinius reikalavimus, pateiktus praleidus nustatytą terminą šio straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka, jeigu termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis.

14. Teismas, naudodamasis jam suteikta diskrecijos teise, klausimą, kas laikytina svarbia priežastimi praleistam pareiškimo patvirtinti finansinį reikalavimą padavimo terminui atnaujinti, kiekvienu atveju sprendžia įvertinęs konkrečios bylos aplinkybes, vadovaudamasis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis); sprendžiant dėl termino tokiam procesiniam veiksmui atlikti praleidimo priežasčių vertinimo, taikytinas protingos ir apdairios elgsenos reikalavimas; sužinojimas apie procesinių teisių įgyvendinimui reikšmingas aplinkybes yra įrodomasis faktas, kiekvienu atveju nustatomas pagal procesines įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-143/2014; 2021 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1289-781/2021). Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, būtent suinteresuoti asmenys turi įrodyti, kad buvo rūpestingi, domėjosi savo skolininko padėtimi (ypač atsižvelgiant į finansinio reikalavimo atsiradimo laiką) ir dėl objektyvių kliūčių negalėjo pateikti finansinio reikalavimo laiku (CPK 178 straipsnis).

15. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad galimybė tvirtinti (tikslinti) kreditorių finansinius reikalavimus tol, kol įsiteisės teismo sprendimas dėl įmonės pabaigos, turėtų būti išimtis, bet ne taisyklė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2014). Teismas, spręsdamas dėl konkrečių termino praleidimo priežasčių pripažinimo svarbiomis, turėtų atsižvelgti į termino paskirtį, termino praleidimo laikotarpį, aplinkybes, kurios pateisintų termino praleidimo trukmę, aplinkybes, realiai sutrukdžiusias asmeniui laiku įgyvendinti teisę per nustatytą terminą, bylos šalių elgesį ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Taigi, teismas, spręsdamas dėl praleisto termino atnaujinimo, turi nustatyti, kada atsirado ir kiek truko aplinkybės, kuriomis grindžiamos termino praleidimo priežastys ir jų svarbą, taip pat ar išnykus kliūtims asmuo (kreditorius) per protingą laiką kreipėsi į teismą arba bankrutuojančios įmonės administratorių su finansiniu reikalavimu; vertinti, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai – šiems kriterijams turi reikšmės praleidusio terminą asmens veikla, patirtis ir kitos su juo susijusios savybės, turėjusios įtakos terminui praleisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-690/2018).

16. Pažymėtina tai, kad kuo ilgesnis yra termino finansiniam reikalavimui pateikti praleidimo laikotarpis, tuo objektyvesnės priežastys, pateisinančios pažeidimą, turi egzistuoti tam, jog būtų pripažinta, kad finansinis reikalavimas gali būti priimtas tvirtinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-240-798/2021; 2022 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1309-798/2022).

17. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi atsakovei UAB „Hidrostatyba“ nutraukta restruktūrizavimo byla ir iškelta nemokumo (bankroto) byla, nemokumo administratore paskirta UAB „Baklis“. Nurodyta nutartimi, be kita ko, išaiškinta, kad kreditoriai per 30 dienų terminą nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto svetainėje dienos gali paskirtam nemokumo administratoriui pateikti reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus, kartu nurodydami, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas. Nutartis įsiteisėjo 2020 m. spalio 22 d. Įsiteisėjusi nutartis 2020 m. lapkričio 4 d. buvo išsiųsta Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. BUAB „Hidrostatyba“, vadovaudamasi JANĮ 41 straipsnio 3 dalimi, Klaipėdos apygardos teismui pateikė prašymą dėl kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašo pateikimo teismui tvirtinti termino pratęsimo. Klaipėdos apygardos teismas prašymą dėl termino pateikti prašymą dėl finansinių reikalavimų patvirtinimo tenkino ir pratęsė jį iki 2021 m. sausio 13 d. Nemokumo administratoriaus nurodytais duomenimis, BUAB „Edrija“ buvo informuota elektroniniu paštu 2020 m. spalio 27 d. ir registruotu paštu 2021 m. sausio 5 d. apie teisę pateikti finansinį reikalavimą BUAB „Hidrostatyba“ bankroto byloje, tačiau BUAB „Edrija“ finansinio reikalavimo nereiškė.

18. Apeliantas 2022 m. gegužės 27 d. viešojo aukciono būdu iš BUAB „Edrija“ įsigijo reikalavimo teises į kelis BUAB „Edrija“ skolininkus, tarp kurių buvo nurodyta ir BUAB „Hidrostatyba“. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors apeliantas finansinį reikalavimą įsigijo viešojo aukciono būdu, tai taip pat yra laikytina reikalavimo perėmimu, tai reiškia, kad jis laikytinas naujuoju kreditoriumi, kurio teisės ir pareigos yra išvestinės iš pirminės kreditorės, t. y. BUAB „Edrija“ turėtų teisių ir pareigų, todėl naujoji kreditorė, perimdama reikalavimo teisę, perima pagal reikalavimo perleidimo sutartį tiek pat teisių ir pareigų, kiek turėjo pirminė kreditorė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalis). Taigi, aplinkybė, kad apeliantas reikalavimą įsigijo aukcione, nelaikytina išimtine ir leidžiančia finansinį reikalavimą teikti bet kuriuo bankroto proceso metu, nepaisant jokių nustatytų terminų. Teisėjų kolegija taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, kad apeliantas, dalyvaudamas aukcione, galėjo / turėjo numatyti galimas tokio finansinio reikalavimo perspektyvas, t. y. įvertinti aplinkybes, jog finansinis reikalavimas nebuvo pareikštas BUAB „Hidrostatyba“ bankroto byloje, be to, kada atsakovei buvo iškelta bankroto byla ir kada baigėsi terminas finansiniams reikalavimas pareikšti.

