- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-06-13
- Bylos Nr.
- 2-613-450/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Mikuckienė, Asta Radzevičienė, Irmantas Šulcas
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Irmanto Šulco,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 26 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ finansinį reikalavimą likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „FINIENS“ bankroto byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartimi iškėlė uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „FINIENS“ bankroto bylą. Nutartis įsiteisėjo 2018 m. lapkričio 7 d.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. vasario 18 d. nutartimi pripažino UAB „FINIENS“ likviduojama dėl bankroto (toliau – LUAB).
3. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. balandžio 15 d. nutartimi patvirtino UAB „FINIENS“ pradinį kreditorių sąrašą. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 11 d., 2020 m. sausio 6 d., 2020 m. gegužės 11 d., 2020 m. birželio 12 d., 2020 m. gruodžio 7 d., 2021 m. sausio 29 d., 2021 m. balandžio 20 d., 2021 m. gruodžio 20 d. ir 2022 m. sausio 24 d., 2022 m. birželio 21 d., 2022 m. rugsėjo 29 d., 2022 m. lapkričio 21 d., 2022 m. sausio 2 d., 2023 m. balandžio 17 d. nutartimis LUAB „FINIENS“ kreditorių sąrašas buvo tikslinamas.
Šalies argumentai
4. 2022 m. lapkričio 4 d. pareiškėja bankrutuojanti UAB (toliau – BUAB) „Nekilnojamojo turto valdymas“ (toliau – ir pareiškėja) pateikė prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo bei 988 605,60 Eur finansinio reikalavimo patvirtinimo LUAB „FINIENS“ bankroto byloje.
Žemesnės instancijos teismas
5. Prašymas grindžiamas tuo, kad pareiškėja nustatytu terminu finansinio reikalavimo įmonės bankroto byloje nepareiškė dėl svarbių priežasčių. Paaiškino, kad pareiškėja taip pat yra bankrutuojanti įmonė, kurios nemokumo administratoriui informacija apie pareiškėjos ir BUAB „FINIENS“ tarpusavio sandorius tapo žinoma tik susipažinus su Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1394-803/2022 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-766-933/2022 dėl EOOD „Betelgeuse“ finansinio reikalavimo pareiškėjos bankroto byloje patvirtinimo. Iki tol jokios informacijos apie LUAB „FINIENS“ bankroto bylą bei galimybę joje reikšti finansinį reikalavimą pareiškėjos nemokumo administratorė neturėjo. Pareiškėjos atstovas, gavęs informaciją apie sandorius su LUAB „FINIENS“, ėmėsi aktyvių veiksmų papildomai informacijai surinkti bei nedelsdamas pateikė dokumentais pagrįstą prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo. Pareiškėjos finansinis reikalavimas kyla iš 2011 m. kovo 15 d. preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties (toliau – preliminarioji sutartis), taigi yra atsiradęs iki LUAB „FINIENS“ bankroto bylos iškėlimo. Mano, kad šiuo atveju įvertinus aplinkybes, kada buvo sužinota apie pareiškėjos ir LUAB „FINIENS“ tarpusavio santykius, aktyvius pareiškėjos veiksmus visai reikalingai informacijai surinkti ir finansiniam reikalavimui pagrįsti, egzistuoja pagrindas atnaujinti pareiškėjai terminą finansiniam reikalavimui pareikšti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. balandžio 26 d. nutartimi atmetė pareiškėjos BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašymą atnaujinti terminą finansinio reikalavimo patvirtinimui ir atsisakė tvirtinti pareiškėjos 988 605,60 Eur dydžio finansinį reikalavimą LUAB „FINIENS“ bankroto byloje, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
7. Teismas nusprendė, kad kadangi LUAB „FINIENS“ bankroto byla buvo iškelta 2018 m. rugsėjo 10 d. (nutartis įsiteisėjo 2018 m. lapkričio 7 d.) ir įmonės kreditorių sąrašas pirmą kartą patvirtintas 2019 m. balandžio 15 d. nutartimi, todėl nagrinėjamu atveju, sprendžiant prašymą dėl pareiškėjos finansinio reikalavimo patvirtinimo LUAB „FINIENS“ bankroto byloje, taikomos tuo metu galiojusios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nuostatos, o kreditoriai finansinius reikalavimus privalėjo pareikšti ne vėliau kaip iki 2018 m. gruodžio 27 d.
8. Teismas konstatavo, kad byloje esantys duomenys rodo, jog pareiškėjos prašymas dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo teismui pateiktas tik 2022 m. lapkričio 4 d., taigi, beveik 4 metus praleidus nustatytą terminą. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, vadovaujantis formuojama teismų praktika, remiantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais sprendė, jog, šiuo konkrečiu atveju, nėra jokių svarbių ir objektyvių priežasčių praleisto termino atnaujinimui.
9. Vertindamas termino praleidimo priežasčių svarbą, teismas pažymėjo, kad pačiai pareiškėjai BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto byla iškelta tik 2021 m. gegužės 21 d. nutartimi (nutartis įsiteisėjo 2021 m. rugsėjo 2 d.), be to, pati pareiškėja inicijavo LUAB „FINIENS“ bankroto bylą pagal jos pačios 2017 m. gruodžio 27 d. pareiškimą. Teismo vertinimu, nėra pagrindo pritarti pareiškėjos argumentams, kad jai apie tarpusavio sandorius tapo žinoma tik 2022 metais. Atsakovės bankroto bylos duomenys rodo, kad pareiškėja žinojo apie LUAB „FINIENS“ nemokumą, bankroto bylos iškėlimą, todėl turėjo pareigą visus finansinius reikalavimus bankroto byloje pareikšti laiku. Teismo vertinimu, vien tai, jog pareiškėja 2021 metais tapo nemoki ir šiuo metu yra atstovaujama nemokumo administratorės nesudaro pagrindo termino atnaujinimui.
