- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-03
- Bylos Nr.
- 2-940-934/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02679-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Mikuckienė, Antanas Rudzinskas, Žilvinas Terebeiza
- Pareiškėjas
- L. M.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Antano Rudzinsko ir Žilvino Terebeizos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 14 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti L. M. finansinį reikalavimą bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Finiens“ nemokumo (bankroto) byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Finiens“ (toliau – ir bendrovė) iškėlė bankroto bylą. Nutartis įsiteisėjo 2018 m. lapkričio 7 d.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. balandžio 15 d. nutartimi patvirtino bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Finiens“ pradinį kreditorių sąrašą. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 11 d., 2020 m. sausio 6 d., 2020 m. gegužės 11 d., 2020 m. birželio 12 d., 2020 m. gruodžio 7 d., 2021 m. sausio 29 d., 2021 m. balandžio 20 d., 2021 m. gruodžio 20 d. ir 2022 m. sausio 24 d., 2022 m. birželio 21 d., 2022 m. rugsėjo 29 d., 2022 m. lapkričio 21 d., 2023 m. sausio 2 d., 2023 m. sausio 19 d., 2023 m. balandžio 17 d. nutartimis UAB „Finiens“ kreditorių sąrašas buvo tikslinamas.
3. 2023 m. birželio 2 d. BUAB „Finiens“ nemokumo administratorė UAB „Reniva“ (toliau – ir nemokumo administratorė) pateikė prašymą patvirtinti L. M. 6 184 541,11 Eur (5 951 691,38 Eur skola ir 232 849,73 Eur 6 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos) finansinį reikalavimą BUAB „Finiens“ bankroto byloje.
4. Nemokumo administratorė nurodė, kad 2023 m. balandžio 21 d. gavo kreditorės L. M. prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo BUAB „Finiens“ bankroto byloje, kuriuo kreditorė prašė įtraukti ją į BUAB „Finiens“ kreditorių sąrašą su 6 184 541,11 Eur (5 951 691,38 Eur skola ir 232 849,73 Eur 6 procentų metinės procesinės palūkanos) finansiniu reikalavimu. Finansinis reikalavimas grindžiamas: 1) 2010 m. sausio 4 d. paskolos sutartimi, sudaryta tarp UAB „Serneta“ ir L. M.; 2) 2010 m. liepos 1 d. paskolos sutartimi, sudaryta tarp L. M.ir UAB „Finiens“; 3) 2010 m. liepos 16 d. UAB „Finiens“ L. M. išduotu paprastuoju neprotestuotinu vekseliu 20 550 000 Lt (5 951 691,38 Eur) sumai; 4) kasos išlaidų orderiais, patvirtinančiais faktinę aplinkybę, kad L. M. gavo paskolą grynaisiais pinigais iš UAB „Serneta“; 5) kasos pajamų orderiais, patvirtinančius faktinę aplinkybę, kad L. M. suteikė UAB „Finiens“ paskolą grynaisiais pinigais; 6) 2010 m. lapkričio 25 d. indosamentu, kuriuo L. M. perleido 2010 m. liepos 16 d. vekselį ir visas iš jo kylančias teises bei pareigas UAB „Serneta“; 7) 2010 m. lapkričio 25 d. susitarimu, sudarytu tarp UAB „Serneta“ ir L. M.; 8) Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-774-794/2023; 9) Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-277-450/2023; 10) Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-40-258/2020; 11) Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-786-798/2020; 12) BUAB „Finiens“ 2022 m. lapkričio 29 d. rašytiniais paaiškinimais.
5. Nemokumo administratorė pažymėjo, kad iš esmės tų pačių dokumentų pagrindu finansinius reikalavimus BUAB „Finiens“ bankroto byloje siekė pasitvirtinti Bulgarijos bendrovė „Betelgeuse EOOD“ bei BUAB „Serneta“ teisių perėmėjas UAB „Krestan“ ir L. M.. Visų šių subjektų teisės reikšti reikalavimus BUAB „Finiens“ bankroto byloje iš esmės yra paaiškintos įsiteisėjusioje Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-277-450/2023, kuria buvo sprendžiamas „Betelgeuse EOOD“ finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimas. Nemokumo administratorės vertinimu, Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. kovo 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-277-450/2023 konstatavo esminę aplinkybę, kad 2010 m. liepos 16 d. UAB „Finiens“ L. M. išduotas paprastasis neprotestuotinas vekselis 20 550 000 Lt (5 951 691,38 Eur) sumai, buvo išduotas ne kaip atsiskaitymo instrumentas, bet prievolės pagal 2010 m. liepos 1 d. paskolos sutartį įvykdymo užtikrinimo priemonė. Neįmanoma perleisti tik užtikrinimo priemonės (teisių pagal vekselį, kuriuo užtikrinama pagrindinė prievolė – paskolos sutarties įvykdymas), jeigu tam pačiam asmeniui neperleidžiamos ir teisės pagal pagrindinę prievolę (paskolos sutartį), kurią užtikrino vekselis. Minėtoje byloje teismas nustatė, kad L. M. reikalavimo teisių pagal 2010 m. liepos 1 d. paskolos sutartį niekam neperleido. Tokiu atveju, nepaisant to, kad L. M. indosamentu perleido 2010 m. liepos 16 d. vekselį, tačiau ginčo vekselio turėtojas vien dėl to neįgijo reikalavimo teisių pagal 2010 m. liepos 1 d. paskolos sutartį. Jokios prievolės pagal vekselį indosamentų pagrindu negalėjo būti perduodamos atskirai nuo pagrindinės nurodomos prievolės – pagal paskolos sutartį, nes 2010 m. liepos 16 d. vekselis, kuris panaudotas tik kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė, savarankiškos prievolės nesukūrė ir negali sukurti, todėl perleisti tik teises pagal vekselį, neperleidžiant kartu ir teisių pagal pagrindinę prievolę (paskolos sutartį), buvo neįmanoma, o teisės pagal 2010 m. liepos 1 d. paskolos sutartį nebuvo perleistos. Taigi, Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. kovo 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-277-450/2023 iš esmės pasisakė, kad reikalavimo teisės į BUAB „Finiens“ pagal 2010 m. liepos 1 d. paskolos sutartį ir 2010 m. liepos 16 d. vekselį priklauso L. M.. Nemokumo administratorė nurodė, kad priešingų duomenų, t. y. kad L. M. būtų perleidusi savo teises pagal 2010 m. liepos 1 d. paskolos sutartį, sudarytą su BUAB „Finiens“, neturi.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi netenkino BUAB „Finiens“ nemokumo administratorės prašymo ir atsisakė patvirtinti L. M. 6 184 541,11 Eur dydžio finansinį reikalavimą BUAB „Finiens“ nemokumo (bankroto) byloje.
7. Teismas nustatė, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-277-450/2023 nebuvo pasisakoma dėl 2010 m. liepos 1 d. paskolos sutarties ta apimtimi, kiek tai susiję su paskolos sutartimi, kaip pareiškėjos L. M. finansinį reikalavimą sukuriančiu juridiniu faktu. Teismas nusprendė, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartyje nenustatyta prejudicinių faktų, iš esmės reikšmingų sprendžiant pareiškėjos L. M. finansinio reikalavimo (ne)pagrįstumą šioje byloje.
8. Teismas kritiškai įvertino pareiškėjos L. M. procesiniuose dokumentuose nurodytą argumentą, kad prašymo tvirtinti finansinį reikalavimą nagrinėjimo metu, nėra priimtas įsiteisėjęs ir galiojantis teismo sprendimas, kuriuo 2010 m. liepos 1 d. paskolos sutartis ir kiti pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai būtų pripažinti negaliojančiais. Teismas pastebėjo, kad finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimas (šiuo konkrečiu atveju kildinamo iš paskolos teisinių santykių) nagrinėjamas pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles atliekant išsamų įrodymų tyrimą. Taigi vien ta aplinkybė, jog 2010 m. liepos 1 d. paskolos sutartis nenuginčyta teismine tvarka, per se (savaime) nėra teisinis pagrindas patvirtinti iš paskolos santykių kildinamą finansinį reikalavimą juridinio asmens bankroto byloje.
9. Teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. eB2-774-794/2023, Bulgarijos bendrovės „Betelgeuse EOOD“ finansinis reikalavimas BUAB „Finiens“ bankroto byloje buvo grindžiamas, be kita ko, ir 2010 m. liepos 1 d. paskolos sutarties kopija. Nurodytoje civilinėje byloje teismo posėdyje, vykusiame 2023 m. sausio 18 d., šalių atstovai, tarp jų ir pareiškėjos L. M. atstovė, nurodė, kad dokumentų originalų nematė, neprisiima ir negali prisiimti atsakomybės dėl dokumentų autentiškumo. Kadangi nagrinėjamu atveju objektyviai nėra galimybės vertinti paskolos sutarties originalo, todėl teismas vertino byloje pateiktą 2010 m. liepos 1 d. paskolos sutarties kopiją kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Teismas nustatė, kad pateiktoje 2010 m. liepos 1 d. paskolos sutartyje (jos kopijoje) neužfiksuotas paskolos dalyko (pinigų) perdavimo faktas. Dėl to, pareiga įrodyti pinigų perdavimą paskolos gavėjos (BUAB „Finiens“) nuosavybėn tenka paskolos davėjai (pareiškėjai L. M.).
