Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės, Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Tomo Venckaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. M. ir suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Globersa“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 30 d. nutarties, kuria netenkintas likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Finiens“ nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Reniva“ prašymas dėl pareiškėjos L. M. finansinio reikalavimo patvirtinimo likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Finiens“ bankroto byloje, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „8 stebuklas“, uždaroji akcinė bendrovė „Nikosparta“, uždaroji akcinė bendrovė „Globersa“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Finiens“ iškelta bankroto byla (civilinės bylos Nr. B2-1-794/2024). Nutartis įsiteisėjo 2018 m. lapkričio 7 d.

2. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančios UAB (toliau – BUAB) „Finiens“ pradinis kreditorių sąrašas, kuris buvo patikslintas 2019 m. birželio 20 d., 2019 m. rugsėjo 4 d., 2019 m. rugsėjo 9 d., 2019 m. spalio 11 d., 2020 m. sausio 6 d., 2020 m. gegužės 11 d., 2020 m. birželio 12 d., 2020 m. gruodžio 7 d., 2021 m. sausio 29 d., 2021 m. balandžio 20 d., 2021 m. gruodžio 20 d. ir 2022 m. sausio 24 d., 2022 m. birželio 21 d., 2022 m. rugsėjo 29 d., 2022 m. lapkričio 21 d., 2023 m. sausio 2 d., 2023 m. sausio 19 d., 2023 m. balandžio 17 d., 2023 m. spalio 19 d., 2024 m. vasario 9 d., 2024 m. gegužės 3 d. nutartimis.

3. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 18 d. nutartimi BUAB „Finiens“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

4. 2023 m. birželio 2 d. likviduojamos dėl bankroto UAB (toliau – LUAB) „Finiens“ nemokumo administratorė UAB „Reniva“ pateikė prašymą patvirtinti L. M. 6 184 541,11 Eur (5 951 691,38 Eur skola ir 232 849,73 Eur 6 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos) finansinį reikalavimą.

5. Prašyme nurodė, kad finansinis reikalavimas yra grindžiamas: 1) 2010 m. sausio 4 d. paskolos sutartimi, sudaryta UAB „Serneta“ ir L. M.; 2) 2010 m. liepos 1 d. paskolos sutartimi, sudaryta L. M. ir UAB „Finiens“; 3) UAB „Finiens“ L. M. 2010 m. liepos 16 d. išduotu paprastuoju neprotestuotinu vekseliu dėl 20 550 000 Lt (5 951 691,38 Eur) sumos; 4) kasos išlaidų orderiais, patvirtinančiais aplinkybę, kad L. M. gavo paskolą grynaisiais pinigais iš UAB „Serneta“; 5) kasos pajamų orderiais, patvirtinančius aplinkybę, kad L. M. suteikė UAB „Finiens“ paskolą grynaisiais pinigais; 6) 2010 m. lapkričio 25 d. indosamentu, kuriuo L. M. perleido 2010 m. liepos 16 d. vekselį ir visas iš jo kylančias teises bei pareigas UAB „Serneta“; 7) 2010 m. lapkričio 25 d. susitarimu, sudarytu UAB „Serneta“ ir L. M.; 8) Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-774-794/2023; 9) Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-277-450/2023; 10) Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-40-258/2020; 11) Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-786-798/2020; 12) UAB „Finiens“ 2022 m. lapkričio 29 d. rašytiniais paaiškinimais.

6. Pareiškėja L. M. rašytiniuose paaiškinamuose nurodė, kad jos reikalavimą patvirtina nenuginčyti ir nepripažinti negaliojančiais finansinės apskaitos dokumentai. Pareiškėjos vertinimu, aplinkybė, kad į bylą pateiktos tik dokumentų kopijos, kuriomis pareiškėja grindžia savo finansinį reikalavimą, nesudaro pagrindo tvirtinti, jog jis yra nepagrįstas. Be to, pareiškėja pateikė į bylą 2023 m. spalio 18 d. teismo eksperto Alekso Balsio ekspertizės aktą Nr. 20231018/01, kuriame konstatuota, kad 2010 m. liepos 1 d. paskolos sutartyje, sudarytoje L. M. ir UAB „Finiens“ dėl 10 000 000 Lt sumos, skiltyje „Parašai“, eilutėje „Paskolos davėja“, šalia spausdintinio įrašo „L. M.“ pasirašė L. M.. Pareiškėja taip pat nurodė, kad turi dokumentų originalus ir pateiks juos teismui pareikalavus.

7. Pareiškėjos vertinimu, argumentai, kad UAB „Serneta“ nevedė buhalterinės apskaitos, savaime nepaneigia fakto, jog konkrečios ūkinės operacijos vyko. L. M. negali būti atsakinga ir patirti neigiamų pasekmių dėl to, kad juridinis asmuo netinkamai tvarkė savo buhalterinę apskaitą. Vilniaus apygardos teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. eB2-774-794/2023, iškeltoje dėl „Betelgeuse“ EOOD finansinio reikalavimo tvirtinimo, pateikti dokumentai įrodo, kad UAB „Serneta“ turėjo pakankamai grynųjų pinigų 10 200 000 Lt paskolai L. M. pagal 2010 m. sausio 4 d. paskolos sutartį suteikti, o L. M. turėjo pakankamai lėšų tam, jog suteiktų 9 727 844 Lt paskolą UAB „Finiens“ pagal 2010 m. liepos 1 d. paskolos sutartį, šios sutartys buvo realiai įvykdytos. Be to, UAB „Serneta“, kaip ir UAB „Finiens“, turėjo ne vieną nekilnojamojo turto objektą. UAB „Serneta“ įstatinis kapitalas buvo 20 000 000 Lt – akcininkų piniginiai įnašai. Tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad labiau tikėtina, jog UAB „Serneta“ disponavo didelėmis pinigų sumomis, be to, turėjo nuosavo nekilnojamojo turto.

8. Pažymėjo, kad LUAB „Finiens“ neneigia ir niekada neneigė, jog gavo paskolą iš L. M.. Ši aplinkybė yra konstatuota Vilniaus apygardos teisme 2020 m. kovo 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-40-258/2020, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-786-798/2020.

9. Pareiškėja taip pat nurodė, kad jos reikalavimo pagrįstumą patvirtina ir netiesioginiai įrodymai: 2010 m. finansinių ataskaitų rinkinys, UAB „Konsauditas“ 2022 m. gegužės 2 d. konsultacinė išvada Nr. 2022/05/02, UAB „Finiens“ ir AB Swedbank sudaryta 2011 m. rugpjūčio 9 d. kredito sutartis.

10. Pareiškėja nurodė, kad finansinį reikalavimą pareiškė tik 2023 m. balandžio 21 d., nes tik susipažinus su Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-277-450/2023 paaiškėjo, jog L. M. reikalavimas į LUAB „Finiens“ nebuvo perleistas, jis priklauso L. M.. 2010 m. liepos 1 d. sudaryta paskolos sutartimi L. M. įsipareigojo suteikti UAB „Finiens“ iki 10 000 000 Lt (2 896 200,00 Eur) paskolą, paskolos grąžinimo terminas – 2020 m. gruodžio 16 d. Šia sutartimi šalys sulygo, kad UAB „Finiens“ prievolės grąžinti paskolą užtikrinimui 2010 m. liepos 16 d. išduos L. M. paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kurio suma bus apskaičiuota atsižvelgiant į faktiškai perduotą paskolos sumą ir palūkanas, apskaičiuotas už laikotarpį iki paskolos grąžinimo pabaigos, metinė palūkanų norma negalės būti didesnė nei 11 procentų. Laikotarpiu nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2010 m. liepos 15 d. L. M. perdavė UAB „Finiens“ 9 727 844,00 Lt (2 817 378,00 Eur) paskolą grynaisiais pinigais. Paskolos suteikimą įrodo 2010 m. liepos 1 d. kasos pajamų orderis Nr. 0016, 2010 m. liepos 2 d. kasos pajamų orderis Nr. 0017, 2010 m. liepos 5 d. kasos pajamų orderis Nr. 0018, 2010 m. liepos 7 d. kasos pajamų orderis Nr. 0019, 2010 m. liepos 8 d. kasos pajamų orderis Nr. 0021, 2010 m. liepos 9 d. kasos pajamų orderis Nr. 0022, 2010 m. liepos 12 d. kasos pajamų orderis Nr. 0024, 2010 m. liepos 13 d. kasos pajamų orderis Nr. 0026, 2010 m. liepos 14 d. kasos pajamų orderis Nr. 0030, 2010 m. liepos 15 d. kasos pajamų orderis Nr. 0031.

11. UAB „Finiens“, vykdydama 2010 m. liepos 1 d. paskolos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, paskolos grąžinimui užtikrinti 2010 m. liepos 16 d. išdavė L. M. paprastąjį neprotestuotiną vekselį dėl 20 550 000 Lt (5 951 691,38 Eur) sumos. Vekselyje nurodyta grąžintina suma buvo apskaičiuota, atsižvelgiant į L. M. suteiktos paskolos UAB „Finiens“ dydį ir 2010 m. liepos 1 d. sutartimi nustatytas mokėtinas už suteiktą paskolą metines palūkanas, apskaičiuotas už laikotarpį nuo vekselio išdavimo dienos, t. y. 2010 m. liepos 16 d., iki vekselio apmokėjimo dienos, t. y. 2020 m. gruodžio 16 d.

12. Pareiškėjos teigimu, paskolos suteikimo faktą pagrindžia šios aplinkybės: 1) UAB „Finiens“ 2010 m. finansinių ataskaitų rinkinys: lyginant 2009 ir 2010 metų balansus, 2009 m. gruodžio 31 d. bendrovė neturėjo jokių ilgalaikių įsipareigojimų, o 2010 metų balanso 19 eilutėje „Po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai“ ilgalaikių įsipareigojimų suma – 11 290 593 Lt; 2) UAB „Konsauditas“ 2022 m. gegužės 2 d. konsultacinė išvada, kurioje profesionalus auditorius atliko BUAB „Finiens“ buhalterinių registrų, buhalterinių, finansinių dokumentų tyrimą ir pateikė išvadą, kad bendrovės buhalteriniuose, finansiniuose dokumentuose užfiksuoti buhalteriniai įvykiai rodo, jog UAB „Finiens“ neturėjo savo lėšų ir nekilnojamojo turto įsigijimą galėjo finansuoti tik iš akcininkės L. M. suteiktų paskolų; 3) UAB „Finiens“ ir AB „Swedbank“ pasirašyta 2011 m. rugpjūčio 9 d. kredito sutartis, kurioje įtvirtintas banko reikalavimas dėl paskolų subordinavimo, netiesiogiai patvirtina, kad 2010 m. UAB „Finiens“ buvo gavusi paskolą iš L. M., tokia informacija buvo pateikta, žinoma ir vertinama AB „Swedbank“ prieš suteikiant UAB „Finiens“ kreditą.

13. Pareiškėjos vertinimu, kreditorės UAB „8 stebuklas“ byloje pateiktas N. R. atsakymas nėra patikimas įrodymas, nes surašytas lietuvių kalba, nors N. R. nemoka lietuvių kalbos, yra tiesiogiai suinteresuota veikti UAB „8 stebuklas“ naudai dėl susiklosčiusių laidavimo santykių, be to, N. R. ne kartą akcentavo, kad UAB „Finiens“ buhalterine apskaita nesirūpino, taigi ir apie 2010 m. liepos 1 d. paskolos sutarties sudarymą negali turėti jokių žinių. Į bylą pateikti V. K. (buvusio UAB „Finiens“ direktoriaus), G. P. (buvusios UAB Serneta“ buhalterės), O. R. (buvusio UAB „Serneta“ vadovo) parodymai patvirtina pareiškėjos išdėstytas aplinkybes.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

14. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. liepos 30 d. nutartimi netenkino LUAB „Finiens“ nemokumo administratorės UAB „Reniva“ prašymo patvirtinti pareiškėjos L. M. 6 184 541,11 Eur dydžio finansinį reikalavimą LUAB „Finiens“ bankroto byloje.

15. Teismas nurodė, kad UAB „Finiens“ bankroto byla buvo iškelta 2018 m. rugsėjo 10 d. (nutartis įsiteisėjo 2018 m. lapkričio 7 d.), o bendrovės kreditorių sąrašas pirmą kartą patvirtintas 2019 m. balandžio 15 d. nutartimi, todėl, nagrinėjant pareiškėjos L. M. prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo, taikomos Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nuostatos (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 155 straipsnio 1 dalis).

16. Teismas pažymėjo, kad, iškėlus įmonei bankroto bylą, kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos per 45 dienas nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos (ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punktas), o teismas turi teisę priimti tvirtinti kreditorių reikalavimus, kurie buvo pateikti pažeidus nurodytą terminą, jeigu termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis (ĮBĮ 10 straipsnio 9 dalis). Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – ir CPK), nei ĮBĮ nėra detalizuota, kokios termino praleidimo priežastys laikytinos svarbiomis, tai kiekvienu atveju vertina teismas.

17. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje akivaizdu, kad pareiškėja L. M., 2023 m. balandžio 21 d. pateikusi LUAB „Finiens“ nemokumo administratorei prašymą patvirtinti jos finansinį reikalavimą, praleido įstatyme nustatytą terminą.

18. Įvertinęs byloje esančius duomenis, vadovaudamasis formuojama teismų praktika, remdamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais teismas nusprendė, kad šiuo konkrečiu atveju nėra jokių svarbių ir objektyvių priežasčių praleistam terminui atnaujinti.

19. Teismas atmetė pareiškėjos L. M. argumentus, kad tik po Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-277-450/2023 priėmimo tapo aišku, jog reikalavimo teisė į LUAB „Finiens“ priklauso pareiškėjai L. M.. Teismo vertinimu, pareiškėjai, kaip vienintelei UAB „Finiens“ akcininkei, turėjo būti gerai žinoma tiek įmonės finansinė, tiek teisinė padėtis ir bankroto bylos iškėlimo faktas. Taip pat pareiškėjai buvo žinoma, kad jokių reikalavimo teisių perleidimo sutarčių pagal 2010 m. liepos 1 d. paskolos sutartį dėl reikalavimo į UAB „Finiens“ nėra sudaryta. Teismo įsitikinimu, pareiškėja turėjo pakankamai patirties ir žinių apie sutarčių sudarymą ir jų vykdymą, nes veiklą vykdė nuo 1993 m., o turėdama tokio dydžio finansinį reikalavimą LUAB „Finiens“ atžvilgiu pareiškėja, kaip atidus ir rūpestingas asmuo, turėjo tinkamai ir laiku rūpintis savo teisių gynimu ir laiku kreiptis dėl reikalavimo patvirtinimo.

20. Teismas konstatavo, kad vien termino finansiniam reikalavimui pareikšti praleidimas be svarbių priežasčių yra savarankiškas pagrindas reikalavimui atmesti. Kartu teismas nurodė, kad, nepaisydamas to, pasisako ir dėl pareiškėjos reikalavimo pagrįstumo.

