Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Mikonienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“, atstovaujamos nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Lideres“, prašymą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „FINIENS“ bankroto byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartimi iškėlė uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „FINIENS“ bankroto bylą. Nutartis įsiteisėjo 2018 m. lapkričio 7 d.; Vilniaus apygardos teismas 2021 m. vasario 18 d. nutartimi pripažino UAB „FINIENS“ likviduojama dėl bankroto.

Teismo nustatytos aplinkybės ir išvados.

13. Nagrinėjamu atveju BUAB „FINIENS“ nemokumo administratorė UAB „Reniva“ teismo prašo patvirtinti pareiškėjos (kreditorės) BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 988 605,60 Eur dydžio finansinį reikalavimą, kurį sudaro: 1) 434 430,02 Eur skola ir nuo šios sumos priskaičiuotomis 332 547,25 Eur palūkanos; 2) 139 017,60 Eur skola ir nuo šios sumos priskaičiuotos 82 610,73 Eur palūkanos.

15. BUAB „FINIENS“ bankroto byla buvo iškelta 2018 m. rugsėjo 10 d. (nutartis įsiteisėjo 2018 m. lapkričio 7 d.) ir įmonės kreditorių sąrašas pirmą kartą patvirtintas 2019 m. balandžio 15 d. nutartimi, todėl nagrinėjant pareiškėjos UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašymą dėl pareiškėjos finansinio reikalavimo patvirtinimo, teismas vadovaujasi ĮBĮ nuostatomis.

Dėl 766 977,27 Eur pareiškėjos kreditorinio reikalavimo dalies (ne)pagrįstumo

Motyvuojamoji dalis

16. Byloje nustatyta, kad UAB „FINIENS“ ir UAB „LNTV“ 2010 m. spalio 20 d. sudarė negyvenamųjų patalpų ir kiemo statinių dalies pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 5627-7, pagal kurią UAB „FINIENS“ įsigijo negyvenamąsias patalpas ir dalį kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), už 1 500 000 Lt (apytiksliai 434 430,03 Eur) sumą, kuri turėjo būti sumokama pardavėjai iki 2011 m. liepos 13 d.; UAB „FINIENS“ 2011 m. kovo 15 d. su UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ sudarė preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią pareiškėja įsipareigojo nupirkti nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). UAB „FINIENS“ ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ susitarė, jog 1 500 000 Lt suma padengiama pareiškėjos išduodamu vekseliu UAB „LNTV“. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja 2011 m. kovo 15 d. išdavė vekselį UAB „LNTV“.

17. Iš byloje esančio 2011 m. kovo 15 d. vekselio originalo nustatyta, kad tai yra paprastasis neprotestuotinas vekselis 39 800 000 Lt (apytiksliai 11 526 876,74 Eur) sumai. Ant vekselio originalo yra padaryti prierašai ranka lietuvių bei rusų kalbomis: 2013 m. spalio 13 d. indosamentas, kuriuo UAB „LNTV“, kaip vekselio gavėja, perleido visas iš vekselio kylančias teises bei pareigas Rusijos Federacijos bendrovei OOO „PROENERGO“, taip pat 2015 m. gegužės 5 d. indosamentas, kuriuo pastaroji Rusijos Federacijos bendrovė visas iš vekselio kylančias teises ir pareigas perleido Bulgarijos Respublikos bendrovei „BETELGEUSE“ EOOD. Nagrinėjamoje byloje taip pat pateiktas Vilniaus miesto 3-ojo notarų biuro notaro Augusto Rasimavičiaus 2020 m. gruodžio 31 d. išduotas vykdomasis raštas, kuriame nurodyta iš skolininkės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ išieškoti 11 532 960,67 Eur sumą ir 6 procentų dydžio metines palūkanas vekselio turėtojos Bulgarijos Respublikos bendrovės „BETELGEUSE“ EOOD naudai. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad vykdomasis raštas buvo pateiktas vykdyti antstoliui Andriui Bubliui (vykdomosios bylos Nr. 0042/20/01865), tačiau UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ iškėlus bankroto bylą, antstolis 2021 m. rugsėjo 13 d. patvarkymu Nr. S-21-42-111 užbaigė vykdomąją bylą ir vykdomąjį dokumentą persiuntė bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Perduodamas vykdomąjį dokumentą teismui antstolis nurodė, kad neišieškotas skolos likutis su palūkanomis UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto bylos iškėlimo dieną (2021 m. gegužės 21 d.) sudaro 11 798 942,08 Eur.