10. Teismas nustatė, kad pareiškėja L. M. pinigų perdavimą BUAB „Finiens“ įrodinėja 2010 m. liepos 1 d., 2 d., 5 d., 7 d., 8 d., 9 d., 12 d., 13 d., 14 d. ir 15 d. kasos pajamų orderiais, kurie, pareiškėjos įsitikinimu, patvirtina, kad L. M. suteikė UAB „Finiens“ paskolą grynaisiais pinigais. Pinigų perdavimas taip pat papildomai įrodinėjamas 2010 m. sausio 4 d., 14 d., 22 d., 27 d., vasario 5 d., 10, 17, 22 d., kovo 3 d., 9 d., 15 d., 18 d. kasos išlaidų orderiais, patvirtinančiais, kad L. M. gavo paskolą grynaisiais pinigais iš UAB „Serneta“. Teismas kritiškai vertino L. M. pateiktus dokumentus, kadangi, visų pirma, nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2744-794/2022 BUAB „Finiens“ bankrotas pripažintas tyčiniu, taip pat buvo pripažinta, kad bendrovės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo bei įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Antra, teismas pastebėjo, kad pareiškėjos nurodytuose kasos pajamų orderiuose nėra nurodyti reikiami dokumento, kurio pagrindu išmokami pinigai, rekvizitai. Trečia, teismas nurodė, kad kasos pajamų orderiuose nurodytų piniginių lėšų perdavimo faktas galėjo būti patvirtintas arba paneigtas įmonės kasos knygoje esančiais duomenimis, tačiau ši knyga (atitinkamos nagrinėjamai bylai aktualų sandorį patvirtinančios jos ištraukos) į nagrinėjamą bylą nepateikta.
11. Teismas nurodė, kad nors pareiškėja L. M. pinigų perdavimą pagal 2010 m. liepos 1 d. paskolos sutartį BUAB „Finiens“ taip pat įrodinėjo 2022 m. gegužės 2 d. UAB „Konsauditas“ konsultacine išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (pateikta civilinėje byloje Nr. eB2-774-794/2023, 2022 m. spalio 14 d., Nr. DOK-36699), tačiau, teismo vertinimu, analizuojama konsultacinė išvada neturi didesnės įrodomosios galios ir vertintina kaip privatus rašytinis įrodymas visų kitų byloje esančių įrodymų kontekste. Teismas pažymėjo, kad aptariamo dokumento išvada, jog UAB „Finiens“ neturėjo savo piniginių lėšų ir nekilnojamojo turto įsigijimus galėjo finansuoti tik iš akcininkės L. M. suteiktų paskolų, paremta iš esmės teismo jau išanalizuotais ir kritiškai įvertintais apskaitos dokumentais. Dėl to, teismo vertinimu, konsultacinė išvada iš esmės reikšmingai negali patvirtinti aplinkybės, kad paskolos davėja (pareiškėja L. M.) perdavė paskolos gavėjui (BUAB „Finiens“) 2010 m. liepos 1 d. paskolos sutarties dalyką.
12. Teismas nustatė, kad pareiškėja L. M. 2010 m. liepos 1 d. paskolos sutarties sudarymą ir įvykdymą taip pat grindžia 2011 m. rugpjūčio 9 d. UAB „Finiens“ ir Swedbank, akcinės bendrovės (toliau – AB), pasirašyta kredito sutartimi (pateikta civilinėje byloje Nr. eB2-774-794/2023, 2022 m. spalio 14 d., Nr. DOK–36699), kurioje, pareiškėjos teigimu, įtvirtintas banko reikalavimas dėl paskolų subordinavimo, netiesiogiai patvirtinantis, kad 2010 m. UAB „Finiens“ buvo gavusi paskolą iš L. M., tokia informacija buvo pateikta, žinoma ir vertinama Swedbank, AB, prieš suteikiant UAB „Finiens“ kreditą. Teismas pažymėjo, kad kreditorė UAB „Nikosparta“, nesutikdama su pareiškėjos finansinio reikalavimo patvirtinimu, taip pat remiasi minėta kredito sutartimi, teigdama, jog BUAB „Finiens“ paraiškoje kreditui apskritai nėra minima 2010 m. liepos 1 d. paskolos sutartis ir (ar) aplinkybės apie šios paskolos sutarties subordinavimą. Teismas nustatė, kad minėtos 2011 m. rugpjūčio 9 d. kredito sutarties 3.1.1.4 punkte numatyta, kad sutartyje nustatyta tvarka kredito atžvilgiu bus subordinuotos visos kredito gavėjo iš susijusių asmenų iki kredito suteikimo gautos paskolos, tačiau kredito sutartyje atskirai nėra aptariama 2010 m. liepos 1 d. paskolos sutartis, byloje nepateikta kitų įrodymų, patvirtinančių šios prievolės subordinavimą, kiek tai susiję su 2011 m. rugpjūčio 9 d. kredito sutarties sudarymu ir vykdymu.
13. Teismas nesutiko su pareiškėjos argumentais, kad paskolos suteikimo faktas buvo ne kartą pripažintas bei patvirtintas teismų priimtuose procesiniuose sprendimuose (civilinėse bylose Nr. e2-2487-275/2016, eB2-40-258/2020). Teismo vertinimu, nors Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-2487-275/2016 2016 m. lapkričio 7 d. priimtame teismo sprendime ir yra minima vienintelės akcininkės bendrovei suteikta paskola, tačiau nei paskolos sudarymo aplinkybės, nei paskolos dalyko faktinis perdavimas, nebuvo nurodytos civilinės bylos nagrinėjimo dalyku, todėl civilinės bylos Nr. e2-2487-275/2016 faktinės aplinkybės iš esmės neturi prejudicialumo nagrinėjamoje byloje. Teismo vertinimu, nagrinėtos civilinės bylos Nr. eB2-40-258/2020, kurioje iš esmės buvo sprendžiama dėl UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ finansinio reikalavimo (ne)tvirtinimo BUAB „Finiens“ bankroto byloje ir ginčo paskolos sutarties analizė, nesudarė įrodinėjimo dalyko.
14. Teismas sprendė, kad pareiškėja neįrodė, jog nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2010 m. liepos 15 d. atliktais mokėjimais BUAB „Finiens“ buvo perduotas paskolos dalykas. Neįrodžius paskolos dalyko (pinigų) perdavimo bendrovės nuosavybėn, teismas ginčo paskolos sutartį laikė nesudaryta. Neįrodžius, kad paskola buvo suteikta bendrovei, atitinkamai bendrovei nekyla pareiga jos grąžinti. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas atsisakė tvirtinti pareiškėjos L. M. finansinį reikalavimą BUAB „Finiens“ bankroto byloje.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
15. Pareiškėja L. M. atskiruoju skundu prašo: priimti naujus rašytinius įrodymus – specialisto išvadą; panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 14 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – patvirtinti kreditorės L. M. finansinį reikalavimą BUAB „Finiens“ bankroto byloje; priteisti kreditorei bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Pareiškėjos L. M. finansinis reikalavimas yra pagrįstas rašytiniais įrodymais, kurie savo esme atitinka finansinės apskaitos dokumento, kaip tai apibrėžiama Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje, apibrėžimą. Visi rašytiniai įrodymai, kuriais grindžia savo finansinį reikalavimą, nėra pripažinti negaliojančiais, panaikinti, jie nebuvo tirti, dėl jų nėra pasisakyta jokiose kitose civilinėse, baudžiamosiose bylose. Be to, nei UAB „8 Stebuklas“, nei UAB „Nikosparta“ nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų byloje esančius L. M. pateiktus pirminius buhalterinius dokumentus, o jų atsiliepimuose teikiami aiškinimai yra grindžiami tik prielaidomis.
Žemesnės instancijos teismas
15.2. Nors Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2744-794/2022 BUAB „Finiens“ bankrotas buvo pripažintas tyčiniu, tačiau minėtoje byloje nebuvo paneigti esami BUAB „Finiens“ buhalteriniai dokumentai, dėl to pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje priėmė nepagrįstą sprendimą nesivadovauti L. M. pateiktais pirminiais buhalteriniais dokumentais. Atsisakyti vertinti L. M. pateiktus pirminius buhalterinius dokumentus vien dėl to, kad buvusi BUAB „Finiens“ vadovė neteikė finansinės atskaitomybės dokumentų registrams bei neperdavė BUAB „Finiens“ dokumentų nemokumo administratorei nėra pagrįsta, o, juo labiau, negali lemti L. M. finansinio reikalavimo netvirtinimo.
15.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai teigia, kad į bylą pateiktos dokumentų kopijos nesudaro pagrindo laikyti L. M. finansinį reikalavimą pagrįstu. Pareiškėja pažymėjo, kad dokumentų originalus turi ir, teismui manant, kad byloje yra reikalinga tirti dokumentų originalus, ji juos gali pateikti. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismui kilus abejonių dėl pateiktų dokumentų kopijų tikrumo, jis savo iniciatyva nereikalavo L. M. pateikti atitinkamų dokumentų originalus ir tokiu būdu pažeidė pareigą bankroto bylose veikti aktyviai. Kartu su atskiruoju skundo pareiškėja teikia rašysenos eksperto išvadą, kuri patvirtina, kad dokumentuose, liudijančiuose pinigų pagal paskolos sutartį sumokėjimą, t. y. kasos pajamų orderiuose esantys abiejų šalių parašai yra tikri. Nors pirmosios instancijos teismas akcentuoja L. M. atstovės teiginį, jog ji dokumentų originalų nematė, pažymėtina, kad ji ir neprivalėjo jų matyti. Atstovei buvo pateiktos dokumentų kopijos, abejonių dėl jų nebuvo kilę, dokumentai buvo pateikti teismui. Teismui skundžiamoje nutartyje iškėlus minėtus klausimus, atstovė su originalais buvo supažindinta, padaryta eksperto išvada dėl dokumentų originalų egzistavimo ir dokumentuose esančių atsakingų asmenų parašų tikrumo.
15.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė vadovautis 2022 m. gegužės 2 d. UAB „Konsauditas“ konsultacine išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurią teismams į BUAB „Finiens“ bankroto bylą pateikė nemokumo administratorė. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje rėmėsi ir vadovavosi BUAB „Finiens“ tyčinio bankroto byloje priimtais teismų sprendimais dėl buhalterinės apskaitos netinkamo vedimo, tačiau neįvertino, kad būtent teismai tyčinio bankroto byloje vadovavosi ta pačia 2022 m. gegužės 2 d. UAB „Konsauditas“ konsultacine išvada Nr. (duomenys neskelbtini).