21. Teismas nustatė, kad pareiškėjos finansinis reikalavimas yra kildinamas iš paskolos teisinių santykių, todėl vertino, ar byloje pateiktų įrodymų pagrindu galima daryti pagrįstą išvadą, jog pareiškėją L. M. ir LUAB „Finiens“ siejo paskolos teisiniai santykiai.

22. Teismas nurodė, kad pareiškėja ir nemokumo administratorė klaidingai interpretuoja Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-277-450/2023 nustatytas aplinkybes. Pažymėjo, kad Lietuvos apeliacinis teismas nenustatė, jog L. M. turi galiojantį reikalavimą į BUAB „Finiens“ ir laikotarpiu nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2010 m. liepos 15 d. perdavė UAB „Finiens“ 9 727 844 Lt (2 817 378 Eur) paskolą grynaisiais pinigais. Be to, sprendžiant dėl pareiškėjos „Betelgeuse“ EOOD finansinio reikalavimo patvirtinimo civilinėje byloje Nr. eB2-777-794/2023, taip pat nebuvo nustatyta, kad L. M. paskolino lėšas UAB „Finiens“. Priešingai, byloje įvertinta, kad teiginiai apie paskolos suteikimą yra neįrodyti.

23. Teismas taip pat pripažino nepagrįstais pareiškėjos teiginius, kad Vilniaus apygardos teismo sprendime civilinėje byloje Nr. e2-2487-275/2016, nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-40-258/2020 ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-786-798/2020 yra nustatytas prejudicinis faktas, jog UAB „Finiens“ veikla buvo finansuojama vienintelės akcininkės, kuri aptariamu laikotarpiu buvo suteikusi 9 727 844 Lt paskolą bendrovei. Teismas nurodė, kad įvardytose bylose nėra nustatytų faktų apie UAB „Finiens“ ir L. M. 2010 m. liepos 1 d. paskolos sutartį, lėšų pagal paskolos sutartį perdavimą. Be to, nurodytos teismo nutartys neturi prejudicijos šioje byloje, nes nė vienoje iš įvardytų civilinių bylų, nebuvo nagrinėtas klausimas dėl L. M. ir UAB „Finiens“2010 m. liepos 1 d. paskolos sutarties.

24. Teismas pažymėjo, kad vien ta aplinkybė, jog 2010 m. liepos 1 d. paskolos sutartis nenuginčyta teismine tvarka, per se (savaime) nėra teisinis pagrindas patvirtinti iš paskolos kildinamą finansinį reikalavimą juridinio asmens bankroto byloje.

25. Teismas akcentavo aplinkybę, kad LUAB „Finiens“ nemokumo administratorei su pradiniu prašymu patvirtinti finansinį reikalavimą nebuvo perduoti dokumentai, kurie galėtų patvirtinti, jog pareiškėja suteikė paskolą UAB „Finiens“. Teismo vertinimu, į bylą pareiškėjos pateikta eksperto išvada, kurioje nurodyta, kad paskolos sutartyje esantys parašai yra tikri, nepatvirtina paskolos teisinių santykių tarp šalių buvimo ir jų realumo.

26. Teismas nurodė, kad pareiškėja L. M. pinigų perdavimą UAB „Finiens“ įrodinėja kasos pajamų orderio kvitais ir kasos išlaidų orderiais, patvirtinančiais, jog L. M. gavo paskolą grynaisiais pinigais iš UAB „Serneta“. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos į bylą pateikti UAB „Finiens“ kasos pajamų orderio kvitai neatitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių (toliau – Taisyklės, akto redakcija, galiojusi nuo 2010 m. birželio 6 d. iki 2015 m. sausio 1 d.) reikalavimų. Be to, kasos pajamų orderio kvitai nėra buhalterinės apskaitos dokumentai. Teismas padarė išvadą, kad byloje nesant pačių UAB „Finiens“ kasos pajamų orderių ar kitų buhalterinės apskaitos dokumentų, nėra jokio pagrindo pareiškėjos pateiktų kasos pajamų orderių kvitų vertinti kaip įrodymų, pagrindžiančių paskolos dalyko (pinigų) perdavimą UAB „Finiens“ nuosavybėn, o tai nulemia išvadą, jog paskolos sutartis laikytina nesudaryta (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.875 straipsnio 3 dalis).

27. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2744-794/2022 LUAB „Finiens“ bankrotas pripažintas tyčiniu. Bylą nagrinėję teismai konstatavo esant ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytą tyčinį bankrotą kvalifikuojantį kriterijų – teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai – bei pripažino, kad dėl to, jog bendrovės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai, negalima visiškai ar iš dalies nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo bei įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Ši aplinkybė, teismo nuomone, sudaro pagrindą kritiškai vertinti tiek pareiškėjos pateiktus pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus, tiek LUAB „Finiens“ finansinės atskaitomybės dokumentus ginčui aktualiu laikotarpiu, kaip netiesioginius įrodymus.

28. Teismas nurodė, kad paskutinė UAB „Finiens“ finansinė atskaitomybė parengta ir valstybės įmonei (toliau – VĮ) Registrų centrui pateikta už 2010 metus. Taigi vėliau UAB „Finiens“ neviešino savo finansinės padėties pagal teisės aktų reikalavimus. Dėl to byloje esančios UAB „Finiens“ finansinės atskaitomybės, pasirašytos tik direktoriaus V. K., teismo įsitikinimu, negali būti vertinamos kaip patikimi įrodymai. Nagrinėjamu atveju teismas reikšmingais pripažino duomenis, nurodytus VĮ Registrų centrui pateiktoje UAB „Finiens“ 2010 metų finansinėje atskaitomybėje, kurioje UAB „Finiens“ ilgalaikis įsipareigojimas akcininkui, kylantis iš 2010 m. liepos 1 d. paskolos sutarties, nėra fiksuotas.

29. Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjos nurodytas aplinkybes apie 2010 metais iš UAB „Serneta“ gautą ir UAB „Finiens“ suteiktą paskolą paneigia byloje esantis Valstybinės mokesčių inspekcijos 2022 m. spalio 5 d. raštas, kuris patvirtina, jog tiek UAB „Serneta“ nedeklaravo pareiškėjai suteiktos paskolos, tiek UAB „Finiens“ nedeklaravo iš pareiškėjos gautos paskolos. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, patvirtina išvadas, kad tarp UAB „Serneta“, pareiškėjos ir UAB „Finiens“ nebuvo paskolos teisinių santykių 2010 m. sausio 4 d. ir 2010 m. liepos 1 d. paskolos sutarčių pagrindu.

30. Nors pareiškėja L. M. pinigų perdavimą taip pat įrodinėjo UAB „Konsauditas“ 2022 m. gegužės 2 d. konsultacine išvada, tačiau, teismo vertinimu, ši išvada yra asmeninė nuomonė ir neturi didesnės įrodomosios galios, nes nėra saistoma jokios atsakomybės, priesaikos ar rizikos, priklauso nuo prašiusio atlikti tyrimą asmens lūkesčių, pateiktų dokumentų apimties ir kitų aplinkybių. Teismas taip pat atmetė pareiškėjos argumentus, kad paskolos santykių buvimą įrodo UAB „Findep“ 2024 m. sausio 10 d. konsultacinė išvada. Pažymėjo, kad šioje išvadoje aiškiai nurodyta, jog užduočiai atlikti nebuvo pateikti UAB „Finiens“ buhalterinės apskaitos registrai, didžioji knyga už 2010 metus, todėl nėra galimybių tiksliai nustatyti, kokiomis datomis ir buhalteriniais įrašais į buhalterinę apskaitą įtraukti pareiškėjos pateikti 10 kasos pajamų orderių.

31. Paskolos teisinių santykių, teismo vertinimu, neįrodo ir su AB „Swedbank“ 2011 m. rugpjūčio 9 d. kredito sutarčiai sudaryti bankui pateikti UAB „Finiens“ dokumentai. Viena iš kredito suteikimo sąlygų buvo ta, kad UAB „Finiens“ privalėjo subordinuoti visas bendrovės iš susijusių asmenų gautas paskolas, tarp jų – ir 2010 m. liepos 1 d. paskolos sutartimi gautą paskolą, jeigu tokia buvo gauta. Apie tai, kad UAB „Finiens“ akcininkė 2010 m. liepos 1 d. paskolos sutartimi buvo suteikusi bendrovei daugiau nei 9 000 000 Lt paskolą, bankui pateiktuose dokumentuose nenurodyta.

32. Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėja poziciją, jog perdavė UAB „Finiens“ grynais pinigais 2010 m. liepos 1 d. paskolos sutartyje nurodytą sumą, grindžia su UAB „Serneta“ 2010 m. sausio 4 d. sudaryta paskolos sutartimi ir į bylą pateiktomis 12 kasos išlaidų orderių kopijomis. Tačiau kasos išlaidų orderių kopijose nėra įvardinti nei šiuos dokumentus pasirašę asmenys, nei kokios sutarties pagrindu laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 4 d. iki 2010 m. kovo 18 d. UAB „Serneta“ išmokėjo grynaisiais daugiau kaip 10 000 000 Lt. Vien tai, kad byloje yra pateikta tokia paskolos sutartis, teismo vertinimu, nėra pagrindas daryti išvadą, jog pinigai buvo realiai perduoti. Be to, pareiškėjos nenuoseklūs ir prieštaringi paaiškinimai, taip pat negalėjimas paaiškinti (prisiminti) ginčui svarbių aplinkybių, teismo vertinimu, patvirtina sudarytų paskolos sutarčių tiek su UAB „Serneta“, tiek su UAB „Finiens“ fiktyvumą. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad iš viešai prieinamų duomenų matyti, jog UAB „Serneta“ nuo 2004 metų nevykdė Lietuvos Respublikos įmonių atskaitomybės įstatymo reikalavimų, o 2009–2010 metais turėjo didelių skolinių įsipareigojimų kitiems asmenims, teismuose vyko ginčai, teismo nutartimis UAB „Serneta“ turtui buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Šios aplinkybės, teismo įsitikinimu, patvirtina, kad UAB „Serneta“ neturėjo galimybių pareiškėjai paskolinti 2010 m. sausio 4 d. paskolos sutartyje nurodytą didesnę nei 10 000 000 Lt sumą.

33. Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog pareiškėja neturėjo finansinių galimybių paskolinti UAB „Finiens“ daugiau nei 9 000 000 Lt, t. y. disponuoti tokia itin didele grynųjų pinigų suma, taip pat konstatuota įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-20-497/2020 konstatuota, kad L. M. laikotarpiu nuo 1994 iki 2011 metų neturėjo pakankamų pajamų (santaupų), gautų iš teisėtų šaltinių, sumokėti už du žemės sklypus, kurių bendra vertė – 26 058,14 Eur. Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą, L. M. nenurodė jokių duomenų nei apie 2010 m. sausio mėnesį iš UAB „Serneta“ gautą paskolą, nei apie neva už skolintas lėšas uždirbtas 500 000 Lt palūkanas.

34. Teismas atmetė pareiškėjos argumentus, kad 2010 m. liepos 1 d. paskolos sutarties sudarymo realumą patvirtina tai, jog už pareiškėjos paskolintas lėšas 2010 metais UAB „Finiens“ įsigijo nekilnojamąjį turtą. Teismas pažymėjo, kad iš byloje pateikto 2010 metais UAB „Finiens“ vardu registruoto nekilnojamojo turto sąrašo matyti, jog šis buvo įsigytas iš tarpusavyje susijusių asmenų (UAB „Grangeras“, UAB „LNTV“, UAB „Serneta“, UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, UAB „Verantas“), vėliau turto dalis buvo perleista kitoms susijusioms bendrovėms (UAB „Emilė“).

35. UAB „Konsauditas“ konsultacinėje išvadoje Nr. 2022/05/02 yra pateikti UAB „Finiens“ laikotarpiu nuo 2010 m. birželio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. įsigyto nekilnojamojo turto duomenys, iš kurių matyti, kad pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo dieną išrašytos pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) sąskaitos faktūros, tačiau nenurodyti ir nepateikti duomenys apie tai, jog už įsigytą nekilnojamąjį turtą buvo atsiskaityta grynaisiais pinigais ir (ar) pavedimu. VĮ Registrų centro pateiktame UAB „Finiens“ aiškinamajame rašte prie 2010 metų finansinės atskaitomybės aiškiai nurodyta, kad „iki metų pabaigos už pastatus nebuvo pilnai atsiskaityta“, todėl susidarė UAB „Finiens“ skola (mokėtinos sumos ir įsipareigojimai) daugiau nei 11 mln. Lt. Teismas pažymėjo, kad iš UAB „Konsauditas“ konsultacinėje išvadoje pateiktoje lentelėje nurodytų nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarčių matyti, jog 2010 metais įsigyto turto bendra kaina – 9 691 363,61 Lt be PVM (11 622 600 Lt su PVM). Teismo vertinimu, šie duomenys taip pat patvirtina, kad pareiškėja nebuvo suteikusi paskolos nurodytam turtui įsigyti, nes akivaizdu, jog priešingu atveju nebūtų susidariusi iš esmės tokio paties dydžio UAB „Finiens“ skola (mokėtinos sumos ir įsipareigojimai), kaip įsigyto turto kaina.

36. Teismas priėjo prie išvados, kad nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarčių ir iš kitų susijusių asmenų perimto turto registravimo UAB „Finiens“ vardu faktas neįrodo, jog bendrovė disponavo lėšomis, kurias neva buvo gavusi iš pareiškėjos L. M.. Taigi pareiškėja neįrodė, kad UAB „Finiens“ už 2010 metais įgytą nekilnojamąjį turtą atsiskaitė pareiškėjos pagal 2010 m. liepos 1 d. paskolos sutartį paskolintais grynaisiais pinigais (CPK 12, 178 straipsniai).

37. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja savo argumentus taip pat grindžia į bylą pateiktais rašytiniais O. R., G. P. ir V. K. parodymais. Teismas šių rašytinių įrodymų nevertino, nurodęs, kad jie neatitinka patikimumo ir leistinumo reikalavimų.

38. Išdėstytų motyvų pagrindu teismas atsisakė patvirtinti pareiškėjos L. M. finansinį reikalavimą LUAB „Finiens“ bankroto byloje.

I. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

39. Apeliantė (pareiškėja) L. M. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 30 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patvirtinti pareiškėjos L. M. finansinį reikalavimą; netenkinus pirmojo reikalavimo, perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantė taip pat prašo: 1) priimti papildomus įrodymus, kuriuos atsisakė priimti pirmosios instancijos teismas (2024 m. sausio 10 d. prašymus DOK-1178 su priedais, DOK-1162 su priedais, DOK-1183 su priedais, DOK-1193 su priedais ir DOK-1256 su priedais); priimti naujus įrodymus, kurių pateikimo būtinybė atsirado po skundžiamos nutarties priėmimo (2024 m. rugpjūčio 2 d. VĮ Registrų centro raštą ir su juo pateiktą 2010 m. gruodžio 1 d. notaro liudijimą, notaro registro Nr. 6460-7 su priedu); įtraukti dalyvauti byloje trečiaisiais asmenimis UAB „Grangeras“, UAB „LNTV“, UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, UAB „Verantas“ arba jų teisių perėmėjus, Lietuvos Respublikos valstybinę mokesčių inspekciją (toliau – ir VMI); išreikalauti įrodymus apie LUAB „Finiens“ atsiskaitymą su nekilnojamojo turto pardavėjais už nekilnojamąjį turtą, įsigytą 2010 metais; šaukti ir apklausti kaip liudytojus V. K., G. P., O. R.; skirti byloje finansinę ekspertizę. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

39.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad terminas finansiniam reikalavimui pareikšti praleistas ne dėl svarbių priežasčių. Teismas rėmėsi tuo, kad pareiškėja neva yra vienintelė UAB „Finiens“ akcininkė, todėl jai turėjo būti gerai žinoma bendrovės padėtis ir bankroto bylos iškėlimo jai faktas. Tačiau teismas nenustatinėjo, kokiu laikotarpiu pareiškėja buvo bendrovės akcininkė. UAB „Finiens“ akcininke pareiškėja buvo tik iki 2013 m. gegužės 9 d. Teismas, atsisakęs priimti pareiškėjos 2024 m. sausio 10 d. teiktus rašytinius įrodymus kaip nesusijusius su byla, neteisingai išsprendė bylą. Tarp teismo nepriimtų rašytinių įrodymų buvo ir įrodymas, patvirtinantis, kad pareiškėja UAB „Finiens“ akcininke buvo tik iki 2013 m. gegužės 9 d., o nuo 2013 m. liepos 30 d. iki 2022 m. spalio 10 d. visos bendrovės akcijos priklausė buvusios UAB „Finiens“ direktorės N. R., atsakingos už tyčinį bendrovės bankrotą, grupei, kuri bendrovės akcijas 2022 m. spalio 10 d. perleido V. G. grupei, o šios interesai nagrinėjamoje byloje yra ginami per V. G. grupės įmonę – UAB „8 stebuklas“. Nurodytos dvi grupės yra finansiškai susijusios, nes V. G. grupė su N. R. grupe už perleistas akcijas atsiskaitys tik tada, kai bus patenkintas UAB „8 stebuklas“ finansinis reikalavimas į LUAB „Finiens“.

39.2. Pareiškėja, 2010 m. lapkričio 25 d. perdavusi UAB „Serneta“ reikalavimo teises į UAB „Finiens“, tapo neskolinga UAB „Serneta“ pagal 2010 m. sausio 4 d. paskolos sutartį ir kartu neteko intereso dėl tolesnės UAB „Finiens“ veiklos, todėl nusprendė perleisti bendrovės akcijas. Tik Lietuvos apeliaciniam teismui 2023 m. kovo 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-277-450/2023 išaiškinus, kad jokios prievolės pagal vekselį indosamentų pagrindu negalėjo būti perduodamos atskirai nuo pagrindinės prievolės pagal paskolos sutartį, pareiškėja sužinojo, jog reikalavimo teisių į LUAB „Finiens“ ji neperleido, todėl nedelsdama pateikė nemokumo administratorei prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo.

39.3. Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 22 d. įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-8819-347/2024 iš pareiškėjos jau yra priteista daugiau kaip 6,6 mln. Eur pagal 2010 m. sausio 4 d. paskolos sutartį su UAB „Serneta“ bei pradėta vykdomoji byla. Tai reiškia, kad L. M., siekdama įvykdyti įsipareigojimus savo kreditoriui, privalo atgauti skolininkei LUAB „Finiens“ paskolintas lėšas, o tam turi būti patvirtintas jos finansinis reikalavimas skolininkės bankroto byloje.

39.4. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad nepakanka tiesioginių pareiškėjos turimų rašytinių įrodymų paskolos suteikimo faktui įrodyti, t. y. 2010 m. liepos 1 d. paskolos sutarties originalo ir pareiškėjai pinigų perdavimo momentu duotų UAB „Finiens“ kasos pajamų orderių kvitų originalų. Teismas, remdamasis tuo, kad LUAB „Finiens“ neturi tam tikrų buhalterinės apskaitos dokumentų, padarė išvadą, jog paskola nebuvo gauta. Tačiau pareiškėja, suteikusi UAB „Finiens“ paskolą ir gavusi iš bendrovės tai patvirtinančius kasos pajamų orderių kvitus, negali atsakyti už tai, kad N. R. grupė, bendradarbiaujanti su V. G. grupe (veikiančia per UAB „8 stebuklas“), neperdavė LUAB „Finiens“ nemokumo administratorei bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų.

39.5. Tiek pareiškėja, tiek ir skolininkė LUAB „Finiens“ pripažįsta prievolę pagal 2010 m. liepos 1 d. paskolos sutartį. Abiem šalims pripažįstant prievolę, esant tiesioginiams prievolės buvimo įrodymams, prievolė laikytina galiojančia. Dėl to pareiškėjos finansinis reikalavimas turėjo būti patvirtintas visa apimtimi.

39.6. Pareiškėja, suteikusi paskolą UAB „Finiens“, gavo iš bendrovės kasos pajamų orderių kvitus, kurių originalus pateikė į bylą. Jokių kitų pirminių dokumentų, kurie patvirtintų, kad pareiškėja suteikė bendrovei paskolą, pareiškėja neturi ir negali turėti. Nepanaikinus apskųstos nutarties, Lietuvoje susiformuotų netinkama teismų praktika, pagal kurią pačiam skolininkui neturint tam tikrų dokumentų jis ne(be)turi skolos arba pareigų. Be to, pirmosios instancijos teismas pareiškėjai sukūrė neproporcingai didelę įrodinėjimo naštą ir atsakomybę. Tokia praktika reikšmingai neigiamai paveiktų civilinės apyvartos stabilumą, nes skolininkai pradėtų naikinti jų skolas patvirtinančius dokumentus.

39.7. Teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodė, kad nėra įrodymų, pavyzdžiui, kasos knygos, kuri patvirtintų pareiškėjos teiginius dėl kasos pajamų orderių kvituose nurodytų piniginių lėšų perdavimo realumo. Pareiškėjos finansinis reikalavimas grindžiamas dokumentų originalais. Teismas net nevertino, kad byloje yra pateikti atkurti LUAB „Finiens“ apskaitos dokumentai (apyvartos nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d., suminės skolos ir kasos knyga (DOK-1248), kurie patvirtina LUAB „Finiens“ skolos pareiškėjai apskaitymą bendrovės apskaitoje. Šių tiesioginių prievolės buvimo įrodymų visiškai pakanka, tačiau teismas padarė nepagrįstą, kad paskolos pinigai bendrovei nebuvo perduoti.

39.8. Teismas nepagrįstai nesivadovavo specialių žinių turinčių asmenų išvadomis ir nusprendė, kad bendrovės VĮ Registrų centrui pateiktoje finansinėje atskaitomybėje už 2010 metus nurodyta UAB „Finiens“ mokėtinų sumų ir įsipareigojimų suma – 11 290 593 Lt – yra skola už bendrovės įsigytą nekilnojamąjį turtą, o ne skola akcininkei L. M. pagal paskolos sutartį. Tokia išvada yra neteisinga, nes byloje yra duomenų, kurie patvirtina, kad su nekilnojamojo turto pardavėjais buvo atsiskaityta.

39.9. Be to, tokia pirmosios instancijos teismo išvada reiškia, kad skundžiama nutartimi sukurta LUAB „Finiens“ prievolė atsiskaityti su nekilnojamojo turto pardavėjais, kurie net nėra įtraukti į šią bylą. Teismui konstatavus, kad bendrovė turi skolą ne L. M., o nekilnojamojo turto pardavėjams, tokiu sprendimu galimai sukurta ir bendrovės pareiga grąžinti valstybės biudžetui atskaitytą PVM. Dėl to į bylą turėjo būti įtraukta ir Lietuvos Respublikos valstybinė mokesčių inspekcija. Aptarta situacija sudaro absoliutų skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindą – pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų.

39.10. Teismas įvertino, kad, Lietuvos apeliaciniam teismui 2023 m. kovo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-277-450/2023 panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinę dalį, liko galioti su ta sprendimo dalimi susiję motyvai. Tai akivaizdžiai prieštarauja CPK 270 straipsniui, reglamentuojančiam sprendimo turinį. Pareiškėjos teigimu, UAB „Serneta“ turėjo pakankamai grynųjų pinigų tam, kad suteiktų L. M. 10 200 000 Lt paskolą pagal 2010 m. sausio 4 d. paskolos sutartį, o L. M. turėjo pakankamai lėšų tam, jog suteiktų 9 727 844 Lt paskolą UAB „Finiens“ pagal 2010 m. liepos 1 d. paskolos sutartį, t. y. šios sutartys buvo realiai įvykdytos. Pareiškėja neatsako ir negali atsakyti už UAB „Serneta“ buhalterinę apskaitą ir jos viešinimą. Pareiškėja iš UAB „Serneta“ gavo pinigus ir byloje yra tai patvirtinantys rašytiniai įrodymai.

39.11. Skundžiamoje nutartyje pateikta neteisinga pareiškėjos apklausos 2024 m. birželio 7 d. teismo posėdyje ir kitų įrodymų interpretacija. Teismas galbūt buvo suklaidintas UAB „8 stebuklas“ advokato baigiamosios kalbos argumentų. Pareiškėjos paaiškinimus UAB „8 stebuklas“ siekė iškraipyti. Pareiškėjos nuoseklūs paaiškinimai papildomai pagrindė, kad finansinis reikalavimas turi būti patvirtintas.

40. Suinteresuotas asmuo UAB „Globersa“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo tenkinti apeliantės L. M. atskirąjį skundą ir jame išdėstytus prašymus. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

40.1. Faktas, kad nekilnojamojo turto pardavėjai nereiškia finansinių reikalavimų bendrovės bankroto byloje, patvirtina, jog reikalavimą turi būtent pareiškėja L. M.. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina LUAB „Finiens“ atsiskaitymą su nekilnojamojo turto pardavėjais dar 2010 metais. Byloje nėra duomenų, iš kur kitur, jeigu ne iš tuometinės akcininkės L. M., 2010 metais bendrovė gavo lėšų 11 214 304 Lt vertės nekilnojamajam turtui įsigyti.

40.2. Suinteresuotas asmuo neprieštarauja, kad būtų patenkinti pareiškėjos atskirajame skunde išdėstyti prašymai, nes tikslinga viską išspręsti vienoje byloje, nesudarant sąlygų vis naujoms byloms inicijuoti.

41. Apeliantė (suinteresuotas asmuo) UAB „Globersa“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 30 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti LUAB „Finiens“ nemokumo administratorės prašymą ir patvirtinti pareiškėjos L. M. finansinį reikalavimą. Apeliantė taip pat prašo įtraukti dalyvauti byloje L. M. teisių pagal 2010 m. liepos 16 d. vekselį galutinį perėmėją – „Betelgeuse“ EOOD. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

41.1. Byloje esantis VĮ Registrų centrui pateiktas LUAB „Finiens“ balansas patvirtina, kad 2010 metų pradžioje bendrovė neturėjo turto. 2010 m. gruodžio 31 d. bendrovė jau turėjo turto, kurio vertė – daugiau kaip 11 000 000 Lt. Atitinkamai atsirado ir panašaus dydžio bendrovės skola, kurios iki 2010 metų nebuvo.

41.2. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad bendrovės skolos galbūt atsirado neatsiskaičius su už nekilnojamojo turto pardavėjais už įsigytą turtą ir nepatvirtina skolos pareiškėjai. Tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad nekilnojamojo turto pardavėjai nėra pareiškę finansinių reikalavimų bendrovei. Tai patvirtina, kad bendrovė su jais atsiskaitė, o finansinį reikalavimą į bendrovę turi pareiškėja.

41.3. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad bendrovė pinigus nekilnojamajam turtui įsigyti gavo iš kitur, ne iš pareiškėjos. Dėl to akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės neteisingai nustatė bylos faktines aplinkybes ir pateikė klaidingą teisinį vertinimą. Be to, susiklostė tokia situacija, kad po skundžiamos nutarties įsiteisėjimo nekilnojamojo turto pardavėjai, nors su jais ir buvo atsiskaityta, galės pareikšti finansinius reikalavimus bendrovei, o tai visiškai neatitinka UAB „Globersa“ interesų. Bendrovės bankroto byla ir taip užsitęsė.

42. Pareiškėja L. M. atsiliepime į suinteresuoto asmens UAB „Globersa“ atskirąjį skundą prašo skundą patenkinti, taip pat patenkinti suinteresuoto asmens prašymą dėl „Betelgeuse“ EOOD įtraukimo dalyvauti byloje, be to, priimti naujus įrodymus: VĮ Registrų centro 2024 m. rugpjūčio 20 d. raštą su priedais; VĮ Registrų centro 2024 m. rugpjūčio 16 d. raštą su priedais ir notaro užfiksuotus bei patvirtintus UAB „Grangeras“ direktoriaus R. B. 2024 m. rugpjūčio 22 d. liudytojo parodymus. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

42.1. Byloje esantis VĮ Registrų centrui pateiktas 2010 metų UAB „Finiens“ balansas patvirtina, kad iki 2010 metų pradžios bendrovė beveik neturėjo turto, o 2010 m. gruodžio 31 d. bendrovės turimo turto vertė buvo didesnė kaip 11,2 mln. Lt. Atitinkamai atsirado ir panašaus dydžio bendrovės skola, kurios iki 2010 metų nebuvo.

42.2. Skundžiamoje nutartyje konstatuota, kad bendrovės skolos galbūt buvo už įsigytą nekilnojamąjį turtą, o ne dėl skolos akcininkei (kreditorei) L. M.. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad nekilnojamojo turto pardavėjai nėra pareiškę finansinių reikalavimų bendrovei. Tai reiškia, kad su pardavėjais bendrovė yra atsiskaičiusi. Šis faktas, kad 2010 metais 11 214 304 Lt vertės nekilnojamąjį turtą bendrovei pardavę šio turto pardavėjai nepareiškė bendrovei finansinių reikalavimų, patvirtina, jog reikalavimą į bendrovę turi būtent pinigus paskolinusi L. M..

42.3. Byloje nėra jokių duomenų, iš kur kitur, jeigu ne iš tuometės akcininkės L. M., bendrovė gavo lėšų tam, kad 2010 metais įsigytų 11 214 304 Lt vertės nekilnojamąjį turtą. Byloje taip pat nėra duomenų, kad bendrovė atsiskaitė su kitais finansuotojais, jeigu tokie būtų nustatyti (nors taip nebuvo).