Šalies argumentai
10. Teismas papildomai pažymėjo, kad BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2018 m. gruodžio 19 d. pateikė LUAB „FINIENS“ nemokumo administratorei prašymą dėl 11 610 077,04 Eur dydžio finansinio reikalavimo patvirtinimo. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartimi BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašymas dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo netenkintas, neįrodžius prašomo patvirtini finansinio reikalavimo pagrįstumo. Šis prašymas nebuvo grindžiamas LUAB „FINIENS“ prievolių pagal preliminariąją sutartį nevykdymu. Taigi BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ per įstatyme nustatytą terminą įgyvendino teisę pareikšti LUAB „FINIENS“ finansinius reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
11. Vertindamas pareiškėjos finansinio reikalavimo pagrįstumą teismas pažymėjo, kad byloje nėra pateikti dokumentų, kuriais pareiškėja grindžia savo finansinį reikalavimą, originalai ir teismo posėdžio metu šalys patvirtino, jog tokių dokumentų originalų neturi. Nurodė, kad pareiškimą dėl LUAB „FINIENS“ bankroto bylos iškėlimo pateikė teismui BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ vardu buvęs jos vadovas R. B., taip pat jis 2018 m. gruodžio 19 d. pareiškė prašymą dėl finansinių reikalavimų patvirtinimo bei 2019 m. kovo 12 d. pranešimą dėl papildomų dokumentų pateikimo, kuriuo teikė papildomus įrodymus apie atsakovės skolas. Nei prašyme, nei paaiškinimuose, nei tarp jų prieduose pateiktų dokumentų nebuvo duomenų apie preliminariąją sutartį, LUAB „FINIENS“ įsipareigojimus grąžinti 434 430,02 Eur ir mokėti 10 procentų dydžio palūkanas. Dėl to, teismo vertinimu, nėra pagrindo pasitikėti tokiuose dokumentuose nurodytais duomenimis ir juose nurodyta sudarymo data (nesant kitų objektyvių duomenų), kadangi tokių dokumentų kopijos bei paaiškinimai atsirado tik 2022 m. rugpjūčio mėn.
12. Teismo vertinimu, net jei ir pasitvirtintų faktinės aplinkybės apie tam tikrų piniginių lėšų pervedimą tarp nurodytų asmenų (tarp kurių buvo įvairaus pobūdžio susitarimai), tai savaime nepatvirtina bei nepaneigia šiai bylai esminių bylos aplinkybių, t. y nesudaro pagrindo išvadai apie LUAB „FINIENS“ įsiskolinimą pareiškėjai BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“.
13. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos nurodomoje Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 31 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-1394-803/2022 bei Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 31 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-766-933/2022 nenustatytos aplinkybės dėl preliminariosios sutarties sudarymo ir jos pagrindu atliktų mokėjimų. Minėtoje byloje teismas tik pažymėjo, kad BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2011 m. kovo 15 d. neprotestuotinu paprastuoju vekseliu galėjo atsiskaityti su UAB „LNTV“ pagal 2010 m. spalio 20 d. negyvenamųjų patalpų ir kiemo statinių dalies pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą su LUAB „FINIENS“. Pareiškėjos nurodomuose teismų procesiniuose sprendimuose nevertintos ir nenustatytos aplinkybės, jog pareiškėja būtų atsiskaičiusi su trečiaisiais asmenimis už LUAB „FINIENS“.
14. Teismas, įvertinęs tai, kad nėra pateikta neginčijamų objektyvių įrodymų apie pareiškėjos finansinio reikalavimo atsiradimo tikrumą (pateikti tik buvusių vadovų paaiškinimai bei dokumentų kopijos, tačiau nepateikti kiti su skolos atsiradimu susiję duomenys), pareiškėjos prašymą atmetė. Teismo vertinimu, nepaneigta kitų LUAB „FINIENS“ kreditorių nurodoma aplinkybė, kad preliminarioji sutartis ir susitarimas galėjo būti sudaryti atgaline data, taip siekiant įgyti pranašumą kitų LUAB „FINIENS“ kreditorių atžvilgiu bankroto byloje.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
15. Pareiškėja BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 26 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti pareiškėjai BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ terminą finansiniam reikalavimui pareikšti ir įtraukti pareiškėją BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ į LUAB „FINIENS“ kreditorių sąrašą su 988 605,60 Eur finansiniu reikalavimu. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Teismas klausimą dėl termino finansiniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo išnagrinėjo formaliai ir neteisingai, neįsigilindamas į visas šio klausimo išsprendimui reikšmingas faktines aplinkybes bei nevertindamas sąlygų, kurioms esant turėjo būti pradedama skaičiuoti termino finansiniam reikalavimui pareikšti pradžia.
15.2. Atsakovės prievolės pareiškėjai grąžinti 1 500 000 Lt su 10 procentų metinėmis palūkanomis terminas buvo apibrėžtas įvykiu, t. y. atsiradus BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prievolei mokėti pagal 2011 m. kovo 15 d. vekselį arba įvykdžius išieškojimą pagal vekselį. Vadinasi, norint nustatyti prievolės atsiradimo momentą, o tuo pačiu ir momentą nuo kurio skaičiuojama termino finansiniam reikalavimui patvirtinti pradžia, teismas privalėjo nustatyti vekselio apmokėjimo datą arba įvykdyto išieškojimo pagal šį vekselį datą. Aplinkybės, susijusios su pareiškėjos UAB „LNTV“ išduotu vekseliu buvo analizuotos Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-1394-803/2022 ir Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. e2-766-933/2022, kuriose buvo sprendžiamas Bulgarijos įmonės EOOD „Betelgeuse“ prašymas patvirtinti finansinį reikalavimą BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto byloje.
15.3. Anksčiausias terminas, kuomet gali būti pradedamas skaičiuoti terminas finansiniam reikalavimui pareikšti, yra išieškojimo pagal vekselį pradžia – 2020 m. gruodžio 31 d., tačiau ne Vilniaus apygardos teismo nutarties dėl bankroto bylos LUAB „FINIENS” iškėlimo įsiteisėjimo momentas (2018 m. lapkričio 7 d.), kaip skundžiamoje nutartyje nurodė teismas.
15.4. LUAB „FINIENS“ iškėlus bankroto bylą 2018 m. lapkričio 7 d., pareiškėja neturėjo teisės reikalauti grąžinti 1 500 000 Lt sumą su 10 procentų metinėmis palūkanomis, nes pareiškėjos prievolė mokėti pagal vekselį nebuvo atsiradusi, o išieškojimas pagal vekselį nevykdytas. Dėl šios priežasties pareiškėjos 2018 m. gruodžio 19 d. pateiktas prašymas LUAB „FINIENS“ nemokumo administratorei dėl 11 610 077,04 Eur dydžio finansinio reikalavimo patvirtinimo nebuvo grindžiamas LUAB „FINIENS“ prievolių pagal preliminariąją sutartį nevykdymu.
15.5. Jeigu pareiškėjos finansinis reikalavimas šioje dalyje dėl 1 500 000 Lt (434 430,02 Eur) sumos netvirtinamas (terminas neatnaujinamas), toks teismo sprendimas suponuotų sąžiningumo ir teisingumo principams prieštaraujančią situaciją, kai LUAB „FINIENS“ būtų neatlygintinai įsigijusi nekilnojamąjį turtą, nurodytą 2010 m. spalio 20 d. negyvenamųjų patalpų ir kiemo statinių dalies pirkimo–pardavimo sutartyje Nr. 5627-7.