15.5. Nors pirmosios instancijos teismas pasisakydamas dėl 2011 m. rugpjūčio 9 d. UAB „Finiens“ ir Swedbank, AB, pasirašytos kredito sutarties nurodė, kad minėtoje sutartyje atskirai nėra aptariama 2010 m. liepos 1 d. paskolos sutartis, taip pat byloje nepateikta kitų įrodymų, patvirtinančių šios prievolės subordinavimą, kiek tai susiję su 2011 m. rugpjūčio 9 d. kredito sutarties sudarymu ir vykdymu, tačiau, pareiškėjos vertinimu, pirmosios instancijos teismas akivaizdžiai nesilaikė bankroto bylose teismams keliamos pareigos veikti ex officio. Pareiškėjos nuomone, pirmosios instancijos teismui pritrūko informacijos dėl 2011 m. rugpjūčio 9 d. UAB „Finiens“ ir Swedbank, AB, sudarytoje kredito sutartyje minimų faktų apie UAB „Finiens“ suteiktą susijusio asmens paskolą. Todėl pirmosios instancijos teismas, turėdamas visas galimybes, o, juo labiau, pareigą veikti aktyviai, galėjo kreiptis į pačią kredito davėją Swedbank, AB, su prašymu pateikti kredito bylą, kurioje yra visa informacija, susijusi su kredito UAB „Finiens“ suteikimu, tačiau teismas to neatliko. Pareiškėja nurodė, kad 2010 m. liepos 1 d. paskolos sutarties pagrindu UAB „Finiens“ paskolą buvo gavusi iš akcininkės L. M., taigi iš susijusio asmens. Toks banko reikalavimas dėl paskolų subordinavimo netiesiogiai patvirtina, kad 2010 metais UAB „Finiens“ buvo gavusi paskolą iš L. M., tokia informacija buvo pateikta, žinoma ir vertinama Swedbank, AB, prieš suteikiant UAB „Finiens“ kreditą.
15.6. Nepagrįstai pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje paneigė Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. B2-2348-794/2023 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-277450/2023 nustatytus prejudicinius faktus vien dėl to, kad neva šiose bylose nebuvo nagrinėjamas paskolos suteikimo faktas. Minėtose bylose teismai konstatavo L. M. paskolos suteikimo faktą UAB „Finiens“, todėl ji turi galiojančią ir vykdytiną reikalavimo teisę tiek pagal 2010 m. liepos 1 d. paskolos sutartį, tiek pagal 2010 m. liepos 16 d. vekselį.
15.7. BUAB „Finiens“ iš L. M. gautą 9 727 855 Lt paskolą panaudojo nekilnojamam turtui įsigyti. Tai atsispindi 2010 m. UAB „Finiens“ finansinių ataskaitų rinkinyje ir patvirtina 2010 m. liepos 1 d. paskolos sutarties tarp UAB „Finiens“ ir L. M. realumą.
15.8. Pirmosios instancijos teismas neįvertino fakto, kad BUAB „Finiens“ nemokumo administratorė yra pripažinusi, kad L. M. UAB „Finiens“ suteikė paskolą. BUAB „Finiens“ nemokumo administratorė dar 2019–2020 metais tiesiogiai laikėsi pozicijos, jog BUAB „Finiens“ piniginių lėšų gavimo šaltinis buvo L. M.2010 m. liepos 1 d. paskolos sutarties pagrindu suteikta paskola. Ši aplinkybė visiškai paneigia kreditorių UAB „8 Stebuklas“ ir UAB „Nikosparta“ atsiliepimuose išdėstytą poziciją, jog nėra neginčijamų įrodymų apie L. M. finansinio reikalavimo atsiradimo tikrumą.
15.9. Skundžiama nutartis turi būti panaikinta, kadangi buvo išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo. Pareiškėja atskirajame skunde pažymėjo, kad šią civilinę bylą nagrinėjęs ir skundžiamą nutartį priėmęs teismas nagrinėjo ir „Betelgeuse EOOD“ finansinį reikalavimą bei 2023 m. sausio 25 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. B2-774-794/2023. Šioje civilinėje byloje kaip tik ir buvo tiriamos ir nagrinėjamos faktinės aplinkybės, susijusios su paskoliniais santykiais, atsiradusiais tarp L. M. ir BUAB „Finiens“. Taigi, tos pačios sudėties teismas, jau išnagrinėjęs analogišką ginčą pagal analogiškas faktines aplinkybes, bei remdamasis šios civilinės bylos medžiaga, priėmė skundžiamą nutartį, kuria nutarė pripažinti niekine ir negaliojančia L. M.2010 m. liepos 1 d. paskolos sutartį. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs L. M. atskirąjį skundą, nutarė 2023 m. sausio 25 d. nutartį pakeisti, konstatuodamas, kad pagrindo pripažinti 2010 m. liepos 1 d. paskolos sutartį niekine ir negaliojančia nėra, tai yra nuginčijamas sandoris. Taigi, tos pačios sudėties teismas nagrinėjo tą patį faktą ir skirtingai taikė materialiosios teisės normas. L. M. vertinimu, tos pačios sudėties teismas neturėjo teisės to daryti, kadangi iš esmės analogiškomis faktinėmis aplinkybėmis paremtą teismo sprendimą apeliacinės instancijos teismas nutarė pakeisti. Pareiškėjos vertinimu, tokia situacija laikytina pirmosios instancijos teismo šališkumu, ir tai, kad byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo.
Atsiliepimas
16. Atsiliepime į atskirąjį skundą UAB „Nikosparta“ prašo: netenkinti L. M. prašymo priimti naują įrodymą – 2023 m. rugpjūčio 21 d. ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini); tenkinus L. M. prašymą priimti naują įrodymą, išreikalauti iš jos 2023 m. rugpjūčio 21 d. ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytų vertintų dokumentų originalus, skirti teismo ekspertizę dėl šiuose dokumentuose esančių parašų senumo nustatymo; atmesti L. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 14 d. nutarties. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
16.1. Atskirajame skunde nurodomos nepagrįstos interpretacijos dėl teismų sprendimais nustatytų aplinkybių ir pateikto vertinimo. Visų pirma, Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. kovo 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-277-450/2023 nenustatė jokių aplinkybių dėl to, kad L. M. turi galiojantį reikalavimą į bendrovę, kad laikotarpiu nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2010 m. liepos 15 d. L. M. perdavė UAB „Finiens“ 9 727 844 Lt (2 817 378 Eur) paskolą grynaisiais pinigais. Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-277-450/2023 buvo įvertinta tik pirmosios instancijos teismo teisė ex officio spręsti dėl paskolos sutarties negaliojimo ir pripažinta, kad pirmosios instancijos teismas tokios teisės neturėjo. Antra, Vilniaus apygardos teismui 2023 m. sausio 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-774-794/2023, priešingai nei teigiama atskirajame skunde, sprendžiant „Betelgeuse EOOD“ finansinį reikalavimą nebuvo nustatyta, kad L. M. paskolino lėšas bendrovei. Priešingai, įsiteisėjusiu teismo sprendimu įvertinta, kad į bylą pateikti įrodymai nepatvirtina paskolos suteikimo.
16.2. Atskirojo skundo motyvai dėl dokumentų originalų turėjimo yra prieštaringi bei prieštarauja pareiškėjos procesiniam elgesiui pirmosios instancijos teisme, taip pat civilinėje byloje Nr. eB2-774-794/2023, kurioje buvo nagrinėjamas tas pats finansinis reikalavimas, pareikštas pareiškėjos „Betelgeuse EOOD“ vardu. Pareiškėja dalyvavo civilinėje byloje Nr. eB2-774-794/2023, buvo aktyvi, palaikė pareiškėją „Betelgeuse EOOD“ ir 2022 m. kovo 15 d. pateikė į bylą įrodymus, kuriais pareiškėja „Betelgeuse EOOD“ įrodinėjo paskolos suteikimo bendrovei faktą. Minėtoje išnagrinėtoje byloje pareiškėja buvo atstovaujama tos pačios atstovės, kaip ir šioje byloje. Civilinės bylos Nr. eB2-774-794/2023 nagrinėjimo metu pareiškėjos atstovė nurodė, kad L. M. neturi dokumentų originalų, kad pareiškėjos atstovė dokumentų originalų nematė, pateiktų dokumentų kopijų tikrumo netvirtino, o pateikė į bylą tai, ką gavo iš L. M. bei negali prisiimti atsakomybės už dokumentus, kadangi jų nesudarė ir netvirtina jų atitikimo originalui. Be to, Vilniaus apygardos teismas 2023 m. sausio 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-774-794/2023 nurodė, kad byloje nėra pateikti šių dokumentų originalai ir teismo posėdžio metu šalys patvirtino, jog tokių dokumentų originalų neturi bei rėmėsi tokiomis aplinkybės vertindamas pareiškėjo reikalavimą. Nors pareiškėja reiškė atskirąjį skundą dėl minėtos Vilniaus apygardos teismo nutarties, tačiau atskirajame skunde neginčijo teismo nustatytų aplinkybių dėl dokumentų originalų. Be to, suinteresuotas asmuo UAB „Nikosparta“ pateikė prieštaravimus į pareiškėjas prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo, kuriame, be kita ko, nurodė savo argumentus dėl pareiškėjos įrodymų nepatikimumo. Taigi, pareiškėjai buvo žinoma, kad byloje yra poreikis ištirti pareiktų dokumentų originalus.