42.4. Negali susiklostyti situacija, kad pagal dokumentus LUAB „Finiens“ 2010 metais įsigijo turto už 11 214 304 Lt, bet dėl to neatsirado įsipareigojimų, nors 2010 metais bendrovė akivaizdžiai neturėjo nuosavų lėšų. Taigi bendrovė 2010 metais arba gavo paskolą, arba už nekilnojamąjį turtą neatsiskaitė. Bylos duomenys rodo, kad už turtą buvo atsiskaityta. Taip pat bylos duomenys patvirtina, kad 2010 metais tuometė bendrovės akcininkė L. M. suteikė bendrovei 10 mln. Lt paskolą. Esant tokiems bylos duomenims, negalima racionaliai paaiškinti pirmosios instancijos teismo išvadų.

43. Suinteresuotas asmuo UAB „Nikosparta“ atsiliepime į atskiruosius skundus prašo juos atmesti, netenkinti apeliantės L. M. prašymų priimti naujus įrodymus. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

43.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad pareiškėja praleido terminą finansiniam reikalavimui pareikšti, motyvuotai pripažino, jog nėra pagrindo pripažinti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Pareiškėjai buvo žinoma, kad nėra sudaryta reikalavimo teisių pagal 2010 m. liepos 1 d. paskolos sutartį perleidimo sutartis dėl reikalavimo į UAB „Finiens“. Pirmosios instancijos teismo pagrįstai įvertino, kad, turėdama tokios didelės sumos finansinį reikalavimą LUAB „Finiens“, pareiškėja, kaip atidus ir rūpestingas asmuo, galėjo tinkamai ir laiku rūpintis savo teisių gynimu bei laiku kreiptis dėl reikalavimo patvirtinimo. Pareiškėjos amžius, bendrovės akcijų perleidimas 2013 metais neatleido pareiškėjos nuo pareigos elgtis apdairiai ir rūpestingai. Pareiškėja buvo atsakovės akcininkė, be to, į bylą pateikti įrodymai, kad pareiškėja taip pat buvo kitų bendrovių (UAB „Serneta“, UAB „Emilė“) akcininkė. Pati pareiškėja byloje paaiškino, kad iš paskolos santykių su atsakove ji neva siekė užsidirbti ir neva uždirbo 500 000 Lt palūkanų. Tai reiškia, kad pareiškėja šiuose santykiuose buvo verslininkė.

43.2. Teismas pagrįstai pripažino, kad pareiškėjai teko pareiga įrodyti 2010 m. liepos 1 d. neva sudarytos paskolos sutarties vykdymą, nes šioje sutartyje neužfiksuotas paskolos dalyko (pinigų) perdavimo faktas.

43.3. Teismas pagrįstai nusprendė, kad dėl pareiškėjos nurodytų aplinkybių, susijusių su neva 10 000 000 Lt paskolos atsakovei perdavimu, įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra nustatyti prejudiciniai faktai, kurie paneigia pareiškėjos nurodytas aplinkybes.

43.4. Priešingai nei teigia apeliantės, Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-277-450/2023 nuspręsta pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 25 d. nutarties dalį, kuria pirmosios instancijos teismas ex officio pripažino negaliojančia 2010 m. sausio 4 d. paskolos sutartį, sudarytą UAB „Serneta“ ir L. M., 2010 m. liepos 1 d. paskolos sutartį, sudarytą L. M. ir UAB „Finiens“, 2010 m. liepos 17 d. vekselį ir kaip išvestinius reikalavimus – 2013 m. spalio 13 d. indosamentą, kuriuo UAB „Serneta“ perleido iš vekselio kylančias teises ir pareigas OOO „Proenergo“; 2015 m. gegužės 5 d. indosamentą, kuriuo OOO „Proenergo“ perleido pareiškėjai Bulgarijos Respublikos įmonei „Betelgeuse“ EOOD iš vekselio kylančias teises ir pareigas, nes dėl nurodytų paskolos sutarčių, vekselio ir indosamentų šalys nepareiškė reikalavimų. Kita apskųstos nutarties dalis palikta nepakeista. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 25 d. nutarties dalis, kurioje teismas, ištyręs įrodymus, padarė išvadą dėl L. M. pateiktų duomenų apie 2010 metais sudarytas paskolos sutartis ir vekselį fiktyvumo, liko galioti. Dėl to nurodytoje nutarties dalyje nustatytos aplinkybės dėl paskolos santykių fiktyvumo tapo privalomos civilinės bylos dalyviams, t. y. tiek pareiškėjai, tiek atsakovei LUAB „Finiens“, tiek visiems jos kreditoriams.

43.5. Teismas pagrįstai įvertinto, kad atsakovės nemokumo administratorės pritarimas pareiškėjos reikalavimui nėra teisėtas pagrindas jį patvirtinti, nenustačius reikalavimo pagrįstumo. Pareiškėja nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus, o pareiškėjai teko neva neproporcingai didelė įrodinėjimo našta ir atsakomybė už UAB „Seneta“, UAB „Finiens“ veiksmus, susijusius su netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu.

43.6. LUAB „Finiens“ ir UAB „Serneta“ finansinės atskaitomybės dokumentų nebuvimas patvirtina pirmosios instancijos teismo vertinimą, kad pareiškėjos į bylą pateikti kasos orderių kvitai yra nepatikimi įrodymai, nes negali būti objektyviai patikrinti. Pareiškėjos į bylą pateiktas specialistų išvadas teismas pagrįstai įvertino kaip paprastus rašytinius įrodymus. Pareiškėjos nurodytoms aplinkybėms apie paskolos iš UAB „Serneta“ gavimą ir vėlesnį paskolos suteikimą UAB „Finiens“ patvirtinti nėra jokių įrodymų, kurie būtų gauti iš trečiųjų asmenų, nesusijusių su pareiškėja arba jos sūnumi S. R.. Tiek LUAB „Finiens“ VĮ Registrų centrui pateiktas aiškinamasis raštas, tiek bankroto byloje iš AB „Swedbank“ dokumentai patvirtino, kad 2010–2011 metais pareiškėjos nurodyti paskolos santykiai nebuvo užfiksuoti.

43.7. Apeliančių argumentai, kad skundžiama nutartis sukūrė LUAB „Finiens“ prievolę atsiskaityti su nekilnojamojo turto pardavėjais, yra nepagrįsti. Nutartyje nėra padaryta išvadų, kad LUAB „Finiens“ šiuo metu yra skolinga už 2010 metais įsigytą nekilnojamąjį turtą. Bylos nagrinėjimo dalykas yra pareiškėjos reikalavimas, o teismo sprendime motyvuotai konstatuota, kad pareiškėja neįrodė savo reikalavimo pagrįstumo. Skundžiamoje nutartyje pateiktas argumentuotas įvertinimas, kad turtas galėjo būti (dalis turto tikrai buvo) įgytas ir perleistas kitiems su LUAB „Finiens“ akcininkais susijusiais asmenimis neatlygintinai. Be to, šis vertinimas atliktas remiantis į bylą pateiktais duomenimis apie bendrovės įsipareigojimų 2010 metais apimtį.

44. Suinteresuotas asmuo UAB „8 stebuklas“ atsiliepime į atskiruosius skundus prašo juos atmesti, netenkinti visų apeliančių prašymų bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

44.1. Nagrinėjamu atveju nėra jokių svarbių ir objektyvių priežasčių praleistam terminui atnaujinti. Akivaizdu, kad pareiškėja turėjo tinkamai ir laiku rūpintis savo teisių gynimu ir laiku kreiptis dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo.

44.2. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai vadovavosi Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-774-794/2023, kuria išspręstas „Betelgeuse“ EOOD finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimas, išdėstytais motyvais, nes jie Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-277-450/2023 nebuvo pripažinti nepagrįstais, todėl palikti nepakeisti.

44.3. Bylos duomenys patvirtina skundžiamoje nutartyje padarytą išvadą, kad pareiškėja neįrodė, jog turėjo finansines galimybes 2010 m. liepos 1 d. paskolos sutartimi paskolinti UAB „Finiens“ net 9 727 844 Lt (2 817 378,36 Eur) sumą. Priešingai nei teigia pareiškėja atskirajame skunde, ji, 2024 m. birželio 7 d. teismo posėdyje duodama paaiškinimus, net negalėjo paaiškinti, kaip buvo priimtas UAB „Finiens“ sprendimas pasiskolinti daugiau nei 9 mln. Lt.

44.4. Pareiškėjos teiginiai, kad UAB „Serneta“ turėjo pakankamai grynųjų pinigų 10 200 000 Lt paskolai pagal 2010 m. sausio 4 d. paskolos sutartį suteikti, yra nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad nuo 2004 metų UAB „Serneta“ nevykdė Lietuvos Respublikos įmonių atskaitomybės įstatymo reikalavimų pasibaigus finansiniams metams parengti finansinės atskaitomybės dokumentus ir juos pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Be to, teismas nustatė, kad 2009–2010 metais UAB „Serneta“ turėjo didelių skolinių įsipareigojimų kitiems asmenims, teismuose vyko ginčai, teismo nutartimis UAB „Serneta“ turtui buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.

44.5. Pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė, kad kasos pajamų orderių kvitai nėra buhalterinės apskaitos dokumentai, o LUAB „Finiens“ išduotų kasos pajamų orderių byloje apskritai nėra.

44.6. Pareiškėja teigia, kad paskolos teisinius santykius neva patvirtina 2010 metų finansinių ataskaitų rinkinys, UAB „Konsauditas“ 2022 m. gegužės 2 d. konsultacinė išvada Nr. 2022/05/02, UAB „Findep“ 2024 m. sausio 10 d. konsultacinė išvada ir UAB „Finiens“ ir AB „Swedbank“ 2011 m. rugpjūčio 9 d. sudaryta kredito sutartis. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad šie įrodymai nepatvirtina nei paskolos dalyko (pinigų) perdavimo BUAB „Finiens“, nei paskolos teisinių santykių tarp pareiškėjos ir UAB „Finiens“ buvimo.

44.7. UAB „Finiens“ vadovas V. K. kartu su S. R., A. M. (UAB „Serneta“ akcininkas), G. P. (UAB „Serneta“ buhalterė) ir kitais yra nuteisti kaip organizuotos grupės nariai už didelės vertės svetimo turto įgijimą ir didelės vertės turtinės prievolės išvengimą apgaule, kai buvo naudojami žinomai melagingi, neteisingi duomenys apie įvairių įmonių tariamai įgytas prekes ir paslaugas. Taip pat nustatyta, kad šie asmenys organizavo įmonių apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą, panaudodami žinomai suklastotus dokumentus, įtraukiant juos į bendrovių buhalterinę apskaitą ir finansinę atskaitomybę. Dėl to pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nurodytų asmenų sudarytus ir pasirašytus dokumentus įvertino kritiškai.

44.8. VĮ Registrų centrui pateiktoje UAB „Finiens“ 2010 metų finansinėje atskaitomybėje nėra užfiksuotas bendrovės ilgalaikis įsipareigojimas akcininkui, kylantis iš 2010 m. liepos 1 d. paskolos sutarties. Be to, nei UAB „Serneta“, nei UAB „Finiens“ nedeklaravo Valstybinei mokesčių inspekcijai nei apie pareiškėjai suteiktą paskolą, nei apie iš pareiškėjos gautą paskolą.

44.9. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo pareiškėjos pateiktomis neva specialių žinių turinčių asmenų išvadomis. Šie netiesioginiai įrodymai neatitinka objektyvumo ir pagrįstumo kriterijų.

44.10. AB „Swedbank“, L. M. ir UAB „Finiens“ 2011 m. rugsėjo 1 d. pasirašytu susitarimu dėl paskolos subordinavimo buvo subordinuota 8 870 000 Lt pareiškėjos paskola pagal 2011 m. rugpjūčio 24 d. ir 2011 m. rugpjūčio 29 d. paskolos sutartis. Į bylą nebuvo pateikti duomenys, kad būtų pasirašyta kitų susitarimų dėl paskolų subordinavimo. Ta aplinkybė, kad pagal 2010 m. liepos 1 d. paskolos sutartį neva suteikta paskola nebuvo subordinuota, patvirtina, jog nurodyta sutartis nebuvo sudaryta, nes jos pagrindu paskola UAB „Finiens“ nebuvo suteikta.

44.11. Pareiškėja, teigdama, kad skundžiama nutartis neva sukūrė LUAB „Finiens“ prievolę atsiskaityti su nekilnojamojo turto pardavėjais, atskirajame skunde subjektyviai interpretuoja tiek byloje esančius įrodymus, tiek teismo nurodytus motyvus. Skundžiamoje nutartyje teismas nekonstatavo LUAB „Finiens“ skolos (prievolės) nekilnojamojo turto pardavėjams buvimo. Taip pat visiškai nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad skundžiama nutartimi galbūt buvo sukurta LUAB „Finiens“ pareiga grąžinti valstybės biudžetui bendrovės atskaitytą PVM, todėl į bylą turėjo būti įtraukta Valstybinė mokesčių inspekcija.

44.12. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė išimtinių aplinkybių, dėl kurių būtų galima priimti ir vertinti rašytinius liudytojų V. K., G. P., O. R. parodymus.

44.13. Vien tas faktas, kad dokumentuose yra parašų originalai, nepatvirtina paskolos teisinių santykių buvimo ir jų realumo. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja neįrodė, jog pagal 2010 m. liepos 1 d. paskolos sutartį perdavė LUAB „Finiens“ nuosavybėn paskolos dalyką (pinigus), paskolos sutarties pasirašymas per se (savaime) nesukūrė paskolos teisinių santykių. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo specialisto A. Balsio išvada, nes ši nagrinėjamu atveju nėra aktuali.

44.14. Suinteresuoto asmens UAB „8 Stebuklas“ finansinio reikalavimo patenkinimas visiškai nesusijęs nei su UAB „Saugios investicijos“, nei su N. R., nei juolab su pareiškėja. Pareiškėjos atskirajame skunde nurodyti argumentai dėl asmenų ir įmonių „grupių“ yra visiškai nesusiję su nagrinėjamu ginču, tėra tik gynybinis nesąžiningas elgesys.

45. LUAB „Finiens“ nemokumo administratorė UAB „Reniva“ atsiliepime į atskiruosius skundus prašo juos nagrinėti teismo nuožiūra. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

45.1. Bendrovės administratorė prašė patvirtinti apeliantės (L. M.) 6 184 541,11 Eur finansinį reikalavimą bendrovės bankroto byloje. Pirmosios instancijos teismas su bendrovės administratorės prašymo argumentais nesutiko ir nepatvirtino apeliantės finansinio reikalavimo. Bendrovės administratorė, susipažinusi su skundžiama nutartimi ir apeliantų atskiraisiais skundais, prašo skundus nagrinėti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

46. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

47. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą peržengti atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Dėl absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų

48. Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstami tokie atvejai, kai pirmosios instancijos teismas nusprendžia dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Įgyvendinant asmens tiesioginio dalyvavimo teismo procese principą, įstatyme įtvirtintas draudimas teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 straipsnis).