18. Nagrinėjamu atveju pareiškėja, grįsdama savo kreditorinį reikalavimą 766 977,27 Eur apimtyje, nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-1394-803/2022 ir Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. e2-766-933/2022 konstatuota, jog vekseliai (tame tarpe ir nagrinėjamai bylai aktualus 2011 m. kovo 15 d. vekselis) buvo naudojami ne kaip skolos užtikrinimo priemonė, o kaip atsiskaitymo už įsigytus nekilnojamuosius daiktus priemonė. Anot pareiškėjos, iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad žyma apie įsiskolinimą pagal pirkimo-pardavimo yra panaikinta, taigi pareiškėja 2011 m. kovo 15 d. vekselio pagrindu padengė UAB „FINIENS“ skolą, pagal notarinę 2010 m. spalio 20 d. pirkimo-pardavimo sutartį, taip pat nurodytose bylose konstatuota, kad turto pardavėja UAB „LNTV“ priėmė tokį prievolės įvykdymo būdą, t. y. kai prievolę už skolininką įvykdo trečiasis asmuo.

19. Teismas, susipažinęs tiek su Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1394-803/2022, tiek Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-766-933/2022, kritiškai vertina pareiškėjos argumentus dėl minėtose civilinėse nutartyse nustatytų aplinkybių prejudicialumo sprendžiant pareiškėjos finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimą. Pažymėtina, kad nurodytose civilinėse bylose iš esmės konstatuota tik tai, kad UAB „LNTV“ priėmė išduotą 2011 m. kovo 15 d. vekselį kaip atsiskaitymo priemonę, t. y. turto pardavėjas UAB „LNTV“ priėmė tokį prievolės įvykdymo būdą kaip pirkėjos BUAB „FINIENS“ atsiskaitymą už perkamą nekilnojamąjį turtą, kuomet prievolę už skolininką įvykdo trečiasis asmuo, tačiau joje nebuvo vertintos ir nustatinėjamos nei UAB „FINIENS“ įsipareigojimo UAB „LNTV“, nei už UAB „FINIENS“ prievolę įvykdžiusio (turėjusio įvykdyti) UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ įsipareigojimų apimtys. Tuo tarpu pareiškėjos argumentai dėl to, kad byloje pateiktame VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro išraše matyti, jog žyma apie įsiskolinimą pagal šią sutartį yra panaikinta, taip pat nėra pakankami duomenys spręsti apie minėtų pareiškėjos BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, BUAB „FINIENS“ ir UAB „LNTV“ tarpusavio įsipareigojimų faktinį (ne)įvykdymą. Kaip gerai žinoma, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad Juridinių asmenų registras atlieka ne teises nustatančią funkciją, o teises išviešinančią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

21. Teismas kritiškai vertina anksčiau nurodytus pareiškėjos argumentus, kadangi šiuo atveju byloje nėra ginčo dėl tos faktinės aplinkybės, kad pareiškėja BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ įsipareigojo įvykdyti prievolę už BUAB „FINIENS“ nekilnojamojo turto pardavėjos UAB „LNTV“ naudai. Taigi sprendžiant dėl pareiškėjos finansinio reikalavimo pagrįstumo ir vertinant byloje esančių įrodymų visetą, svarbu nustatyti, ar pareiškėja BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ faktiškai įvykdė įsipareigojimą sumokėti pinigines lėšas UAB „LNTV“.