16.3. Nepagrįsti pareiškėjos teiginiai apie tai, kad civilinėse bylose Nr. e2-2487-275/2016, Nr. eB2-40-258/2020, Nr. e2-786-798/2020, priimtuose teismo procesiniuose sprendimuose konstatuotas prejudicinis faktas, kad BUAB „Finiens“ veikla finansuojama vienintelės akcininkės, kuri aptariamu laikotarpiu buvo suteikusi 9 727 844 Lt paskolą bendrovei. Suinteresuoto asmens UAB „Nikosparta“ vertinimu, minėtose teismo nutartyse nėra nustatytų faktų apie bendrovės ir L. M. 2010 m. liepos 1 d. paskolos sutartį, lėšų pagal paskolos sutartį perdavimą. Be to, visos šios teismo nutartys neturi prejudicijos šioje byloje. Civilinėje byloje Nr. e2-2487-275/2016 buvo sprendžiamas klausimas dėl skolos pagal BUAB „Grangeras“ ieškinį UAB „Finiens“ priteisimo, o civilinėje byloje Nr. eB2-40-258/2020 – dėl UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ finansinio reikalavimo tvirtinimo BUAB „Finiens“ bankroto byloje. Klausimas dėl L. M. 2010 m. liepos 1 d. paskolos sutarties su UAB „Finiens“ nebuvo nei vienos iš šių civilinių bylų nagrinėjimo dalykas, todėl teismai nenagrinėjo ir nevertino L. M.ir UAB „Finiens“ paskolos teisinių santykių (ne)egzistavimo aplinkybių, juo labiau kad į minėtas bylas nebuvo pateikti įrodymai, patvirtinantys L. M. paskolos UAB „Finiens“ suteikimą.
16.4. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai įvertino, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėja suteikė bendrovei paskolą. Visų pirma, nors pareiškėja teigia, kad byloje nėra įrodymų, kurie paneigtų byloje esančius L. M. pateiktus pirminius buhalterinius dokumentus, tačiau pareiškėja nepateikė jokių pirminių buhalterinių dokumentų (originalų). Civilinėje byloje Nr. eB2-774-794/2023 taip pat buvo nustatyta, kad šių dokumentų (nei originalių, nei kopijų) neturėjo jas neva išdavę UAB „Finiens“ ir (ar) UAB „Serneta“. Dar daugiau, iš civilinės bylos Nr. eB2-774-794/2023 bendrovės kreditoriams tapo žinoma, kad pareiškėja pateiktų dokumentų kopijos atsirado tik 2022 m. Taigi, bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentų trūkumai, tai yra finansinės atskaitomybės dokumentų nebuvimas, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gegužės 23 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-161-1075/2023, patvirtina pirmosios instancijos teismo vertinimą, kad pareiškėjos į bylą pateiktos orderių kopijos yra nepatikimos ir nelaikytinos įrodymais. Antra, nemokumo administratorės pritarimas pareiškėjos reikalavimui nėra teisėtas pagrindas pripažinti pareiškėjos reikalavimą. Trečia, pareiškėjos pareiškimai dėl paskolos perdavimo negali būti laikomi patikimais dėl to, kad ji yra suinteresuota bylos baigtimi, buvo UAB „Finiens“ akcininke, taip pat yra susijusi su UAB „Serneta“. Ketvirta, bendrovės ir Swedbank, AB, 2011 m. rugpjūčio 9 d. Kredito sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nėra jokių duomenų apie UAB „Finiens“ ir L. M. 2010 m. liepos 1 d. paskolos sutarties sudarymą, taip pat duomenų apie lėšų perdavimo pagal tokią paskolos sutartį fakto aprašymą. Penkta, bendrovės 2010 m. finansinių ataskaitų rinkinyje nėra jokių įrašų apie 2010 m. liepos 1 d. paskolos sutartį su pareiškėja. Į bylą nėra nepateikta aiškinamojo rašto arba kitokio dokumento, kuriame būtų įvardinta, kad į bendrovės balansą įtrauktas ilgalaikis įsipareigojimas kyla iš 2010 m. liepos 1 d. paskolos sutarties. Kadangi bedrovės bankroto byloje nustatyta, kad bendrovės vadovas V. K. tinkamai nevedė bendrovės finansinės atskaitomybės, bendrovės 2010 m. finansinių ataskaitų rinkinio įrašas negali būti laikomas patikimu. Šešta, 2022 m. gegužės 2 d. UAB „Konsauditas“ konsultacinė išvada Nr. (duomenys neskelbtini) parengta pagal L. M. dokumentų dokumentu kopijas (1.3.2 punktas). Šioje išvadoje yra atliktas pareiškėjos pateiktų dokumentų duomenų vertinimas. Be L. M. pateiktos paskolos sutarties ir orderių kopijų nei viename iš dokumentų nėra duomenų apie 2010 m. liepos 1 d. paskolos sutarties sudarymą ir įvykdymą. Kadangi nei L. M., nei bendrovė neturi tokių dokumentų originalų bei kitoje byloje teismas šių kopijų nepripažino įrodymais, UAB „Konsauditas“ išvada yra trečiojo asmens interpretacija, atlikta pagal įrodymų vertės neturinčius dokumentus. Be to, UAB „Konsauditas“ išvadoje nurodyti bendrovės vardu įvykdyti nekilnojamojo turto sandoriai, taip pat atskirajame skunde pateiktas turto sąrašas nei tiesiogiai, nei netiesiogiai neįrodo pareiškėjos nurodomų paskolos santykių. Nėra nei vieno trečiųjų asmenų patvirtinimo, pavyzdžiui, banko sąskaitos išrašo, kuriame būtų užfiksuotas mokėjimas pagal turto perleidimo sandorius. Septinta, pareiškėjos pareiškimus apie 2010 m. iš UAB „SERNETA“ gautą ir bendrovei suteiktą paskolą paneigia civilinėje byloje Nr. eB2-774-794/2023 suinteresuoto asmens UAB „8 stebuklas“ 2022 m. spalio 11 d. į bylą pateiktas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2022 m. spalio 5 d. raštas, kuriame nurodyta, kad „UAB „Finiens“ ir UAB „Serenta“ Juridinių asmenų duomenų apie fiziniams asmenims suteiktas, jų grąžintas, iš fizinių asmenų gautas ir jiems grąžintas paskolas (forma FR0711) ir jų priedų už 2010 m. neteikė. Kadangi nei UAB „Serneta“, nei UAB „Finiens“ nedeklaravo suteiktos ir gautos paskolų L. M., toks viešas (Valstybės institucijos fiksuojamas) faktas patvirtina, kad abejonės dėl L. M. pateiktų dokumentų kopijų tikrumo ir teiginių apie 2010 m. paskolas yra pagrįstos. Taigi, visuma paiminėtų aplinkybių bei teisinių argumentų, juos vertinant kartu su duomenimis apie L. M., UAB „Finiens“, UAB „Serneta“ ir juos visus siejančius asmenis, V. K., paskolos dokumentų originalų nebuvimas, UAB „Finiens“ ir UAB „Serneta“ finansinės atskaitomybės dokumentų nebuvimas, grynųjų pinigų tariamą perdavimą tariamai patvirtinančių grynųjų pinigų perdavimo ir (ar) priėmimo orderių kopijų atsiradimas 2022 m., leidžia pagrįstai spręsti, kad byloje nėra įrodymų apie tai, kad bendrovė iš L. M. 2010 m. liepos mėn. gavo paskolą.
16.5. Pareiškėjos su atskiruoju skundu pateiktas dokumentas – 2023 m. rugpjūčio 21 d. ekspertizės aktas – nesudaro teisėto pagrindo peržiūrėti pirmosios instancijos teismo vertinimus. Be to, suinteresuoto asmens UAB „Nikosparta“ vertinimu, nėra proceso įstatyme nustatytų prielaidų apeliaciniam teismui priimti naują įrodymą. Pareiškėjos teikiamas aktas neturi įrodomosios reikmės šioje byloje, kadangi jame nurodyta ekspertizė atlikta dėl dokumentų, kurie nebuvo ir nėra pateikti į bylą. Atitinkamai toks aktas nėra susijęs su byloje esančiais įrodymais bei niekaip nepaneigia pirmosios instancijos teismo nutartyje padarytų išvadų. Ekspertizės akte nurodoma ekspertizė atlikta dėl dokumentų, kurių pareiškėja neturėjo 2023 m. sausio–vasario mėn., taip pat iki 2023 m. rugpjūčio 1 d. Atsižvelgiant į pareiškėjos kitoje byloje ir šioje byloje teiktus paaiškinimus ir motyvus dėl dokumentų originalų neturėjimo ir dokumentų kopijų įrodomosios vertės, dokumentų originalų atsiradimas po skundžiamos teismo nutarties priėmimo sudaro pakankamą pagrindą abejoti dėl šių dokumentų sudarymo datos. Taigi, šios aplinkybės sudaro savarankišką pagrindą atsisakyti vertinti tik apeliacinės instancijos teismui pateiktus naujus įrodymus.
16.6. Nepagrįsti atskirojo skundo teiginiai, kad skundžiama nutartis priimta neteisėtos sudėties teismo. Pareiškėja nenurodė privalomų teisėjo nušalinimo pagrindų. Be to, jai buvo žinoma teismo sudėtis, tačiau nereiškė jokių abejonių dėl teisėjo šališkumo iki skundžiamos nutarties priėmimo. Suinteresuoto asmens UAB „Nikosparta“ vertinimu, pareiškėjos nurodomas nepasitikėjimas teismo sudėtimi yra susijęs ne su teismo šališkumu, bet su pareiškėjos nesutikimu su teismo priimta nutartimi, o tai nėra teisėtas pagrindas nušalinti teisėją. Be to, teismo sudėtis nepažeidžia Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 71 straipsnio reikalavimų. CPK 71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėjas, dalyvavęs nagrinėjant civilinę bylą pirmosios instancijos teisme, negali dalyvauti nagrinėjant tą bylą apeliacinės instancijos teisme ir kasaciniame teisme, taip pat nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, jeigu panaikintas sprendimas buvo priimtas jam dalyvaujant. Civilinėje byloje Nr. B2-774-794/2023 nebuvo sprendžiamas pareiškėjos šioje byloje pareikštas reikalavimas – minėta civilinė byla išnagrinėta pagal kito pareiškėjo „Betelgeuse EOOD“ prašymą. Be to, ši civilinė byla nagrinėta ne dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-277-450/2023, kuria pakeista Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje B2-774-794/2023. Taigi, nagrinėjama civilinė byla pagal pareiškėjos savarankišką prašymą, pateiktą bendrovės bankroto byloje, todėl pareiškėjos reikalavimą teisėtai nagrinėjo bendrovės bankroto bylą nagrinėjantis teisėjas.
17. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo UAB „8 Stebuklas“ prašo pareiškėjos L. M. atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 14 d. nutartį palikti nepakeistą; skirti pareiškėjai L. M.5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
17.1. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjęs byloje esančių įrodymų visumą, pagrįstai konstatavo, jog pareiškėja neįrodė aplinkybių, kuriomis grindžia savo finansinį reikalavimą, t. y. pareiškėja neįrodė paskolos dalyko (pinigų) perdavimo BUAB „Finiens“, todėl teismas nusprendė, jog 2010 m. liepos 1 d. paskolos sutartis laikytina nesudaryta. Neįrodžius paskolos bendrovei suteikimo, teismas pagrįstai ir teisėtai pareiškėjos pareikštą reikalavimą BUAB „Finiens“ bankroto byloje atsisakė tvirtinti. Nėra jokio pagrindo pareiškėjos laikyti BUAB „Finiens“ kreditore, t. y. reikalavimo teisę turinčiu asmeniu, nes į bylą pateikti dokumentai (tiksliau jų kopijos), kuriais pareiškėja grindžia pareikštą finansinį reikalavimą, apskritai net negali būti laikomi patikimais ir leistinais įrodymais, kurie patvirtintų pareiškėjos ir UAB „Finiens“ paskolos teisinius santykius, be to, nėra pagrindo ir pareiškėjos nurodomų proceso teisės normų pažeidimų konstatavimui.
17.2. Pareiškėjos ir BUAB „Finiens“ paskolos teisiniai santykiai iš esmės buvo nagrinėjami Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-774-794/2023, kurioje buvo sprendžiamas „Betelgeuse EOOD“ finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimas. „Betelgeuse EOOD“ finansinis reikalavimas buvo grindžiamas tapačių dokumentų kopijomis, kuriomis ir pareiškėja grindžia savo finansinį reikalavimą. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. sausio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-774-794/2023 atsisakė patvirtinti „Betelgeuse EOOD“ 6 190 615,08 Eur finansinį reikalavimą BUAB „Finiens“ bankroto byloje. Ši nutarties dalis palikta nepakeista Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-277-450/2023. Pareiškėja nepateikė jokių naujų argumentų ir savo paskolos teisinius santykius su BUAB „Finiens“ grindžia visiškai tapačiais įrodymais, dėl kurių nepatikimumo, neleistinumo ir neįrodytinumo jau pasisakyta pirmiau minėtuose įsiteisėjusiuose teismų procesiniuose sprendimuose. Taigi, pareiškėja piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, reiškia akivaizdžiai nepagrįstą, reikalavimą.
Žemesnės instancijos teismas
17.3. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėja neįrodė tarp jos ir UAB „Finiens“ paskolos teisinių santykių egzistavimo, t. y. paskolos sutarties sudarymo. Pareiškėja finansinį reikalavimą grindė tik dokumentų kopijomis, kurios negali būti laikomos patikimais ir leistinais įrodymais, patvirtinančiais pareiškėjos ir UAB „Finiens“ paskolos teisinius santykius. Be to, pareiškėja tik paduotame atskirajame skunde nurodo naujas aplinkybes, jog neva egzistuoja finansinį reikalavimą pagrindžiančių dokumentų originalai, nors iki šiol pareiškėja (jos atstovė) teismui tvirtino priešingai – šių dokumentų originalų nėra. Toks pareiškėjos procesinis elgesys neabejotinai vertintinas kaip nesąžiningas.
17.4. Nepagrįsti pareiškėjos atskirojo skundo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė pareigą bankroto bylose veikti aktyviai, kad neprašė jos pateikti dokumentų, kuriais grindžiamas finansinis reikalavimas, originalų. Suinteresuoto asmens UAB „8 Stebuklas“ vertinimu, pirmosios instancijos teismas buvo aktyvus ir sudarė visiems byloje dalyvaujantiems asmenims, be kita ko, ir pareiškėjai, galimybę pateikti visus įrodymus, kurie patvirtintų procesiniuose dokumentuose nurodomus argumentus. „Betelgeuse EOOD“ byloje nustačius, jog pareiškėjos finansinį reikalavimą grindžiamų dokumentų originalų nėra, akivaizdu, kad byloje dalyvaujantys asmenys net nereiškė prašymo dėl originalų išreikalavimo, nes pareiškėja (jos atstovė) aiškiai patvirtino, jog dokumentų originalų neturi. Be to, pačios pareiškėjos 2023 m. rugpjūčio 1 d. teiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nėra jokių užuominų apie turimus dokumentų originalus. Be to, net ir su atskiruoju skundu pareiškėja nepateikė finansinį reikalavimą patvirtinančių dokumentų originalų apie kurių poreikį išvien buvo pasisakoma ne tik pirmosios instancijos teisme, sprendžiant dėl pareiškėjos finansinio reikalavimo, bet ir „Betelgeuse EOOD“ byloje. Tačiau tik po daugiau nei pusantrų metų vykusių procesų pagal pateiktas dokumentų kopijas, pareiškėja neva atranda dokumentų originalus, kas kelia pagrįstas abejones dėl jų autentiškumo ir (ar) realumo. Be to, nemokumo administratorei jokie dokumentai, kurie galėtų patvirtinti pareiškėjos paskolos suteikimą UAB „Finiens“, nebuvo perduoti, t. y. apie pareiškėjos ir BUAB „Finiens“ tariamus paskolos teisinius santykius (siekiančius net 6 mln. Eur sumą) nemokumo administratorei nieko nebuvo žinoma iki 2022 m. kovo 10 d., kuomet šių dokumentų kopijas pareiškėja pateikė į „Betelgeuse EOOD“ bylą.
17.5. Pareiškėjos pateikta specialisto A. B. išvada nėra pagrindo vadovautis. Nors šis įrodymas ir pavadintas ekspertizės aktu, tačiau laikytinas kaip paprastas šalies teikiamas rašytinis įrodymas, kuris vertintinas visų byloje esančių įrodymų kontekste. Suinteresuoto asmens UAB „8 Stebuklas“ vertinimu, net ir tuo atveju, jeigu minėtame ekspertizės akte nurodytus dokumentus pasirašė pareiškėja, tai dar nepatvirtina, pinigų perdavimo (paskolos suteikimo) bendrovei fakto, nes kiti bylos duomenys tik patvirtina, jog tokie dokumentai surašyti tik dėl akių, nesukuriant jokių realių padarinių. Kita vertus, specialistas A. B. tyrė tik UAB „Finiens“ kasos pajamų orderių kvitų neva originalus, o ne UAB „Finiens“ išduotus kasos pajamų orderius. Kiti į bylą pateikti dokumentai (jų kopijos), kuriais grindžiamas pareiškėjos finansinis reikalavimas, minėto specialisto net nebuvo tiriami, t. y. nebuvo ištirtos nei 2010 m. sausio 4 d. ir 2010 m. liepos 1 d. paskolos sutartys, nei UAB „Serneta“ kasos išlaidų orderiai. Specialistas tyrė dokumentus, kurių byloje net nėra, tai yra tokia išvada negali būti laikoma susijusi su byla. Be to, specialistui buvo užduoti klausimai dėl „Kasos pajamų orderių“ ištyrimo, tačiau atsakymai pateikiami ir tiriami ne orderių, o orderių „kvitų“ neva gauti originalai, kurie kaip dokumentai pagal savo faktinę ir teisinę reikšmę yra iš esmės kiti dokumentai.
17.6. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2010 m. finansinių ataskaitų rinkinį, 2022 m. gegužės 2 d. UAB „Konsauditas“ konsultacinę išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2011 m. rugpjūčio 9 d. Kredito sutartį tarp UAB „Finiens“ ir Swedbank, AB, nelaikė netiesioginiais įrodymais, kurie galėtų patvirtinti, kad pareiškėja BUAB „Finiens“ suteikė paskolą. Suinteresuoto asmens UAB „8 Stebuklas“ nuomone, nei vienas iš UAB „Finiens“ balansų nepatvirtina, kad pareiškėja būtų suteikusi UAB „Finiens“ beveik 10 mln. Lt dydžio paskolą, t. y. UAB „Finiens“ finansinės atskaitomybės dokumentuose už 2010 metus nėra fiksuotas bendrovės ilgalaikis įsipareigojimas, kylantis iš 2010 m. liepos 1 d. paskolos sutarties. UAB „Konsauditas“ konsultacinės išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nėra jokio pagrindo vertinti kaip netiesioginio įrodymo, juo labiau kad šis įrodymas neatitinka objektyvumo ir pagrįstumo kriterijų. Pareiškėjos nurodoma UAB „Finiens“ ir Swedbank, AB, 2011 m. rugpjūčio 9 d. Kredito sutarties 3.1.1.4 punkto sąlyga, jog „sutartyje nustatyta tvarka Kredito davėjo atžvilgiu bus subordinuotos visos Kredito gavėjo iš susijusių asmenų iki Kredito suteikimo gautos paskolos“ niekaip nepagrindžia paskolos suteikimo UAB „Finiens“. Suinteresuoto asmens UAB „8 Stebuklas“ vertinimu, ši sąlyga yra bendro pobūdžio kredito gavėjo įsipareigojimas kredito davėjui, kuri visiškai atitinka verslo praktiką, taikytiną kreditavimo teisiniams santykiams. Be to, minimoje kredito sutartyje 2010 m. liepos 1 d. paskolos sutartis net nėra nurodyta.
