Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėjas Raimundas Krušinys

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. A. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Komisijos 2021 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu Nr. 81/04-1233 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nutarta nuteistajam A. A. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

Komisija nutarimą priėmė atsižvelgdama į tai, kad nuteistasis Marijampolės pataisos namuose 8 kartus skatintas, dalyvavo įvairiose socialinės reabilitacijos programose. Išėjęs į laisvę, turės kur gyventi, bus įdarbintas. Remiantis 2021-07-13 Marijampolės pataisos namų Turto valdymo skyriaus išduota pažyma Nr. 460 pataisos namai nuteistojo vardu vykdomųjų patvarkymų neturi. Administracinių nusižengimų registro duomenimis nuteistasis administracinių baudų neturi. Bausmės atlikimo metu gauna neįgalumo pašalpą taip pat jį finansiškai remia artimieji. Lygtinio paleidimo komisijai pristatomas trečią kartą. Nuteistasis tęsia pataisą pagal individualų socialinės reabilitacijos planą, šiame atidėjimo laikotarpyje gerai elgėsi, nepažeidinėjo vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų, dalyvavo lygtinio paleidimo komisijos rekomenduotoje „Elgesys-pokalbis-pasikeitimas“ pataisos programoje, buvo vieną kartą paskatintas, todėl galima manyti, kad nuteistasis pilnai įvykdė lygtinio paleidimo komisijos rekomenduotas priemones. Nuteistasis bausmės atlikimo metu dalyvavo tikslinėse pataisos programose ir žymėtina, kad pakartotinių vertinimų metu buvo nustatyta pažanga nuteistojo piktnaudžiavimo alkoholiu srityje, nes bausmės atlikimo metu buvo du kartus nubaustas už alkoholinių surogatų vartojimą ir paskutinis alkoholio vartojimo atvejis užfiksuotas senai (2015-10-26), taip pat stebima pažanga ryšių ir gyvenimo sąlygų srityse, nes bausmės atlikimo metu antrą kartą vedė, socialinius ryšius palaiko ir planuoja bendrą ateitį. Pastebimi teigiami pokyčiai nuteistojo mąstyme ir elgesyje, sprendimus priima atsakingai, gali nustatyti sritis kurios labiausiai susijusios su jo nusikalstamumu. Remiantis atliktų įvertinimų rezultatais nuteistojo A. A. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika šiuo metu yra vidutinė. Pastaruoju metu yra stebimos teigiamos nuteistojo iniciatyvos bei pastangos vykdyti rekomenduojamas, jo nusikalstamo elgesio riziką galinčias padėti valdyti priemones, labiau disciplinuotas tampa nuteistojo elgesys. Komisija atsižvelgė į tai, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu ne tik dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, mokėsi, įgijo specialybę, bet ir siekė geriau pažinti savo gyvenimo turinį ir prasmę, bet ir toliau motyvuotas koreguoti savo elgesį teigiama linkme. Nusikalstamo elgesio rizika vidutinė, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl gali būti lygtinai paleisti iš pataisos namų.

Teismo nustatytu terminu Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės rajono apylinkės prokuratūra pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo Komisijos nutarimo netvirtinti. Nurodo, kad per visą bausmės atlikimo laikotarpį skatintas 8 kartus. Tačiau pastebėtina, kad A. A. akivaizdžiai teigiamu elgesiu nepasižymėjo – bausmės atlikimo metu vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus pažeidė 8 kartus iš jų 5 kartus buvo nubaustas drausmine tvarka ir 3 kartus apsiribota pokalbiu ir nors paskirtos nuobaudos nebegaliojančios, tačiau kiekvienas nustatytos tvarkos pažeidimas atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi, juolab, kad padaryti pažeidimai yra grubaus pobūdžio (du kartus buvo sulaikytas neblaivus). Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, atliktą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė rizika ir ši rizika nepakito nuo ankstesnių atliktų nusikalstamo elgesio rizikos vertinimų. Pažymi, jog nuteistasis, siekdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, privalo savo nuosekliu elgesiu įrodyti, kad pozityvūs pokyčiai yra ilgalaikiai ir pa­stovūs, jie tęsis lygtinio paleidimo metu ir jam pasibaigus. Abejonių pokyčių stabilumu ir ilgalaike jų trukme kelia A. A. nustatyti 4 kriminogeniniai veiksniai, didinantys riziką ateityje vėl nusikalsti, t. y. nuteistasis bausmės atidėjimo metu įvykdė naują nusikaltimą, mąstymas ir elge­sys (pernelyg pasitiki sėkmės tikimybe), gyvenimo stiliuje ir tarp draugų renkasi lyderio poziciją. Būtina atsižvelgti į tai, kad A. A. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už įvykdytus tyčinius nusi­kaltimus ir nors nusikalstamų veikų sunkumas ir pobūdis neabejotinai jau buvo įvertintas teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą ir negali būti laikoma pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau ši aplinkybė neturėtų būti sumenkinama ir sprendžiama visų nuteistąją charakterizuojančių aplinkybių visumoje. Akcentuota, kad A. A. įvykdytos nusikalstamos veikos yra jo būdingo nusikaltimų modelio dalis, t. y., siekis praturtėti.

Komisijos nutarimas netvirtintinas.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

Pagal susiformavusią teismų praktiką lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę apibūdinančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-714-383/2018, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-260-935/2018). Be to, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-260-935/2018, 1S-97-870/2018, 1S-28-312/2018).

Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) teistas 2012-06-11 Kauno apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, BK 199 straipsnio 2 dalį, pagal 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 263 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 266 straipsnio 1 dalį, BK 259 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2,4 dalimis ir 5 dalies 1, 2 punktais paskirta 14 metų laisvės atėmimo bausmė. Skirta bausmė vadovaujantis BK 64 straipsnio 1,3 dalimis subendrinta su 2008-05-28 nuosprendžiu skirta bausme, paskiriant 14 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. 2014-03-31 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu, panaikinta Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 11 d. nuosprendžio dalis dėl A. A. nuteisimo pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 263 straipsnio 3 dalį, ir paskirta subendrinta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 13 metų 6 mėnesiams. 2014 m. birželio 2 d., Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 31 d. nuosprendžiu paskirtos 13 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėta iš dalies neatlikta bausmės dalis, paskirta pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 28 d. nuosprendį ir A. A. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo 14 metų bausmė. Įskaityti 6 mėnesiai. Bausmės pradžia – 2011-05-03, bausmės pabaiga – 2024-11-03. Likusi neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai buvo 3 metai 2 mėnesiai ir 15 dienų.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir yra pateikęs prašymą pataisos įstaigos administracijai jam šį institutą taikyti. Tai sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos materialiosios sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

Socialinio tyrimo išvadoje fiksuota, kad nuteistajam būdingas nusikaltimų modelis, siekis praturtėti plėšiant. Jam vieną kartą buvo atidėtas bausmės vykdymas, tačiau asmuo jo metu padarė naują nusikaltimą. Pokalbių metu pateikia nestabilią savo darbo istoriją su nuolatiniais nedarbo laikotarpiais. Atsižvelgiant į pateiktą nuteistojo darbo patirtį, metus, praleistus įkalinimo įstaigoje, amžių, darbinę motyvaciją, galima teigti, kad nuteistais gali dirbti tik nesudėtingus pagalbinius darbus. Marijampolės pataisos namuose nedirba. Pokalbio metu pastebima manipuliacinio elgesio apraiškų. Bent kartą yra naudojęs smurtą ar grasinęs juo, siekdamas, kad kiti paklustų, kas leidžia manyti, kad impulsų kontrolė priklauso nuo situacinių veiksnių. Atsižvelgiant į kriminalinę istoriją, galima teigt, kad nuteistasis ne visuomet pasirenka tinkamą elgesio strategiją, siekdamas finansinės naudos dėmesį sutelkia tik į teigiamas pasekmes, ignoruodamas galimas neigiamas. Pernelyg pasitiki sėkmes tikimybe, mąsto apie pasekmes tik atsižvelgdamas į savo poreikius. Probleminių sričių suvokimui trūksta tikslumo. Nuteistasis ne kartą baustas drausmine tvarka, kas leidžia manyti, kad turi dviprasmišką nuostatą į jį prižiūrinčių pareigūnų priežiūrą. Visa tai neigiama charakterizuoja nuteistąjį ir leidžia pagrįstai abejoti, ar nuteistasis jau yra pasiruošęs laisvėje savo tikslų siekti teisėtomis priemonėmis.

Kaip minėta, asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) yra pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistieji laikysis įstatymų, nenusikals, ir gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad 2019-12-18 atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė rizika – 62 balai. 2020-06-09 ir 2021-07-14 atlikti vertinimai parodė 51 balą. Teismo vertinimu, nusikalstamo elgesio rizikos sumažėjimo 11 balų negalima vertinti, kaip akivaizdžios pažangos ją mažinant.

Iš asmens byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis 5 kartus baustas drausmine tvarka, 3 kartus nuobaudos jam neskirtos. Nors nuobaudos šiuo metu yra negaliojančios, tačiau vidaus tvarkos taisyklių nesilaikymas bausmės atlikimo metu neabejotinai nuteistąjį taip pat charakterizuoja neigiamai vertinat galimybę taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, kadangi leidžia spręsti apie neigiamas nuteistojo nuostatas ir požiūrį į taikomą priežiūrą bei nustatytus draudimus.

Likusi neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai buvo 3 metai 2 mėnesiai 15 dienų. Įstatymas nenumato tokios kategorijos – „didelė“ bausmės dalis, tai yra tik vertinamoji kategorija, ką teismas įvertina kitų aplinkybių visumoje, atsižvelgdamas į bausmės tikslus, nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką bei požiūrį į taikomą valstybės prievartos priemonę. Pažymėtina, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, turi būti vertinama paskirtos bausmės dydžio ir likusios neatliktos bausmės dalies proporcingumas, atsižvelgiant į nusikalstamų veikų pavojingumą, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo vietoje. Teismas mano, jog neatliktos bausmės dalis dar nėra adekvati nuteistojo padaryto nusikaltimo sunkumui ir nėra pakankama, kuri leistų toliau jį sėkmingai taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Šiuo metu nuteistajam taikius lygtinį paleidimą ir palengvinus jo teisinę padėtį, būtų pažeistas teisingumo principas, pasireiškiantis ne tik bausmės nusikaltusiam asmeniui paskyrimu, bet ir jos atlikimu, realiai patiriant neigiamus padarinius dėl neteisėtų veikų, taip pat ir visuomenės bei nukentėjusiųjų asmenų interesų gynimu.

Pripažintina, kad nuteistasis aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, buvo 8 kartus skatintas, palaiko socialinius ryšius su šeimos nariais. Teismo vertinimu, tinkamas elgesys bausmės atlikimo metu yra kiekvieno nuteistojo pareiga ir negali būti laikomas besąlygišku pagrindu taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Sutinkamai su tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų, kurioms esant gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, kadangi nuteistojo elgesys nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis daro pakankamą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kad jau yra pasiekti bausmės tikslai ir nuteistasis laikysis įstatymų bei nenusikals, todėl atsisakytina patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti 2021 m. rugpjūčio 19 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą Nr. 81/04-1233 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam A. A..

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.