23. Civilinės teisės prasme vekselis – tai savarankiškas civilinių teisių objektas, piniginis vertybinis popierius (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.97 straipsnio 1 dalis, 1.101 straipsnio 6 dalis). Vekselis, kaip vertybinis popierius, – tai dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui (CK 105 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ĮPVĮ) 2 straipsnio 1 dalis).

24. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad vekselio išrašymas – abstraktus vienašalis sandoris. Dėl šio abstraktaus vienašalio sandorio sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius, kuriame įtvirtinta nauja prievolė dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip savarankiška abstrakti prievolė, iš esmės teisiškai nepriklausoma nuo to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kurio pagrindu ji buvo sukurta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019). Kita vertus, vekselio abstraktumo savybė negali būti suabsoliutinta. Neįmanoma paneigti to, kad yra tam tikras vekselyje įtvirtintos prievolės ir jos atsiradimo pagrindo ryšys, nes kiekviena prievolė, taigi ir įsipareigojimas pagal vekselį, atsiranda tam tikro teisinio santykio (sandorio) pagrindu. Skolininkas pagal vekselį negali atsisakyti įvykdyti prievolę teisėtam vėlesniam vekselio turėtojui arba atsiimti iš jo vekselį. Įsipareigojęs pagal vekselį asmuo privalo įvykdyti vekselyje įtvirtintą prievolę be išlygų teisėtam vekselio turėtojui, o, ją įvykdęs, turi teisę pareikšti ieškinį tam, dėl kurio veiksmų ši prievolė atsirado be pagrindo arba neteko savo pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007).

25. Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad tais atvejais, kai prievolė užtikrinama vekseliu, jo ryšys su pradine prievole pasireiškia tuo, jog sandorio, kurio pagrindu išduotas vekselis, teisinė padėtis (teisėtumas, vykdymo eiga, prisiimtų prievolių pasibaigimas) turi įtakos vekselio teisinei padėčiai. Kreditoriaus reikalavimo teisė tokiu atveju yra apribota, ir iš atsakingų už prievolės įvykdymą asmenų (vieno ar visų) jis gali reikalauti tik tiek, kiek jo iš sandorio kilusi teisė pažeista ir kiek nustatyta įstatyme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59-695/2016). Taigi vekselis, atlikdamas sandorio įvykdymo užtikrinimo funkciją, kaip su pagrindine prievole (sandoriu) susijusi papildoma prievolė, galioja iki tol, kol nėra įvykdyta pagrindinė prievolė. Jei kyla ginčas dėl pagrindinės prievolės įvykdymo ir teismas nustato, kad pagrindinė prievolė įvykdyta (skola grąžinta, mokėjimas atliktas, daiktas perduotas ar kt.), tai ši aplinkybė yra teisinis pagrindas, dėl kurio vekselis, kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė, netenka galios. Paneigiant šį principą, kreditoriui (vekselio turėtojui) būtų sudarytos galimybės išsiieškoti tą pačią pinigų sumą dvigubai, t. y. ir pagal pirminį sandorį, ir pagal vekselį, atliekantį sandorio užtikrinimo funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-220-378/2019).