Šalies argumentai
17.7. Pareiškėja nepagrįstai teigia, kad jos finansinį reikalavimą patvirtina pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai (kasos išlaidų orderiai, kasos pajamų orderio kvitai), kurie, jos įsitikinimu, atitinka Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu (toliau – Taisyklės), reikalavimus. Šiuo atveju nesant šių dokumentų originalų, į bylą pateiktos dokumentų kopijos nėra buhalterinės apskaitos dokumentai, todėl ir nėra pagrindo jų vertinti kaip Taisyklėse numatytus reikalavimus atitinkančius dokumentus. Be kita ko, Taisyklių, galiojusių aktualiu laikotarpiu, 3 punkte nurodoma, jog pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį. Priėmus pinigus, išduodamas kasos pajamų orderio antras egzempliorius arba jo kvitas. Todėl kasos pajamų orderio kvitas nėra buhalterinis dokumentas, o byloje BUAB „Finiens“ išduotų kasos pajamų orderių nėra.
17.8. Pareiškėja neįrodė, kad turėjo finansines galimybes 2010 m. liepos 1 d. paskolos sutartimi paskolinti UAB „Finiens“ net 9 727 844 Lt (2 817 378,36 Eur). Visų pirma, nors pareiškėja pateikė 2010 m. sausio 4 d. su UAB „Serneta“ sudarytos paskolos sutarties kopiją, kuri neva patvirtina, jog paskolos davėja BUAB „Serneta“ įsipareigojo iki 2010 m. balandžio 1 d. paskolos gavėjai L. M. perduoti grynais 10 200 000 Lt (2 954 124,19 Eur) dydžio paskolą bei UAB „Serneta“ (12 vnt.) kasos išlaidų orderių kopijas, kuriose net nėra įvardinti šiuos dokumentus pasirašę asmenys, tačiau iš viešai prieinamų duomenų nustatyta, jog BUAB „Serneta“ nuo 2004 m. neviešino savo finansinės padėties, todėl nėra jokio pagrindo teigti, jog 2010 m. sausio 4 d. paskolos sutarties su pareiškėja sudarymo metu galėjo turėti tokį didelį kiekį grynųjų pinigų ir galimybę jais disponuoti, suteikiant 10 200 000 Lt paskolą. Be to, 2009–2010 m. UAB „Serneta“ turėjo žymių skolinių įsipareigojimų kitiems asmenims, teismuose vyko ginčai, teismo nutartimis UAB „Serneta“ turto atžvilgiu buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – turto, be kita ko ir piniginių lėšų kasoje, areštas. Taigi, UAB „Serneta“ neturėjo jokių galimybių pareiškėjai paskolinti 2010 m. sausio 4 d. paskolos sutartyje nurodytos daugiau nei 10 mln. Lt dydžio sumos. Antra, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-20-497/2020 konstatuota, kad L. M. laikotarpiu nuo 1994 m. iki 2011 m. neturėjo pakankamų pajamų (santaupų), gautų iš teisėtų šaltinių, sumokėti už du žemės sklypus, kurių bendra vertė sudarė 26 058,14 Eur.
17.9. Pareiškėja nepagrįstai teigia, jog jos 9 727 855 Lt paskolos suteikimą patvirtina Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 26 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-2487-275/2016, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-40-258/2020 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-786-798/2020 nustatytos aplinkybės. Pareiškėja nepagrįstai minėtose bylose nustatytas aplinkybes vertina kaip prejudicinius faktus. Civilinėje byloje Nr. e2-2487-275/2016 buvo sprendžiamas klausimas dėl skolos pagal BUAB „Grangeras“ ieškinį UAB „Finiens“ priteisimo, o civilinėje byloje Nr. eB2-40-258/2020 ir Nr. e2-786-798/2020 – dėl UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ finansinio reikalavimo tvirtinimo BUAB „Finiens“ bankroto byloje. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog minėtose bylose nurodomos aplinkybės neturi prejudicialumo nagrinėjamoje byloje, nes klausimas dėl 2010 metais apeliantės suteiktos UAB „Finiens“ 9 727 844 Lt paskolos nebuvo nei vienos iš šių civilinių bylų nagrinėjimo dalykas, todėl pirmiau nurodyti teismai nenagrinėjo ir nevertino apeliantės ir UAB „Finiens“ paskolos teisinių santykių (ne)egzistavimo aplinkybių, juo labiau kad į minėtas bylas net nebuvo pateikti įrodymai, patvirtinantys apeliantės paskolos UAB „Finiens“ suteikimą.
17.10. „Betelgeuse EOOD“, BUAB „Finiens“, pareiškėja ir BUAB „Serneta“ yra tarpusavyje susiję asmenys su verslininku S. R. Tai, kad visi šie asmenys yra tarpusavyje susiję, teismas konstatavo ir „Betelgeuse EOOD“ byloje. Su S. R. susijusių asmenų finansiniai reikalavimai išskirtinai grindžiami tik dokumentų kopijomis bei operacijomis itin didelių sumų grynaisiais pinigais, kas sąlygoja pagrįstas abejones šių operacijų tikrumu. Juo labiau kad nemokumo administratorei nebuvo perduoti ir net nebuvo žinomi jokie UAB „Finiens“ dokumentai, kuriais dabar grindžiamas pareiškėjos finansinis reikalavimas, taip pat nebuvo žinoma ir apie pareiškėją su BUAB „Finiens“ tariamai sieję paskolos teisiniai santykiai. Suinteresuoto asmens UAB „8 Stebuklas“ nuomone, pareiškėja pareiškė fiktyvų reikalavimą, taip sąmoningai su kitais susijusiais asmenimis siekdama daryti įtaką BUAB „Finiens“ finansinių reikalavimų bendrai sumai ir proporcijoms, tuo pačiu ir bankroto procesui. Tokiu savo elgesiu akivaizdu, jog pareiškėja piktnaudžiauja subjektine teise, todėl teismas turi atsisakyti ją ginti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.137 straipsnio 3 dalies pagrindu.
17.11. Nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad byla buvo išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo. Visų pirma, nei vienas iš byloje dalyvaujančių asmenų nereiškė teismui nušalinimo, tarp jų ir pareiškėja, todėl visiškai pasitikėjo bylą nagrinėjančio teismo (teisėjo) nešališkumu ir objektyvumu. Antra, skundžiamą nutartį priėmęs teisėjas nagrinėja BUAB „Finiens“ bankroto bylą, todėl tiek „Beletgeuse EOOD“, tiek pareiškėjos atveju buvo nagrinėjamas finansinių reikalavimų BUAB „Finiens“ bankroto byloje patvirtinimo klausimas.
Atsiliepimas
18. Atsiliepime į atskirąjį skundą BUAB „Finiens“, atstovaujama nemokumo administratorės, prašo pareiškėjos L. M. atskirąjį skundą tenkinti – panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 14 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – patvirtinti kreditorės L. M. 6 184 541,11 Eur finansinį reikalavimą BUAB „Finiens“ bankroto byloje. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
18.1. Pirmosios instancijos teismo priimta skundžiama nutartis prieštarauja Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-227-450/2023 pateiktiems išaiškinimams ir nustatytiems prejudiciniams faktams. Vilniaus apygardos teisme buvo nagrinėjamas „Betelgeuse EOOD“ prašymas dėl termino finansiniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo ir įtraukimo į BUAB „Finiens“ trečiosios eilės kreditorių sąrašą su 6 190 615,08 Eur finansiniu reikalavimu. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. sausio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-774-794/2023 ne tik atsisakė tvirtinti pareiškėjo „Betelgeuse EOOD“ 6 190 615,08 Eur finansinį reikalavimą BUAB „Finiens“ bankroto byloje, tačiau taip pat nusprendė pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis 2010 m. sausio 4 d. paskolos sutartį, sudarytą tarp UAB „Serneta” ir L. M., ir 2010 m. liepos 1 d. paskolos sutartį, sudarytą tarp L. M. ir UAB „Finiens“. Taip pat teismas pripažino negaliojančiais ab initio 2010 m. liepos 16 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo UAB „Finiens“ įsipareigojo sumokėti L. M. 20 550 000 Lt (t. y. 5 951 691,38 Eur), šio vekselio indosamentus ir Vilniaus m. 3-ojo notarų biuro notaro Augusto Rasimavičiaus išduotą vykdomąjį įrašą. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. kovo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-277-450/2023 Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 25 d. nutartį pakeitė, nurodydamas, kad: nėra pagrindo 2010 m. sausio 4 d. paskolos sutartį, sudarytą tarp UAB „Serneta“ ir L. M., ir 2010 m. liepos 1 d.1 paskolos sutartį, sudarytą tarp L. M.ir UAB „Finiens“, bei 2010 m. liepos 16 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį pripažinti negaliojančiais; paskolos sutartys nurodytu pagrindu yra nuginčijami sandoriai, todėl nesant pareikšto reikalavimo, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo savo iniciatyva konstatuoti, jog šalys paskolos sutartimis neketino sukurti jokių teisinių pasekmių, ir pripažinti šiuos sandorius niekiniais. Tačiau nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, net ir po Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimų, laikėsi savo ankstesnės pozicijos ir vėl pasisakė dėl 2010 m. liepos 1 d. paskolos sutarties, sudarytos tarp L. M.ir UAB „Finiens“ negaliojimo. Nemokumo administratorės vertinimu, teismas yra tendencingas, abiejose nutartyse pateikia vienodą savo vertinimą ir nepaisydamas nei šalių pozicijos, nei pateikiamų įrodymų, nei pareikštų reikalavimų nėra linkęs tvirtinti jokių finansinių reikalavimų, pareiškiamų aukščiau nurodytų paskolos sutarčių pagrindu, ir vis nurodo naują pagrindą sudarytoms paskolos sutartims paneigti. Įsiteisėjusioje Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-277450/2023, kuri turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje byloje, teismas iš esmės pasakė, kad šiai dienai reikalavimo teisės į UAB „Finiens“ pagal 2010 m. liepos 1 d. paskolos sutartį ir 2010 m. liepos 16 d. vekselį priklauso L. M.. Nemokumo administratorės vertinimu, paskola buvo suteikta, duomenų, jog BUAB „Finiens“ būtų grąžinusi paskolą L. M., nėra, todėl L. M. atskirojo skundo argumentai, kad jos pareikštas finansinis reikalavimas nepagrįstai nepatvirtintas yra pagrįsti.
