Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2023-02-07 · Civilinė byla Nr. e2-148-934/2023

Bylos eiga

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-02-07
Bylos Nr.: e2-148-934/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-02679-2017-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Marius Bajoras, Dalia Kačinskienė, Žilvinas Terebeiza
Kreditorius: uždarosios akcinės bendrovės „8 Stebuklas“

Civilinė byla Nr. e2-148-934/2023Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02679-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.5; 3.4.3.7.1 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. vasario 7 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Dalios Kačinskienės ir Žilvino Terebeizos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „8 Stebuklas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 20 d. nutarties, kuria sumažintas uždarosios akcinės bendrovės „8 Stebuklas“ finansinis reikalavimas bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Finiens“ bankroto byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Finiens“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta UAB „Reniva“. Nutartis įsiteisėjo 2018 m. lapkričio 7 d.

2. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartimi buvo patvirtintas bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Finiens“ kreditorių sąrašas, kuris tikslintas Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 11 d., 2020 m. sausio 6 d., 2020 m. gegužės 11 d., 2020 m. birželio 12 d., 2020 m. gruodžio 7 d., 2021 m. sausio 29 d., 2021 m. balandžio 20 d., 2021 m. gruodžio 20 d., 2022 m. sausio 24 d., 2022 m. birželio 21 d. nutartimis.

Šalies argumentai

3. 2022 m. sausio 12 d. UAB „8 Stebuklas“ kreipėsi į teismą su prašymu dėl kreditorės pakeitimo BUAB „Finiens“ bankroto byloje, t. y. vietoj pradinės hipotekos kreditorės „Swedbank“, AB patvirtinti naująją hipotekos kreditorę UAB „8 Stebuklas“ su 2 307 946,85 Eur dydžio finansiniu reikalavimu. Prašymas buvo grindžiamas 2021 m. spalio 12 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2021 m. gruodžio 8 d. reikalavimo ir dokumentų perdavimo–priėmimo aktu, kuriais UAB „8 Stebuklas“ įsigijo iš „Swedbank“, AB reikalavimo teisę į BUAB „Finiens“ 2 307 946,85 Eur hipoteka užtikrintą finansinį reikalavimą.

Žemesnės instancijos teismas

4. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 24 d. nutartimi UAB „8 Stebuklas“ prašymas tenkintas ir vietoje kreditorės „Swedbank“, AB į kreditorių sąrašą įtraukta kreditorė UAB „8 Stebuklas“ su 2 307 946,85 Eur hipoteka užtikrintu reikalavimu.

5. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartimi patvirtintas patikslintas BUAB „Finiens“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, tame tarpe ir „Swedbank“, AB reikalavimą perėmusi UAB „8 Stebuklas“ su 2 307 946,85 Eur (1 816 085,08 Eur pagrindinė skola, 491 861,77 Eur palūkanos) finansiniu reikalavimu.

6. 2022 m. spalio 18 d. teisme gautas pareiškėjos UAB „Globersa“ (toliau – ir pareiškėja) prašymas dėl UAB „8 Stebuklas“ finansinio reikalavimo sumažinimo BUAB „Finiens“ bankroto byloje.

7. Pareiškėjos vertinimu, UAB „8 Stebuklas“ finansinis reikalavimas yra žymiai mažesnis už Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartimi patvirtintą reikalavimą. Nurodė, kad tarp „Swedbank“, AB ir UAB „Finiens“ 2011 m. rugpjūčio 9 d. buvo sudaryta Kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Kredito sutartis), tačiau UAB „Finiens“ netinkamai vykdant įsipareigojimus, „Swedbank“, AB 2016 m. vasario 19 d. ją nutraukė. 2016 m. balandžio 19 d. notaras atliko vykdomuosius įrašus dėl skolos išieškojimo iš įkeisto turto. Iš notaro vykdomųjų įrašų matyti, kad pagal Kredito sutartį nesumokėtas kredito dydis – 1 810 994,43 Eur, nesumokėtos palūkanos iki 2016 m. vasario 25 d. – 11 741,56 Eur, delspinigiai – 8 425,49 Eur, 6 proc. dydžio metinės įstatyminės palūkanos.

Šalies argumentai

8. Pareiškėja paaiškino, kad pagal kasacinio teismo praktiką nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų. Taigi, pareiškėjos vertinimu, po Kredito sutarties nutraukimo toliau nebegali būti skaičiuojamos sutartinės palūkanos, o gali būti skaičiuojamos tik procesinės palūkanos. Be to, pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalies 3 punktą, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles, tarp jų už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą skaičiavimas. Todėl, pareiškėjos įsitikinimu, turėjo būti skaičiuojamos tik 6 proc. dydžio procesinės palūkanos. Nurodė, kad skaičiuojant 6 proc. dydžio palūkanas nuo 1 810 994,43 Eur sumos, per dieną susidaro 297,00 Eur suma. Pareiškėjos vertinimu, tai reiškia, kad nuo vykdomųjų įrašų atlikimo dienos (2016 m. balandžio 19 d.) iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos (2018 m. lapkričio 7 d.) iš viso galėjo būti priskaičiuota 277 101,00 Eur (297 Eur × 933 d.) procesinių palūkanų. Tuo tarpu Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartimi patvirtintas reikalavimas, kurį sudaro net 491 861,77 Eur palūkanos. Įvertinus minėtas aplinkybes, pareiškėjos vertinimu, yra pagrindas mažinti UAB „8 Stebuklas“ finansinį reikalavimą palūkanų dalyje, t. y. nuo 491 861,77 Eur iki 277 101,00 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gruodžio 20 d. nutartimi tenkino pareiškėjos prašymą – sumažino kreditorės UAB „8 Stebuklas“ finansinį reikalavimą BUAB „Finiens“ bankroto byloje nuo 491 861,77 Eur iki 277 101,00 Eur.