15.6. Dokumento kopijos įrodomosios reikšmės nustatymas priskirtas teismo diskrecijai, jis įgyvendinamas teismui įvertinus, ar, be kopijos, yra kitų dokumento sudarymą ir turinį patvirtinančių pakankamų įrodymų. Byloje yra pateikti tiek tiesioginiai, tiek ir netiesioginiai įrodymai, patvirtinantys 2011 m. kovo 15 d. preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą ir iš jos kylančius įsipareigojimus.
15.7. Negalėdama pati pateikti dokumentų originalų, pareiškėja teikė prašymus dėl įrodymų išreikalavimo, t. y. aktyviai siekė surinkti byloje reikšmingus duomenis, tačiau teismas tokius pareiškėjos prašymus atmetė.
15.8. Įsiteisėjusiomis teismų nutartimis konstatuota, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.50 bei 6.39 straipsnių nuostatomis, bei tuo, jog UAB „LNTV“ priėmė išduotą 2011 m. kovo 15 d. vekselį, kaip atsiskaitymo priemonę, sandoriai dėl nekilnojamojo turto perleidimo įvyko, laikoma, kad UAB „LNTV“ priėmė tokį prievolės įvykdymo būdą, t. y. kai prievolę už skolininkę (LUAB „FINIENS“) įvykdė pareiškėja.
Atsiliepimas
15.9. LUAB „FINIENS“ nemokumo administratorė atsiliepime pažymėjo, kad neturi ir jai nebuvo pateikti nei apskaitos dokumentai, nei kiti duomenys, paneigiantys LUAB „FINIENS“ skolos pareiškėjai faktą ir pagrindžiantys, jog, nutraukus preliminariąją sutartį, LUAB „FINIENS“ pareiškėjai grąžino 1 500 000 Lt (434 430,02 Eur).
15.10. Pareiškėja pateikė ir kitus įrodymus dėl mokėjimų trečiajam asmeniui BUAB „CONSTRUCTION ACE“ atlikimo, kurie nėra nuginčyti. Taigi pareiškėjos prašymas dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo, dalyje dėl 480 000 Lt (139 017,60 Eur) sumos yra grindžiamas tiek tiesioginiais įrodymais – pirminiais apskaitos dokumentais, tiek ir kitais netiesioginiais įrodymais.
16. Kreditorė UAB „8 stebuklas“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
16.1. Apeliantės reikalavimo teisės pagal minėtus sandorius atsirado iki LUAB „FINIENS“ bankroto bylos iškėlimo, todėl apeliantė finansinį reikalavimą LUAB „FINIENS“ turėjo pareikšti iki 2018 m. gruodžio 27 d.
16.2. LUAB „FINIENS“ bankroto bylą inicijavo būtent apeliantė, todėl pagrįstai skundžiamoje nutartyje nustatyta, kad apeliantė nuo pat pradžių aktyviai dalyvavo LUAB „FINIENS“ bankroto procese. Dar daugiau, apeliantė 2018 m. gruodžio 19 d. pateikė LUAB „FINIENS“ nemokumo administratorei prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo, kuris nebuvo grindžiamas LUAB „FINIENS“ prievolių pagal preliminariąją sutartį nevykdymu.
16.3. Tai, kad apeliantės nemokumo administratorė neturėjo informacijos apie LUAB „FINIENS“ bankroto bylą bei galimybės joje reikšti finansinį reikalavimą, tik patvirtina, jog tokia reikalavimo teisė išvis neegzistavo ir yra grindžiama fiktyviais, pirminiais dokumentais nepagrįstais, įrodymais, piktnaudžiaujant bankroto procesu bei dirbtinai siekiant daryti įtaką bankroto procesui.
16.4. Teismas apeliantei buvo sudaręs pakankamai laiko pareikšto finansinio reikalavimo pagrindimui, t. y. įrodymų pateikimui. Pirmosios instancijos teismas buvo aktyvus, tačiau viso proceso metu apeliantė reiškė akivaizdžiai nepagrįstus procesinius prašymus. Teismo nustatytu terminu, kuris buvo pratęstas, jokių įrodymų nepateikė, be to, buvo reiškiami ir pakartotiniai prašymai, dėl kurių pagrįstumo pirmosios instancijos teismas jau buvo pasisakęs. Todėl akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2023 m. balandžio 19 d. teismo posėdyje netenkino atskirajame skunde nurodomų procesinių prašymų, juo labiau kad toks apeliantės elgesys sietinas su piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis ir proceso vilkinimu, o ne teisėtų savo interesų gynimu.
Šalies argumentai
16.5. Apeliantės pateikti R. B. ir V. K. paaiškinimai bei prie jų pridėtų dokumentų kopijos neįrodo ir negali įrodyti apeliantės reikalavimo teisės į LUAB „FINIENS“, tai pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas. Tai, kad apeliantė reiškia reikalavimą fiktyvių sandorių pagrindu patvirtina ir tai, jog ji, dar 2019 m. gruodžio 12 d. teiktame prašyme dėl finansinių reikalavimų LUAB „FINIENS“ bankroto byloje patvirtinimo, reikalavimų pagal preliminariąją sutartį bei susitarimą nebuvo pareiškusi. Akivaizdu, kad realiai egzistuojant šalių sudarytiems sandoriams – preliminariajai sutarčiai ir susitarimui, jau 2019 m. gruodžio 12 d. jų pagrindu būtų pareikštas prašymas dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo.
Atsiliepimas
17. Kreditorė UAB „Nikosparta“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
17.1. Pareiškėjos keliamas klausimas dėl įvykiu apibrėžtos prievolės yra nesusijęs su finansinio reikalavimo dalimi dėl 480 000 Lt (139 017,60 Eur) mokėjimo, kuriam įvykdyti tariamai 2013 m. kovo 21 d. sudarytame susitarime nustatytas terminas – iki 2019 m. gruodžio 31 d. Taigi pareiškėjos tariamo reikalavimo dėl 480 000 Lt mokėjimo terminas suėjo 2018 m. lapkričio 7 d. Todėl pareiškėjai, siekiant realizuoti šį tariamai 2013 m. kovo 21 d. sudarytame susitarime nurodytą reikalavimą, jis turėjo būti nurodytas teismui ir nemokumo administratorei iki 2018 m. gruodžio 27 d. Atitinkamai, su tokiu pareiškimu byloje galėjo bei turėjo būti atskleistas tariamas atsakovės įsipareigojimas ir dėl 1 500 000 Lt.
