Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Tomas Venckus, susipažinęs su pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Linsana“ pareiškimu dėl Vilniaus apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. eA2-2467-1070/2026 nagrinėjimo ir prašymu perduoti nagrinėti civilinę bylą kitam apygardos teismui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Asmens teisė, kad jo ginčą išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas – tai viena iš tinkamo teismo proceso garantijų. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus. Teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimas).

Teisė į teisingą ir nešališką teismą civiliniame procese yra užtikrinama, be kita ko, taikant nušalinimo institutą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodesko (toliau – ir CPK) 64 straipsnyje nustatyta, kad teisėjas, teismo posėdžio sekretorius, ekspertas ir vertėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jų nešališkumo. Pagrindai, dėl kurių teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas, yra išdėstyti CPK 65 straipsnyje, o pareikšto nušalinimo išsprendimo tvarka numatyta CPK 69 straipsnyje. Remiantis CPK 69 straipsnio 1 dalimi, teisėjo (teisėjų) nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamo teismo pirmininkas, teismo pirmininko pavaduotojas, Civilinių bylų skyriaus pirmininkas arba jų paskirtas teisėjas. Tais atvejais, kai teisme nėra pakankamo skaičiaus teisėjų, nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamas aukštesnės pakopos teismas.

Tam, kad būtų nušalinti visi apygardos teismo teisėjai, o byla būtų perduota nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui, turi būti išdėstyti argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys apie tai, kad nėra galimybės teisingai išspręsti bylą ar atskirus procesinius klausimus konkrečiame teisme, t. y. turi būti nurodytos aplinkybės, leidžiančios objektyviam stebėtojui pagrįstai abejoti visų apygardos teismo teisėjų nešališkumu.

Vien tik dalyvaujančiam byloje asmeniui kilusios abejonės dėl galimos teisėjo ar viso teismo nešališkumo stokos nesudaro nesąlyginio pagrindo nušalinti juos nuo bylos nagrinėjimo ir perduoti bylą nagrinėti kitam teisėjui ar teismui. Sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1998 m. gegužės 20 d. sprendimas byloje Gautrin and Others v. France, pareiškimo Nr. 21257/93; 21258/93; 21259/93; 58 punkto 2-oji pastraipa). Lemiamą reikšmę turi tai, ar nuogąstavimas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 22 d. sprendimas byloje Saraiva de Carvalho v. Portugal, 35 punktas; 2000 m. gruodžio 21 d. sprendimas byloje Wettstein v. Switzerland, pareiškimo Nr. 33958/96; 44 punktas).

Pareiškėja prašo nušalinti bylą nagrinėjančią teisėją S. Paniną, nes ši neišsprendė pareiškėjos 2026 m. rugpjūčio 7 d. prašymų: pratęsti terminą atsiliepimui pateikti, atidėti teismo posėdį, nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, įtraukti į bylą suinteresuotais asmenimis kreditorių teisių perėmėjus ir pašalinti iš bylos teises perleidusius kreditorius. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad Vilniaus apygardos teismas 2026 m. liepos 10 d. nutartimi nutarė civilinę bylą Nr. eA2-2467-1070/2026 nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2026 m. rugpjūčio 10 d. 11.00 val. Nutartyje teismas išaiškino suinteresuotiems asmenims teisę iki teismo posėdžio pateikti atsiliepimus į prašymą atnaujinti procesą. Pareiškėja pateikė teismui pirmiau nurodytus prašymus likus trims dienoms iki teismo posėdžio, o prašymą nušalinti bylą nagrinėjančią teisėją, taip pat ir kitus Vilniaus apygardos teismo teisėjus likus daugiau negu dviem valandoms iki paskirto teismo posėdžio. Akcentuotina tai, kad pareiškėjos prašymai neturėjo būti išspręsti skubiai. Bylą nagrinėjanti teisėja negalėjo jų išspręsti iki teismo posėdžio ar teismo posėdyje, nes pareiškėja pareiškė nušalinimą. Dėl šių aplinkybių pareiškime nurodytos aplinkybės, susijusios su pirmosios instancijos teismo teisėjos, nagrinėjančios civilinę bylą, procesiniais veiksmais, nėra pagrindas nušalinti ją, taip pat ir kitus Vilniaus apygardos teismo teisėjus.

Pareiškėjos nurodyta aplinkybė, kad beveik visi Vilniaus apygardos teismo teisėjai nagrinėjo BUAB „Finiens“ kreditorių reikalavimų tvirtinimo klausimą, nėra pagrindas nušalinti visus teismo teisėjus. Tai, kad vienų kreditorių reikalavimai patenkinti, o kitų – ne, nereiškia, kad toje pačioje byloje priimti priešingi sprendimai ir dėl to kilo teismo praktikos krizė. Proceso atnaujinimas – išskirtinė teisinė procedūra, taikoma tik esant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatytoms aplinkybėms. Dėl to šalies naudojimasis procesine teise prašyti atnaujinti procesą išnagrinėtoje byloje nevertintinas kaip teisinio tikrumo pažeidimas. Pareiškėja nepagrindė, kad BUAB „Finiens“ bankroto byla nagrinėjama ilgiau negu dešimt metų dėl Vilniaus apygardos teismo teisėjų veiksmų ir perdavus bylą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje, kurioje išspręstas kreditorės UAB „Kardos“ finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimas, bus užbaigtas BUAB „Finiens“ nemokumo procesas. Pareiškėjos nurodyti argumentai nėra pagrindas nušalinti Vilniaus apygardos teismą nuo civilinės bylos nagrinėjimo. Pareiškėja nenurodė konkrečių aplinkybių ir objektyvių teiginių, pagrindžiančių reiškiamas abejones visų šio teismo teisėjų nešališkumu.

Pareiškėja nenurodė objektyvių duomenų, pagrindžiančių, kad Vilniaus apygardos teismo teisėjai yra suinteresuoti civilinėje byloje sprendžiamais klausimais ar turi išankstinį nusistatymą. Vien pareiškėjos abejonės nėra lemiamos ir nėra pagrindas nušalinti visus Vilniaus apygardos teismo teisėjus nuo bylos nagrinėjimo. Dėl šių aplinkybių netenkinami pareiškėjos pareiškimas dėl Vilniaus apygardos teismo visų teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. eA2-2467-1070/2026 nagrinėjimo ir prašymas perduoti bylą nagrinėti kitam apygardos teismui.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 69 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

netenkinti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Linsana“ pareiškimo dėl Vilniaus apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. eA2-2467-1070/2026 nagrinėjimo ir prašymo perduoti nagrinėti civilinę bylą kitam apygardos teismui.