Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Kasacinėje byloje dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių teismo nešališkumą, aiškinimo ir taikymo. Ieškovas A. K. ieškiniu prašė teismo pripažinti negaliojančiais 2005 m. lapkričio 21 d. privatizavimo objekto pirkimo–pardavimo sutartį ir 2005 m. lapkričio 22 d. nuosavybės teisės perdavimo–priėmimo aktą, 2006 m. sausio 19 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 175Ž-05 ir 2006 m. sausio 19 d. perdavimo–priėmimo aktą, 2011 m. liepos 13 d. paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentą dalį, kuria A. K. po M. K. mirties paveldėjo administracinį pastatą, du garažus, ūkinį pastatą ir kiemo statinius (kiemo aikštelė; tvora; lauko tualetas; estakada; anglių saugykla), bei 1,4140 ha valstybinės žemės sklypą (duomenys neskelbtini); taikyti restituciją ir priteisti valstybei natūra nurodytus statinius ir 1,2305 ha valstybinės žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), o ieškovui iš valstybės priteisti 307 814,63 Lt, iš Kaišiadorių rajono savivaldybės – 10 622,90 Lt. 2005 m. rugpjūčio 26 d. Informaciniame privatizavimo biuletenyje Nr. 28(318) buvo paskelbta apie valstybei nuosavybės teise priklausančio turto, kurį sudaro dviejų aukštų 332,90 kv. m administracinis pastatas su kiemo statiniais, 1 aukšto mūrinis garažas, užstatytas plotas 44 kv. m, vieno aukšto mūrinis garažas, užstatytas plotas 120,50 kv. m, vieno aukšto mūrinis ūkinis pastatas, užstatytas plotas 18 kv. m, ir šiems statiniams priskirtas 1,4140 ha žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini), pardavimą viešo aukciono būdu. M. K. 2005 m. spalio 13 d. pateikė paraišką dalyvauti viešame aukcione ir tapo aukciono, įvykusio 2005 m. spalio 14 d. nugalėtoja, pasiūliusi didžiausią kainą – 313 000 Lt, iš kurios objekto pardavimo kaina – 273 043 Lt, objektui priskirto žemės sklypo pardavimo kaina – 39 957,00 Lt. Pardavėjas valstybės įmonė Valstybės turto fondas ir pirkėja M. K. 2005 m. lapkričio 21 d. sudarė privatizavimo objekto pirkimo–pardavimo sutartį dėl išvardyto nekilnojamojo turto. Pagal sutarties 14 punktą pirkėja įsipareigojo sudaryti atskirą šiam privatizavimo objektui priskirto žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį. 2006 m. sausio 19 d. pardavėjas VĮ Valstybės turto fondas ir pirkėja M. K. pasirašė 1,4140 ha valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį bei turto perdavimo–priėmimo aktą. M. K. nuosavybės teises įregistravo Nekilnojamojo turto duomenų registre. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2013 m. balandžio 15 d. įsiteisėjusiu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-14-548/2013 panaikino 2006 m. sausio 19 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties ir tos pačios dienos nuosavybės teisės perdavimo ir priėmimo akto dalį dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) 1835 kv. m ploto dalies, esančios po Didžiosios gatvės dalimi, pardavimo ir perdavimo nuosavybėn, taip pat pripažino negaliojančiu dėl šio žemės sklypo 1835 kv. m ploto 2011 m. liepos 13 d. paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentą dalį. Teismas sprendimu taikė restituciją ir įpareigojo M. K. teisių perėmėją A. K. grąžinti natūra valstybei žemės sklypo 1835 kv. m ploto dalį, esančią po Didžiosios gatvės dalimi, o M. K. teisių perėmėjui A. K. iš valstybės priteisė 5185,37 Lt, iš Kaišiadorių rajono savivaldybės – 1584,16 Lt. Nurodytas teismo sprendimas paliktas nepakeistas Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1565-657/2013. Ieškovo teigimu, po Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-14-548/2013 paaiškėjo, kad aukcione įsigyta prekė (privatizuotas objektas) neatitinka atsakovės VĮ Valstybės turto fondo paskelbtos informacijos apie privatizuojamą objektą, M. K. buvo perduotas ne tokios apimties turtas, kuris buvo parduodamas aukcione; žinodama tokią turto apimtį, kad nebus privatizuojamas įvažiavimo kelias į sklypą ir jo gale esanti asfaltuota aikštelė, M. K. objekto nebūtų pirkusi, nes be šio kelio bei jo gale esančios aikštelės iš esmės negalimas pastatų ir žemės sklypo naudojimas pagal paskirtį. Ieškinys pareikštas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.90 straipsnio pagrindu, t. y. ginčijamos 2005 m. lapkričio 21 d. ir 2006 m. sausio 19 d. sutartys sudarytos suklydus dėl esminių sandorio aplinkybių. Ieškovo teigimu, M. K. suklydimą lėmė tai, kad atsakovė, pateikdama informaciją privatizavimo biuletenyje, neatskleidė visų reikšmingų aplinkybių, kurios turėjo esminę reikšmę sudarant sandorį.