17.2. Pareiškėja žinojo apie atsakovės nemokumą, bankroto bylos atsakovei iškėlimą, todėl turėjo pareigą visus finansinius reikalavimus atsakovės bankroto byloje pareikšti laiku. Kadangi atsakovės bankroto bylos iškėlimo metu pareiškėjai vadovavo tas pats asmuo, kuris pareiškėjos vardu pasirašinėjo dokumentus ir sutartis 2010–2015 metų laikotarpiu, pareiškėja neturi teisės ir teisinio pagrindo termino praleidimo pagrįstumą argumentuoti atstovo pasikeitimu. Tuo atveju, jeigu pareiškėjos bankroto administratorė pasitiki R. B. pateiktais duomenimis, administratorė turėtų kelti klausimą dėl buvusio įmonės vadovo neveikimo ir civilinės atsakomybės už netinkamą pareiškėjos teisių gynimą taikymo.
17.3. Byloje nustatyta, kad pareiškėja neturi nei vieno originalaus dokumento, kuriais įrodinėja finansinį reikalavimą, pareiškėja nenurodė, kur yra tokie dokumentai. Byloje nustatyta, kad nei vienas iš dokumentų nebuvo pateikti anksčiau, kai pareiškėja inicijavo atsakovės bankroto bylą bei 2018 metais teikiant finansinius reikalavimus. Šių dokumentų kopijos atsirado tik 2022 metais, kai jas pateikė buvę pareiškėjos ir atsakovės vadovai. Kopijos, nesant dokumentų originalų ir duomenų apie jų buvimo vietą, nėra įrodymai.
17.4. Kai dokumento originalas neišlikęs, jo kopija teismo gali būti pripažįstama įrodymu, atsižvelgiant į tai, kaip šioje kopijoje esantys duomenys dera ir ar neprieštarauja kitoms bylos aplinkybėms bei kitiems įrodymams, ar kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai nepaneigia kopijoje išdėstytų duomenų. Jei teismas pripažįsta dokumento kopiją tinkamu įrodymu, jis yra vertinamas kartu su kitais bylos duomenimis ir juose esančiomis faktinėmis aplinkybėmis.
17.5. Pareiškėja neįrodė svarbių priežasčių, dėl kurių nuo 2022 m. rugpjūčio 16 d. nesiėmė veiksmų gauti dokumentų originalus. Pareiškėjai nebuvo apribotos galimybės susipažinti su teisėsaugos institucijų paimtais pareiškėjos dokumentais. Pareiškėja buvo pasyvi ir į teisėsaugos institucijas kreipėsi tik po to, kai teismas nenustatė teisinio pagrindo rinkti įrodymus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 199 straipsnio pagrindu. Nepaisant to, teismas byloje suteikė pareiškėjos atstovams papildomą terminą dokumentams gauti, tačiau pareiškėja nesugebėjo arba neturėjo tikslo pasinaudoti suteikta galimybe.
Šalies argumentai
17.6. Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad reikalavimo teisių egzistavimas yra kitoje civilinėje byloje patvirtintas faktas. Minėtoje byloje nebuvo nustatyta, kad atsakovė yra skolinga pareiškėjai pagal preliminariąją sutartį, nebuvo nustatytos aplinkybės dėl pareiškėjos su LUAB „FINIENS“ 2011 m. kovo 15 d. tariamai sudarytos preliminariosios sutarties. Byloje nebuvo vertintas ir nustatytas LUAB „FINIENS“ įsipareigojimo UAB „LNTV“ egzistavimo, jo neįvykdymo faktas. Atitinkamai šioje byloje nebuvo tirtas ir nustatytas atsakovės įsipareigojimų pareiškėjai faktas, aplinkybės, sąlygos.
17.7. Pareiškėjos prašymo nepagrįstumą bei įrodymų neteisėtumą įrodo tai, kad ji 480 000 Lt (139 017,60 Eur) finansinio reikalavimo dalį įrodinėja aplinkybėmis, dėl kurių yra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2087-852/2017 iš atsakovės priteista suma kartu su teismo priteistomis procesinėmis palūkanomis sudaro 1 716 742,57 Eur. UAB „Nikosparta“ yra kreditorė dėl šio Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2087-852/2017 nustatyto atsakovės įsipareigojimo.
17.8. Pareiškėjos papildomai į bylą pateiktas bankrutuojančios kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ operacijų atliktų 2012 metais išrašas ir jame nurodyti mokėjimai: 2012 m. lapkričio 7 d. – 2 999 820 Lt (868 807,92 Eur), 2012 m. lapkričio 9 d. – 2 101 000 Lt (608 491,66 Eur) yra Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2087-852/2017 medžiaga, bei įvertintos aplinkybės teismui priimant sprendimą ir tenkinant BUAB „CONSTRUCTION ACE“ ieškinį, priteisiant iš atsakovės 1 477 299,58 Eur. UAB „Nikosparta“ šį reikalavimą įsigijo BUAB „CONSTRUCTION ACE“ bankroto byloje, pardavus reikalavimo teisę.
Atsiliepimas
18. Atsakovės LUAB „FINIENS“ nemokumo administratorė UAB „Reniva“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą tenkinti iš dalies: BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2022 m. lapkričio 4 d. prašymą dėl finansinio reikalavimo tvirtinimo, dalyje dėl 1 500 000 Lt (434 430,02 Eur) ir nuo šios sumos priskaičiuotų 332 547,25 Eur palūkanų, tenkinti; BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2022 m. lapkričio 4 d. prašymą dėl finansinio reikalavimo, dalyje dėl 480 000 Lt (139 017,61 Eur) ir nuo šios sumos priskaičiuotų 82 610,73 Eur palūkanų, spręsti teismo nuožiūra. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
18.1. Nemokumo administratorės žiniomis, LUAB „FINIENS“ sumų, gautų pagal preliminariąją sutartį negrąžino, nėra ir duomenų, kad būtų sumokėtos palūkanos, todėl šių aplinkybių pagrindu pareiškėja teisingai teigia, jog LUAB „FINIENS“ yra skolinga.
18.2. Teismo išvada, kad pareiškėja finansinį reikalavimą privalėjo pareikši ne vėliau kaip 2018 m. gruodžio 27 d. yra klaidinga, kadangi tuo metu jos reikalavimo teisė į LUAB „FINIENS“ neegzistavo.
18.3. Teismas nevertino Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-1394-803/2022 ir Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. e2-766-933/2022 konstatuotų aplinkybių, todėl netinkamai nustatė tiek termino skaičiavimo pradžios momentą, tiek ir neįvertino priežastis dėl pavėluotai pareiškėjos pateikto finansinio reikalavimo.
18.4. Teismas neatsižvelgė į pareiškėjos siekį aktyviai rinkti finansinį reikalavimą pagrindžiančius dokumentus; buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjos procesinius prašymus dėl liudytojų apklausos, teismo liudijimo išdavimo, įpareigojimo pateikti dokumentus ir teismo posėdžio atidėjimo.
