Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Neringos Švedienės ir Tomo Venckaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Hidrostatyba“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. kovo 16 d. nutarties, kuria patenkintas pareiškėjos Latvijos Respublikos bankrutuojančios akcinės bendrovės „BMGS“ prašymas patvirtinti finansinį reikalavimą likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Hidrostatyba“ bankroto byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Nemokumo administratorė 2021 m. balandžio 12 d. pateikė prašymą, kuriame, be kita ko, nurodė, kad pareiškėja Latvijos Respublikos akcinė bendrovė (toliau – AB) „BMGS“ (šiuo metu – bankrutuojanti) (toliau – ir pareiškėja, „BMGS“) pareiškė 1 224 590,74 Eur finansinį reikalavimą likviduojamos dėl bankroto UAB (toliau – LUAB) „Hidrostatyba“ bankroto byloje. Nemokumo administratorė prašė patvirtinti pareiškėjos 774 042,34 Eur finansinio reikalavimo dalį, o klausimo dėl 450 548,40 Eur finansinio reikalavimo dalies nagrinėjimą atidėti iki įsiteisės teismų procesiniai sprendimai Klaipėdos apygardos teismo nagrinėjamose civilinėse bylose Nr. e2-396-642/2021 ir Nr. e2-131-460/2021 pagal pareiškėjos ir bendrovės pareikštus reikalavimus AB Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai. Nemokumo administratorė nurodė, kad pareiškėjos 450 548,40 Eur finansinis reikalavimas yra reiškiamas pagal UAB „Hidrostatyba“ ir „BMGS“, kaip jungtinės veiklos partnerių, bei AB Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos 2017 m. kovo 16 d. sudarytą statybos rangos sutartį Nr. 34-2017-85 „(duomenys neskelbtini) rekonstravimas“ (toliau – ir rangos sutartis). Nemokumo administratorės teigimu, kol nėra išspręsti ginčai, nėra galimybės nustatyti, kaip turi būti dalijamas tarp partnerių jungtinės veiklos rezultatas.

9. Nemokumo administratorė 2026 m. kovo 4 d. teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad nesutinka su pareiškėjos finansiniu reikalavimu, kuris grindžiamas jungtinės veiklos teisiniais santykiais. Akcentavo, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. gegužės 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-205-464/2025 nurodyta, jog tarp šalių susiklosčiusi faktinė atsiskaitymo praktika turi rangos ir subrangos teisinių santykių požymių, todėl sprendžiant ginčą turi būti vertinami ne tik jungtinės veiklos santykiai, bet ir iš tarpusavio sąskaitų kylantys savarankiški prievoliniai santykiai. Nepaisant to, Lietuvos apeliacinis teismas 2026 m. vasario 19 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-69-881/2026 konstatavo, kad UAB ,,Medroma“ nepareiškė reikalavimo dėl bendro jungtinės veiklos turto padalijimo, todėl pareikšti reikalavimai negali būti tenkinami. Taigi, nagrinėjant tą patį ginčą apeliacinės instancijos teismas vienu atveju pripažino esant tarp šalių susiklosčius rangos teisinius santykius, o kitu atveju vertino tik jungtinės veiklos teisinius santykius. Pažymėjo, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. vasario 19 d. sprendimas gali būti skundžiamas kasacine tvarka, todėl negalima teigti, jog ginčas yra galutinai išspręstas. Esant situacijai, kuomet Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. gegužės 29 d. nutartyje ir 2026 m. vasario 19 d. sprendime skirtingai identifikavo šalių teisinius santykius, akivaizdu, kad galutinė išvada dėl šalių teisinių santykių pobūdžio ir iš jų kylančių reikalavimų gali būti padaryta tik išnagrinėjus bylą kasacine tvarka. Nemokumo administratorės teigimu, pareiškėjos finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimas negali būti sprendžiamas, kadangi reikalavimo pagrįstumas priklauso nuo kasacinio teismo išvados dėl šalių tarpusavio teisinio santykio kvalifikavimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

20. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

21. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas pareiškėjos Latvijos Respublikos bankrutuojančios AB „BMGS“ prašymas patvirtinti jos finansinį reikalavimą LUAB „Hidrostatyba“ bankroto byloje, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas. Pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinės instancijos teismas vertina laikydamasis atskirojo skundo ribų, t. y. pagal atskirajame skunde nurodytus faktinius ir teisinius argumentus. Pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas ir absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Dėl esminių bylos faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