10. Teismas pažymėjo, kad nors kreditorė UAB „8 Stebuklas“ nurodė, kad šiuo atveju nagrinėjant ginčą negali būti taikomi kasacinio teismo suformuoti išaiškinimai dėl palūkanų skaičiavimo, nes finansinis reikalavimas jau buvo patvirtintas, tačiau bankroto procese finansinių reikalavimų tikslinimas galimas iki bankroto proceso pabaigos. Be to, inicijavus ginčą dėl jau patvirtinto finansinio reikalavimo bankroto bylą nagrinėjantis teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą patikrinti visas faktines aplinkybes, susijusias su ginčijamu finansiniu reikalavimu.

11. Teismas nesutiko su kreditore UAB „8 Stebuklas“, kad pelno (mokėjimo) funkciją atliekančių palūkanų skaičiavimo metodika, pridedant susikaupusias palūkanas prie skolos sumos, gali būti taikoma ir po Kredito sutarties nutraukimo. Teismo vertinimu, nors Kredito sutarties vykdymo laikotarpiu toks palūkanų skaičiavimas nepripažintinas pažeidžiančiu nurodytą teisinį reglamentavimą, atsižvelgiant ir į sutarties laisvės principą, tačiau Kredito sutarties nutraukimo atveju, sprendžiant dėl civilinės atsakomybės taikymo, toks palūkanų skaičiavimas, kai yra didinama skolos suma, skaičiuojant palūkanas nuo palūkanų nutraukus sutartį, neatitinka nei sąžiningumo, nei protingumo, nei teisingumo reikalavimų. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad „Swedbank“, AB nuo 2016 m. vasario 19 d. galėjo skaičiuoti tik 6 procentų dydžio procesines palūkanas. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas sumažinti UAB „8 Stebuklas“ finansinį reikalavimą palūkanų dalyje nuo 491 861,77 Eur iki 277 101,00 Eur.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

12. Kreditorė UAB „8 Stebuklas“ (toliau – ir apeliantė) atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 20 d. nutartį ir klausimą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kitu atveju – klausimą išspręsti iš esmės ir UAB „Globersa“ prašymą dėl UAB „8 Stebuklas“ finansinio reikalavimo sumažinimo atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiąsias ir proceso teisės normas, dėl to visiškai nepagrįstai sumažino UAB „8 Stebuklas“ įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintą finansinį reikalavimą palūkanų dalyje nuo 491 861,77 Eur iki 277 101,00 Eur. Be to, pirmosios instancijos teismas, sumažindamas finansinio reikalavimo apimtį, neteisėtai ir nepagrįstai pasisakė dėl „Swedbank“, AB teisių ir pareigų, nors „Swedbank“, AB, sprendžiant šį ginčo klausimą, procese net nedalyvavo;

12.2. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo nutartys, kuriomis tvirtinami kreditorių finansiniai reikalavimai prilygsta teismo sprendimo galiai, todėl joms taikomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 279 straipsnio 4 dalies nuostatos. Nagrinėjamu atveju UAB „Globersa“ kvestionuoja įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu patvirtintą finansinį reikalavimą, nes kreditorės UAB „8 Stebuklas“ finansinis reikalavimas ir jo dydis yra patvirtinti įsiteisėjusiomis 2019 m. balandžio 15 d. ir 2022 m. sausio 24 d. nutartimis. Kreditorės UAB „8 Stebuklas“ vertinimu, tai sąlygoja išvadą, jog ginčas dėl BUAB „Finiens“ ir „Swedbank“, AB dėl prievolių (jų dydžio) pagal Kredito sutartį yra išspręstas iš esmės. Bankroto teisėje egzistuojantis kreditorių reikalavimų tikslinimo institutas per se (savaime) nereiškia, jog įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai gali būti peržiūrimi kiekvienam kreditoriui tik paprašius (panorėjus) tai padaryti. Be to, kreditorių reikalavimų tikslinimo institutas negali būti naudojamas kaip dar viena nutarties, kuria patvirtintas kreditoriaus reikalavimas, peržiūros forma. Reikalavimai gali būti tikslinami, kai bankroto procedūrų vykdymo metu atsiranda naujų aplinkybių, dėl kurių keičiasi reikalavimų dydis arba reikalavimas pasibaigia. Kreditorės UAB „8 Stebuklas“ nuomone, pareiškėja UAB „Globersa“ nenurodė jokių pradinės kreditorės „Swedbank“, AB prievolių modifikavimą nulėmusių aplinkybių, kurios būtų atsiradusios po finansinio reikalavimo patvirtinimo BUAB „Finiens“ bankroto byloje. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai skundžiama nutartimi iš naujo nagrinėjo pradinės kreditorės „Swedbank“, AB finansinio reikalavimo pagrįstumo klausimą;