26. Taigi iš anksčiau pacituotos teismų praktikos matyti, jog vekselio išdavimo pagrindas turėtų būti identifikuojamas arba iš paties vekselio turinio, arba iš kitų atitinkamo sandorio, tapusio vekselio išdavimo pagrindu, sudarymą patvirtinančių duomenų. Nagrinėjamu atveju, 2011 m. kovo 15 d. vekselio kilmė sietina su pareiškėjos BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ įsipareigojimu nekilnojamojo turto pardavėjos UAB „LNTV“ atžvilgiu sumokėti pastarajai turto kainą, kitaip tariant, įvykdyti prievolę už BUAB „FINIENS“. Šiame kontekste, byloje vekselio pagrindu išduotas notaro vykdomasis įrašas ir jo pagrindu antstolio pradėtas išieškojimas iš esmės visai nekilnojamojo turto perleidimo sumai, priešingai nei teigia pareiškėja, labiau patvirtina tą aplinkybę, jog pareiškėja neįvykdė savo prievolės dalies atsiskaityti su turto pardavėja už BUAB „FINIENS“. Pažymėtina, kad išieškojimas iš pareiškėjos taip pat didžiąja dalimi nebuvo rezultatyvus, kadangi, kaip nurodė antstolis patvarkyme dėl vykdomosios bylos užbaigimo, neišieškotas skolos likutis BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto iškėlimo dienai sudarė 10 852 498,74 Eur. Teismo vertinimu, lingvistiškai aiškinant 2013 m. kovo 21 d. papildomo susitarimo sąlygą, jog pareiškėja įgis reikalavimo teisę į BUAB „FINIENS“ „<...> atsiradus UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prievolei mokėti pagal vekselį arba įvykdžius išieškojimą pagal vekselį“, esant iš esmės nerezultatyviam išieškojimui pagal vekselį, reiškia, jog pareiškėjos reikalavimo teisę į BUAB „FINIENS“ nelaikytina atsiradusia. Teismo abejones dėl pareiškėjos reikalavimo į BUAB „FINIENS“ turėjimo papildomai sustiprina aplinkybės, jog įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1394-803/2022 buvo patvirtintas Bulgarijos Respublikos bendrovei „BETELGEUSE“ EOOD kreditorinis reikalavimas į BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, kuris kyla, be kita ko, iš 2011 m. kovo 15 d. vekselio, iš kurio kylančios teisės ir pareigos indosamentų pagrindu buvo perleistos Bulgarijos bendrovei. Taigi šiuo atveju suinteresuotas asmuo UAB „8 stebuklas“ savo procesiniuose dokumentuose visiškai pagrįstai pastebėjo, jog nenustatytinos aplinkybės, kad pareiškėja būtų atsiskaičiusi su trečiaisiais asmenimis už BUAB „FINIENS“. Tuo tarpu nagrinėjamam ginčui aktualaus vekselio turinys, kaip išorinė pareiškėjos įsipareigojimo įvykdymo tretiesiems asmenims forma, pati savaime neleidžia spręsti apie faktinį pareiškėjos atsiskaitymo UAB „LNTV“ naudai atlikimą, vekselyje taip pat nėra įrašų apie piniginių lėšų perdavimą.

27. ĮBĮ 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisme iškėlus įmonės bankroto bylą, bankrutuojančios įmonės kreditoriai turi teisę per teismo nustatytą laikotarpį perduoti bankroto administratoriui savo reikalavimus ir kartu pateikti juos pagrindžiančius dokumentus.

28. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad neįrodyto reikalavimo patvirtinimas neatitiktų bankroto proceso tikslų bei pažeistų kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių, pagrindusių savo reikalavimus ir turinčių teisėtą interesą į savo reikalavimo patenkinimą kuo didesne apimtimi, teisėtus interesus. Teismas tvirtina kreditoriaus reikalavimą tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, kad jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009; 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014).

29. Nagrinėjamu atveju teismas negali daryti vienareikšmiškos išvados apie faktinį pareiškėjos BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ kreditorinio reikalavimo 766 977,27 Eur apimtyje egzistavimą. Pažymėtina, kad teismo abejones, be anksčiau išdėstytų motyvų, papildomai sustiprina ta faktinė aplinkybė, kad BUAB „FINIENS“ bankroto byloje pareiškėjos BUAB „Nekilnojamojo turto valdymo“ buvęs vadovas (direktorius) R. B., pareiškėjos vardu teikė pareiškimą dėl bankroto bylos UAB „FINIENS“ iškėlimo, taip pat 2018 m. gruodžio 19 d. prašymą dėl kreditorinių reikalavimų tvirtinimo bei 2019 m. kovo 12 d. pranešimą dėl papildomų dokumentų pateikimo, tačiau jokių duomenų apie nagrinėjamam ginčui aktualius UAB „FINIENS“ pareiškėjos atžvilgiu įsipareigojimus nebuvo teikiama, ypatingai atsižvelgiant į reikšmingą kreditorinių reikalavimų sumą ir į tai, kad buvęs pareiškėjos direktorius pasirašė kreditoriniam reikalavimui aktualius dokumentus (pavyzdžiui, ant 2011 m. kovo 15 d. vekselio yra buvusio pareiškėjos vadovo R. B. parašas).

