Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė, rašytinio proceso tvarka spręsdama UAB „TOI-TOI Lietuva“ prašymus dėl praleisto termino atnaujinimo ir finansinio reikalavimo patvirtinimo uždarosios akcinės bendrovės „Hidrostatyba“ bankroto byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apygardos teismo 2020-08-25 nutartimi UAB „Hidrostatyba“ iškelta bankroto byla, įmonės nemokumo administratore paskirta UAB „Baklis“.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

Dėl termino atnaujinimo kreditiniam reikalavimui pateikti

Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 41 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas. Nemokumo administratorius patikrina kreditoriaus reikalavimo teisės pagrindimo dokumentus ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo reikalavimų pateikimo termino pabaigos perduoda kreditorių reikalavimus tvirtinti teismui ir prideda savo nuomonę dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo (JANĮ 41 straipsnio 2 dalis). Teismas nemokumo administratoriaus prašymu gali pratęsti šio straipsnio 2 dalyje nurodytą terminą, bet ne ilgesniam kaip 14 dienų laikotarpiui (JANĮ 41 straipsnio 3 dalis). Teismas turi teisę priimti iki nemokumo bylos iškėlimo atsiradusius kreditorių reikalavimus, pateiktus praleidus nustatytą terminą šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka, jeigu termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis (JANĮ 41 straipsnio 4 dalis). Jeigu kreditorius nepateikia reikalavimo per nustatytą terminą, jo reikalavimo teisė pasibaigia, išskyrus šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytus atvejus (JANĮ 41 straipsnio 6 dalis).

Teismas turi teisę priimti iki nemokumo bylos iškėlimo atsiradusius kreditorių finansinius reikalavimus, pateiktus praleidus terminą Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 41 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka, ir po nemokumo bylos iškėlimo atsiradusius kreditorių finansinius reikalavimus, pateiktus praleidus terminą JANĮ 41 straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka, jeigu termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis (JANĮ 41 straipsnio 4 dalis). Sprendžiant dėl termino pareikšti finansinį reikalavimą, nurodoma, kad kuo ilgesnis yra termino finansiniam reikalavimui pateikti praleidimo laikotarpis, tuo objektyvesnės priežastys, pateisinančios pažeidimą, turi egzistuoti, jog būtų pripažinta, kad finansinis reikalavimas gali būti priimtas tvirtinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1825-553/2020; 2021 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-240-798/2021; 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-229-553/2022).

Pagal teismų praktiką, naudodamasis suteikta diskrecijos teise, klausimą, kas yra laikytina svarbia priežastimi praleistam pareiškimo padavimo terminui dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo atnaujinti, teismas kiekvienu atveju sprendžia įvertinęs konkrečios bylos aplinkybes, vadovaudamasis protingumo, teisingumo, sąžiningumo kriterijais; sprendžiant dėl termino tokiam procesiniam veiksmui atlikti praleidimo priežasčių vertinimo, taikytinas protingos ir apdairios elgsenos reikalavimas; sužinojimas apie procesinių teisių įgyvendinimui reikšmingas aplinkybes yra įrodomasis faktas, kiekvienu atveju nustatytinas pagal procesines įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1391/2012; 2014 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-143/2014).

Byloje įrodyta, kad pareiškėja 2020 m. spalio 27 d. buvo el. paštu info@toitoi.lt informuota apie teisę pateikti prašymą dėl finansinio reikalavimo (nemokumo administratorės atsiliepimo priedas Nr. 1) ir šis įrodymas paneigia pareiškėjos motyvą, kad ji tokio pranešimo negavo.

Be to, teismo vertinimu reikšminga yra pareiškėjos nurodoma aplinkybė, jog jos kreditinis reikalavimas buvo patvirtintas UAB „Hidrostatyba“ restruktūrizavimo byloje, t.y. iki bankroto bylos iškėlimo. Iš LITEKO duomenų nustatyta, kad pareiškėjos kreditinis reikalavimas buvo patvirtintas 2020 m. gegužės 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-369-524/2026 .

Nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2019-12-09 nutartimi RUAB „Hidrostatyba“ buvo nustatytas 6 (šešių) mėnesių nuo teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos terminas parengti ir pateikti teismui uždarosios akcinės bendrovės „Hidrostatyba“ restruktūrizavimo plano projektą. Atsakovė RUAB „Hidrostatyba“ pranešė nemokumo administratorei, kad neparengs restruktūrizavimo plano projekto ir jo nepateiks teismui.

Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 114 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad teismas nutraukia restruktūrizavimo bylą, jeigu nustatytais terminais nepateikiamas restruktūrizavimo planas.

Pagal JANĮ 114 straipsnio 1 dalį teismas nutraukia restruktūrizavimo bylą, jeigu yra nors vienas iš šių pagrindų: nustatytais terminais nepateikiamas restruktūrizavimo planas (1 punktas), teismas nepatvirtina restruktūrizavimo plano (2 punktas), nevykdomas arba netinkamai vykdomas restruktūrizavimo planas (3 punktas), juridinis asmuo nemoka visų ar dalies mokesčių (4 punktas), nepateikiama galutinė restruktūrizavimo ataskaita (5 punktas), vykdomi JANĮ 28 straipsnio 1 dalies 1, 3, 6 ir 7 punktuose nustatyti veiksmai (6 punktas).