12.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino UAB „8 Stebuklas“ finansinį reikalavimą, nes net nepaisant to, kad toks finansinio reikalavimo tikslinimo klausimas negali būti iš naujo sprendžiamas, tam nebuvo ir jokio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog BUAB „Finiens“ 2 307 946,85 Eur skolą „Swedbank“, AB pagal Kredito sutartį sudaro 1 810 994,43 Eur negrąžintas kreditas, 191 968,73 Eur nesumokėtos sutartinės palūkanos (negautos pajamos), 299 893,04 Eur nesumokėtos įstatyminės palūkanos ir 5 090,65 Eur vykdymo išlaidos. Taigi „Swedbank“, AB finansinį reikalavimą palūkanų dalyje, be kita ko, sudaro ir negautų mokėjimo (pelno) palūkanų – negautų pajamų, atlyginimas, kuris atitinka Kredito sutartyje nustatytą mokėjimo palūkanų dydį, o pagal kasacinio teismo išaiškinimą ši prievolė skolininkui išlieka ir po sutarties nutraukimo iki visiško paskolos sumos grąžinimo, šiuo atveju iki nutarties, kuria iškelta BUAB „Finiens“ bankroto byla, įsiteisėjimo. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai sprendė, jog „Swedbank“, AB nuo 2016 m. vasario 19 d. BUAB „Finiens“ atžvilgiu galėjo nuo negrąžinto kredito sumos skaičiuoti tik 6 proc. dydžio procesines palūkanas, tai lemia išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo mažinti UAB „8 Stebuklas“ finansinį reikalavimą palūkanų dalyje;

Žemesnės instancijos teismas

12.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė dėl byloje nedalyvaujančios „Swedbank“, AB materialiųjų teisių ir pareigų, kas sąlygoja absoliutų skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindą, numatytą CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte. Nagrinėjau atveju pirmosios instancijos teismas sprendė klausimą dėl pradinės kreditorės „Swedbank“, AB finansinio reikalavimo BUAB „Finiens“ bankroto byloje pagrįstumo, tai yra reikalavimo teisės ne(turėjimo) į 2018 m. gruodžio 13 d. prašyme paskaičiuotas palūkanas pagal Kredito sutartį. Šiuo atveju teismas, sumažindamas įsiteisėjusia 2019 m. balandžio 15 d. nutartimi patvirtintą „Swedbank“, AB finansinį reikalavimą, pakeitė „Swedbank“, AB reikalavimo teisių, kurias 2021 m. spalio 12 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi įsigijo UAB „8 Stebuklas“, apimtį;

12.5. Kreditorė UAB „8 Stebuklas“ nurodė, kad iš skundžiamos nutarties rezoliucinės dalies galima spręsti, jog yra sumažintas visas UAB „8 Stebuklas“ finansinis reikalavimas, nors skundžiama nutartimi buvo vertinamas tik UAB „8 Stebuklas“ finansinis reikalavimas palūkanų dalyje.

Atsiliepimas

13. Atsiliepime į atskirąjį skundą UAB „Globersa“ prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

13.1. Pirmosios instancijos teismas padarė visapusiškai pagrįstą išvadą, kad nors Kredito sutarties vykdymo laikotarpiu toks palūkanų skaičiavimas nepripažintinas pažeidžiančiu nurodytą teisinį reglamentavimą, atsižvelgiant ir į sutarties laisvės principą, tačiau Kredito sutarties nutraukimo atveju, sprendžiant dėl civilinės atsakomybės taikymo, toks palūkanų skaičiavimas, kai yra didinama skolos suma, skaičiuojant palūkanas nuo palūkanų nutraukus Kredito sutartį, neatitinka nei sąžiningumo, nei protingumo, nei teisingumo reikalavimų. Pareiškėjos vertinimu, įsiteisėjusi teismo nutartis dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo nėra kliūtis tikslinti tokį kreditoriaus reikalavimą vėliau, jei paaiškėja naujų aplinkybių. Šiuo atveju pareiškėja, gavusi duomenų, kad „Swedbank“, AB neteisėtai priskaičiavo daugiau nei 200 tūkst. Eur palūkanų, kreipėsi į teismą su prašymu mažinti tokią nepagrįstai priskaičiuotą palūkanų dalį teisių perėmėjo UAB „8 stebuklas“ finansinio reikalavimo sumoje;