Dėl 221 628,33 Eur pareiškėjos kreditorinio reikalavimo dalies (ne)pagrįstumo

30. Pareiškėjos teigimu, pagal 2011 m. kovo 15 d. Preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp pareiškėjos ir UAB „FINIENS“, pareiškėja už UAB „FINIENS“ atsiskaitė su trečiaisiais asmenimis: 480 000 Lt (139 017,60 Eur) suma pagal BUAB „FINIENS“ direktoriaus 2012 m. lapkričio 21 d. prašymą, 2012 m. lapkričio 27 ir 29 d. buvo sumokėta BUAB „Construction ACE“. Pareiškėja šią kreditorinio reikalavimo dalį grindė teikdama mokėjimus BUAB „Construction ACE“ pagrindžiančius pirminius apskaitos dokumentus, t. y.: 1) 2012 m. lapkričio 27 d. BUAB „Construction ACE“ kasos pajamų orderio kvitą Nr. 17 (240 000 Lt sumai); 2) BUAB „Construction ACE“ 2012 m. lapkričio 29 d. kasos pajamų orderio kvitą Nr. 18 (240 000 Lt sumai); 3) BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2012 m. lapkričio 27 d. kasos išlaidų orderį Nr. 47 (240 000 Lt sumai); 4) BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2012 m. lapkričio 29 d. kasos išlaidų orderį Nr. 49 (240 000 Lt sumai), taip pat tarpusavio įsipareigojimų suderinimo aktus, BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ operacijų, atliktų 2012 m. išrašą, 2012 m. lapkričio 21 d. UAB „FINIENS“ direktoriaus prašymą pareiškėjai dėl 480 000 Lt sumokėjimo UAB „Construction ACE“ ir kitais.

31. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. birželio 13 d. nutartyje, kurios išaiškinimai aktualūs ir šiai bylai, nurodė, kad šioje byloje liko neįvertinti kreditorės UAB „Nikosparta“ teiginiai, jog pareiškėja 480 000 Lt (139 017,60 Eur) reikalavimo dalį įrodinėja aplinkybėmis, dėl kurių jau yra priimtas įsiteisėjęs sprendimas, t. y. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2087-852/2017 iš atsakovės priteista suma kartu su teismo priteistomis procesinėmis palūkanomis sudaro 1 716 742,57 Eur.

32. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. kovo 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2087-852/2017 tenkino ieškovės BUAB „Construction ACE“ ieškinį ir priteisė iš atsakovės UAB „Finiens“ 1 477 299,58 Eur skolos ir 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. vasario 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. sausio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-57-241/2018 paliko nepakeistą nurodytą apygardos teismo sprendimą. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-1391-1012/2023 atsisakė atnaujinti procesą, Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. balandžio 20 d. šią nutartį paliko nepakeistą.

33. Nurodytame Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. sprendime nustatyta, kad UAB „Construction ACE“ ir UAB „FINIENS“ 2012 m. lapkričio 7 d. sudarė preliminariąją sutartį dėl patalpų, esančių Klaipėdoje, Smiltelės g. 19, būsimo įgijimo UAB „Construction ACE“ naudai. UAB „Construction ACE“ pagal preliminariąją sutartį atsakovei 2012 m. lapkričio 7 d. pervedė 2 999 820 Lt (868 807,92 Eur), 2012 m. lapkričio 9 d. – 2 101 000 Lt (608 491,66 Eur) avansą, tačiau preliminarioji sutartis buvo nutraukta.