18.5. Vadovaujantis įsiteisėjusiose teismų nutartyse konstatuotomis aplinkybėmis, kad pareiškėja už LUAB „FINIENS“ įvykdė prievolę pagal nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 5627-7 1 500 000 Lt (434 430,03 Eur) bei šiomis nutartimis patvirtintu EOOD „Betelgeuse“ finansiniu reikalavimu pareiškėjos BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto byloje, nėra pagrindo abejoti BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pareikšto reikalavimo dalies (1 500 000 Lt (434 430,02 Eur)) pagrįstumu.
Šalies argumentai
18.6. Pareiškėjos prašymas dėl finansinio reikalavimo tvirtinimo dalyje dėl 480 000 Lt (139 017,60 Eur) yra grindžiamas tiek tiesioginiais įrodymais – pirminiais apskaitos dokumentais, tiek ir kitais netiesioginiais įrodymais, visgi nepateikiant šių dokumentų originalų. Buvęs LUAB „FINIENS“ vadovas nemokumo administratorei nėra perdavęs visų LUAB „FINIENS“ dokumentų, dėl to nemokumo administratorė neturi galimybės nustatyti, kuri pozicija yra pagrįsta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, bei pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
20. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašymas atnaujinti terminą finansiniam reikalavimui pareikšti ir patvirtinti jos finansinį reikalavimą LUAB „FINIENS“ bankroto byloje, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
21. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams JANĮ nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias: 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje. Šioms nurodytoms išimtims taikomas ĮBĮ (JANĮ 155 straipsnio 2 dalis). Kadangi JANĮ 155 straipsnyje prie išimčių, kurioms taikoma ĮBĮ, priskirta kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka, darytina išvada, kad iki JANĮ įsigaliojimo pradėtose bankroto bylose kreditorių reikalavimų pareiškimas ir tvirtinimas turi būti vykdomi pagal ĮBĮ nuostatas (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-767-407/2020).
22. Nagrinėjamu atveju LUAB „FINIENS“ bankroto procesas pradėtas 2018 metais, tiek atsakovės bankroto procedūra, tiek kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo procedūra buvo pradėta iki JANĮ įsigaliojimo, todėl pareiškėjos BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ finansinio reikalavimo pareiškimo ir tvirtinimo klausimas sprendžiamas pagal ĮBĮ nuostatas, tai pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas.
Dėl termino finansiniam reikalavimui pareikšti (ne) atnaujinimo
23. Bankroto proceso paskirtis ir tikslas – per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai. Kreditorių reikalavimų pareiškimo procedūra reglamentuojama ĮBĮ. Reikalavimai yra pareiškiami bankrutuojančios įmonės administratoriui. Administratorius pagal kreditorių pareikštus reikalavimus, patikslintus pagal įmonės apskaitos dokumentus, sudaro šių įmonės kreditorių bei jų reikalavimų sąrašą ir ne vėliau kaip per mėnesį nuo teismo nustatyto termino, iki kada kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, pabaigos pateikia jį teismui tvirtinti, kreditorių susirinkime ir teisme ginčija nepagrįstus kreditorių reikalavimus (ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 10 punktas). Juos tvirtina teismas (ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalis).
24. Priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, teismas arba teisėjas privalo nustatyti ne ilgesnį kaip 45 dienų laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos (ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punktas). ĮBĮ 10 straipsnio 9 dalis nustato, kad teismas turi teisę priimti tvirtinti kreditorių reikalavimus, kurie buvo pateikti pažeidus šio straipsnio 4 dalies 5 punkte nustatytą terminą, jeigu termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Ši norma taip pat numato, jog kreditorių pareiškimai dėl reikalavimų, susidariusių iki bankroto bylos iškėlimo, patvirtinimo, pateikti po ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punkte nustatyto termino, priimami iki teismo nutarties nutraukti bankroto bylą arba sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo dienos.
25. Kreditorių reikalavimų, atsiradusių iki bankroto bylos iškėlimo teisme dienos, konkretų pateikimo terminą nustato ne įstatymas, o teismas. ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punkte yra apibrėžta maksimali šio termino riba, kuria privalo vadovautis teismas. Kreditorių reikalavimų, pateiktų pažeidus ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punkte nustatytą terminą, atnaujinimo klausimo išsprendimas, yra būtina tokių kreditorių reikalavimų priėmimo tvirtinti sąlyga. Todėl šio termino pasibaigimo faktas pats savaime sudaro kliūtis tokiam kreditoriui kreiptis į teismą dėl jo reikalavimo tvirtinimo. Teismo nustatyto termino kreditorių reikalavimams pareikšti atnaujinimo klausimo išsprendimui taikytinos CPK 78 straipsnio nuostatos, tame tarpe ir tos, kurios reglamentuoja teismo nutarties, kuria buvo išspręstas procesinio termino atnaujinimo klausimas, apskundimo galimybę (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2671/2013).
26. Nei CPK, nei ĮBĮ (kaip ir JANĮ) nėra detalizuota, kurios termino praleidimo priežastys laikytinos svarbiomis, tai kiekvienu atveju vertina teismas. Įstatyme taip pat neįvardyta kriterijų, pagal kuriuos būtų galima spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Klausimą dėl konkrečių termino praleidimo priežasčių pripažinimo svarbiomis teismas turėtų spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 6 dalis), atsižvelgdamas į termino paskirtį, termino praleidimo laikotarpį, aplinkybes, kurios pateisintų termino praleidimo trukmę, taip pat realiai sutrukdžiusias asmeniui laiku įgyvendinti teisę per nustatytą terminą, bylos šalių elgesį ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes.
27. Sprendžiant termino kreiptis kreditoriui su finansiniu reikalavimu atnaujinimo klausimą, turėtų būti nustatyta, kada atsirado ir kiek truko aplinkybės, kuriomis grindžiamos termino praleidimo priežastys ir jų svarba, taip pat, ar išnykus kliūtims asmuo per protingą laiką kreipėsi į teismą ar nemokumo administratorių su finansiniu reikalavimu. Įvertintinos ir galimos egzistavusios objektyvios aplinkybės, sutrukdžiusios asmeniui atlikti veiksmus per nustatytą terminą, trečiųjų asmenų veiksmus ir jų įtaką tam, kad teismo nustatytu terminu tam tikri veiksmai nebuvo atlikti, taip pat, ar asmuo, privalantis atlikti veiksmus, turėjo pareigą veikti asmeniškai, ar veikė per atstovus, ar jo naudai tuos veiksmus turėjo atlikti kiti asmenys sutarties ar įstatymo nustatytos teisinės pareigos pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2012).
28. Teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienas atvejis, sprendžiant dėl termino finansiniams reikalavimams pareikšti atnaujinimo, yra savitas ir individualus, todėl kiekvienoje byloje, kurioje sprendžiama dėl termino atnaujinimo, pateikti argumentai turėtų būti analizuojami ir vertinami itin apdairiai.
29. Apeliantė atskiruoju skundu prašo panaikini skundžiamą nutartį, tenkinti prašymą dėl termino finansiniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo ir patvirtinti jos 988 605,60 Eur finansinį reikalavimą LUAB ,,FINIENS“ bankroto byloje. Reiškiamas finansinis reikalavimas susideda iš 3 dalių: 1 500 000 Lt (434 430,02 Eur) sumos, kuria LUAB „FINIENS“ galimai įsipareigojo grąžinti už pareiškėjos išduotą 2011 m. kovo 15 d. vekselį UAB „LNTV“, 480 000 Lt (139 017,60 Eur) sumos, kurią atsakovė galimai įsipareigojo grąžinti už pareiškėjos 2012 m. lapkričio 27 d. ir 2012 m. lapkričio 29 d. atliktus mokėjimus BUAB „CONSTRUCTION ACE“; 415 157,98 Eur – 10 procentų metinių palūkanų, paskaičiuotų nuo pirmiau įvardintų sumų.
30. Pagal bylos duomenis nustatyta, kad LUAB „FINIENS“ bankroto byla buvo iškelta 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartimi, kuria buvo nustatytas 45 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos terminas bankrutuojančios įmonės kreditorių finansiniams reikalavimams pareikšti (nutartis įsiteisėjo 2018 m. lapkričio 7 d.). Taigi bendras terminas finansiniams reikalavimams pareikšti pasibaigė 2018 m. gruodžio 27 d. Apeliantė su prašymu atnaujinti terminą bei patvirtinti 988 605,60 Eur finansinį reikalavimą LUAB „FINIENS“ bankroto byloje kreipėsi į teismą 2022 m. lapkričio 4 d. Apeliantė neginčija, kad yra praleidusi terminą finansiniam reikalavimui pareikšti, tačiau nurodo, jog jį praleido dėl svarbių priežasčių ir prašo praleistą terminą atnaujinti. Pareiškėja teigia, kad terminą finansiniam reikalavimui pareikšti praleido dėl to, kad apie turimą reikalavimo teisę sužinojo tik įsiteisėjus teismų sprendimams kitose civilinėse bylose. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad pareiškėja apie atsakovės bankroto procesą žinojo, kadangi pati inicijavo atsakovės bankroto bylos iškėlimą, 2018 m. gruodžio 19 d. teikė prašymą dėl kito finansinio reikalavimo patvirtinimo, taigi pareiškėja laiku nerealizavo savo teisės į finansinio reikalavimo tvirtinimą. Išanalizavusi atskirojo skundo bei atsiliepimų į juos argumentus, teisėjų kolegija negali pritarti tokioms pirmosios instancijos teismo išvadoms.
31. Kaip jau pirmiau nustatyta byloje, pareiškėja 2017 m. gruodžio 27 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos LUAB „FINIENS“ iškėlimo, taip pat minėtoje byloje 2018 m. gruodžio 19 d. teikė prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo (iš kitų teisinių santykių), taigi sutiktina, kad pareiškėjai (tuometiniams jos vadovams) apie LUAB „FINIENS“ bankroto bylos iškėlimą ir pareigą per 45 dienas teismui pateikti finansinius reikalavimus buvo žinoma. Visgi, teisėjų kolegija nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, jog pačiai pareiškėjai BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2021 m. gegužės 21 d. nutartimi buvo iškelta bankroto byla (nutartis įsiteisėjo 2021 m. rugsėjo 2 d.) ir su prašymu dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo kreipėsi bankrutuojančią įmonę atstovaujanti bankroto administratorė.
32. Įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti įmonei bankroto byla, įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų, o įmonės administratorius, įspėjęs raštu prieš 15 dienų, nutraukia darbo arba civilines sutartis su įmonės valdybos nariais ir vadovu (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 2 punktas). Įmonės administratorius imasi priemonių skoloms išieškoti iš įmonės skolininkų, išskyrus tą skolos dalį, dėl kurios pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas pateiktas prašymas įskaityti priešpriešinius vienarūšius reikalavimus (ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 23 punktas). Pirmosios instancijos teismas, vertindamas finansinio reikalavimo pateikimo termino praleidimo priežastis iš esmės vertino tik buvusių pareiškėjos vadovų pareigas pateikti teismui finansinį reikalavimą, tačiau visai nesiaiškino ir nevertino pareiškėjos nemokumo administratorės nurodomų argumentų dėl termino praleidimo aplinkybių.
33. Šiuo atveju pareiškėja savo finansinį reikalavimą dėl 434 430,02 Eur LUAB „FINIENS“ bankroto byloje kildina iš 2011 m. kovo 15 d. preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties, 2011 m. kovo 15 d. vekselio, 2012 m. lapkričio 23 d. susitarimo dėl preliminariosios sutarties pakeitimo, 2013 m. kovo 21 d. susitarimo dėl preliminariosios sutarties pabaigos. 2013 m. kovo 21 d. susitarimo dėl preliminariosios sutarties pabaigos 2 punkte nustatyta, kad atsiradus BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prievolei mokėti pagal 2011 m. kovo 15 d. vekselį arba įvykdžius išieškojimą pagal vekselį, LUAB „FINIENS“ privalės grąžinti BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 1 500 000 Lt skolą su priskaičiuotomis palūkanomis. Taigi 1 500 000 Lt (434 430,02 Eur) skolos, o kartu ir 10 procentų palūkanų grąžinimas pareiškėjai buvo siejamas išimtinai su 2011 m. kovo 15 d. vekselio apmokėjimo arba išieškojimo pagal šį vekselį faktu.
34. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. eB2-1394-803/2022, kurioje spręstas pareiškėjos kreditorės Bulgarijos įmonės EOOD „Betelgeuse“ finansinio reikalavimo pagrįstumo klausimas, be kita ko, analizuotos ir 2011 m. kovo 15 d. vekselio apmokėjimo aplinkybės, t. y., ar pareiškėjos išduotu vekseliu buvo atsiskaitoma už nekilnojamojo turto objektus pagal 2010 m. spalio 20 d. sudarytas keturias nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis. Išnagrinėtoje byloje įsiteisėjusiu sprendimu nustatyta, kad pagal 2011 m. kovo 15 d. vekselį notaras Augustas Rasimavičius 2020 m. gruodžio 31 d. yra atlikęs vykdomąjį įrašą, kuris buvo perduotas antstoliui Andriui Bubliui vykdyti. Antstolis kartu su 2021 m. rugsėjo 13 d. patvarkymu dėl vykdomosios bylos užbaigimo 2021 m. rugsėjo 16 d. yra perdavęs BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto bylą nagrinėjančiam teismui notaro vykdomąjį įrašą bei patį vekselį su indosamentais. Teismas pažymėjo, kad vykdomojo įrašo realumą įrodo sutartys, vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje Nr. 0042/20/01864, taigi ginčijami vekseliai yra atlieka sutarties įvykdymo užtikrinimo funkciją. 2011 m. kovo 15 d. neprotestuotinu paprastuoju vekseliu BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ buvo įsipareigojusi iki 2020 m. spalio 13 d. sumokėti UAB „LNTV“ 39 800 000 Lt (11 526 876,74 Eur). UAB „LNTV“ pagal 2013 m. spalio 13 d. indosamentą vekselio turėtojo teises perleido OOO „Proenergo“, kuri pagal 2015 m. gegužės 5 d. indosamentą vekselio turėtojos teises perleido Bulgarijos įmonei EOOD „Betelgeuse“. Išnagrinėjęs bylą, Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gegužės 31 d. nutartimi nustatė, kad UAB „LNTV“ priėmė išduotą 2011 m. kovo 15 d. vekselį kaip atsiskaitymo priemonę. Byloje iš valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto išrašo nustatyta, kad sandoriai dėl nekilnojamojo turto perleidimo įvyko. Turto pardavėjas UAB „LNTV“ priėmė tokį prievolės įvykdymo būdą, t. y. kai prievolę už skolininką įvykdo trečiasis asmuo. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. liepos 15 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 31 d. nutartį paliko nepakeistą.
35. Atsižvelgiant į nurodytą, sutiktina su apeliantės atskirajame skunde nurodomais argumentais, kad iki procesinio sprendimo Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-1394-803/2022 įsiteisėjimo, esant šalių ginčui dėl prievolės apmokėjimo vekseliu aplinkybių, apeliantės nemokumo administratorei galėjo būti nežinoma, ar pareiškėja yra įvykdžiusi prievolę už LUAB „FINIENS“, t. y., ar 2011 m. kovo 15 d. vekselis buvo atsiskaitymo priemonė pagal 2010 m. spalio 20 d. sutartį dėl nekilnojamojo turto – dirbtuvių, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), negyvenamųjų patalpų – dirbtuvių, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir 110/1000 dalies kiemo statinių, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), įsigijimo. Pagal tai, spręstina, kad termino finansiniam reikalavimui pareikšti pradžia laikytina 2022 m. liepos 15 d., o ne nutarties dėl LUAB „FINIENS“ bankroto bylos įsiteisėjimo diena, kaip nepagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas.
36. Pareiškėja taip pat prašo patvirtinti 139 017,60 Eur finansinį reikalavimą, kuris kildinamas iš 2012 m. lapkričio 23 d. susitarimo dėl preliminariosios sutarties pakeitimo ir 2013 m. kovo 21 d. susitarimo dėl preliminariosios sutarties pabaigos. 2012 m. lapkričio 23 d. susitarime dėl preliminariosios sutarties pakeitimo nurodyta, kad pareiškėja įsipareigoja iki 2012 m. gruodžio 1 d. sumokėti 480 000 Lt grynais pinigais BUAB „CONSTRUCTION ACE“, mokėjimo paskirtyje nurodant – mokėjimas už UAB „FINIENS“ pagal 2012 m. lapkričio 21 d. sutartį (Susitarimo 4.2.2 papunktis). 2013 m. kovo 21 d. susitarime dėl preliminariosios sutarties pabaigos nurodoma, jog, kadangi LUAB „FINIENS“ šiuo metu neturi galimybės grąžinti pagal preliminariąją sutartį gautos 480 000 Lt sumos, ši suma, kartu su priskaičiuotomis palūkanomis privalo būti grąžinta iki 2019 m. gruodžio 31 d. (Susitarimo 3 punktas). Taigi sutiktina su kreditorės UAB „Nikosparta“ atsiliepime į atskirąjį skundą nurodoma pozicija, kad pareiškėjos reikalavimo teisės atsiradimas šioje reikalavimo dalyje nėra sietinas su vekselio apmokėjimo aplinkybėmis.
37. Visgi byloje lieka nepaneigti pareiškėjos nemokumo administratorės argumentai, kad tiek apie preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį, tiek apie jos pakeitimus, pareiškėjos nemokumo administratorė sužinojo tik Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. eB2-1394-803/2022, kurioje spręstas pareiškėjos kreditorės Bulgarijos įmonės EOOD „Betelgeuse“ finansinio reikalavimo pagrįstumo klausimas. Papildomai pažymėtina, kad apeliantės nemokumo administratorės teigimu, jai nebuvo perduoti visi pareiškėjos dokumentai, o informacijos, pagrindžiančios, jog nemokumo administratorei preliminarioji pirkimo– pardavimo sutartis bei jos pakeitimai buvo perduoti anksčiau nei pradėta nagrinėti Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. eB2-1394-803/2022 byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, vertinama, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, jog apie sudarytą preliminariąją sutartį su pakeitimais pareiškėjos nemokumo administratorė žinojo anksčiau nei buvo išnagrinėtas kitoje byloje Bulgarijos įmonės finansinis reikalavimas ir tuo labiau – LUAB „FINIENS“ bankroto bylos iškėlimo metu, kadangi ji, kaip pareiškėjos atstovė, į bankroto procesą įstojo tik iškėlus bankroto bylą, todėl pirmosios instancijos teismas ir šioje reikalavimo dalyje termino finansiniam reikalavimui pareikšti pradžią skaičiavo netinkamai.
38. Byloje liko nepaneigti pareiškėjos argumentai, kad sužinojusi informaciją apie atsiskaitymą vekseliu, taip pat apie preliminariosios sutarties su pakeitimais sudarymo faktą, pareiškėjos nemokumo administratorė nedelsdama ėmėsi priemonių, jog būtų surinkti įrodymai, siekiant pateikti prašymą dėl finansinio reikalavimo LUAB „FINIENS“ bankroto byloje patvirtinimo. Atsižvelgiant į nurodytą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjos nurodomos termino finansiniam reikalavimui pareikšti praleidimo aplinkybės laikytinos svarbiomis, terminas praleistas nežymiai, pareiškėja pati yra bankrutuojantis juridinis asmuo, nemokumo administratorė atstovauja visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo dėl praleisto termino atnaujinimo.
39. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiama nutartis panaikinama ir šioje dalyje klausimas išsprendžiamas iš esmės – pareiškėjos BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašymas dėl termino pareikšti prašymą dėl finansinio reikalavimo tvirtinimo LUAB „FINIENS“ bankroto byloje, atnaujinamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 dalis).