18.2. Nemokumo administratorė sutinka su pareiškėjos atskirojo skundo argumentais, jog civilinėje byloje nebuvo pateikti apskaitos dokumentai ar kiti įrodymai, kurie vienareikšmiškai ir neabejotinai leistų paneigti pareiškėjos pateiktus apskaitos dokumentus, kuriais grindžiamas L. M. finansinis reikalavimas. Vien ta aplinkybė, jog BUAB „Finiens“ bankrotas pripažintas tyčiniu, nereiškia, jog su BUAB „Finiens“ sudaryta paskolos sutartis, kasos pajamų ir išlaidų orderiai automatiškai tampa neteisėti, nepagrįsti, suklastoti ar kitais pagrindais negaliojantys. Kiekvienas pirminis apskaitos dokumentas gali būti nuginčytas pateikus objektyvius, konkrečius įrodymus, tačiau ne prielaidomis, teorinėmis abejonėmis ar deklaratyviais teiginiais.
18.3. Nemokumo administratorė pritaria atskirojo skundo argumentams, kad aplinkybė, kad byloje yra dokumentų kopijos, o ne originalai, nesudaro pagrindo laikyti finansinį reikalavimą nepagrįstu. Šiuo atveju nesant akivaizdžių duomenų ir kitų rašytinių įrodymų, leidžiančių abejoti ar prieštaraujančių kreditorės pateiktai informacijai, dokumentų originalų nepateikimas neturėtų tapti pagrindu finansinio reikalavimo netvirtinimui. Be to, pareiškėja atskirajame skunde nurodė esanti pasiruošusi dokumentų originalus pateikti Lietuvos apeliaciniam teismui, t. y. pašalinti pirmosios instancijos teismui kilusias abejones, apie kurias iki skundžiamos nutarties priėmimo nebuvo nurodyta, o taip pat pateikė naują įrodymą byloje – rašysenos eksperto išvadą, kurioje nurodyta, jog kasos pajamų orderiuose esantys šalių parašai yra tikri ir nesuklastoti.
18.4. Nemokumo administratorė pažymėjo, kad dėl 2011 m. rugpjūčio 9 d. UAB „Finiens“ ir Swedbank, AB, pasirašytos kredito sutarties, kaip netiesioginio įrodymo, jog L. M.2010 m. liepos 1 d. suteikė BUAB „Finiens“ paskolą, yra pasisakiusi tiek procesiniuose dokumentuose, teiktuose civilinėje byloje Nr. eB2-774-794/2023 pagal „Betelgeuse EOOD“ prašymą patvirtinti finansinį reikalavimą BUAB „Finiens“ bankroto byloje, tiek dar 2020 m. nagrinėtose bylose (2020 m. kovo 5 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-40-258/2020 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-786-798/2020). Nemokumo administratorės vertinimu, BUAB „Finiens“ piniginių lėšų gavimo šaltinis buvo L. M.2010 m. liepos 1 d. paskolos sutarties pagrindu suteikta paskola. Minėtose bylose buvo konstatuotas prejudicinis faktas, kad BUAB „Finiens“ veikla finansuojama vienintelės akcininkės, kuri aptariamu laikotarpiu buvo suteikusi 9 727 844 Lt paskolą bendrovei.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
20. Atskirajame skunde, be kita ko, tvirtinama, kad egzistuoja CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyti pagrindai konstatuoti absoliutų priimtos nutarties negaliojimo pagrindą, kadangi civilinę bylą išnagrinėjo ir skundžiamą nutartį priėmė neteisėtos sudėties teismas. Apeliantės teigimu, šią civilinę bylą nagrinėjęs ir skundžiamą nutartį priėmęs teismas nagrinėjo ir „Betelgeuse EOOD“ finansinį reikalavimą bei 2023 m. sausio 25 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. B2-774-794/2023, kurioje buvo tiriamos ir nagrinėjamos faktinės aplinkybės, susijusios su paskolos santykiais, atsiradusiais tarp L. M. ir BUAB „Finiens“. Taigi, tos pačios sudėties teismas, jau išnagrinėjęs analogišką ginčą pagal analogiškas faktines aplinkybes, bei remdamasis šios civilinės bylos medžiaga, priėmė skundžiamą nutartį, kuria nutarė pripažinti niekine ir negaliojančia L. M.2010 m. liepos 1 d. paskolos sutartį.
21. CPK 21 straipsnyje įtvirtinta, kad teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi ir nešališki. Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, CPK normose įtvirtintas nušalinimo institutas. CPK 68 straipsnyje nustatyta teisėjo pareiga, esant CPK 65–67 straipsniuose nurodytoms aplinkybėms, nusišalinti, taip pat byloje dalyvaujančio asmens teisė reikšti tokiais atvejais teisėjui nušalinimą. Teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas, be kitų atvejų, jeigu jis yra (ne)tiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi; jeigu jis dalyvavo priimant sprendimą byloje žemesniosios ar aukštesniosios instancijos teisme; jeigu jis šioje byloje vykdė teisminę mediaciją arba vykdė mediaciją dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 65 straipsnio 1 dalies 5, 6, 7 punktai); taip pat kitais atvejais, jeigu yra aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo (CPK 66 straipsnis). Vadovaujantis CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punktu, absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra tada, kad byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismas.
22. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) savo praktikoje yra ne kartą nurodęs, jog teismo nešališkumas paprastai reiškia išankstinio nusistatymo ar šališkumo nebuvimą, kas gali būti nustatoma pagal subjektyviuosius kriterijus – vertinant konkretaus teisėjo asmeninius įsitikinimus ir elgesį nagrinėjamoje byloje, ir objektyviuosius kriterijus – vertinant, ar apskritai teismas, jo sudarymas užtikrino pakankamas garantijas, kad būtų galima atmesti bet kokias teisėtas abejones jo nešališkumu (EŽTT 2015 m. balandžio 23 d. sprendimas byloje Morice prieš Prancūziją Nr. 29369/10, 73 punktas).
23. EŽTT, vertindamas teisėjo galimą šališkumą dėl skirtingų funkcijų vykdymo teisminiame procese ir spręsdamas, ar yra teisėtas pagrindas abejoti teisėjo nešališkumu, didžiausią dėmesį skiria bylose nagrinėtų klausimų tapatumui (EŽTT 2000 m. birželio 6 d. sprendimo byloje Morel prieš Prancūziją, peticijos Nr. 34130/96, par. 47). Tam, kad būtų galima pripažinti teisėjo šališkumą, būtina nustatyti, jog teisėjas du kartus nagrinėjo tapačius faktus, turėjo atsakyti į tą patį klausimą, ar skirtumas tarp spręstų klausimų buvo labai menkas (EŽTT 2016 m. gegužės 17 d. sprendimo byloje Liga Portuguesa de Futebol Profissional prieš Portugaliją, peticijos Nr. 4687/11, par. 69).
24. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad sprendžiant teisėjo (teismo) (ne)šališkumo klausimą, atsižvelgtina į tai, ar egzistuoja realūs faktai, keliantys abejonių dėl teisėjo nešališkumo, ar nuogąstavimai yra objektyviai pagrįsti, koks yra esminių skirtingose bylose spręstų klausimų, nagrinėtų faktų ryšys. Kasacinio teismo išaiškinta, kad atsižvelgiant į EŽTT formuojamą praktiką, bylos šaliai argumentuojant, jog ji neteko galimybės į nešališką požiūrį naujoje (šioje) byloje, kadangi pirmosios instancijos teismo vidinis įsitikinimas buvo nulemtas kitos civilinės bylos, kurioje tas pats teisėjas priėmė sprendimą dėl tų pačių asmenų ir juo rėmėsi šioje byloje, turi būti identifikuoti teisėjo nurodytose bylose nagrinėti faktai, jų ryšys (tapatumas), taip pat bylose spręsti teisiniai klausimai, siekiant nustatyti, ar jie yra panašūs ar galbūt visiškai skirtingi. Taip pat kasacinio teismo konstatuota, kad tai, jog teismas savo sprendime remiasi kai kuriomis aplinkybėmis, kurios buvo nustatytos tos pačios sudėties teismo ankstesnėje byloje tarp tų pačių ginčo šalių, savaime nepagrindžia teismo (teisėjo) šališkumo, absoliutaus šio teismo sprendimo negaliojimo pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64-916/2021, 42 punktas).
25. Teismų praktikoje pasisakyta, kad su ankstesne byla susijusios vėlesnės bylos nagrinėjimas iš dalies tos pačios teisėjų kolegijos sudėtimi galėtų sukurti prielaidas šalims manyti, kad teisėjų kolegija ginčo santykių naujoje byloje kitaip, negu juos vertino ankstesnėje byloje, nevertins (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-469-313/2016).
26. Taigi, atsižvelgusi į pirmiau nurodytus EŽTT ir kasacinio teismo išaiškinimus, teisėjų kolegija, spręsdama teisėjo (teismo) (ne)šališkumo klausimą ir vertindama apeliantės argumentus dėl pažeisto nešališkumo principo, atsižvelgia į tai, ar egzistuoja realūs faktai, keliantys abejonių dėl teisėjo nešališkumo, ar nuogąstavimai yra objektyviai pagrįsti, koks yra esminių skirtingose bylose spręstų klausimų, nagrinėtų faktų ryšys.
27. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad tas pats teisėjas pirmosios instancijos teisme nagrinėjo dvi bylas – šią bylą (dėl L. M. finansinio reikalavimo patvirtinimo BUAB „Finiens“ nemokumo byloje) ir civilinę bylą Nr. B2-774-794/2023 (dėl „Betelgeuse EOOD“ finansinio reikalavimo patvirtinimo BUAB „Finiens“ nemokumo byloje).
28. Civilinėje byloje Nr. B2-774-794/2023 Bulgarijos bendrovė „Betelgeuse EOOD“ pareiškė prašymą dėl termino finansiniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo ir įtraukimo į BUAB „Finiens“ trečiosios eilės kreditorių sąrašą su 6 190 615,08 Eur finansiniu reikalavimu. Reikalavimas dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo buvo grindžiamas tuo, kad „Betelgeuse EOOD“ yra įgijęs pradinės kreditorės L. M. reikalavimo teisę į UAB „Finiens“ 6 190 615,08 Eur (5 951 691,38 Eur suma, 6073,97 Eur notaro išlaidos už vykdomojo dokumento išdavimą, 232 849,73 Eur 6 procentų metinės procesinės palūkanos) 2010 m. liepos 16 d. vekselio ir 2020 m. gruodžio 31 d. vykdomojo įrašo pagrindu. 2010 m. liepos 16 d. vekselis 20 550 000 Lt (5 951 691,38 Eur) sumai buvo išduotas siekiant užtikrinti L. M.UAB „Finiens“ 9 727 844,00 Lt (2 817 378, 36 Eur) suteiktos paskolos pagal 2010 m. liepos 1 d. paskolos sutartį ir palūkanų, skaičiuojamų laikotarpiu nuo 2010 m. liepos mėnesio iki 2020 m. gruodžio mėnesio, sumokėjimą.
29. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. sausio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-774-794/2023: 1) atsisakė tvirtinti „Betelgeuse EOOD“ 6 190 615,08 Eur finansinį reikalavimą BUAB „Finiens“ bankroto byloje; 2) pripažino niekine ir negaliojančia 2010 m. sausio 4 d. paskolos sutartį, sudarytą tarp L. M. ir UAB „Serneta“; 3) pripažino niekine ir negaliojančia 2010 m. liepos 1 d. paskolos sutartį, sudarytą tarp L. M.ir UAB „Finiens“; 4) pripažino negaliojančiu ab initio (nuo sudarymo momento) 2010 m. liepos 16 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo UAB „Finiens“ įsipareigojo sumokėti L. M. 20 550 000,00 litų (5 951 691,38 Eur) iki 2020 m. gruodžio 16 d. ir 2013 m. spalio 13 d., 2015 m. gegužės 5 d. indosamentus; 5) pripažinti negaliojančiu ab initio Vilniaus m. 3-ojo notarų biuro notaro Augusto Rasimavičiaus 2020 m. gruodžio 31 d. vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarta iš UAB „Finiens“ vekselio turėtojo „Betelgeuse EOOD“ naudai išieškoti pagal vekselį nesumokėtą 5 951 691,38 Eur sumą, 6 073,97 Eur notaro atlyginimą už vykdomojo įrašo išdavimą, 6 procentų metines palūkanas, susidariusias nuo mokėjimo termino pasibaigimo dienos iki visiško apmokėjimo. Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-277-450/2023 Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 25 d. nutartis buvo pakeista, nutarties rezoliucinę dalį išdėstant taip: „Atsisakyti atnaujinti pareiškėjai „Betelgeuse EOOD“ terminą finansiniam reikalavimui pareikšti ir prašymą dėl 6 190 615,08 Eur (šešių milijonų vieno šimto devyniasdešimties tūkstančių šešių šimtų penkiolikos eurų 8 centų) dydžio finansinio reikalavimo patvirtinimo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Finiens“ bankroto byloje netenkinti. Pripažinti negaliojančiu Vilniaus m. 3-ojo notaro biuro notaro Augusto Rasimavičiaus 2020 m. gruodžio 31 d. vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarta iš bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Finiens“ vekselio turėtojo „Betelgeuse EOOD“ naudai išieškoti pagal vekselį nesumokėtą 5 951 691,38 Eur (penkių milijonų devynių šimtų penkiasdešimt vieno tūkstančio šešių šimtų devyniasdešimt vieno euro 38 centų) sumą, 6 073,97 Eur notaro atlyginimą už vykdomojo įrašo išdavimą, 6 procentų metines palūkanas, susidariusias nuo mokėjimo termino pasibaigimo dienos iki visiško apmokėjimo. Reikalavimo pripažinti negaliojančiu 2010 m. liepos 16 d. paprastąjį vekselį netenkinti <...>“.
30. Nagrinėjamoje civilinėje byloje nemokumo administratorė pareiškė prašymą patvirtinti L. M. 6 184 541,11 Eur (5 951 691,38 Eur skola ir 232 849,73 Eur 6 procentų metinės procesinės palūkanos) finansinį reikalavimą BUAB „Finiens“ bankroto byloje. Finansinis reikalavimas grindžiamas: 1) 2010 m. sausio 4 d. paskolos sutartimi, sudaryta tarp UAB „Serneta“ ir L. M.; 2) 2010 m. liepos 1 d. paskolos sutartimi, sudaryta tarp L. M.ir UAB „Finiens“; 3) 2010 m. liepos 16 d. UAB „Finiens“ L. M. išduotu paprastuoju neprotestuotinu vekseliu 20 550 000 Lt (5 951 691,38 Eur) sumai; 4) kasos išlaidų orderiais; 5) kasos pajamų orderiais; 6) 2010 m. lapkričio 25 d. indosamentu, kuriuo L. M. perleido 2010 m. liepos 16 d. vekselį ir visas iš jo kylančias teises bei pareigas UAB „Serneta“; 7) 2010 m. lapkričio 25 d. susitarimu, sudarytu tarp UAB „Serneta“ ir L. M.; 8) Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-774-794/2023; 9) Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-277-450/2023; 10) Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-40-258/2020; 11) Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-786-798/2020; 12) BUAB „Finiens“ 2022 m. lapkričio 29 d. rašytiniais paaiškinimais.
31. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi nemokumo administratorės prašymą atmetė – atsisakė patvirtinti L. M. 6 184 541,11 Eur finansinį reikalavimą BUAB „Finiens“ nemokumo byloje. Teismas sprendė, kad pareiškėja neįrodė, kad nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2010 m. liepos 15 d. atliktais mokėjimais BUAB „Finiens“ buvo perduotas paskolos dalykas. Neįrodžius paskolos dalyko (pinigų) perdavimo bendrovės nuosavybėn, 2010 m. liepos 1 d. paskolos sutartis laikoma nesudaryta.
32. Apibendrindama aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tiek nagrinėjamoje civilinėje byloje, tiek civilinėje byloje Nr. B2-774-794/2023 šalių reikalavimai iš esmės buvo grindžiami tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis (2010 m. sausio 4 d. ir 2010 m. liepos 1 d. paskolos sutartimis, 2010 m. liepos 16 d. paprastuoju neprotestuotinu vekseliu ir kt.). Civilinę bylą Nr. B2-774-794/2023 nagrinėjęs teisėjas, be kita ko, pasisakė, kad 2010 m. sausio 4 d. ir 2010 m. liepos 1 d. paskolos sutartys, surašyti kasos pajamų, kasos išlaidų orderiai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pradinė kreditorė UAB „Serneta”, paskesnė kreditorė L. M., faktiškai nuosavybės teise turėjo paskolos sutartyse nurodytą pinigų sumą ir tokio kiekio pinigų suma galėjo disponuoti; pateiktos 2010 m. sausio 4 d. ir 2010 m. liepos 1 d. paskolos sutartys, 2010 m. liepos 16 d. vekselis yra tariami sandoriai, sudaryti tik dėl akių ir yra fiktyvūs. Nors Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. kovo 23 d. pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 25 d. nutartį, nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo savo iniciatyva konstatuoti, jog šalys paskolos sutartimis neketino sukurti jokių teisinių pasekmių, ir pripažinti šiuos sandorius niekiniais, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismui sprendžiant dėl L. M. finansinio reikalavimo patvirtinimo BUAB „Finiens“ nemokumo byloje, kuris grindžiamas tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis kaip ir „Betelgeuse EOOD“ finansinis reikalavimas civilinėje byloje Nr. B2-774-794/2023, kurioje dėl minėtų faktinių aplinkybių tos pačios sudėties teismas jau buvo pasisakęs, galėjo sukurti pagrįstas prielaidas pareiškėjos manymui, kad teisėjas ginčo santykių naujoje byloje kitaip negu juos įvertino ankstesnėje byloje nevertins.
33. Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija nusprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai dėl teisėjo šališkumo sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti nemokumo administratorės prašymą patvirtinti L. M. finansinį reikalavimą BUAB „Finiens“ nemokumo byloje iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 329 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
34. Teisėjų kolegijai konstatavus pirmosios instancijos teismo sudėties neteisėtumo faktą, plačiau nepasisakytina dėl kitų atskirajame skunde keliamų materialiosios ir proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimų. Panaikinus skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir perdavus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, UAB „Ecoplaneta“ ir UAB „Krestan“ prašymai dėl jų įtraukimo į bylą suinteresuotais asmenimis bei apeliantės rašytinių paaiškinimų priėmimo klausimas nesprendžiami.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 327 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 329 straipsnio 2 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 14 d. nutartį panaikinti ir perduoti bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Finiens“ nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Reniva“ prašymą patvirtinti L. M. finansinį reikalavimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.