34. Tuo tarpu pareiškėja teismui šioje byloje ne kartą nurodė, kad byloje pateiktas KU „Vilniaus taupomoji kasa“ operacijų, atliktų laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. išrašas patvirtina, jog: UAB „Construction ACE“ 2012 m. lapkričio 7 d. bankiniu pavedimu UAB „FINIENS“ pervedė 2 999 820 Lt sumą; 2012 m. lapkričio 9 d. bankiniu pavedimu UAB „FINIENS“ pervedė 2 101 000 Lt sumą. Pareiškėjos teigimu, KU „Vilniaus taupomoji kasa“ ir UAB „Construction ACE“ sudaryta 2012 m. spalio 31 d. paskolos sutartis Nr. 12-00428, 2012 m. lapkričio 21 d. UAB „FINIENS“ direktoriaus prašymas bei 2014 m. liepos 10 d. tarp UAB „FINIENS“ ir UAB „Construction ACE“ sudarytas susitarimas patvirtina piniginės BUAB „FINIENS“ prievolės prieš UAB „Construction ACE“ egzistavimą, o dengiant šią prievolę 2012 m. lapkričio 27 ir 29 d. grynaisiais pinigais pareiškėja atliko mokėjimus bendrai 480 000 Lt sumai.

35. Teismo vertinimu, šiuo atveju pareiškėjos pateiktas KU „Vilniaus taupomoji kasa“ atliktų bankinių operacijų išrašas ir jame nurodyti UAB „Construction ACE“ 2012 m. lapkričio 7 d. ir 2012 m. lapkričio 9 d. mokėjimai BUAB „FINIENS“ naudai yra Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-2087-852/2017 išanalizuotos aplinkybės, kurių pagrindu buvo patenkintas UAB „Construction ACE“ ieškinys atsakovei UAB „FINIENS“ ir priteista 1 477 299,58 Eur suma. Pažymėtina, jog tuo atveju, jei pareiškėja būtų atlyginusi dalį lėšų, kurias UAB „Construction ACE“ sumokėjo BUAB „FINIENS“, Vilniaus apygardos teismas 2017 m. kovo 9 d. sprendimu nebūtų priteisęs iš UAB „FINIENS“ visų atsakovo iš UAB „Construction ACE“ 2012 m. lapkričio 7 d. ir 9 d. gautų sumų.

36. Kasacinio teismo praktika dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo klausimo pagal jų apibrėžtumo lygį ir įgyvendinimo etapą yra suformuota. Pirma, tai kreditorių reikalavimai, kurių pagrįstumas jau patvirtintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu arba įsigaliojusiu viešojo administravimo subjekto (mokesčių administravimo institucijos, socialinio draudimo institucijos ir kita) administraciniu aktu. Tokiu atveju bankroto bylą nagrinėjančiam teismui perduodamas įsiteisėjęs teismo sprendimas arba įsigaliojęs viešojo administravimo subjekto administracinis aktas ar vykdomasis raštas, kurio pagrindu atliekamas išieškojimas iš skolininko. Antra, tai kreditorių reikalavimai, kurie pareikšti savarankiškose civilinėse bylose, kuriose teismų sprendimai nėra priimti iki skolininkui iškeliant bankroto bylą. Tokiu atveju bankroto bylą nagrinėjančiam teismui perduodama civilinė byla, kurioje skolininkui pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai. Trečia, tai nauji kreditorių reikalavimai, kurie nebuvo pareikšti iki bankroto bylos iškėlimo skolininkui dienos. Tokiu atveju teismui perduodamas kreditoriaus reikalavimas bei jį patvirtinantys dokumentai, o teismas sprendžia, ar reikalavimas yra visiškai ar iš dalies pagrįstas, ir jį visiškai ar iš dalies patvirtina arba atsisako tvirtinti. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-823/2021).