49. Apeliantė (pareiškėja) L. M. atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl neįtrauktų į bylą asmenų – UAB „Grangeras“, UAB „LNTV“, UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, UAB „Verantas“ ir VMI – teisių ir pareigų, nes skundžiamoje nutartyje nurodė, jog UAB „Finiens“ VĮ Registrų centrui pateiktoje finansinėje atskaitomybėje už 2010 metus nurodyta 11 290 593 Lt mokėtinų sumų ir įsipareigojimų suma yra skola už UAB „Finiens“ įsigytą nekilnojamąjį turtą, o ne skola tuometei akcininkei L. M. pagal 2010 m. liepos 1 d. paskolos sutartį. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi sukūrė LUAB „Finiens“ prievolę atsiskaityti su nekilnojamojo turto pardavėjais, kurie nebuvo įtraukti dalyvauti byloje, t. y. UAB „Grangeras“, UAB „LNTV“, UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, UAB „Verantas“, arba jų teisių perėmėjais. Be to, teismui konstatavus, kad LUAB „Finiens“ turi skolą ne pareiškėjai L. M., o nekilnojamojo turto pardavėjams, galimai sukurta LUAB „Finiens“ pareiga grąžinti valstybės biudžetui atskaitytą PVM, todėl dalyvauti byloje turėjo būti įtraukta ir VMI.

50. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas pirmiausiai pasisako dėl atskirojo skundo argumentų, kuriais grindžiamas absoliutus apskųstos nutarties negaliojimas.

51. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas, yra nurodęs, kad absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas pagal šią teisės normą yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu (nutartimi) turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai. Sprendimu CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme turi būti paveiktos nedalyvaujančio byloje asmens materialiosios teisės ir pareigos, be to, įtaka šioms teisėms ir pareigoms turi būti tiesioginė – sprendimu turi būti modifikuota asmens teisinė padėtis, t. y. nustatytos, pripažintos, pakeistos, panaikintos materialiosios teisės ar pareigos. Tik kartu egzistuojant šioms dviem sąlygoms, gali būti konstatuotas aptariamas sprendimo negaliojimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-313/2021 16 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Tai, kad teismo sprendime asmuo nurodomas kaip tam tikro santykio subjektas, nekeičiant jo padėties, nesukuriant šiuo konstatavimu jam teisių ir pareigų, negali būti pripažįstama absoliučiu pagrindu naikinti teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-943/2023 40 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

52. Išanalizavęs apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvuojamosios ir rezoliucinės dalių turinį, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teismas, vertindamas bylos duomenis ir darydamas išvadas dėl pareiškėjos (apeliantės) prašomo patvirtinti LUAB „Finiens“ bankroto byloje finansinio reikalavimo pagrįstumo, nesprendė dėl byloje nedalyvavusių asmenų UAB „Grangeras“, UAB „LNTV“, UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, UAB „Verantas“ ir VMI teisių ir (ar) pareigų nustatymo, pakeitimo ar panaikinimo, nepadarė išvadų, kurios turėtų įtakos šių asmenų teisinei padėčiai. Pabrėžtina tai, kad nagrinėjamos bylos dalykas yra tik pareiškėjos (apeliantės) prašomo patvirtinti finansinio reikalavimo LUAB „Finiens“ pagrįstumo vertinimas. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjos (apeliantės) finansinio reikalavimo pagrįstumo, įvertinęs byloje esančiuose rašytiniuose įrodymuose užfiksuotus faktinius duomenis, nurodė, kad 2010 metais LUAB „Finiens“ įsigijo daug nekilnojamojo turto, už kurį nebuvo atsiskaityta iš karto, todėl padarė išvadą, jog VĮ Registrų centrui pateiktame UAB „Finiens“ balanse už 2010 metus nurodyta 11 290 593 Lt mokėtinų sumų ir įsipareigojimų suma yra bendrovės įsipareigojimai asmenims, iš kurių 2010 metais buvo įsigytas nekilnojamasis turtas, o ne skola akcininkei L. M.. Tokia teismo išvada, susijusi su 2010 metais buvusios bendrovės skolinių įsipareigojimų situacijos vertinimu, priešingai, nei tvirtina apeliantė, nereiškia, kad teismas taip pasisakė, jog bendrovė iki šiol nėra atsiskaičiusi su nekilnojamojo turto pardavėjais, iš kurių 2010 metais pirko nekilnojamąjį turtą. Apskųsta nutartimi nėra nustatytos ar modifikuotos atskirajame skunde įvardytų juridinių asmenų materialiosios teisės ir (ar) pareigos. Apeliantės argumentai, kad yra CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintas pagrindas apskųstą nutartį laikyti absoliučiai negaliojančia, atmestini kaip nepagrįsti.

53. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė, kad yra kitų apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliutaus negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Dėl prašymų įtraukti dalyvauti byloje trečiuosius asmenis

54. Apeliantės L. M. ir UAB „Globersa“ atskiruosiuose skunduose pareiškė procesinius prašymus įtraukti dalyvauti byloje UAB „Grangeras“, UAB „LNTV“, UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, UAB „Verantas“ arba jų teisių perėmėjus, taip pat VMI ir „Betelgeuse“ EOOD.

55. Apeliantės L. M. vertinimu, pirmosios instancijos teismas apskųsta nutartimi sukūrė LUAB „Finiens“ prievolę atsiskaityti su nekilnojamojo turto pardavėjais (UAB „Grangeras“, UAB „LNTV“, UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, UAB „Verantas“), todėl šie asmenys ar jų teisių perėmėjai į bylą turi būti įtraukti trečiaisiais asmenimis. Be to, dalyvauti byloje taip pat turi būti įtraukta ir VMI, nes apskųstoje nutartyje konstatavus, kad LUAB „Finiens“ neatsiskaitė su nekilnojamojo turto pardavėjais už 2010 metais įsigytą nekilnojamąjį turtą, bendrovei galbūt sukurta pareiga grąžinti į valstybės biudžetą atskaitytą PVM.

56. Apeliantė UAB „Globersa“ nurodo, kad dalyvauti nagrinėjamoje byloje būtina įtraukti „Betelgeuse“ EOOD, nes būtent šiai įmonei buvo perduota L. M. reikalavimo teisė į UAB „Finiens“ pagal UAB „Finiens“ išduotą 2010 m. liepos 16 d. vekselį.

57. CPK 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva. Pareiškime dėl įstojimo į procesą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, turi būti nurodytas įstojimo į procesą pagrindas ir kurios iš šalių pusėje siekiama įstoti (CPK 47 straipsnio 3 dalis).

58. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, jog tam, kad asmuo galėtų įstoti į bylą kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, yra būtinas pakankamas (glaudus) nagrinėjamos bylos teisinis ryšys su trečiojo asmens materialiosiomis teisėmis ir pareigomis. Šis ryšys nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju teismui įvertinus susiklosčiusius teisinius santykius ir faktines bylos aplinkybes. Jei bylos ir trečiojo asmens materialiųjų teisių ir pareigų teisinis ryšys nepakankamas, teismas, atsižvelgdamas į CPK 7 straipsnį, turėtų atsisakyti priimti tokį asmenį dalyvauti byloje. Klausimas dėl įtraukimo į bylą konkretaus trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teismo turi būti sprendžiamas priklausomai nuo konkrečių bylos aplinkybių, be kita ko, įvertinant to konkretaus asmens teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi (ne)buvimą, teismo sprendimo galimą įtaką to asmens teisėms ir pareigoms ateityje, jo santykių su kiekviena iš ginčo šalių arba ginčo objektu pobūdį, faktinį ieškinio pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111/2018).

59. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl apeliantės nurodyto absoliutaus apskųstos nutarties negaliojimo pagrindo, jau atmetė kaip nepagrįstus apeliantės argumentus, kad pirmosios instancijos teismas sprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų, iš kurių UAB „Finiens“ 2010 metais įsigijo nekilnojamąjį turtą, teisių ir pareigų. Įvertinus nagrinėjamoje byloje kilusio ginčo dėl apeliantės (pareiškėjos) prašomo patvirtinti finansinio reikalavimo, grindžiamo su UAB „Finiens“ 2010 m. liepos 1 d. sudaryta paskolos sutartimi, dalyką sudarančias aplinkybes, nėra teisinio pagrindo įžvelgti, kad šio ginčo išsprendimas gali turėti įtakos apeliantės prašomų įtraukti dalyvauti byloje asmenų teisėms ir pareigoms. Dėl to aptartas apeliantės procesinis prašymas yra nepagrįstas. Be to, nurodytina ir tai, kad civilinį procesą reglamentuojančios teisės normos nenumato galimybės apeliacinės instancijos teismui įtraukti dalyvauti byloje naujus asmenis, kurie nebuvo įtraukti į procesą pirmosios instancijos teisme.

Dėl naujų įrodymų priėmimo ir rašytinių įrodymų išreikalavimo apeliacinės instancijos teisme

60. Apeliantė (pareiškėja) L. M. taip pat pareiškė prašymą priimti į bylą naujus įrodymus: 1) įrodymus, kuriuos teikė pirmosios instancijos teismui, tačiau šis atsisakė priimti (2024 m. sausio 10 d. prašymai DOK-1178, DOK-1162, DOK-1183, DOK-1193, DOK-1256); 2) įrodymus, kurių pateikimo būtinybė atsirado po skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo (įrodymus, kuriais siekiama paneigti apskųstoje nutartyje padarytą išvadą, kad bendrovės 2010 metų finansinėje atskaitomybėje nurodyta 11 290 593 Lt įsipareigojimų suma buvo skola už bendrovės 2010 metais įsigytą nekilnojamąjį turtą, o ne skola pareiškėjai pagal 2010 m. liepos 1 d. paskolos sutartį). Apeliantė taip pat prašo išreikalauti naujus įrodymus apie UAB „Finiens“ atsiskaitymą su nekilnojamojo turto pardavėjais už nekilnojamąjį turtą, įsigytą 2010 metais.

61. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti įrodymus, kuriuos pareiškėja pateikė 2024 m. sausio 10 d. Pasak apeliantės, teismas nepriėmęs šių įrodymų, padarė nepagrįstas prielaidas bei neteisingai išsprendė bylą, nes teikti įrodymai patvirtina prašomo patvirtinti finansinio reikalavimo LUAB „Finiens“ pagrįstumą. Apeliantė nurodo, kad gauti nauji įrodymai, t. y. VĮ Registrų centro 2024 m. rugpjūčio 2 d. raštas ir notaro 2010 m. gruodžio 1 d. išduotas liudijimas, visiškai paneigia pirmosios instancijos teismo išvadą, jog UAB „Finiens“ 2010 metų balanse nurodyti duomenys apie bendrovės įsipareigojimus buvo skola nekilnojamojo turto pardavėjams, o ne pareiškėjai (apeliantei).

62. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Dėl šios teisės normos taikymo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Šis draudimas kartu užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes, užkirsdamas kelią remtis tokiais įrodymais, kurių nebuvo pirmosios instancijos teisme, pašalina (ar sumažina) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 19 punktas).

63. Be to, teismas, atsižvelgdamas į CPK 180 straipsnyje įtvirtintą sąsajumo principą, priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 302, 338 straipsniai).

64. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: 1) ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos į bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; 2) ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; 3) ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; 4) ar nepiktnaudžiaujama įrodymų vėlesnio pateikimo apeliacinės instancijos teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019; 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2021).

65. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantės (pareiškėjos) prašomi priimti nauji įrodymai, kuriais ji siekia pagrįsti LUAB „Finiens“ kreditorių UAB „Nikosparta“, UAB „8 stebuklas“, nesutinkančių, jog būtų patvirtintas jos finansinis reikalavimas, nesąžiningumą, neteisėtus tikslus, nesusiję su nagrinėjamos bylos, kurioje sprendžiama, ar apeliantė nepraleido termino finansiniam reikalavimui bendrovės bankroto byloje pareikšti, ar jos prašomas patvirtinti finansinis reikalavimas yra pagrįstas, įrodinėjimo dalyku. Apeliantės norimi pateikti įrodymai dėl buvusios LUAB „Finiens“ direktorės N. R. nesąžiningų siekių, jos atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo, pripažinimo atsakinga už tyčinį bendrovės bankrotą, finansinių sąsajų su UAB 8 stebuklas“ yra pernelyg nutolę nuo nagrinėjamos bylos įrodinėjimo dalyko. Apeliacinės instancijos teismas prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos 2024 m. sausio 10 d. teiktus įrodymus DOK-1178, DOK-1183, DOK-1193, DOK-1256. Šių įrodymų, kaip nesusijusių su nagrinėjamos bylos dalyku, nėra pagrindo priimti ir apeliacinės instancijos teisme.

66. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atsisako priimti po skundžiamos nutarties priėmimo apeliantės gautus naujus įrodymus (VĮ Registrų centro 2024 m. rugpjūčio 2 d. raštą ir 2010 m. gruodžio 1 d. notaro liudijimą), kuriais ji siekia paneigti pirmosios instancijos teismo išvadą, kad UAB „Finiens“ 2010 metų balanse nurodyta įsipareigojimų suma buvo ne skola apeliantei pagal 2010 m. liepos 1 d. paskolos sutartį, o skola nekilnojamojo turto pardavėjams už bendrovės įsigytą nekilnojamąjį turtą. Pažymėtina tai, kad atskirajame skunde pati apeliantė nurodo, jog ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme byloje buvo duomenys apie UAB „Finiens“ atsiskaitymą su nekilnojamojo turto pardavėjais už 2010 metais įsigytą turtą, tik pirmosios instancijos teismas jų nevertino. Atsižvelgiant į tai, kad CPK reglamentuojamam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri, be kitų aspektų, pasireiškia tuo, jog apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės, o atsižvelgdamas į apeliacinio (atskirojo) skundo argumentus pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pagal byloje esančius įrodymus, nėra pagrindo priimti apeliantės pateiktų naujų įrodymų, kurie nebuvo gauti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

67. Atsižvelgus į aptartus ribotos apeliacijos aspektus, taip pat netenkinamas apeliantės prašymas, kad apeliacinės instancijos teismas išreikalautų naujus įrodymus apie UAB „Finiens“ atsiskaitymą su nekilnojamojo turto pardavėjais už 2010 metais įsigytą nekilnojamąjį turtą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme dalyvaujančių byloje asmenų pateiktų ir teismo priimtų įrodymų pakanka tam, kad būtų tinkamai patikrintas apskųstos nutarties teisėtumas bei pagrįstumas.

68. Tačiau apeliacinės instancijos teismas priima į bylą pirmosios instancijos teismui teiktą, tačiau teismo nepriimtą Juridinių asmenų registro išplėstinį išrašą (DOK – 1162 priedas Nr. 7), nes jame pateikti duomenys apie UAB „Finiens“ akcininkų sudėties pokyčius yra susiję su apeliantės kvestionuojama apskųstos nutarties dalimi, kuria atmestas prašymas atnaujinti praleistą terminą finansiniam reikalavimui pareikšti (CPK 180, 314 straipsniai). Šis įrodymas buvo pridėtas prie atskirojo skundo, taigi kiti dalyvaujantys byloje asmenys turėjo galimybę su juo susipažinti ir atsiliepimuose į atskirąjį skundą išdėstyti savo nuomonę tiek dėl šio įrodymo priėmimo, tiek jo įrodomosios reikšmės klausimui dėl praleisto termino finansiniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo išspręsti. Dėl to aptariamo rašytinio įrodymo priėmimas apeliacinės instancijos teisme nepažeis kitų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių teisių.