22. LUAB „Hidrostatyba“ ir „BMGS“ sudarė šias jungtinės veiklos sutartis: 1) 2015 m. rugsėjo 8 d. jungtinės veiklos sutartį, kuria susitarė kartu dalyvauti užsakovės AB Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos paskelbtame atvirame konkurse objekto ,,Krantinių (duomenys neskelbtini) rekonstravimas (I ir III statybos etapai)“ statybos darbų vykdymui; 2) 2016 m. lapkričio 2 d. jungtinės veiklos sutartį, kuria susitarė kartu dalyvauti užsakovės paskelbtame atvirame konkurse ,,Objekto Krantinių (duomenys neskelbtini) rekonstravimo projektas“ statybos darbams vykdyti; 3) 2017 m. liepos 4 d. jungtinės veiklos sutartį, kuria susitarė kartu dalyvauti užsakovės paskelbtame atvirame konkurse ,,Klaipėdos valstybinio jūrų uosto krantinių (duomenys neskelbtini) infrastruktūros komplekso (duomenys neskelbtini), objektų rekonstravimas, akvatorijos gilinimas ir naujo privažiuojamojo geležinkelio kelio statyba“ statybos darbams vykdyti; 4) 2018 m. sausio 4 d. jungtinės veiklos sutartį, kuria susitarė dalyvauti užsakovės paskelbtame atvirame konkurse ,,Objektų ,,Dokų duobės kasimas, naujos dokų inkaravimo sistemos įrengimas ir krantinių (duomenys neskelbtini) (dalies) rekonstravimas su geležinkelio kelių statyba, (duomenys neskelbtini)“ ir ,,Krantinių (duomenys neskelbtini) griovimas“ darbai“ statybos darbams vykdyti.

23. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Hidrostatyba“ ir „BMGS“, kaip jungtinės veiklos partnerės, bei AB Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija 2017 m. kovo 16 d. sudarė statybos rangos sutartį Nr. 34-2017-85 „Krantinių (duomenys neskelbtini) rekonstravimas“. Taip pat jungtinės veiklos partnerės ir AB Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija 2016 m. liepos 5 d. ir 2018 m. spalio 18 d. sudarė atitinkamai ,,Krantinių (duomenys neskelbtini) rekonstravimas (I ir III statybos etapai)“ ir ,,Objektų ,,Dokų duobės kasimas, naujos dokų inkaravimo sistemos įrengimas ir krantinių (duomenys neskelbtini) rekonstravimas su geležinkelio kelių statyba, (duomenys neskelbtini)“ ir ,,Krantinių (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), griovimas“ darbai“ statybos rangos sutartis.

24. Iš šalių procesinių dokumentų nustatyta, kad jungtinės veiklos sutartimis šalys susitarė, jog LUAB „Hidrostatyba“ veiks kaip atsakinga partnerė ir atstovaus abiejų partnerių interesams. Šalys 2017 m. gegužės 26 d. sudarė papildomą susitarimą Nr. 1 prie 2016 m. lapkričio 2 d. jungtinės veiklos sutarties, kuriame susitarė dėl partnerių atsakomybės už darbus, išlaidų, savikainos, pelno skirstymo ir kita. 2019 m. lapkričio 6 d. šalys sudarė susitarimą dėl 2016 m. lapkričio 2 d. jungtinės veiklos sutarties pakeitimo, kurio pagrindu nuo 2019 m. lapkričio 6 d. ,,BMGS“ tapo atsakingąja partnere santykiuose su užsakove ir trečiaisiais asmenimis.

25. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi UAB „Hidrostatyba“ iškėlė bankroto bylą.

26. Pareiškėja „BMGS“ nemokumo administratorei pareiškė 1 224 590,74 Eur finansinį reikalavimą LUAB „Hidrostatyba“ bankroto byloje. 2021 m. balandžio 14 d. nutartimi patvirtinta 774 042,34 Eur šio finansinio reikalavimo dalis. Byloje kilo ginčas dėl 450 548,40 Eur finansinio reikalavimo dalies.

27. Klaipėdos apygardos teismas 2026 m. kovo 16 d. nutartimi patvirtino pareiškėjos „BMGS“ 450 548,40 Eur finansinį reikalavimą LUAB „Hidrostatyba“ bankroto byloje.