37. Taigi nors JANĮ (anksčiau ir ĮBĮ) įtvirtintas teisinio reguliavimo modelis grindžiamas bylų akumuliavimo principu (lot. vis attractiva concursus), kurio esmė yra ta, kad visų kreditorių reikalavimai yra tvirtinami bankroto bylą nagrinėjančio teismo, ginčas dėl kreditorių reikalavimo pagrįstumo bankroto bylą nagrinėjančiame teisme gali būti nagrinėjamas tik dėl antrosios ir trečiosios grupės kreditorių reikalavimų, t. y. dėl tų kreditorių reikalavimų, kurių pagrįstumas dar nėra patvirtintas įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu. Pakartotinis kreditorių reikalavimų, jau patvirtintų įsiteisėjusiu teismo sprendimu, pagrįstumo tikrinimas bankroto bylą nagrinėjančio teismo nėra ir negali būti atliekamas, nes tai pažeistų įsiteisėjusio teismo sprendimo visuotinio privalomumo principą ir paneigtų ankstesnio įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata galią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-231-1120/2023).

38. Teismo vertinimu, šiuo atveju nustačius, kad pareiškėjos BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pareikštas reikalavimas 221 628,33 Eur (139 017,60 Eur skolos ir 82 610,73 Eur palūkanų) yra išspręstas civilinėje byloje Nr. e2-2087-852/2017, kuomet UAB „Construction ACE“ naudai iš atsakovei UAB „FINIENS“ priteista visa suma, įskaitant ir sumą, kurią pareiškėja įrodinėjo sumokėjusi už UAB „FINIENS“ 2012 m., todėl šioje ginčo dalyje turėtų būti taikomos įsiteisėjusio teismo sprendimo sukeliamos pasekmės, nustatytos CPK 18 straipsnyje, 279 straipsnio 4 dalyje. Tai sudaro pagrindą pareiškėjos reikalavimą 221 628,33 Eur atmesti.

Dėl kreditorės UAB „8 stebuklas“ prašymo atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės

39. Teisme 2023 m. rugsėjo 22 d. gautas suinteresuoto asmens (kreditorės) UAB „8 stebuklas“ prašymas atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Prašyme nurodoma, kad paaiškėjo ginčo teisingam išnagrinėjimui reikšmingos aplinkybės, patvirtinančios akivaizdų dokumentų, kuriais grindžiamas pareiškėjos kreditorinis reikalavimas, fiktyvumą. Nurodo, kad VĮ „Registrų centras“ duomenimis, UAB „FINIENS“ ginčo turtą dar 2011 m. rugpjūčio 31 d. pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė UAB „Emilė“, todėl akivaizdu, jog nuo 2011 m. rugpjūčio 31 d. UAB „FINIENS“ negalėjo nei sudaryti jokių susitarimų dėl preliminariosios sutarties, kurie sudaryti 2012 m. lapkričio 23 d. ir 2013 m. kovo 21 d., nei tretieji asmenys atlikti kokius nors atsiskaitymus. Kreditorės teigimu, tai tik patvirtina, jog į bylą pateikti tarp UAB „FINIENS“ ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ sudaryti sandoriai (pateiktos tik jų kopijos), yra fiktyvūs, nes realiai tokie susitarimai neegzistavo ir net negalėjo egzistuoti. Anot kreditorės, šioms aplinkybėms paaiškėjus po bylos iš esmės išnagrinėjimo, darytina išvada, jog reikalinga išsiaiškinti naujas aplinkybes, neabejotinai turinčias reikšmės bylai bei ištirti naujus įrodymus.

40. Procesinį sprendimą (nutartį) dėl bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo teismas priima tik nustatęs, kad būtina išsiaiškinti naujas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, arba ištirti naujus įrodymus (CPK 256 straipsnis). Tokio būtinumo nenustačius, teismui nekyla pareiga atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės vien dėl tos priežasties, kad to prašo proceso dalyvis (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-865-381/2020). Tais atvejais, kai pirmosios instancijos teismas iki sprendimo priėmimo nenustato poreikio nustatinėti naujas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, arba ištirti naujus įrodymus, prima ir paskelbia sprendimą teismo nustatytu laiku (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-804-330/2020).