Šalies argumentai

13.2. Pareiškėja nesutinka su atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo mažinti UAB „8 Stebuklas“ finansinį reikalavimą palūkanų dalyje. Pažymėjo, kad kasacinio teismo praktikoje yra suformuluota taisyklė, kad nuo kredito sutarties nutraukimo toliau nebegali būti skaičiuojamos sutartinės palūkanos, skaičiuojamos tik procesinės palūkanos. Be to, pagal ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktą, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles, tarp jų už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas. Pareiškėjos vertinimu, „Swedbank“, AB nuo 2016 m. vasario 19 d. UAB „Finiens“ atžvilgiu galėjo skaičiuoti tik 6 proc. dydžio procesines palūkanas. Teismo nutartis iškelti UAB „Finiens“ bankroto bylą įsiteisėjo 2018 m. lapkričio 7 d. Taigi, iš viso 6 proc. dydžio procesinės palūkanos nuo 1 810 994,43 Eur sumos už laikotarpį nuo vykdomųjų įrašų atlikimo dienos (2016 m. balandžio 19 d.) iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos (2018 m. lapkričio 7 d.) sudaro 277 101,00 Eur sumą;

Žemesnės instancijos teismas

13.3. Nepagrįsti apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylą dalyvauti asmenų, tai yra dėl pradinės kreditorės „Swedbank“, AB, materialiųjų teisių ir pareigų. 2021 m. spalio 20 d. „Swedbank“, AB ir UAB „8 stebuklas“ sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį, dėl ko „Swedbank“, AB buvo pakeistas naująja BUAB „Finiens“ kreditore – UAB „8 stebuklas“. Šiuo atveju, UAB „8 stebuklas“ reikalavimo teisių perleidimo sutarties pagrindu iš „Swedbank“, AB perėmus reikalavimo teises ir teismui nutartimi pakeitus „Swedbank“, AB naująja kreditore UAB „8 stebuklas“, „Swedbank“, AB nustojo būti BUAB „Finiens“ kreditore ir visas jos teises bei pareigas perėmė UAB „8 stebuklas“. Taigi, pareiškėjos UAB „Globersa“ vertinimu, šiuo atveju nėra suprantama, kaip UAB „8 stebuklas“ finansinio reikalavimo sumažinimas paveikė „Swedbank“, AB teises ir teisėtus interesus.

Atsiliepimas

14. Atsiliepime į atskirąjį skundą BUAB „Finiens“ nemokumo administratorė UAB „Reniva“ prašo kreditorės UAB „8 Stebuklas“ atskirąjį skundą spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

14.1. BUAB „Finiens“ nemokumo administratorė UAB „Reniva“ nurodė, kad viena vertus, kreditorės UAB „8 Stebuklas“ finansinis reikalavimas, kurį UAB „8 Stebuklas“ perėmė iš pirminės kreditorės „Swedbank“, AB, BUAB „Finiens“ bankroto byloje, buvo patvirtintas dar iki pareiškėjos nurodomos kasacinio teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi Nr. e3K-7-75-823/2020 suformuotos praktikos, t. y. pirminės kreditorės „Swedbank“, AB 2 307 946,85 Eur finansinis reikalavimas buvo patvirtintas įsiteisėjusia teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartimi Nr. B2-334-258/2019. Kita vertus, kitoje kasacinio teismo nutartyje Nr. 3K-3-261/2011 yra pasisakyta, kad bankroto teisėje egzistuoja kreditorių reikalavimų tikslinimo institutas, reiškiantis, kad tam tikrais atvejais reikalavimai gali būti tikslinami po to, kai jie patvirtinti teismo nutartimi ir ši nutartis įsiteisėjusi. Teisė tikslinti kreditoriaus reikalavimą ar šio atsisakyti reiškia, kad įsiteisėjus nutarčiai, kuria patvirtintas kreditoriaus finansinis reikalavimas, nėra kategoriško draudimo šį reikalavimą keisti;

14.2. BUAB „Finiens“, atstovaujama nemokumo administratorė UAB „Reniva“, nurodė, kad ji nėra tinkamas subjektas aiškinti ir vertinti, ar kasacinio teismo suformuluota praktika taikytina kreditorės UAB „8 Stebuklas“ finansinio reikalavimo, kuris buvo patvirtintas iki nurodytos kasacinio teismo praktikos suformulavimo, atžvilgiu. Tokią teisę ir pareigą turi tik teismas, kuris nėra saistomas šalių nurodyto teisinio pagrindo, todėl susidariusią situaciją prašo vertinti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų.