28. Atsakovės LUAB „Hidrostatyba“ nemokumo administratorė atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatliko įrodymų vertinimo, nenustatė faktinių aplinkybių, formaliai vadovavosi Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. vasario 19 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-69-881/2026 nustatytomis aplinkybėmis, kurios nėra pakankamos padaryti pagrįstą išvadą dėl finansinio reikalavimo tvirtinimo. Apeliantės vertinimu, byloje nėra tinkamai įvertintas pareiškėjos 450 548,40 Eur finansinio reikalavimo pagrįstumas bei tinkamai nenustatytas jo dydis.

Dėl kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo

29. Vienas bankroto byloje spręstinų klausimų yra bankrutuojančios bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimas (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 41, 42 straipsniai). Lietuvos teismų praktikoje pripažįstama, kad kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra juridinio asmens bankroto byloje pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į likviduojamą dėl bankroto juridinį asmenį, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialųjį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1527-241/2020, 13 punktas).

30. Kreditoriaus finansinis reikalavimas bankroto byloje gali būti tvirtinamas tuomet, kai jis yra pagrįstas įrodymais. Neįrodyto reikalavimo patvirtinimas neatitiktų bankroto proceso tikslų bei pažeistų kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių, pagrindusių savo reikalavimus ir turinčių teisėtą interesą į savo reikalavimo patenkinimą kuo didesne apimtimi, teisėtus interesus. Gali būti tvirtinamas tik patikrintas kreditoriaus reikalavimas. Pirminį kreditorių pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankroto administratorius ir teikia teismui tvirtinti konkretų reikalavimą arba jį ginčija teisme. Nepriklausomai nuo bankroto administratoriaus pozicijos dėl konkretaus reikalavimo, teismas tvirtina kreditoriaus reikalavimą tik tokiu atveju, jei jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014).

31. Tinkamas kreditorių finansinių reikalavimų dydžio nustatymas yra svarbus sklandžiam bankroto proceso vykdymui bei kreditorių tarpusavio santykiams. Kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti taip pat lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų patenkinimą iš likviduojamos dėl bankroto bendrovės turto, bet ir turi įtakos patvirtintų kreditorių reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis bus tenkinami visų kreditorių reikalavimai, todėl, siekiant įgyvendinti minėtus bankroto proceso tikslus, svarbu įvertinti kiekvieno kreditoriaus teikiamo reikalavimo pagrįstumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugpjūčio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-862-450/2022, 22 punktas).

Dėl pareiškėjos 450 548,40 Eur finansinio reikalavimo (ne)pagrįstumo

32. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjos finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą, netyrė įrodymų, nenustatė aplinkybių, o formaliai vadovavosi Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. vasario 19 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-69-881/2026 nustatytomis aplinkybėmis, kurios nėra pakankamos padaryti argumentuotą išvadą dėl finansinio reikalavimo pagrįstumo. Atskirajame skunde nurodoma, kad teismas netikrino, ar 450 548,40 Eur finansinio reikalavimo dydis apskaičiuotas teisingai ir pagrįstas įrodymais. Teisėjų kolegija šiuos atskirojo skundo argumentus pripažįsta pagrįstais.

33. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. vasario 19 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-69-881/2026 nustatytos aplinkybės turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamam klausimui. Teismas, įvertinęs tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2026 m. vasario 19 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-69-881/2026 konstatuota, jog LUAB „Hidrostatyba“ neturi reikalavimo teisės pagal jungtinės veiklos sutartis į „BMGS“ dėl skolos (jungtinės veiklos rezultato) priteisimo, padarė išvadą, kad pareiškėjos 450 548,40 Eur finansinis reikalavimas pagal 2017 m. kovo 16 d. statybos rangos sutartį Nr. 34-2017-85 „Krantinių (duomenys neskelbtini) rekonstravimas“ yra pagrįstas ir jį patvirtino atsakovės bankroto byloje.

34. Tais atvejais, kai dėl konkrečių kreditorių reikalavimų kyla ginčas, teismas tokių kreditorių reikalavimų tvirtinimo klausimą nagrinėja pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles ir atlieka išsamų įrodymų tyrimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-146-781/2025, 31 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

35. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad civiliniame procese galiojančios bendrosios taisyklės įpareigoja teismą, vertinantį įrodymus, patikrinti kiekvieno jų sąsajumą, leistinumą, ryšį su kitais įrodymais, taip pat tai, ar nėra tarp jų prieštaravimų; teismas privalo įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai patikimi. Teismai turi vertinti įrodymus, vadovaudamiesi nurodytomis įrodinėjimo taisyklėmis ir logikos dėsniais, pagal savo vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-823/2022, 52 punktas).