Dėl kitų procesinių prašymų

69. Apeliantė (pareiškėja) L. M. atskirajame skunde pareiškė prašymą skirti teismo finansinę ekspertizę. Apeliantė remiasi tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo specialių žinių turinčių asmenų išvadomis, pateiktomis į bylą, dėl to padarė neteisingas išvadas dėl LUAB „Finiens“ buhalterinių dokumentų vertinimo. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo tokiam apeliantės procesiniam prašymui patenkinti.

70. Pagal CPK 212 straipsnio 1 dalį, siekiant išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai. Prireikus gali būti skiriami keli ekspertai ar ekspertų komisija.

71. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas šią proceso teisės normą, yra nurodęs, kad teismo ekspertizės paskyrimas turi būti pagrįstas ne spėjimu, bet teismo įsitikinimu, jog jos atlikimas yra tikslingas, atsižvelgiant į pagrindinį proceso tikslą – teisingai ir tinkamai išnagrinėti bylą, laikantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo, kooperacijos ir kitų proceso principų pusiausvyros (CPK 2 straipsnis, 7 straipsnio 1 dalis, 8, 17, 21 straipsniai). CPK 185 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas vienodas visų įrodymų teisinės galios principas reiškia, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Eksperto išvada nepriskirtina tokioms išimtims. Taigi, tais atvejais, kai byloje keliamas ekspertizės skyrimo klausimas, teismas jį išsprendžia ne tik vadovaudamasis CPK 212 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, bet ir bendraisiais teisės principais, atsižvelgdamas į šalių reikalavimus ir atsikirtimus, juos pagrindžiančių įrodymų pobūdį, taip pat įvertina galimą įtaką teisingam bylos išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-29-2014; 2023 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-781/2023, 43 punktas).

72. Visų pirma, pažymėtina tai, kad, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, pareiškėja (apeliantė) nereiškė prašymo skirti teismo ekspertizę, taigi poreikio imtis tokios įrodinėjimo priemonės neįžvelgė. Antra, byloje yra kelios specialių žinių turinčių asmenų išvados, kuriomis apeliantė remiasi kaip pagrįstomis, nenurodo jų neišsamumo, prieštaringumo ar kitų aplinkybių, kurios galėtų pagrįsti poreikį skirti teismo ekspertizę. Trečia, pagal pirmiau aptartą CPK įtvirtintą ribotos apeliacijos modelį apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės, bet tikrina apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas įrodymus, buvusius nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, išskyrus išimtinius atvejus, kai nustatomas pagrindas naujiems įrodymams priimti (CPK 314 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, nagrinėjamoje byloje esančių įrodymų pakanka apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui patikrinti, t. y. nustatyti, ar apskųsta nutartimi teisingai išspręstas apeliantės (pareiškėjos) reikalavimas dėl jos finansinio reikalavimo LUAB „Finiens“ bankroto byloje patvirtinimo.

73. Apeliantė (pareiškėja) taip pat prašo apeliacinės instancijos teisme apklausti kaip liudytojus buvusį UAB „Serneta“ vadovą O. R., buvusią UAB „Serneta“ buhalterę G. P. ir buvusį UAB „Finiens“ vadovą V. K.. Apeliantė remiasi tuo, kad teismas nevertino į bylą pateiktų šių asmenų rašytinių parodymų, patvirtintų notaro. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo prašymui dėl liudytojų apklausos tenkinti.

74. Pažymėtina tai, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjos (apeliantės) prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo nagrinėjo žodinio proceso tvarka. Nuo proceso pradžios pareiškėjai atstovavo kvalifikuotas teisininkas (advokatas). Taigi pareiškėjai turėjo būti žinoma, kad civiliniame procese rėmimasis raštu išdėstytais liudytojų parodymais yra itin ribotas, leidžiamas išimtiniais atvejais (CPK 192 straipsnio 8 dalis). Apeliantė neįvardijo aplinkybių, dėl kurių nurodytus asmenis buvo sudėtinga ar neįmanoma apklausti pirmosios instancijos teismo posėdyje. Kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo, įgyvendindamas savo procesines teises ir pareigas, privalo elgtis atidžiai ir rūpestingai. Dėl nurodytų motyvų, be kita ko, atsižvelgus į apeliaciniame procese taikomą ribotos apeliacijos modelį, apeliantės prašymas dėl liudytojų apklausos netenkinamas.

Dėl esminių faktinių aplinkybių

75. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartimi atsakovei UAB „Finiens“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta UAB „Reniva“. Ši nutartis įsiteisėjo 2018 m. lapkričio 7 d.

76. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartimi patvirtintas BUAB „Finiens“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kuris buvo patikslintas vėlesnėmis nutartimis.

77. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 18 d. nutartimi BUAB „Finiens“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

78. LUAB „Finiens“ nemokumo administratorė UAB „Reniva“ 2023 m. birželio 2 d. pateikė prašymą patvirtinti kreditorės L. M. 6 184 541,11 Eur finansinį reikalavimą, kurį sudaro 5 951 691,38 Eur skola ir 232 849,73 Eur procesinės palūkanos.

79. Pareiškėja L. M. prašymą įrašyti ją į LUAB „Finiens“ kreditorių sąrašą su 6 184 541,11 Eur finansiniu reikalavimu grindžia: UAB „Serneta“ ir L. M. 2010 m. sausio 4 d. paskolos sutartimi, pagal kurią UAB „Serneta“ suteikė L. M. 10 200 000 Lt paskolą; 12 kasos išlaidų orderių, patvirtinančių grynųjų pinigų perdavimą L. M., kopijomis; L. M. ir UAB „Finiens“ 2010 m. liepos 1 d. sudaryta paskolos sutartimi, pagal kurią L. M. suteikė UAB „Finiens“ 9 727 844 Lt paskolą; 10 kasos pajamų orderių kvitų, patvirtinančių, kad L. M. perdavė UAB „Finiens“ 9 727 844 Lt grynaisiais; UAB „Finiens“ 2010 m. liepos 16 d. išduotu L. M. paprastuoju neprotestuotinu vekseliu, kuriuo UAB „Finiens“ įsipareigojo L. M. grąžinti 20 550 000 Lt (5 951 691,38 Eur); 2010 m. lapkričio 25 d. indosamentu, kuriuo L. M. perleido 2010 m. liepos 16 d. vekselį ir visas iš jo kylančias teises bei pareigas UAB „Serneta“; UAB „Serneta“ ir L. M. 2010 m. lapkričio 25 d. sudarytu susitarimu dėl paskolos sutarties užbaigimo.

80. Byloje yra pateiktas L. M. ir UAB „Finiens“ 2010 m. liepos 1 d. sudarytos paskolos sutarties originalas. Šios sutarties pagrindu L. M., būdama UAB „Finiens“ akcininke, įsipareigojo suteikti bendrovei iki 10 000 000 Lt (2 896 200 Eur) paskolą; paskolos grąžinimo terminas – 2020 m. gruodžio 16 d. Paskolos sutartimi šalys susitarė, kad prievolės grąžinti paskolą užtikrinimui UAB „Finiens“ 2010 m. liepos 16 d. išduos L. M. paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kurio suma bus apskaičiuota atsižvelgiant į faktiškai perduotą paskolos sumą ir palūkanas, apskaičiuotas už laikotarpį iki paskolos grąžinimo pabaigos; metinė palūkanų norma negalės būti didesnė nei 11 procentų. Pareiškėja teismo posėdžio metu paaiškino, kad laikotarpiu nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2010 m. liepos 15 d. ji per kelis kartus dalimis perdavė UAB „Finiens“ iš viso 9 727 844 Lt (2 817 378 Eur) paskolą grynais pinigais. Pareiškėjos teigimu, šią aplinkybę patvirtina byloje pateikti kasos pajamų orderių kvitai.

81. UAB „Finiens“, vykdydama 2010 m. liepos 1 d. paskolos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, paskolos grąžinimui užtikrinti 2010 m. liepos 16 d. išdavė L. M. paprastąjį neprotestuotiną vekselį dėl 20 550 000 Lt (5 951 691,38 Eur) sumos. Vekselyje nurodyta mokėtina suma buvo apskaičiuota atsižvelgus į L. M. suteiktos UAB „Finiens“ paskolos dydį ir 2010 m. liepos 1 d. sutartimi nustatytas mokėtinas palūkanas, apskaičiuotas už laikotarpį nuo vekselio išdavimo dienos, t. y. 2010 m. liepos 16 d., iki vekselio apmokėjimo dienos, t. y. 2020 m. gruodžio 16 d.

82. Pareiškėja L. M. pateikė į bylą eksperto Alekso Balsio 2023 m. rugpjūčio 21 d. išvadą, kurioje nurodyta, kad kasos pajamų orderių kvitus, pagal kuriuos UAB „Finiens“ priėmė 9 727 844 Lt paskolą iš L. M., pasirašė buvęs UAB „Finiens“ direktorius V. K. ir L. M.. To paties eksperto 2023 m. spalio 18 d. išvadoje nurodyta, kad 2010 m. liepos 1 d. paskolos sutarties su UAB „Finiens“ originale pasirašė L. M..

83. Pareiškėja nurodė, kad tai, jog paskola buvo realiai suteikta, įrodo ir kiti rašytiniai įrodymai: UAB „Serneta“ ir L. M. 2010 m. sausio 4 d. sudaryta paskolos sutartis; UAB „Serneta“ kasos išlaidų orderiai, kurie, anot pareiškėjos, patvirtina, kad L. M. gavo paskolą grynaisiais pinigais iš UAB „Serneta“; 2010 m. lapkričio 25 d. indosamentas, kuriuo L. M. perleido 2010 m. liepos 16 d. vekselį ir visas iš jo kylančias teises bei pareigas UAB „Serneta“; UAB „Serneta“ ir L. M. 2010 m. lapkričio 25 d. susitarimas dėl 2010 m. sausio 4 d. paskolos sutarties užbaigimo.

84. Pareiškėja taip pat nurodė, kad reikalavimo pagrįstumą patvirtina ir aplinkybės, nustatytos šiuose įsiteisėjusiuose teismų procesiniuose sprendimuose: Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-774-794/2023; Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-277-450/2023; Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-40-258/2020; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-786-798/2020, be to, LUAB „Finiens“ 2022 m. lapkričio 29 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodytos aplinkybės (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. eB2-774-794/2023, 2022 m. lapkričio 30 d. DOK-42908).

85. Pareiškėja, be kita ko, remiasi O. R. (buvusio UAB „Serneta“ vadovo), G. P. (buvusios UAB Serneta“ buhalterės), V. K. (buvusio UAB „Finiens“ direktoriaus) į bylą pateiktais raštu išdėstytais parodymais, patvirtintais notaro, kurie, pareiškėjos teigimu, patvirtina realų paskolos bendrovei suteikimo faktą.

86. Pirmosios instancijos teismas apskųsta nutartimi pareiškėjos L. M. prašymą patvirtinti jos finansinį reikalavimą, kildinamą iš 2010 m. liepos 1 d. paskolos sutarties, atmetė, motyvuodamas tuo, kad: 1) pareiškėja praleido terminą finansiniam reikalavimui pareikšti, o jos nurodytos termino praleidimo priežastys (kad tik po Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. Nr. e2-277-450/2023 priėmimo tapo aišku, jog reikalavimo teisė į LUAB „Finiens“ priklauso pareiškėjai) yra nepagrįstos ir nėra pagrindas praleistą terminą atnaujinti; 2) Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-277-450/2023 nepatvirtintas pareiškėjos reikalavimo pagrįstumas, o tik įvertinta pirmosios instancijos teismo teisė ex officio spręsti dėl paskolos sutarties, vekselio negaliojimo; 3) Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. eB2-774-794/2023, sprendžiant dėl pareiškėjos „Betelgeuse“ EOOD finansinio reikalavimo patvirtinimo, nebuvo nustatyta, kad L. M. paskolino lėšas UAB „Finiens“; priešingai, byloje įvertinta, kad teiginiai apie paskolos suteikimą yra neįrodyti; 4) Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtose civilinėse bylose Nr. e2-2487-275/2016, eB2-40-258/2020 ir Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. e2-786-798/2020 nebuvo nagrinėtas klausimas dėl L. M. 2010 m. liepos 1 d. paskolos sutarties, sudarytos su UAB „Finiens“; 5) 2010 m. liepos 1 d. paskolos sutartyje neužfiksuotas paskolos dalyko (pinigų) perdavimo faktas, o pareiškėjos į bylą pateikti UAB „Finiens“ kasos pajamų orderio kvitai neatitinka Taisyklių reikalavimų; 6) Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2744-794/2022 LUAB „Finiens“ bankrotas pripažintas tyčiniu, be kita ko, nustačius, kad bendrovės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros; tai yra pagrindas iš esmės kritiškai vertinti ir pareiškėjos pateiktus pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus; 7) pareiškėjos pateikti netiesioginiai įrodymai – UAB „Finiens“ 2010 metų finansinių ataskaitų rinkinys; UAB „Konsauditas“ 2022 m. gegužės 2 d. konsultacinė išvada; UAB „Findep“ 2024 m. sausio 10 d. konsultacinė išvada; UAB „Finiens“ ir AB „Swedbank“ 2011 m. rugpjūčio 9 d. sudaryta kredito sutartis – taip pat nepatvirtina nei paskolos dalyko (pinigų) perdavimo UAB „Finiens“, nei paskolos teisinių santykių tarp pareiškėjos ir UAB „Finiens“ buvimo; 8) nei UAB „Serneta“, nei UAB „Finiens“ nedeklaravo Valstybinei mokesčių inspekcijai nei pareiškėjai suteiktos paskolos, nei iš pareiškėjos gautos paskolos; 9) pareiškėjos į bylą pateiktose konsultacinėse išvadose pareikštos asmeninės specialistų nuomonės, kurios nėra susaistytos atsakomybe, priesaika ar rizika, dėl to neturi didesnės įrodomosios galios; 10) 2010 m. liepos 1 d. paskolos sutartimi suteikta paskola nebuvo subordinuota AB „Swedbank“; 11) viešai prieinami duomenys patvirtina, kad UAB „Serneta“ neturėjo galimybių pareiškėjai paskolinti 2010 m. sausio 4 d. paskolos sutartyje nurodytą daugiau nei 10 mln. Lt sumą; 12) Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-20-497/2020 konstatuota, kad L. M. laikotarpiu nuo 1994 m. iki 2011 m. neturėjo pakankamų pajamų (santaupų), gautų iš teisėtų šaltinių, tam, jog atsiskaitytų už du žemės sklypus, kurių bendra vertė – 26 058,147 Eur; 13) pareiškėja neįrodė, kad už jos paskolintas lėšas UAB „Finiens“ 2010 metais įsigijo nekilnojamąjį turtą; 14) teismas nesivadovavo į bylą pateiktais O. R., G. P. ir V. K. parodymais, nes laikė juos nepatikimais.