Dėl nustatytų esminių ginčo išsprendimui reikšmingų aplinkybių

16. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2014 m. lapkričio 10 d. „Swedbank“, AB ir UAB „Finiens“ pasirašė Susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl 2011 m. rugpjūčio 9 d. Kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygų pakeitimo ir papildymo (7 t., b. l. 3–15). Kredito sutarties Bendrosios dalies 1.11 papunktyje nurodyta, kad palūkanos yra procentais išreikštas atlyginimas, kurį kredito gavėjas privalo mokėti bankui už naudojimąsi kreditu. Kredito sutarties Specialiojoje dalyje numatytos kintamos palūkanos, kurios apskaičiuojamos imant 6 mėnesių trukmės VILIBOR reikšmės ir fiksuotos maržos – 4,744 proc. sumą. Šalys taip pat susitarė, kad palūkanų norma keičiama du kartus metus (Kredito sutarties Bendrosios dalies 1.13, 5.1 papunkčiai). UAB „Finiens“ tinkamai ir laiku nevykdė įsipareigojimų pagal Kredito sutartį, todėl Kredito sutartis nuo 2016 m. vasario 19 d. buvo nutraukta. „Swedbank“, AB pradėjo priverstinį skolos išieškojimą iš įkeisto turto ir 2016 m. balandžio 19 d. Vilniaus m. 2-asis notarų biuras išdavė vykdomuosius įrašus dėl skolos išieškojimo iš įkeisto turto. Iš Vilniaus m. 2-ojo notarų biuro 2016 m. balandžio 19 d. vykdomųjų įrašų Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) matyti, kad UAB „Finiens“ įsipareigojimai vykdomųjų įrašų išdavimo metu buvo tokie: 1 810 994,43 Eur nesumokėta skola, 11 741,56 Eur nesumokėtos palūkanos, apskaičiuotos iki 2016 m. vasario 25 d.; 8 425,49 Eur nesumokėti delspinigiai, paskaičiuoti už negrąžintą kreditą, apskaičiuoti iki 2016 m. vasario 25 d.; 27,12 Eur nesumokėti delspinigiai už nesumokėtas palūkanas, apskaičiuoti iki 2016 m. vasario 25 d.; sutartinės palūkanos, kurios skaičiuojamos nuo 2016 m. vasario 25 d. iki visiško skolos (kredito) išieškojimo dienos, kurių dydis ir apskaičiavimo tvarka nurodyti Kredito sutartyje; 6 proc. dydžio metinės įstatyminės palūkanos nuo visos skolininko įsiskolinimo sumos (tai yra nuo 1 831 188,60 Eur) nuo 2016 m. vasario 25 d. iki visiško skolos išieškojimo dienos; notaro atlyginimas (7 t., b. l. 18–27). Pradinė kreditorė „Swedbank“, AB 2018 m. rugpjūčio 22 d. prašyme papildomai nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 22 d. BUAB „Finiens“ įsiskolinimas pagal Kredito sutartį buvo 2 258 496,15 Eur (7 t., b. l. 1–2), o 2018 m. gruodžio 13 d. prašyme dėl kreditorinių reikalavimų patvirtinimo nurodė, kad BUAB „Finiens“ skola „Swedbank“, AB 2018 m. lapkričio 7 d. pagal Kredito sutartį buvo 2 307 946,85 Eur, iš jų: 1 810 994,43 Eur negrąžinta kredito dalis, 191 968,73 Eur priskaičiuotos, bet nesumokėtos sutartinės palūkanos, 299 893,04 Eur priskaičiuotos, bet nesumokėtos įstatyminės palūkanos ir 5 090,65 Eur vykdymo išlaidos (11 t., b. l. 53).

Dėl CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyto absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo

17. Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą tuo atveju, kai teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų, yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, tačiau toks pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų materialių teisių ir pareigų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2011). Kasacinio teismo praktikoje nusprendimas suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61-684/2015). Sprendimu CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme turi būti paveiktos nedalyvaujančio byloje asmens materialiosios teisės ir pareigos, be to, įtaka šioms teisėms ir pareigoms turi būti tiesioginė – sprendimu turi būti modifikuota asmens teisinė padėtis, t. y. nustatytos, pripažintos, pakeistos, panaikintos (ir pan.) materialiosios teisės ar pareigos. Tik kartu egzistuojant šioms dviem sąlygoms gali būti konstatuotas aptariamas sprendimo negaliojimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018).

Žemesnės instancijos teismas

18. Atskirajame skunde apeliantė teigia, kad egzistuoja absoliutūs nutarties negaliojimo pagrindai, kadangi pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nusprendė dėl byloje nedalyvaujančios „Swedbank“, AB materialiųjų teisių ir pareigų, t. y. teismas, sumažindamas įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartimi patvirtintą „Swedbank“, AB finansinį reikalavimą, pakeitė „Swedbank“, AB reikalavimo teisių, kurias 2021 m. spalio 12 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi įsigijo UAB „8 Stebuklas“, apimtį. Teismo teisėjų kolegija su šiais apeliantės argumentais nesutinka.

19. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad 2021 m. spalio 12 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) (45 t., b. l. 162–166) ir 2021 m. gruodžio 8 d. reikalavimo ir dokumentų perdavimo–priėmimo aktu (45 t., b. l. 167) UAB „8 Stebuklas“ įsigijo iš „Swedbank“, AB reikalavimo teisę į BUAB „Finiens“ 2 307 946,85 Eur hipoteka užtikrintą finansinį reikalavimą. Taigi, nuo reikalavimo perleidimo momento UAB „8 Stebuklas“ įgijo teisę į BUAB „Finiens“ įsiskolinimą, t. y. UAB „8 Stebuklas“ pakeitė „Swedbank“, AB ir tapo naująja kreditore BUAB „Finiens“ atžvilgiu. Pradiniam kreditoriui „Swedbank“, AB perdavus savo reikalavimo teisę naujai kreditorei UAB „8 Stebuklas“, jis nustojo būti prievolės šalis, o vietoje jo prievolėje atsirado naujasis kreditorius.

20. Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčo dalyką, taip pat tai, kad pradiniam kreditoriui „Swedbank“, AB perdavus savo reikalavimo teisę naujai kreditorei UAB „8 Stebuklas“, jis nustojo būti prievolės šalis, o vietoje jo prievolėje atsirado naujoji kreditorė (žr. šios nutarties 19 punktą), neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo spręsti, kad tenkinus ieškinį pradiniam kreditoriui kiltų kokios nors materialinės teisinės pasekmės, būtų nustatytos, panaikintos ar modifikuotos jo teisės ir pareigos. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl kreditorės finansinio reikalavimo sumažinimo pagrįstumo, sprendė, ar kreditorės pateikti duomenys sudaro pagrindą tikslinti finansinį reikalavimą, ar ne, tačiau byloje nebuvo nagrinėjami sandorių pagrįstumo ir (ar) panaikinimo klausimai. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

21. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija ex officio (savo iniciatyva) patikrinusi, ar nėra kitų CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų, jų nenustatė.

Dėl ginčui aktualaus teisinio reglamentavimo

22. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria patenkintas pareiškėjos prašymas dėl UAB „8 Stebuklas“ finansinio reikalavimo sumažinimo BUAB „Finiens“ bankroto byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

23. 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ), neteko galios ĮBĮ su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnio, reglamentuojančio pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, 1 dalyje nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo (JANĮ) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias: 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje. Nurodytoms išimtims taikomi ĮBĮ (JANĮ 155 straipsnio 2 dalis).

24. BUAB „Finiens“ bankroto byla iškelta Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartimi, taigi galiojant ĮBĮ. Kadangi JANĮ 155 straipsnyje prie išimčių, kurioms taikoma ĮBĮ, priskirta kreditorių reikalavimo tenkinimo eilė ir tvarka, darytina išvada, kad iki JANĮ įsigaliojimo pradėtose bankroto bylose kreditorių reikalavimų pareiškimas ir tvirtinimas turi būti vykdomi pagal ĮBĮ nuostatas. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas (žr., pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1246-781/2020, 2020 m. gegužės 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-939-407/2020, 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1330-585/2020; 2021 m. sausio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-66-407/2021).

Dėl teismo teisės tikslinti finansinį reikalavimą

25. Apeliantė atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino finansinį reikalavimą, kuris buvo patvirtintas įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu. Be to, apeliantės įsitikinimu, pareiškėja nenurodė jokių pradinės kreditorės prievolių modifikavimą nulėmusių aplinkybių, kurios būtų atsiradusios po finansinio reikalavimo patvirtinimo BUAB „Finiens“ bankroto byloje. Teisėjų kolegija su šiais apeliantės argumentais nesutinka.

26. Bankrutuojančios įmonės kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimas yra vienas bankroto byloje būtinų spręsti klausimų. ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorių reikalavimus tvirtina teismas; kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai, susiję su bankroto procesu, tvirtinami teismo nutartimi iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos.

27. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad kreditoriaus reikalavimų tikslinimas reiškia naują reikalavimo tikrinimą, įsiteisėjusios nutarties peržiūrėjimą, ekonomines ir laiko sąnaudas, todėl bankroto bylą nagrinėjantis teismas turėtų siekti, kad kreditoriaus reikalavimo pagrįstumas ir dydis būtų nustatyti jo tvirtinimo stadijoje, o reikalavimų tikslinimo institutas taikomas tais atvejais, kai šioje stadijoje tam tikrų aplinkybių nustatyti protingomis pastangomis neįmanoma ar kai jos pasikeičia po reikalavimo patvirtinimo. Tai padėtų užtikrinti bankroto procedūrų sklandumą, kreditorių reikalavimų tenkinimo proporcijų stabilumą, išvengti atlikto reikalavimų tenkinimo koregavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011).