36. Teisėjų kolegija vertina, kad apeliantė nepagrįstai nurodo, jog byloje nėra pateikti rašytiniai įrodymai, kuriais pareiškėja grindžia prašomo patvirtinti finansinio reikalavimo dydį. Pirma, bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja „BMGS“ kreipėsi į nemokumo administratorę, nurodydama, jog turi 1 224 590,74 Eur finansinį reikalavimą į bendrovę. Pareiškėja pateikė rašytinius įrodymus, kuriais grindė finansinį reikalavimą. Pareiškėja nurodė, kad ji ir LUAB „Hidrostatyba“ buvo sudariusios jungtinės veiklos sutartis: 1) 2015 m. rugsėjo 8 d. jungtinės veiklos sutartį, kuria susitarė kartu dalyvauti užsakovės AB Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos paskelbtame atvirame konkurse objekto ,,Krantinių (duomenys neskelbtini) rekonstravimas (I ir III statybos etapai)“ statybos darbų vykdymui; 2) 2016 m. lapkričio 2 d. jungtinės veiklos sutartį, kuria susitarė kartu dalyvauti užsakovės paskelbtame atvirame konkurse ,,Objekto ,,Krantinių (duomenys neskelbtini) rekonstravimo projektas“ statybos darbams vykdyti; 3) 2017 m. liepos 4 d. jungtinės veiklos sutartį, kuria susitarė kartu dalyvauti užsakovės paskelbtame atvirame konkurse ,,Klaipėdos valstybinio jūrų uosto krantinių (duomenys neskelbtini) infrastruktūros komplekso (duomenys neskelbtini), objektų rekonstravimas, akvatorijos gilinimas ir naujo privažiuojamojo geležinkelio kelio statyba“ statybos darbams vykdyti; 4) 2018 m. sausio 4 d. jungtinės veiklos sutartį, kuria susitarė dalyvauti užsakovės paskelbtame atvirame konkurse ,,Objektų ,,Dokų duobės kasimas, naujos dokų inkaravimo sistemos įrengimas ir krantinių (duomenys neskelbtini) rekonstravimas su geležinkelio kelių statyba, (duomenys neskelbtini)“ ir ,,Krantinių (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), griovimas“ darbai“ statybos darbams vykdyti. Taip pat pareiškėja nurodė, kad UAB „Hidrostatyba“ ir „BMGS“, kaip jungtinės veiklos partnerės, bei AB Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija 2017 m. kovo 16 d. sudarė statybos rangos sutartį Nr. 34-2017-85 „Krantinių (duomenys neskelbtini) rekonstravimas“. Taip pat jungtinės veiklos partnerės ir AB Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija 2016 m. liepos 5 d. ir 2018 m. spalio 18 d. sudarė atitinkamai ,,Krantinių (duomenys neskelbtini) rekonstravimas (I ir III statybos etapai)“ ir ,,Objektų ,,Dokų duobės kasimas, naujos dokų inkaravimo sistemos įrengimas ir krantinių (duomenys neskelbtini) rekonstravimas su geležinkelio kelių statyba, (duomenys neskelbtini)“ ir ,,Krantinių (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), griovimas“ darbai“ statybos rangos sutartis.

37. Antra, nemokumo administratorė į bylą pateikė pareiškėjos rašytinius įrodymus, kuriais grindžiamas finansinis reikalavimas, t. y. pareiškėjos parengtą 2021 m. kovo 4 d. finansinio reikalavimo detalizaciją, iš kurios matyti, kad „BMGS“ prašomą patvirtinti 450 548,40 Eur finansinį reikalavimą apskaičiavo vertindama jungtinės veiklos partnerių įnašus ir patirtas išlaidas vykdant 2017 m. kovo 16 d. statybos rangos sutartį Nr. 34-2017-85 „Krantinių (duomenys neskelbtini) rekonstravimas“. Iš pateikto 2021 m. kovo 4 d. pareiškėjos paaiškinimo ir detalizacijos nustatyta, kad „BMGS“ nurodė, iš ko susideda jos prašomas patvirtinti finansinis reikalavimas, t. y. patirtų pridėtinių išlaidų, atliktų darbų defektų šalinimo išlaidų, neatliktų darbų vertės, nepadengtos jungtinės veiklos partnerės įnašo dalies, taip pat jungtinės veiklos rezultato dalies. Taip pat į bylą pateikti pareiškėjos 2021 m. kovo 4 d. bei 2021 m. balandžio 6 d. raštai, adresuoti nemokumo administratorei, kuriuose „BMGS“ nurodė sudarytas ir vykdytas rangos sutartis bei šias sutartis vykdant susidariusias atsakovės skolas pareiškėjai. Taigi pareiškėja, prašydama patvirtinti finansinį reikalavimą, pateikė rašytinius įrodymus, kurie, jos nuomone, pagrindžia 450 548,40 Eur finansinį reikalavimą.