19. Taip pat teisėjų kolegija sutinka su skundžiamos nutarties teiginiais, kad aplinkybė, jog BUAB „Edrija“ buvo iškelta bankroto byla ir byloje keitėsi nemokumo administratorius, nelaikytina svarbia priežastimi, pateisinančia termino praleidimą 1,5 metų. Apeliantas akcentuoja, kad buvęs BUAB „Edrija“ nemokumo administratorius P. P. buvo nuteistas, dėl to jis buvo atstatydintas iš pareigų, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, vien tai, jog minėtas asmuo buvo nuteistas dėl nusikalstamos veikos, padarytos administruojant kitą bendrovę, savaime neleidžia daryti išvados, kad ir BUAB „Edrija“ bankroto procesas buvo vykdomas netinkamai. Byloje tokių duomenų nėra (CPK 178 straipsnis).

20. Be kita ko, teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymo nustatyti terminai nėra tik formalumas, kaip tai įvardija apeliantas. Apeliantas šiuo atveju reikalauja ignoruoti įstatyme nustatytus terminus ir patvirtinti jo finansinį reikalavimą, nors nėra jokių objektyvių priežasčių praleistam terminui atnaujinti. Būtent toks elgesio modelis yra nesuderinamas su teisingumu, kurį įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija.

21. Vienas iš pagrindinių nemokumo proceso principų yra efektyvumo principas, reiškiantis, kad nemokumo procese turi būti išlaikyta pusiausvyra tarp juridinio asmens ir kreditorių interesų, siekiant kuo didesnio kreditorių reikalavimų tenkinimo per pagrįstai trumpiausią laikotarpį (JANĮ 3 straipsnio 1 punktas). Kad būtų užtikrinta bankroto bylose vyraujančio viešojo intereso apsauga, teismo tvarka vykdomas nemokumo procesas turi būti veiksmingas, bankroto bylos turi būti nagrinėjamos itin operatyviai. Taigi, pagrindinio bankroto proceso tikslo pasiekimas užtikrintas JANĮ įtvirtintu reglamentavimu, kurio vienas iš principų – bankroto proceso operatyvumas. Atkreiptinas dėmesys, kad JANĮ nustato trumpus terminus įvairioms bankroto procedūroms atlikti, įskaitant terminus galutinei bankroto ataskaitai patvirtinti, taip pat prašymui dėl juridinio asmens pabaigos priimti bei tokiam prašymui išnagrinėti (JANĮ 99, 100 straipsniai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-313-381/2021). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jei galimiems bendrovės kreditoriams būtų leidžiama teikti finansinius reikalavimus bet kada, visiškai nevertinant termino praleidimo priežasčių, tai sudarytų pagrindą nemokumo bylų vilkinimui, kreditorių piktnaudžiavimui, o tai iš esmės paneigtų juridinių asmenų bankroto proceso tikslus ir paskirtį.

22. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aptartų duomenų visumą, remdamasis išdėstytais motyvais, prieina išvadą, kad apeliantas yra praleidęs terminą finansiniam reikalavimui BUAB „Hidrostatyba“ bankroto byloje pateikti, o jo nurodytos priežastys, dėl kurių praleido šį terminą, negali būti pripažįstamos svarbiomis ir galinčiomis pateisinti termino praleidimą, ypač atsižvelgiant į tai, jog terminas praleistas itin žymiai (1,5 metų).

23. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino šiuo konkrečiu atveju susiklosčiusias faktines ir teisines aplinkybes bei tinkamai taikė ginčui aktualias JANĮ nuostatas, reglamentuojančias kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo procedūrą. Dėl to apelianto atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

24. Teisėjų kolegijai atmetus apelianto atskirąjį skundą, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, įgijo atsakovė (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys). Atsakovė atsiliepime į apelianto atskirąjį skundą prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

25. Atsakovė, prašydama priteisti 544,50 Eur atstovavimo išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, pateikė šias išlaidas patvirtinančius dokumentus – 2023 m. sausio 16 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 230116-01 ir jos apmokėjimą patvirtinantį dokumentą. Atsižvelgiant į tai, kad prašoma priteisti advokato pagalbos išlaidų suma neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 8.15 punkte nustatyto dydžio, atsakovei iš apelianto priteisiama 544,50 Eur bylinėjimosi išlaidos, pairtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. sausio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „Hidrostatyba“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš pareiškėjo D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 544,50 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt keturis eurus ir 50 centų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos Rasa GudžiūnienėVilija MikuckienėNeringa Švedienė