Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininkas) ir Valdo Vitunsko,

rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo nuteistojo R. V. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 28 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje (toliau – Komisija) 2017 m. birželio 23 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo su intensyvia priežiūra nuteistajam R. V.“, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. V. nuteistas Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 metams. 2012 m. birželio 11 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu subendrinta bausme – laisvės atėmimu 10 metų 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, ši bausmė subendrinta su Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 15 d. nuosprendžiu paskirta bei neatlikta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 10 metų 6 mėnesiams. Bausmės pradžia – 2009 m. liepos 1 d., o pabaiga – 2019 m. lapkričio 30 d.. Neatliktos bausmės dalis Komisijos posėdžio dieną – 2 metai 5 mėnesiai 8 dienos.Komisija 2017 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė taikyti nuteistajam R. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 3 dalį.Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. liepos 28 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą motyvuodamas tuo, kad nuteistasis R. V. nors ir daro pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad taikant lygtinį paleidimą nuteistajam jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistasis R. V. skundžia šią Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 28 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą.Skunde jis nurodo, kad šiuo metu dirba valstybinėje įmonėje ,,(duomenys neskelbtini)“, bausmę atlieka sąžiningai, yra daug kartų skatintas. Dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, jo nusikalstamo elgesio rizika žema, o tai sudaro pagrindą jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Be to jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, šeimą ir du vaikus. Lygtinio paleidimo atveju planuoja dirbti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Supranta, kad lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo bausmės, taip pat supranta priežiūros svarbą. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas netaikydamas lygtinio paleidimo neįvertino jo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio rizikos.

Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.Nuteistojo R. V. skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalį numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikalsNagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. V. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu iš esmės vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, taikant jo atžvilgiu intensyvią priežiūrą. Tačiau, vien šių formalių pagrindų, priešingai nei teigiama R. V. skunde, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, nepakanka. Sutinkamai su aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, lygtinio paleidimo taikymui būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. 2017 m. birželio 20 d., atlikus nuteistojo R. V. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą pagal OASys metodiką nustatyta, jog jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika atitinka 17 balų, kas prilyginama žemai rizikos grupei, tačiau, įvertinus tai, jog šiuo metu nuteistasis siekia būti lygtinai paleistas jo atžvilgiu taikant intensyvią priežiūrą, neabejotina, jog jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas). Ir nors skundu apygardos teismui nuteistasis nurodo, kad šiuo metu jis jau yra pasirengęs integruotis į visuomenę, yra atlikęs privalomą bausmės dalį, pataisos namuose dirba, o išėjęs iš pataisos namų turės ne tik pastovią gyvenamąją vietą, bet ir darbą, tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, vien šių aplinkybių, taikant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra institutą, nepakanka. Akivaizdžių R. V. pažangos veiksnių, lėmusių jo nusikalstamą elgesį, byloje nėra, ką pagrįstai skundžiama nutartimi konstatavo ir pirmosios instancijos teismas.Sutinkamai su skundžiama pirmos instancijos teismo nutartimi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistojo atžvilgiu, kiekvienu atveju vertinama visos reikšmingos aplinkybės atskleidžiančios nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, be to vertinamas nuteistojo elgesys visą laisvės atėmimo laikotarpį. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, kad šiuo metu R. V. laisvės atėmimo bausmę atlieka už sunkų ir labai sunkų nusikaltimą, padarytą organizuotoje grupėje, praeityje teistas, teistumas išnykęs, o tai parodo, kad nuteistasis yra abejingas visuomenės vertybėms ir yra socialiai pavojingas. Nors neabejotinai šios aplinkybės jau buvo vertintos nuteistajam skiriant bausmę, tačiau sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, analizuojant nuteistojo asmenybę bei stebint jo asmenybės pokyčius, jos taip pat turi būti įvertintos.Šiuo aspektu analizuojant nuteistojo elgesį visą laisvės atėmimo bausmės laikotarpį, stebima, kad nuteistasis ne visada laikėsi vidaus tvarkos taikylių, jas pažeidė net 7 kartus ir nors nuobaudos šiuo metu yra negaliojančios, tačiau vertinant galimybę taikyti lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūrą nuteistojo atžvilgiu, negali būti sumenkinamos. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2009 m. liepos 1 dienos, o paskutinė nuobauda jam skirta 2014 m. kovo 3 d., kai nuteistasis jau buvo gerai susipažinęs su pataiso namų vidaus taisyklėmis ir tai atskleidžia nuteistojo neigiamą požiūrį į bendrai priimtas taisykles bei taikomus elgesio apribojimus. Ir nors po paskutinės nuobaudos nuteistasis buvo skatintas keturis kartus, tačiau tai neatskleidžia absoliučios nuteistojo elgesio korekcijos, be to per pirmus 5 laisvės atėmimo bausmės metus nuteistasis nebuvo nei karto skatintas ir tokiu būdu jo elgesio korekcija stebima tik gana trumpą laikotarpį. Nors skunde nuteistasis teigia, kad lygtinio paleidimo atveju galės dirbti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, tačiau tai laikytina deklaratyviu teiginiu ir garantuotų darbo galimybių nesukuria. Atsižvelgtina į tai, kad nuteistasis turi finansinių įsipareigojimų, jo vardu yra gauta vykdomųjų dokumentų 3218,98 eurų sumai, turi šeimą ir nepilnametį vaiką kuriam reikalingas išlaikymas. Negarantuotos įsidarbinimo galimybės lygtinio paleidimo atveju ir nestabili finansinė padėtis, gali paskatinti nuteistąjį pakartotinai nusikalsti. Be to nuteistasis ne visada pasirinkdavo tinkamas problemų sprendimo strategijas, apgalvoja tik kai kurias savo veiksmų pasekmes. Bylos duomenys patvirtina, kad individualų socialinės reabilitacijos planą R. V. vykdo, keturis kartus buvo skatintas, Tačiau tai parodo, kad nuteistasis elgiasi taip kaip privalo elgtis kiekvienas asmuo atliekantis laisvės atėmimo bausmę. Nuteistasis yra patenkintas savimi, tuo kokia asmenybė jis yra, tačiau atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieką už nusikaltimus tarp, kurių yra priskiriamų labai sunkus, toks savęs vertinimas atskleidžia nuteistojo neigiamą požiūrį į visuomeninę tvarką, jos kuriamas bendras elgesio ir moralės taisykles. Vertinant šias aplinkybes su visomis kitomis aukščiau išdėstytomis aplinkybės, jos nesudaro pagrindo konstatuoti, kad R. V. daro akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, o pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies reikalavimus, tai yra būtina sąlyga, norint nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Šiuo atveju byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad R. V. toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistasis neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų.Apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo pripažinti, kad pirmos instancijos teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutarė:

atmesti nuteistojo R. V. skundą ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 28 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.