38. Pagal naujausią kasacinio teismo praktiką Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 28, 30 punktai).

39. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016, 23 punktas; 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017, 28 punktas). Taigi įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą.

40. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma ir tai, kad teismo atliktas įrodymų vertinimas turi atsispindėti jo priimtame procesiniame sprendime, kuriame teismas turi motyvuotai pagrįsti, kokiais įrodymais rėmėsi priimdamas sprendimą, kokius įrodymus laikė nepatikimais ir dėl kokių priežasčių, kokie yra prieštaravimai tarp byloje pateiktų įrodymų ir kaip jie pašalinti, kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-205-701/2023, 28 punktas).

41. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjos finansinio reikalavimo pagrįstumo klausimą, nenustatė ir nevertino reikšmingų aplinkybių bei neatliko pateiktų rašytinių įrodymų vertinimo, kadangi išvadas faktiškai grindė tik tuo, jog įsiteisėjusiu Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. vasario 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-69-881/2026 konstatuota aplinkybė, kad „BMGS“ neturi neįvykdytos prievolės atsakovei LUAB „Hidrostatyba“ (CPK 185 straipsnis). Minėtoje byloje nustatytos aplinkybės gali būti laikomos prejudicinėmis sprendžiant dėl šalis siejusių teisinių santykių kvalifikavimo, tačiau, kaip pagrįstai nurodo apeliantė, vertinant pareiškėjos finansinio reikalavimo pagrįstumą ir dydį būtina atlikti reikšmingų faktinių aplinkybių ir įrodymų tyrimą bei analizę. Minėta, kad pareiškėją ir atsakovę siejo sutartiniai jungtinės veiklos teisiniai santykiai, taip pat jos, kaip jungtinės veiklos partnerės, vykdė statybos rangos sutartis. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, siekdamas įvertinti pareiškėjos finansinio reikalavimo pagrįstumą, turėjo išsiaiškinti ir ištirti ginčui reikšmingas aplinkybes, t. y. koks pareiškėjos prašomo patvirtinti finansinio reikalavimo teisinis ir faktinis pagrindas, kas konkrečiai sudaro 450 548,40 Eur reikalavimą (ar vienos iš jungtinės veiklos partnerių patirtos išlaidos, įnašas ar pasiektas rezultatas, kurie turi būti dalijami), kokia proporcija turi būti dalijamos išlaidos, įnašas ar rezultatas tarp partnerių pagal sutarties nuostatas, ar aplinkybė, jog nuo 2019 m. lapkričio 6 d. pasikeitė atsakingoji partnerė, turi įtakos nustatant minėtą proporciją, ar 450 548,40 Eur reikalavimo dydis yra pagrįstas vertinant šalių jungtinės veiklos bei statybos rangos sutartyse sulygtus tarpusavio įsipareigojimus, tačiau šios aplinkybės byloje liko neišsiaiškintos ir neįvertintos. Pareiškėja pateikė į bylą įrodymus, kuriuose paaiškino, kas sudaro finansinį reikalavimą, koks jo faktinis pagrindas, kaip apskaičiuotas jo dydis, tačiau pirmosios instancijos teismas šių įrodymų nevertino, taip pat nepasisakė dėl jų pakankamumo ir leistinumo (nepateikti dalies įrodymų vertimai į valstybinę kalbą), nors tokią pareigą turėjo. Taip pat byloje liko neįvertintos šalių sudarytų jungtinės veiklos bei statybos rangos sutarčių nuostatos dėl partnerių įsipareigojimų ir atsakomybės apimties. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad „BMGS“ neturi neįvykdytos prievolės atsakovei LUAB „Hidrostatyba“ ir dėl to padaręs išvadą, jog pareiškėjos finansinis reikalavimas yra pagrįstas, bylą išnagrinėjo nenustatęs ir neišsiaiškinęs visų minėtų reikšmingų ginčo aplinkybių bei neatlikęs byloje pateiktų rašytinių įrodymų vertinimo.

42. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą, teismas bankroto bylose turi būti aktyvus ir, nesant byloje pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, imtis priemonių reikšmingoms kreditoriaus reikalavimo patvirtinimui aplinkybėms išaiškinti. Tokį teismo aktyvumą, nepažeidžiant rungimosi civiliniame procese principo, įtvirtina ir JANĮ 3 straipsnio 4 punkte nustatytas teisėjo vadovavimo procesui principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-381/2023, 34 punktas).

43. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pareigą visapusiškai išnagrinėti bylos aplinkybes, įvertinti byloje pateiktus rašytinius įrodymus bei padaryti atitinkamas išvadas vykdė netinkamai. Teisėjų kolegijos įvertinimu, pirmosios instancijos teismas, patvirtindamas pareiškėjos 450 548,40 Eur finansinį reikalavimą nurodytu argumentu, veikė pernelyg pasyviai, tinkamai nenustatė finansinio reikalavimo įvertinimui reikšmingų aplinkybių bei netyrė byloje pateiktų įrodymų, kuriais pareiškėja grindžia tokio finansinio reikalavimo pagrindą, todėl padarė nemotyvuotą ir nepagrįstą išvadą dėl reikalavimo pagrindo. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas, vykdydamas pareigą bankroto bylose būti aktyviam ir siekdamas išsiaiškinti aplinkybes, reikšmingas įvertinti finansinio reikalavimo pagrįstumą, gali pareikalauti papildomų įrodymų ir (ar) išklausyti bylos šalių paaiškinimų, klausimą nagrinėjant teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. Viena vertus, pareiškėjai tenka pareiga įrodyti finansinio reikalavimo pagrįstumą, vis dėlto šiuo atveju pirmosios instancijos teismas taip pat turėjo pareigą išsiaiškinti visas aplinkybes dėl pateiktų rašytinių duomenų, esant neaiškumams, įpareigoti pareiškėją pateikti papildomus duomenis ar paaiškinimus, kaip jau pažymėta, esant poreikiui, šalis išklausyti skiriant žodinį teismo posėdį. Taigi, atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl pareiškėjos finansinio reikalavimo pagrindo, nenustatė reikšmingų aplinkybių ir nevertino byloje pateiktų rašytinių įrodymų, nesiėmė aktyvaus vaidmens, teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje liko neatskleistos ir netirtos reikšmingos faktinės aplinkybės dėl pareiškėjos finansinio reikalavimo (ne)pagrįstumo, neatliktas išsamus įrodymų tyrimas bei vertinimas ir dėl to padarytos išvados negali būti laikomos pagrįstomis. Dėl šios priežasties galėjo būti neteisingai išspręstas pareiškėjos finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimas. Byloje nustatytas pažeidimas, teisėjų kolegijos vertinimu, negali būti pašalintas apeliacinės instancijos teisme, kadangi tai reikštų, kad klausimas dėl pareiškėjos finansinio reikalavimo (ne)pagrįstumo turėtų būti nagrinėjamas iš esmės visa apimtimi naujais aspektais, be kita ko, esant poreikiui sudarant šalims galimybę pateikti papildomus įrodymus, o tai neatitiktų apeliacijos esmės ir gali riboti dalyvaujančių byloje asmenų teisę į apeliaciją. Dėl to yra pagrindas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir pareiškėjos „BMGS“ 450 548,40 Eur finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

44. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino ir nevertino bylai reikšmingų aplinkybių, netyrė įrodymų, kuriais grindžiamas pareiškėjos „BMGS“ finansinis reikalavimas, jų neįvertino ir dėl to neatskleidė bylos esmės, todėl yra pagrindas panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. kovo 16 d. nutartį ir klausimą dėl pareiškėjos „BMGS“ finansinio reikalavimo patvirtinimo perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

45. Perdavus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, dalyvaujančių byloje asmenų patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas. Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo turės nuspręsti pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs ginčijamo finansinio reikalavimo (ne)pagrįstumo klausimą iš naujo, atsižvelgęs į bylos išnagrinėjimo rezultatą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. kovo 16 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl pareiškėjos Latvijos Respublikos bankrutuojančios akcinės bendrovės „BMGS“ finansinio reikalavimo patvirtinimo likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Hidrostatyba“ bankroto byloje perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.