28. Galimybė tikslinti kreditoriaus reikalavimus siejama su būtina sąlyga – patikslinimai turi būti susiję su bankroto procesu, t. y. bankroto bylos nagrinėjimo eigoje pakitusiu kreditoriaus reikalavimo dydžiu (iš dalies atsiskaičius su kreditoriumi ar jam perleidus reikalavimą jo reikalavimo dydis turi būti sumažintas, išaugus kreditorių reikalavimui jo dydis turi būti padidintas). Įstatymų leidėjas nesiekė, kad kreditorių reikalavimų tvirtinimo procedūra, kuri pagal teisinio reglamentavimo sistemą turi būti užbaigta iki likvidavimo stadijos (ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalis), galėtų būti paneigta per kreditorių reikalavimo tikslinimo institutą. Priešingas aiškinimas atvertų kelią neribotam bylinėjimuisi, sumenkintų teismo nutarties, kuria patvirtinami kreditoriaus reikalavimai, reikšmę, likvidavimo stadija prarastų savo efektyvumą, nes jos eigoje kistų kreditorių reikalavimų proporcijos. Dėl šių priežasčių kreditorių reikalavimų tikslinimas, kai jis siejamas ne su bankroto bylos nagrinėjimo eigoje pakitusiomis aplinkybėmis (išaugusiu ar sumažėjusiu kreditoriaus reikalavimu), turėtų būti aiškinamas siaurai ir siejamas su negalėjimu kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo stadijoje išsiaiškinti tam tikrų aplinkybių, turinčių esminę reikšmę kreditoriaus reikalavimo pagrįstumui ir jo dydžiui (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-414/2012).

29. Teismų praktikoje taip pat pažymima, jog tik kilus ginčui dėl konkretaus finansinio reikalavimo tvirtinimo jo pagrįstumo nagrinėjimas pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-66-407/2021).

30. Nagrinėjamu atveju byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad nemokumo administratorė 2019 m. balandžio 10 d. pateikė BUAB „Finiens“ bankroto bylą nagrinėjančiam teismui prašymą patvirtinti BUAB „Finiens“ kreditorių finansinius reikalavimus, tame tarpe ir „Swedbank“, AB finansinį reikalavimą, kurio dydžio nemokumo administratorė neginčijo (11 t., b. l. 45–50). Iš byloje esančių duomenų (kredito sutarties, hipotekos lakštų, įkeitimo lakštų, vykdomųjų įrašų) teismas turėjo pagrindą spręsti, kad kreditorė „Swedbank“, AB turi reikalavimo teisę į BUAB „Finiens“. Be to, teismas, įvertinęs kreditorės UAB „8 Stebuklas“ pateiktus duomenis (reikalavimo perleidimo sutartį, reikalavimo ir dokumentų perdavimo–priėmimo aktą), taip pat turėjo pagrindą spręsti, kad kreditorė UAB „8 Stebuklas“, perėmusi visas reikalavimo teises, turėjo reikalavimo teisę į BUAB „Finiens“. Tačiau tiek Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 11 d. nutartimi, kuria, be kita ko, patvirtintas kreditorės „Swedbank“, AB finansinis reikalavimas (12 t., b. l. 188–191), tiek Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartimi, kuria į kreditorių sąrašą įtraukta kreditorė UAB „8 Stebuklas“, perėmusi reikalavimo teises iš „Swedbank“, AB (58 t., b. l. 5–8), nebuvo nagrinėtas ginčas iš esmės. Ginčas dėl kreditorės UAB „8 Stebuklas“ finansinio reikalavimo apimties pagrįstumo ir teisėtumo kilo tik pareiškėjai UAB „Globersa“ pateikus prašymą dėl kreditorės UAB „8 Stebuklas“ finansinio reikalavimo sumažinimo, todėl toks finansinio reikalavimo nagrinėjimas pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės.

31. Taigi, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į kreditorių finansinių reikalavimų tikslinimo instituto specifiką, tai yra į tai, kad teisė tikslinti kreditoriaus reikalavimą ar šio atsisakyti reiškia, jog, įsiteisėjus nutarčiai, kuria patvirtintas kreditoriaus finansinis reikalavimas, nėra imperatyvaus draudimo šį reikalavimą keisti, taip pat įvertinusi aplinkybes, kad tiek tvirtinant „Swedbank“, AB, tiek pakeičiant ją UAB „8 Stebuklas“ buvo spręsti atitinkamai finansinio reikalavimo patvirtinimo ir kreditoriaus pasikeitimo bankroto procese klausimai, iš esmės nenagrinėjant ginčo dėl finansinio reikalavimo dydžio pagrįstumo, sprendžia, kad būtent nagrinėjamoje byloje (kreditorės finansinio reikalavimo tikslinimo metu) vyko bylos nagrinėjimas iš esmės ir tai nėra teismo sprendimo (nutarties), turinčio res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galią, peržiūrėjimas, o iš esmės naujo ginčo nagrinėjimas. Todėl pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas tarp šalių kilusi ginčą dėl finansinio reikalavimo dydžio, pagrįstai vadovavosi aktualiais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, pateiktais išaiškinimais. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-66-407/2021).

32. Be to, teismų praktikoje taip pat pažymima, kad nepaisant to, kad kreditorės finansinis reikalavimas susiformavo ir buvo patvirtintas galiojant kasacinio teismo išaiškinimams, jog mokėjimo palūkanos gali būti skaičiuojamos ir po sutarties nutraukimo kartu su kompensacinėmis palūkanomis (netesybomis), tačiau tol, kol ginčas dėl skolos nėra išspręstas iš esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nagrinėjamu atveju – teismo nutartimi dėl kreditorės finansinio reikalavimo patikslinimo) ir nėra priimtas sprendimas dėl įmonės pabaigos, kreditorė negali turėti teisėtų lūkesčių patenkinti savo finansinį reikalavimą remdamasi nebegaliojančia teismo praktika, kuria buvo vadovaujamasi neteisingai taikant ir aiškinant įstatymo nuostatas (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-66-407/2021).

33. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas, spręsdamas kreditorės UAB „8 Stebuklas“ finansinio reikalavimo tikslinimo klausimą, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, todėl apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės iš naujo nagrinėti finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimo bei remtis kasacinio teismo išaiškinimais, kurių nebuvo finansinio reikalavimo tvirtinimo metu, atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl sumažinto finansinio reikalavimo dydžio pagrįstumo

34. Lietuvos Aukščiausiojo Teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformulavo teisės aiškinimo taisyklę, kad nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.

35. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas finansinio reikalavimo dydžio pagrįstumą formuojamos teismų praktikos kontekste, sprendė, kad kreditorė nuo 2016 m. vasario 19 d. (Kredito sutarties nutraukimo momento) UAB „Finiens“ atžvilgiu galėjo nuo negrąžinto kredito sumos skaičiuoti tik 6 procentų dydžio procesines palūkanas. Be to, teismo vertinimu, sutarties nutraukimo atveju, sprendžiant dėl civilinės atsakomybės taikymo, toks palūkanų skaičiavimas, kai yra didinama skolos suma, skaičiuojant palūkanas nuo palūkanų, neatitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo reikalavimų.

36. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, atskirajame skunde nurodė, kad teismas, spręsdamas kreditorės finansinio reikalavimo pagrįstumo klausimą, neįvertino, jog finansinį reikalavimą palūkanų dalyje, be kita ko, sudaro ir negautų mokėjimo (pelno) palūkanų – negautų pajamų, atlyginimas, kuris atitinka Kredito sutartyje nustatytą mokėjimo palūkanų dydį, o pagal kasacinio teismo civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 pateiktą išaiškinimą ši prievolė skolininkui išlieka ir po sutarties nutraukimo iki visiško paskolos sumos grąžinimo, šiuo atveju iki nutarties, kuria iškelta BUAB „Finiens“ bankroto byla, įsiteisėjimo. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog „Swedbank“, AB nuo 2016 m. vasario 19 d. BUAB „Finiens“ atžvilgiu galėjo nuo negrąžinto kredito sumos skaičiuoti tik 6 proc. dydžio procesines palūkanas. Teisėjų kolegija su šiais apeliantės argumentais nesutinka.

37. Pirma, pareiškėja, atsižvelgdama į ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto nuostatas, pateikė palūkanų apskaičiavimą, nurodydama, kad iš viso 6 proc. procesinių palūkanų nuo 1 810 994,43 Eur sumos per dieną gaunasi 297,00 Eur, todėl nuo vykdomųjų įrašų atlikimo dienos (2016 m. balandžio 19 d.) iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos (2018 m. lapkričio 7 d.) galėjo būti apskaičiuota 277 101,00 Eur (297,00 Eur/d. x 933 d.) procesinių palūkanų suma. Apeliantė iš esmės neginčijo atliktų apskaičiavimų pagrįstumo ir teisingumo, tačiau, jos įsitikinimu, turėjo būti skaičiuojamos ne tik teismo įvardintos 6 procentų dydžio procesinės palūkanos, bet ir negautos pajamos (mokėjimo (pelno) palūkanos), kurios atitinka Kredito sutartyje nustatytą mokėjimo palūkanų dydį. Nors apeliantė teisingai pacitavo kasacinio teismo praktiką, tačiau jos nurodyti deklaratyvaus pobūdžio teiginiai savaime nepaneigia pirmosios instancijos teismo skundžiamojoje nutartyje padarytų išvadų teisingumo bei neįrodo, kad procesinių (kompensacinių) palūkanų dydis nustatytas nukrypstant nuo kasacinio teismo suformuotos teisės aiškinimo taisyklės, kad reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatyta 277 101,00 Eur procesinių palūkanų, kurios atlieka ir kompensacinę funkciją, suma yra proporcinga, pakankama ir atitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnis).

38. Antra, atsižvelgiant į formuojamą kasacinio teismų praktiką (žr. šios nutarties 34 punktą), pirmosios instancijos teismas, nustatydamas procesinių (kompensacinių) palūkanų dydį, pagrįstai neskaičiavo negautų pelno (mokėjimo) palūkanų po Kredito sutarties nutraukimo dienos. Minėta (žr. šios nutarties 34 punktą), kad reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų. Tačiau apeliantas nepateikė duomenų, kurių pagrindu teisėjų kolegija galėtų spręsti, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo aptartos kasacinio teismo suformuotos teisės aiškinimo taisyklės.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

39. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas aukščiau nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, priėmė pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

40. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022, 29 punktas).

41. Atmetus atskirąjį skundą, apeliantė neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 ir 302 straipsniai).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Marius BajorasDalia KačinskienėŽilvinas Terebeiza