Dėl prašymo patvirtinti finansinį reikalavimą pagrįstumo
40. Netenkinęs pareiškėjos prašymo dėl termino finansiniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo, pirmosios instancijos teismas pareiškėjos finansinio reikalavimo pagrįstumą įvertino lakoniškai ir jį atmetė iš esmės remdamasis vieninteliu argumentu, t. y. kad į bylą nėra pateikti dokumentų, kuriais pareiškėja grindžia savo finansinį reikalavimą, originalai. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokios pirmosios instancijos teismo išvados stokoja pagrįstumo.
41. Kasacinio teismo pasisakyta, kad, kai nėra dokumento originalo, o tik kopija, teismas sprendžia, ar kopiją pripažinti įrodymu, ir vertina jos įrodomąją reikšmę, nustatydamas bylos faktines aplinkybes. Kai dokumento originalas neišlikęs, jo kopija teismo gali būti pripažįstama įrodymu, atsižvelgiant į tai, kaip šioje kopijoje esantys duomenys dera ir ar neprieštarauja kitoms bylos aplinkybėms bei kitiems įrodymų duomenims, ar kiti bylos įrodymai nepaneigia kopijoje išdėstytų duomenų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-469/2016 41 punktą). Taigi dokumento kopijos įrodomosios reikšmės nustatymas priskirtas teismo diskrecijai; jis įgyvendinamas teismui įvertinus, ar, be kopijos, yra kitų dokumento sudarymą ir turinį patvirtinančių pakankamų įrodymų.
42. Šiuo atveju, pažymėtina, kad vertinant, ar byloje pateiktos dokumentų kopijos neprieštarauja kitoms bylos aplinkybėms būtina išanalizuoti (į bylą išreikalauti) patį 2011 m. kovo 15 d. vekselį ir jo pagrindu išduotą vykdomąjį įrašą, kadangi šio dokumento analizė byloje neatlikta. Pažymėtina, kad nei vekselis, nei jo pagrindu atliktas vykdomasis įrašas nėra nuginčyti, yra galiojantys, o Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 31 d. nutartimi nustatyta, jog UAB „LNTV“ priėmė išduotą 2011 m. kovo 15 d. vekselį kaip atsiskaitymo priemonę, t. y. turto pardavėjas UAB „LNTV“ priėmė tokį prievolės įvykdymo būdą kaip pirkėjo BUAB „FINIENS“ atsiskaitymą už perkamą nekilnojamąjį turtą, kai prievolę už skolininką įvykdo trečiasis asmuo. Taigi, sprendžiant pareiškėjos finansinio reikalavimo pagrįstumą, buvo būtina įvertinti 2011 m. kovo 15 d. vekselį visų byloje esančių įrodymų kontekste, jo ryšį su preliminariąja pirkimo–pardavimo sutartimi bei jos pakeitimais (nors pateiktos tik kopijos), tačiau pirmosios instancijos teismas tokio įvertinimo neatliko, papildomų įrodymų neišreikalavo bei pateiktų dokumentų kopijų neįvertino ir dėl jų turinio nepasisakė byloje nustatytinų faktinių aplinkybių apimtimi.
43. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas iš viso nevertino ir nutartyje nepasisakė dėl pareiškėjos reikalavimo dalies dėl 139 017,60 Eur priteisimo (ne)pagrįstumo. Šiuo atveju į bylą pateikti ne vien šalių susitarimai (kopijos), tačiau ir pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai – kasos pajamų orderiai, kasos išlaidų orderiai, kvitai, tarpusavio įsipareigojimų suderinimo aktai, bankrutuojančios kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ operacijų, atliktų 2012 m. išrašas, tačiau pirmosios instancijos teismas šių įrodymų nevertino ir dėl jų nepasisakė. Pirmosios instancijos teismas taip pat nevertino kreditorės UAB „Nikosparta“ teiginių, kad pareiškėja 480 000 Lt (139 017,60 Eur) reikalavimo dalį įrodinėja aplinkybėmis, dėl kurių jau yra priimtas įsiteisėjęs sprendimas, t. y. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2087-852/2017 iš atsakovės priteista suma kartu su teismo priteistomis procesinėmis palūkanomis sudaro 1 716 742,57 Eur. Pasak kreditorės, UAB „Nikosparta“ yra kreditorė dėl šio Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2087-852/2017 nustatyto atsakovės įsipareigojimo, kuris galimai apima ir BUAB „CONSTRUCTION ACE“ atliktus mokėjimus. Šios aplinkybės pirmosios instancijos teismo taip pat nebuvo ištirtos bei įvertintos, dėl jų nepasisakyta.
44. Kasacinio teismo išaiškinta, kad pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sąlygos, būtent: kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-683-686/2015).
45. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei išspręsti ginčą iš esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teismo teisė ir pareiga nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas gali ir turi pakeisti pirmosios instancijos teismą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-484-823/2017). Apeliacinio proceso metu patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, tačiau tai nėra ir negali būti bylos nagrinėjimas iš naujo visa apimtimi.
46. Šiuo atveju pažymėtina, kad netenkinęs pareiškėjos prašymo dėl termino finansiniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo, pirmosios instancijos teismas pareiškėjos reikalavimo pagrįstumą atmetė iš esmės remdamasis vieninteliu argumentu, t. y. jog į bylą nėra pateikti dokumentų, kuriais pareiškėja grindžia savo finansinį reikalavimą, originalai.
47. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas iš esmės netyrė ir nevertino apeliantės BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pareikšto finansinio reikalavimo pagrįstumo, apsiribojo tik bendro pobūdžio pasvarstymais, taigi neatskleidė jo esmės. Nustačius nurodytus skundžiamos teismo nutarties trūkumus, byla dėl šio finansinio reikalavimo (ne)pagrįstumo apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama iš esmės visa apimtimi. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos tokia apimtimi nagrinėjimas apeliacinėje instancijoje reikštų jos išnagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme iš naujo, o tai neatitinka apeliacijos paskirties (patikrinti pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą) bei apriboja šalių teisę į apeliaciją.
48. Kadangi pagal byloje pateiktus įrodymus negalima bylos iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme, egzistuoja pagrindas klausimą dėl apeliantės BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ finansinio reikalavimo tvirtinimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
49. Perdavus bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas apeliacinės instancijos teisme šia nutartimi nesprendžiamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 26 d. nutartį panaikinti.
Pareiškėjos bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašymą dėl termino atnaujinimo tenkinti – atnaujinti praleistą terminą finansiniam reikalavimui likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „FINIENS“ bankroto byloje pareikšti, kaip praleistą dėl svarbios priežasties.
Pareiškėjos bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ finansinio reikalavimo likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „FINIENS“ bankroto byloje tvirtinimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.