41. Nagrinėjamu atveju teismui ištyrus visus iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos byloje pateiktus įrodymus bei teismui išėjus į sprendimų priėmimo kambarį priimti rašytinės nutarties, suinteresuotas asmuo UAB „8 stebuklas“ pateikė teismui prašymą atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės dėl to, kad reikia nustatyti naujas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai ir ištirti, anot suinteresuoto asmens, naujus įrodymus (pateiktus VĮ „Registrų centras“ išrašus). Teismas pastebi, jog, kaip teisingai prašyme nurodė suinteresuotas asmuo, CPK 179 straipsnio 3 dalis įgalina teismą naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Kita vertus, teismas pripažįsta, kad vien suinteresuoto asmens pateiktų viešo registro išrašų pagrindu nėra poreikio nustatinėti naujas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai arba ištirti naujus įrodymus, kadangi byloje pateiktų įrodymų ir duomenų viseto pakako teismui padaryti atitinkamas išvadas dėl įrodinėjimo dalyku esančių aplinkybių (ne)buvimo, tuo tarpu suinteresuoto asmens pateikti duomenys nedaro esminės įtakos bylos išnagrinėjimo rezultatui. Apibendrindamas teismas konstatuoja, kad šiuo atveju nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymo dėl bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo, todėl šis prašymas atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

42. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. birželio 13 d. nutartyje nurodė, kad perdavus bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas apeliacinės instancijos teisme šia nutartimi nesprendžiamas.

43. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

44. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ reikalavimas atmestas, priešingą suinteresuotumą turėję suinteresuoti asmenys turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

45. Bylą pirmą kartą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, suinteresuotas asmuo (kreditorė) UAB „Nikosparta“ pateikė prašymą priteisti 1 548,80 Eur bylinėjimosi išlaidų už atstovavimą, kurias sudaro atsiliepimo į pareiškėjos prašymą dėl kreditorinio reikalavimo rengimas ir atstovavimas teismo posėdyje, vykusiame 2023 m. kovo 31 d.

46. Spręsdamas dėl atlygintinų išlaidų dydžio, apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalimi, Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengto procesinio dokumento pobūdį, turinį. Teismo vertinimu, suinteresuoto asmens UAB „Nikosparta“ prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijos nustatytų dydžių, yra teisėtos, pagrįstos, todėl priteistinos suinteresuoto asmens naudai iš BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto proceso administravimui skirtų lėšų.

47. Nagrinėjamu atveju Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-613-450/2023, kreditorė UAB „Nikosparta“ 2023 m. birželio 6 d. pateikė apeliacinės instancijos teismui prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kuriuo prašė priteisti 605 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto proceso administravimui skirtų lėšų, tačiau teismo vertinimu šių išlaidų priteisti suinteresuotam asmeniui nėra teisinio pagrindo, kadangi Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. birželio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-613-450/2023 panaikino Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 26 d. nutartį, taigi iš esmės tenkino pareiškėjos atskirąjį skundą, todėl nurodytame teisminiame procese nebuvo priimtas suinteresuotam asmeniui UAB „Nikosparta“ palankus procesinis sprendimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais, teismas

nutaria:

Netenkinti kreditorės uždarosios akcinės bedrovės „8 stebuklas“ prašymo atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.

Atmesti pareiškėjos bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“, atstovaujamos nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Lideres“, prašymą patvirtinti 988 605,60 Eur dydžio finansinį reikalavimą bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „FINIENS“ bankroto byloje.

Priteisti iš bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“, juridinio asmens kodas 300145575, administravimui skirtų lėšų 1 548,80 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus ir 80 ct) bylinėjimosi išlaidų suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Nikosparta“, juridinio asmens kodas 124517936, naudai.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.