Šioje byloje įrodyta, kad UAB ,,Hidrostatyba‘‘ restruktūrizavimo planas nebuvo paruoštas, todėl akivaizdu, kad pareiškėja buvo informuota ir apie šią aplinkybę, tuo įrodyta, jog ji turėjo domėtis savo kreditiniu reikalavimu UAB ,,Hidrostatyba‘‘ pasibaigus restruktūrizavimo procesui.

Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl procesinių terminų atnaujinimo, yra nurodęs, kad praleistų įstatymuose nustatytų terminų atnaujinimas galimas tais atvejais, kai nustatoma, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. termino, per kurį asmuo, siekiantis konkrečios teisės įgyvendinimo, turėjo atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, eigos metu egzistavo aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, ir šios aplinkybės nepriklausė nuo asmens valios. Tokios aplinkybės kiekvienu atveju yra skirtingos, jų vertinimas ir atitinkamai pripažinimas svarbiomis ar nesvarbiomis priklauso nuo konkrečios bylos faktinių aplinkybių, nuo prašymą atnaujinti praleistą terminą teikiančių asmenų individualių savybių ir pan. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti pareiškėjo nurodytų termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą ir pan. Be to, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-701/2020, 45 punktas).

Teismo vertinimu pateikti įrodymai ir teisinis reglamentavimas šios bylos kontekste nesudaro pagrindo pareiškėjai atnaujinti praleisto termino, kurio eiga prasidėjo 2020 m. spalio 27 d., nes pareiškėja nenurodė ir neįrodė 5 metų ir 10 mėnesių termino praleidimo svarbių priežasčių. Įrodyta, kad pareiškėjai buvo žinoma apie tai, kad UAB ,,Hidrostatyba‘‘ yra iškelta bankroto byla bei apie kreditorių teisę pareikšti kreditorinius reikalavimus.

Šioje byloje nustatyta, kad BUAB „Hidrostatyba“ nemokumo administratorius nesutinka su termino atnaujinimu, o neatnaujinus praleisto termino nėra pagrindo analizuoti pareiškėjos pateikto kreditinio reikalavimo pagrįstumo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (2 dalis).

Pagal CPK 98 straipsnio 1, 2 dalis šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Teismas, skirstydamas byloje šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, taisyklę „pralaimėjęs moka“ turi taikyti ne mechaniškai, o, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 4 dalimi ir CPK 3 straipsnio 7 dalyje nurodytais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, gali nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šių išlaidų susidarymo priežastis, be kita ko, įvertindamas taisykle „pralaimėjęs moka“ nustatyto teisės į teisminę gynybą ribojimo tikslą ir proporcingumą, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo rezultatą ir jo poveikį ginčo šalims, taip pat turi įvertinti ieškovo ir atsakovo procesinį elgesį, išsiaiškinti, ar atsakovas patyrė papildomų išlaidų dėl pareikšto didesnio reikalavimo, ir kitas šiam klausimui išspręsti reikšmingas individualias bylos aplinkybes.

Uždarosios akcinės bendrovės „Hidrostatyba“ nemokumo administratorės atstovas pateikė prašymą priteisti 1815 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į prašymą priteisimo, tačiau teismo vertinimu šios išlaidos yra pernelyg didelės, nes atsiliepimo dėl termino praleidimo aplinkybių parengimas nelaikytinas sudėtingu klausimu bei neatitinka paminėtose rekomendacijose nustatyto dydžio.

Paminėtų rekomendacijų 8.16 p. nustatyta, kad už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai taikomas koeficientas 0,4; Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), todėl pagal rekomendacijas už atsiliepimo į prašymą dėl termino atnaujinimo paruošimą išlaidų advokato pagalbai dydis turėtų būti 1021,68 Eur.

Teismo vertinimu atsižvelgiant į tai, kad šis ginčas nėra priskirtas sudėtingų bylų kategorijai, kad pareiškėja, negavusi kreditinio reikalavimo patenkinimo uždarosios akcinės bendrovės „Hidrostatyba“ restruktūrizavimo byloje, patirs dar dideles papildomas išlaidas 1021,68 Eur bylinėjimosi išlaidos mažintinos 50 procentų ir iš pareiškėjos priteistini 511 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į pareiškimą parengimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 42 straipsniu, Civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, teismas

nutaria:

UAB „TOI-TOI Lietuva“ prašymus dėl termino atnaujinimo ir kreditinio reikalavimo tvirtinimo atmesti. Iš UAB „TOI-TOI Lietuva“ priteisti likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „Hidrostatyba“ nemokumo administratorei UAB ,,Baklis‘‘ 511 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme. Išsiųsti nutarties patvirtintą kopiją nemokumo administratorei UAB ,,Baklis“ įpareigojant nemokumo administratorę per 2 darbo dienas nuo šios nutarties įteikimo dienos supažindinti su šia nutartimi kreditorius ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus. Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą. Teisėja Erika Misiūnienė