87. Apeliantė (pareiškėja) L. M. atskiruoju skundu kvestionuoja pirmosios instancijos teismo nutartį, nesutikimą grįsdama tuo, kad teismas: 1) neteisingai išsprendė termino finansiniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo klausimą; 2) byloje esant pakankamai tiesioginių įrodymų, patvirtinančių finansinio reikalavimo pagrįstumą, nepagrįstai rėmėsi tik netiesioginiais įrodymais; 3) neatsižvelgė į tai, kad abi paskolos sutarties šalys pripažino paskolos teisinius santykius; 4) sukūrė pareiškėjai neproporcingai didelę įrodinėjimo naštą ir nustatė atsakomybę už juridinių asmenų netinkamai tvarkytą buhalterinę apskaitą; pareiškėja negali atsakyti už tai, kad N. R. grupė, bendradarbiaujanti su V. G. grupe, veikiančia per UAB „8 Stebuklas“, neperdavė LUAB „Finiens“ nemokumo administratoriui bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų; 5) nepagrįstai nesivadovavo specialių žinių turinčių asmenų išvadomis; 6) neteisingai įvertino pareiškėjos ir UAB „Serneta“ finansinę padėtį bei galimybes paskolinti atitinkamas sumas; 7) neteisingai interpretavo pareiškėjos paaiškinimus, duotus teismo posėdžio metu; 8) nevertino ginčui reikšmingų įrodymų – O. R., G. P. ir V. K. notariškai patvirtintų parodymų.

88. Apeliantė (suinteresuotas asmuo) UAB „Globersa“ nesutikimą su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi grindžia tuo, kad: 1) teismas iš esmės neteisingai nustatė bylos faktines aplinkybes ir padarė klaidingas išvadas; 2) nekilnojamojo turto pardavėjai nėra pareiškę finansinių reikalavimų LUAB „Finiens“, tai reiškia, jog bendrovė yra atsiskaičiusi už 2010 metais įsigytą nekilnojamąjį turtą; 3) byloje nėra duomenų, iš kur kitur, jeigu ne iš tuometės akcininkės L. M., bendrovė 2010 metais gavo lėšų 11 214 304 Lt vertės nekilnojamajam turtui įsigyti; 4) po skundžiamos nutarties įsiteisėjimo nekilnojamojo turto pardavėjai, nors su jais ir buvo atsiskaityta, galės reikšti finansinius reikalavimus bendrovei.

89. Apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė šiuo konkrečiu atveju susiklosčiusios ginčo situacijos faktines aplinkybes, ar nustatytoms aplinkybėmis tinkamai taikė nemokumo teisės normas, kuriomis reglamentuojamas terminas kreditorių finansiniams reikalavimams nemokumo (šiuo atveju – bankroto) byloje pareikšti, praleisto termino atnaujinimas, taip pat kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimas.

Dėl nagrinėjamam klausimui išspręsti taikytinų teisės normų

90. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – JANĮ), reguliuojantis juridinių asmenų restruktūrizavimo ir bankroto procesus, ir jam įsigaliojus neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ) su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias: 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje.

91. Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinta kad iki JANĮ įsigaliojimo pradėtose bankroto bylose kreditorių reikalavimų pareiškimas ir tvirtinimas vykdomi pagal ĮBĮ nuostatas (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-767-407/2020; 2020 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-812-241/2020). Kreditorių reikalavimų tikslinimas nemokumo byloje, iškeltoje iki JANĮ įsigaliojimo, taip pat atliekamas pagal ĮBĮ nuostatas (JANĮ 155 straipsnis) ir šiame įstatyme nustatyta tvarka (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-956-241/2020).

92. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į tai, kad LUAB „Finiens“ bankroto byla iškelta 2018 m. lapkričio 7 d., t. y. iki JANĮ įsigaliojimo, dėl pareiškėjos 2023 m. balandžio 21 d. pateikto prašymo įrašyti ją į bendrovės kreditorių sąrašą ir patvirtinti 6 184 541,11 Eur finansinį reikalavimą pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė vadovaudamasis ĮBĮ normomis.

Dėl termino finansiniam reikalavimui bankroto byloje pareikšti vertinimo ir pagrindo atnaujinti praleistą terminą (ne)buvimo

93. Termino finansiniam reikalavimui juridinio asmens bankroto byloje pareikšti praleidimas yra savarankiškas pagrindas atsisakyti patvirtinti finansinį reikalavimą, todėl apeliacinės instancijos teismas pirmiausiai pasisako dėl apeliantės (pareiškėjos) argumentų, kuriais kvestionuojamos pirmosios instancijos teismo išvados, kad pareiškėja praleido terminą finansiniam reikalavimui pareikšti ir nėra pagrindo pripažinti, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, bei jį atnaujinti.

94. Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punktą teismas, priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, privalo nustatyti ne ilgesnį kaip 45 dienų laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos. Teismas turi teisę priimti tvirtinti kreditorių reikalavimus, kurie buvo pateikti pažeidus ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punkte nustatytą terminą, jeigu termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Kreditorių pareiškimai dėl reikalavimų, susidariusių iki bankroto bylos iškėlimo, patvirtinimo, pateikti po šio straipsnio 4 dalies 5 punkte nustatyto termino, priimami iki teismo nutarties nutraukti bankroto bylą arba sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo dienos (ĮBĮ 10 straipsnio 9 dalis).

95. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartis iškelti UAB „Finiens“ bankroto bylą įsiteisėjo 2018 m. lapkričio 7 d. Šioje nutartyje buvo nustatytas 45 dienų terminas, skaičiuojamas nuo nutarties įsiteisėjimo dienos, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos. Taigi terminas LUAB „Finiens“ kreditorių finansiniams reikalavimams pareikšti pasibaigė 2018 m. gruodžio 28 d. Pareiškėja (apeliantė) L. M. tik 2023 m. balandžio 21 d. kreipėsi į bendrovės nemokumo administratorę, prašydama įrašyti ją į bendrovės kreditorių sąrašą ir perduoti teismui tvirtinti 6 184 541,11 Eur finansinį reikalavimą. Taigi pareiškėja (apeliantė) daugiau kaip ketveriais metais praleido terminą finansiniam reikalavimui LUAB „Finiens“ bankroto byloje pareikšti.

96. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas atnaujinti praleistą terminą, nurodė, kad pareiškėja, būdama UAB „Finiens“ akcininkė, turėjo gerai žinoti tiek bendrovės finansinę, tiek teisinę padėtį, taip pat ir apie bankroto bylos bendrovei iškėlimo faktą, be to, nuo 1993 metų vykdydama ūkinę komercinę veiklą, turėjo pakankamai patirties ir žinių apie sutarčių sudarymą ir jų vykdymą, todėl, veikdama kaip atidus ir rūpestingas asmuo, turėjo tinkamai ir laiku kreiptis dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo.

97. Apeliantė (pareiškėja), kvestionuodama pirmosios instancijos teismo išvadas, teigia, kad teismas netinkamai įvertino termino finansiniam reikalavimui pareikšti praleidimo priežastis: neatsižvelgė, jog apie tai, kad pareiškėja neperleido UAB „Serneta“ reikalavimo teisės į LUAB „Finiens“ pagal 2010 m. liepos 1 d. paskolos sutartį, jai tapo žinoma tik Lietuvos apeliaciniam teismui 2023 m. kovo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-277-450/2023 pripažinus, jog 2010 m. liepos 16 d. vekselio, kuris išduotas kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė, perleidimas indosamentu negali sukurti ir nesukūrė savarankiškos prievolės, todėl perleisti tik teises pagal vekselį, neperleidžiant kartu ir teisių pagal pagrindinę prievolę (paskolos sutartį), neįmanoma, o teisės pagal 2010 m. liepos 1 d. paskolos sutartį nebuvo perleistos. Apeliantės teigimu, ji, sužinojusi šias aplinkybes, nedelsdama pateikė LUAB „Finiens“ nemokumo administratorei prašymą patvirtinti finansinį reikalavimą bendrovės bankroto byloje. Apeliantės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas jos įvardytų aplinkybių, dėl kurių ji praleido terminą finansiniam reikalavimui pareikšti, nepagrįstai nepripažino svarbiomis termino praleidimo priežastimis. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs šiuo konkrečiu atveju susiklosčiusios situacijos faktines ir teisines aplinkybes, neturi pagrindo pritarti apeliantės argumentams dėl termino finansiniam reikalavimui pareikšti praleidimo priežasčių svarbos vertinimo ir praleisto termino atnaujinimo.

98. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad teisinis pagrindas priimti kreditorių pareiškimus dėl reikalavimų, susidariusių iki bankroto bylos iškėlimo, yra tada, kai pripažįstama, jog jie paduoti dėl svarbių priežasčių praleidus ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punkte nustatytą terminą, ir teismas nėra priėmęs nutarties nutraukti bankroto bylą arba sprendimo dėl įmonės pabaigos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-326-2007). Tačiau galimybė tvirtinti (tikslinti) kreditorių finansinius reikalavimus iki įsiteisės teismo sprendimas dėl įmonės pabaigos, turėtų būti išimtis, bet ne taisyklė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2014).

99. Teismas, spręsdamas dėl konkrečių termino praleidimo priežasčių pripažinimo svarbiomis, atsižvelgia į termino paskirtį, termino praleidimo laikotarpį, aplinkybes, kurios pateisintų termino praleidimo trukmę, aplinkybes, realiai sutrukdžiusias asmeniui laiku įgyvendinti teisę per nustatytą terminą, bylos šalių elgesį ir kitas reikšmingas konkrečios situacijos aplinkybes. Taigi teismas, spręsdamas dėl praleisto termino atnaujinimo, turi nustatyti, kada atsirado ir kiek truko aplinkybės, kuriomis grindžiamos termino praleidimo priežastys ir jų svarba, taip pat ar išnykus kliūtims asmuo (kreditorius) per protingą laiką kreipėsi į teismą ar bankrutuojančios įmonės administratorių su finansiniu reikalavimu; vertinti, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai – šiems kriterijams turi reikšmės praleidusio terminą asmens veikla, patirtis ir kitos su juo susijusios savybės, turėjusios įtakos terminui praleisti. Įvertinamos ir galimos egzistavusios objektyvios aplinkybės, sutrukdžiusios asmeniui atlikti veiksmus per nustatytą terminą, trečiųjų asmenų veiksmai ir jų įtaka tam, kad teismo nustatytu terminu tam tikri veiksmai nebuvo atlikti, taip pat ar asmuo, privalantis atlikti veiksmus, turėjo pareigą veikti asmeniškai, ar veikė per atstovus, ar jo naudai tuos veiksmus turėjo atlikti kiti asmenys sutarties ar įstatymo nustatytos teisinės pareigos pagrindu bei kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-690/2018, 31 punktas).

100. Nagrinėjamu atveju apeliantė (pareiškėja), siekdama pagrįsti termino finansiniam reikalavimui LUAB „Finiens“ bankroto byloje pareikšti praleidimo priežasčių svarbą, be kita ko, remiasi tuo, kad nuo 2010 m. lapkričio 25 d., kai sudarė susitarimą su UAB „Serneta“, kuri perėmė visas apeliantės reikalavimo teises į UAB „Finiens“ pagal 2010 m. liepos 1 d. paskolos sutartį, o apeliantė tapo neskolinga UAB „Serneta“ pagal 2010 m. sausio 4 d. paskolos sutartį, ji prarado interesą dėl tolesnės UAB „Finiens“ veiklos, todėl 2013 m. gegužės 9 d. perleido šios bendrovės akcijas ir nuo nurodytos datos visi jos interesai, susiję su UAB „Finiens“, pasibaigė. Apeliantės teigimu, ji maždaug 10 metų neturėjo jokių interesų į UAB Finiens“ ir tik Lietuvos apeliaciniam teismui priėmus 2023 m. kovo 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-277-450/2023 sužinojo, kad 2010 m. lapkričio 25 d. susitarimu ji neperleido reikalavimo teisių į UAB „Finiens“, bei nedelsdama (greičiau nei per mėnesį) bendrovės nemokumo administratoriui 2023 m. balandžio 21 d. pateikė tvirtinti finansinį reikalavimą. Apeliantė akcentuoja tai, kad ji neturi teisinių žinių ir patirties tam, jog galėtų padaryti tokias išvadas, kokios padarytos Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-277-450/2023, t. y., kad galėtų nuspręsti, jog teisininkų parengtas 2010 m. lapkričio 25 d. susitarimas dėl reikalavimo teisių į UAB „Finiens“ perleidimo negalioja, kad, nepaisant to, jog susitarime nurodyta, kad ji nebeskolinga UAB „Serneta“, ji vis tiek skolinga šiai bendrovei. Apeliantė pažymi ir tai, kad Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 22 d. įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-8819-347/2024 iš jos yra nutarta išieškoti 6 602 673,53 Eur skolą pagal 2010 m. sausio 4 d. paskolos sutartį ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas kreditorės UAB „Krestan“, kuri yra UAB „Serneta“ teisių ir pareigų perėmėja, naudai; šis teismo įsakymas yra įsiteisėjęs, jo pagrindu yra pradėtas priverstinis skolos išieškojimas vykdomojoje byloje Nr. 0008/24/00817. Apeliantės įsitikinimu, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad terminą finansiniam reikalavimui LUAB „Finiens“ bankroto byloje pareikšti ji praleido dėl svarbių priežasčių. Apeliacinės instancijos teismas tokius atskirojo skundo argumentus pripažįsta stokojančiais teisinio pagrįstumo.

101. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog UAB „Serneta“ ir L. M. 2010 m. lapkričio 25 d. sudarė susitarimą, kuriame nurodė: 2010 m. sausio 4 d. sudaryta paskolos sutartimi UAB „Serneta“ paskolino L. M. 10 200 000 Lt, paskolos grąžinimo terminas – 2014 m. gruodžio 31 d.; kadangi L. M. 2010 m. lapkričio 25 d. indosamentu perleido UAB „Serneta“ teises pagal 2010 m. liepos 16 d. vekselį, kurio davėja UAB „Finiens“ iki 2020 m. gruodžio 16 d. privalo sumokėti vekselio turėtojui 20 550 000 Lt, UAB „Serneta“ pripažįsta, jog L. M. 2010 m. lapkričio 25 d. indosamentu perleistos teisės pagal nurodytą vekselį yra tinkamas paskolos gavėjos prievolių pagal 2010 m. sausio 4 d. paskolos sutartį įvykdymas, ir laiko, kad L. M. pagal 2010 m. sausio 4 d. paskolos sutartį yra nebeskolinga.

102. Pagal visuotinai pripažįstamą ir CK 6.156 straipsnyje įtvirtintą sutarčių laisvės principą civilinių teisinių santykių subjektai turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Tik atitinkamas civilines teises turintys subjektai sprendžia, ar sudaryti konkrečią sutartį, su kuo ją sudaryti, kokias sąlygas nustatyti, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas ar jos turinį nustato imperatyvios teisės normos arba tam tikrų sąlygų reikalauja viešoji tvarka, gera moralė ar teisės principai. Taigi būtent civilinių teisių subjektai nusprendžia, ar perleisti turimas reikalavimo teises, kokiomis sąlygomis jas perleisti. Į šalių sutartinius teisinius santykius, kai nė viena iš sutarties šalių nekelia ginčo dėl sutarties sudarymo, sutarties ar atitinkamų jos sąlygų galiojimo, teismas intervenciją gali daryti tik tada, jeigu nustato, kad tam tikra sutartis, jos atitinkamos sąlygos prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei.

103. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nurodytas UAB „Serneta“ ir L. M. 2010 m. lapkričio 25 d. susitarimas yra dviejų asmenų valios išraiška, jų suderinta valia. Byloje nėra duomenų, jog kuri nors iš šį susitarimą sudariusių šalių (UAB „Serneta“ ar L. M.) nuo 2010 metų būtų ginčijusios šį susitarimą, siekusios pripažinti jį negaliojančiu, taip pat nėra duomenų, kurie suponuotų pagrindą konstatuoti 2010 m. lapkričio 25 d. susitarimo prieštaravimą imperatyvioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei. Įstatymo nustatyta tvarka taip pat nėra pripažinti negaliojančiais nei 2010 m. liepos 16 d. vekselis, nei 2010 m. lapkričio 25 d. indosamentas, kuriuo L. M. perleido 2010 m. liepos 16 d. vekselį ir visas iš jo kylančias teises bei pareigas UAB „Serneta“. Nurodytų sandorių neginčijo tiesioginiai šių santykių subjektai, o pagrindo teismui ex officio konstatuoti įvardytų sandorių akivaizdžiai niekinį pobūdį taip pat nėra.

104. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. kovo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-277-450/2023, kuria išspręstas kito asmens – „Betelgeuse“ EOOD – finansinio reikalavimo, grįsto indosamentu perleistu 2010 m. liepos 16 d. vekseliu, tvirtinimo LUAB „Finiens“ bankroto byloje klausimas, pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 25 d. nutartį ir konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo ex officio, nesant pareikštų reikalavimų dėl 2010 m. sausio 4 d. ir 2010 m. liepos 1 d. paskolų sutarčių, 2010 m. lapkričio 16 d. vekselio ir jo indosamentų, pripažinti šiuos sandorius niekiniais, nes jų negaliojimas nėra akivaizdus. Pažymėtina tai, kad pareiškėjos „Betelgeuse“ EOOD finansinio reikalavimo pagrįstumas nepatvirtintas ne dėl indosamento, kuriuo „Betelgeuse“ EOOD perleistos reikalavimo teisės pagal 2010 m. liepos 16 d. vekselį, negaliojimo, bet pripažinus, jog reikalavimo pagal vekselį teisėms įgyvendinti atlikti ne visi reikalingi teisiniai veiksmai, t. y. nepateikta reikalavimo teisių pagal 2010 m. liepos 1 d. paskolos sutartį, kurios įvykdymui užtikrinti išduotas vekselis, perleidimo sutartis.

105. Pažymėtina tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. kovo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-277-450/2023 išnagrinėjo kito asmens, siekusio įrašymo į LUAB „Finiens“ kreditorių sąrašą („Betelgeuse“ EOOD), finansinio reikalavimo, kildinto iš indosamentu perleisto 2010 m. liepos 16 d. vekselio, pagrįstumo klausimą. Aptariamoje nutartyje nespręsta ir nepasisakyta dėl suinteresuotu asmeniu byloje dalyvavusios L. M. reikalavimo teisių į LUAB „Finiens“, nes šis klausimas nebuvo tos bylos nagrinėjimo dalykas ar jo dalis. Apeliantė (pareiškėja) subjektyviai interpretuoja nurodytą nutartį, teigdama, kad joje nustatyta, jog apeliantė neperleido UAB „Serneta“ reikalavimo teisės į LUAB „Finiens“.

106. Pati apeliantė (pareiškėja) akcentuoja, kad ji nuo 2010 m. lapkričio 25 d., kai sudarė susitarimą su UAB „Serneta“, tapo nebesuinteresuota UAB „Finiens“ veikla, ir iki Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-277-450/2023 priėmimo nemanė turinti reikalavimo teisę į UAB „Finiens“. Taigi apeliantė ir praėjus daugiau kaip dešimt metų nuo teisių pagal 2010 m. liepos 16 d. vekselį perleidimo UAB „Serneta“ bei 2010 m. lapkričio 25 d. susitarimo sudarymo patvirtina, kad jos tikroji valia buvo perleisti reikalavimo teisę į UAB „Finiens“. Ta aplinkybė, kad reikalavimo teisei perleisti nebuvo atlikti visi reikalingi teisiniai veiksmai, nesudarė kliūčių šalims tokius veiksmus atlikti vėliau. Taigi apeliantės (pareiškėjos), kaip LUAB „Finiens“ kreditorės, statusas iš esmės priklausė tik nuo jos pačios valios ir sprendimo – perleisti reikalavimo teises pagal 2010 m. liepos 1 d. paskolos sutartį kitam asmeniui ar ne, bet ne nuo Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-277-450/2023 pateiktų teisės išaiškinimų.

107. Remdamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantė (pareiškėja) 45 dienų terminą, skaičiuotiną nuo 2018 m. lapkričio 7 d. (nutarties iškelti LUAB „Finiens“ bankroto bylą įsiteisėjimo dienos), praleido dėl subjektyvių, tik nuo pačios apeliantės priklausiusių priežasčių, t. y. dėl to, jog, sudariusi 2010 m. lapkričio 25 d. susitarimą su UAB „Serneta“ ir indosamentu perleidusi 2010 m. lapkričio 16 d. vekselį, nelaikė savęs LUAB „Finiens“ kreditore. 45 dienų terminas praleistas itin daug – daugiau kaip ketveriais metais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, taip ženkliai dėl subjektyvių priežasčių pažeisto termino atnaujinimas, juolab atsižvelgus į tai, kad apeliantė (pareiškėja) visuose teisiniuose santykiuose ir teismo procesuose naudojosi kvalifikuota teisine pagalba, būtų nesuderinamas su teisinių santykių apibrėžtumu, stabilumu, be to, specialiųjų bankroto teisės normų nustatyto termino kreditorių finansiniams reikalavimams pareikšti tikslais ir paskirtimi.

108. Apeliantės (pareiškėjos) nurodytos aplinkybės, kad įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 22 d. įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-8819-347/2024 iš jos nutarta išieškoti 6 602 673,53 Eur skolą pagal 2010 m. sausio 4 d. paskolos sutartį UAB „Serneta“ teisių ir pareigų perėmėjos UAB „Krestan“ naudai ir yra pradėtas priverstinis skolos išieškojimas, nelemia kitokios išvados dėl apeliantės praleisto termino finansiniam reikalavimui LUAB „Finiens“ bankroto byloje pareikšti atnaujinimo. Pažymėtina tai, kad įvardyta civilinė byla buvo išnagrinėta ne pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, o supaprastinto proceso tvarka, toje byloje apeliantė nepareiškė prieštaravimų dėl kreditorės UAB „Krestan“ pateikto pareiškimo ir teismo priimto įsakymo, todėl šis įsiteisėjo (CPK 439 straipsnio 2 dalis). Apeliantė turi teisę savo nuožiūra vertinti, pažeistos jos teisės ar ne, ginti jas įstatymo nustatyta tvarka ar ne. Tačiau apeliantės pasirinkta pozicija nėra pagrindas atnaujinti itin daug ir dėl subjektyvių priežasčių praleistą terminą finansiniam reikalavimui LUAB „Finiens“ bankroto byloje pareikšti.

109. Apeliantė (pareiškėja) atskirajame skunde teisingai nurodo, kad ji nuo 2013 m. gegužės 9 d. nebuvo UAB „Finiens“ akcininkė, todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl praleisto termino finansiniam reikalavimui atnaujinimo, nepagrįstai rėmėsi tuo, jog, būdama vienintelė akcininkė, ji turėjo domėtis bendrovės veikla ir žinoti apie bankroto bylos iškėlimo faktą. Tačiau ši pirmosios instancijos teismo padaryta fakto klaida neturi esminės reikšmės, nes dėl pirmiau išdėstytų motyvų nėra pagrindo daryti išvadą, kad apeliantės įvardytos termino finansiniam reikalavimui pareikšti praleidimo priežastys šiuo konkrečiu atveju susiklosčiusioje situacijoje gali būti pripažintos svarbiomis, suteikiančiomis pagrindą atnaujinti itin ženkliai pažeistą terminą.

110. Remdamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog pareiškėja (apeliantė) praleido terminą finansiniam reikalavimui LUAB „Finiens“ bankroto byloje pareikšti, nepripažino, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, ir jo neatnaujino.

Dėl pagrindo tikrinti prašomo patvirtinti finansinio reikalavimo pagrįstumą, kai atsisakoma atnaujinti praleistą terminą finansiniam reikalavimui pareikšti

111. Šioje nutartyje jau nurodyta, kad konstatavus, jog yra praleistas įstatymo nustatytas terminas finansiniam reikalavimui juridinio asmens nemokumo byloje pareikšti ir nenustačius svarbių šio termino praleidimo priežasčių bei praleisto termino neatnaujinus, tai yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas atsisakyti patvirtinti prašomą finansinį reikalavimą juridinio asmens nemokumo byloje. Nustačius, kad finansinis reikalavimas negali būti patvirtintas dėl to, jog be svarbių priežasčių praleistas terminas jam pareikšti, tampa teisiškai nereikšminga tikrinti prašomo patvirtinti finansinio reikalavimo pagrįstumą iš esmės.

112. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apskųstoje pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstyti motyvai, susiję su pareiškėjos prašyto patvirtinti finansinio reikalavimo pagrįstumu, yra pertekliniai, todėl pašalinami iš apskųstos nutarties motyvuojamosios dalies.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimo

113. Apibendrindamas nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nusprendė, jog pareiškėja (apeliantė) terminą finansiniam reikalavimui LUAB „Finiens“ bankroto byloje pareikšti praleido ne dėl objektyvių ir svarbiomis pripažintinų priežasčių, todėl pagrįstai praleisto termino neatnaujino. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad vien termino praleidimas yra savarankiškas pagrindas atsisakyti patvirtinti pareiškėjos finansinį reikalavimą. Dėl to apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas prašymas patvirtinti pareiškėjos L. M. 6 184 541,11 Eur finansinį reikalavimą LUAB „Finiens“ bankroto byloje, paliekama nepakeista, tik iš motyvuojamosios nutarties dalies pašalintini kaip pertekliniai motyvai, susiję su pareiškėjos prašyto patvirtinti finansinio reikalavimo pagrįstumo vertinimu.

114. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šios nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

115. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismo priimtu procesiniu sprendimu apeliančių L. M. ir UAB „Globersa“ atskirieji skundai atmesti, joms apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

116. Suinteresuotas asmuo UAB „8 stebuklas“ pateikė prašymą priteisti 2 631,75 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų už atsiliepimo į atskiruosius skundus parengimą. Suinteresuotas asmuo UAB „Nikosparta“ pateikė prašymą priteisti 1 694 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų už atsiliepimo į atskiruosius skundus parengimą.

117. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtas atstovavimo išlaidas, 7 punkte numatyta, kad rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (toliau – VDU).

118. Suinteresuotų asmenų UAB „8 stebuklas“ ir UAB „Nikosparta“ teisinės pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme buvo patirtos 2024 m. rugsėjo mėn., todėl Rekomendacijose nustatyto koeficiento pagrindu nagrinėjamu atveju imamas 2024 m. I ketvirčio VDU, kuris pagal viešai skelbiamus statistikos duomenis buvo 2 161 Eur. Už atsiliepimą į atskirąjį skundą Rekomendacijų 8.16 papunktyje numatytas koeficientas yra 0,4. Taigi, už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą pagal Rekomendacijas maksimali priteistina suma gali būti 864,40 Eur (0,4 x 2 161 Eur). Tiek suinteresuoto asmens UAB „8 stebuklas“ prašoma priteisti 2 631,75 Eur bylinėjimosi išlaidų suma, tiek suinteresuoto asmens UAB „Nikosparta“ prašoma priteisti 1 694 Eur bylinėjimosi išlaidų suma viršija pagal Rekomendacijų 7 punktą, 8.16 papunktį apskaičiuotą rekomenduojamą maksimalų atlygį už tokio pobūdžio procesinio dokumento parengimą.

119. Kasacinio teismo jurisprudencijoje yra pažymėta, kad Rekomendacijų nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, tačiau šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, jog teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta nurodytose Rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-330-248/2020, 71 punktas; 2023 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-290-823/2023, 61 punktas). Kasacinis teismas taip pat yra pabrėžęs, kad ginčo sudėtingumas, jeigu jis negali būti motyvuotai įvertintas kaip išimtinis, savaime nėra pakankamas Rekomendacijose dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio nustatytam maksimaliam dydžiui viršyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-248/2020, 52 punktas; 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-253-381/2023, 113 punktas).

120. Nagrinėjamu atveju nenustatyta išimtinių aplinkybių, dėl kurių suinteresuotiems asmenims būtų pagrindas priteisti didesnį, nei pagal Rekomendacijas apskaičiuotas maksimalus, bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimų į atskiruosius skundus parengimą atlygis. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2, 3 dalimis, Rekomendacijų 2, 7 punktų, 8.16 papunkčio nuostatomis, suinteresuotiems asmenims UAB „8 stebuklas“ ir UAB „Nikosparta“ iš apeliančių lygiomis dalimis priteistina po 864,40 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidoms atlyginti.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 30 d. nutartį palikti iš esmės nepakeistą.

Pašalinti iš Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 30 d. nutarties motyvuojamosios dalies motyvus dėl pareiškėjos prašyto patvirtinti finansinio reikalavimo pagrįstumo vertinimo.

Priteisti suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Nikosparta“ (juridinio asmens kodas 124517936) lygiomis dalimis iš apeliančių L. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir uždarosios akcinės bendrovės „Globersa“ (juridinio asmens kodas 305944184) 864,40 Eur (aštuonis šimtus šešiasdešimt keturis eurus ir 40 ct), t. y. iš kiekvienos apeliantės – po 432,20 Eur (po keturis šimtus trisdešimt du eurus ir 20 ct), bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidoms atlyginti.

Priteisti suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „8 stebuklas“ (juridinio asmens kodas 305648623) lygiomis dalimis iš apeliančių L. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir uždarosios akcinės bendrovės „Globersa“ (juridinio asmens kodas 305944184) 864,40 Eur (aštuonis šimtus šešiasdešimt keturis eurus ir 40 ct), t. y. iš kiekvienos apeliantės – po 432,20 Eur (po keturis šimtus trisdešimt du eurus ir 20 ct), bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidoms atlyginti.