Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Vilma Gadiškienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. A. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Komisijos 2024 m. sausio 4 d. nutarimu dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nutarta nuteistajam A. A. taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu.

Komisija nutarė taikyti lygtinį paleidimą atsižvelgdama į tai, kad nuteistasis bausmę kalėjime atlieka pirmą kartą. Palaiko socialinius ryšius su motina, šeimos nariais, paleistas iš kalėjimo turtės gyvenamąją vietą ir darbą. Komisijos teigimu, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu yra geras, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, drausminės nuobaudos negaliojančios, turi įgijęs kelias profesines kvalifikacijas, vykdo individualiame plane numatytas socialinės reabilitacijos priemones, patvarkymus iš antstolių yra padengęs. Komisijos manymu, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl gali būti lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Už padarytą nusikalstamą veiką patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus, todėl yra tikslinga toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą. Tikėtina, kad nuteistasis gebės gyventi visuomenėje nepažeidinėdamas įstatymų ir savo problemas spręsti nenusikalstant.

Komisijos nutarimas netvirtinamas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

Pagal susiformavusią teismų praktiką lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę apibūdinančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-714-383/2018, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-260-935/2018). Be to, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-260-935/2018, 1S-97-870/2018, 1S-28-312/2018).

Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad A. A., teistas 2012 m. birželio 11 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalį., 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 263 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį., 266 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis 63 straipsnio 2 dalimi 5 dalies 1, 2 punktais, 4 dalimi, bausmės subendrintos ir paskirta 14 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis subendrinta su 2008 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė 14 metų 6 mėnesiai laisvės atėmimo. 2014 m. kovo 13 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu pakeistas 2012 m. birželio 11 d. nuosprendis ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais paskirta 13 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. 2014 m. birželio 2 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi subendrinta bausmė su 2008 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė 14 metų laisvės atėmimo. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai yra 9 mėnesiai 30 dienų.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus nuteistojo asmens byloje esančią medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais teismui nekyla. Asmuo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, ne kartą skatintas, laisvėje turės gyvenamąją vietą, bus įdarbintas. Visos šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad laisvės atėmimo vietų įstaigoje jis stengėsi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma.

Nuteistasis ankščiau teistas 2 kartus. Laisvės atėmimo bausmę Lietuvoje atlieka pirmą kartą. Nuteistasis atlieka subendrintą laisvės atėmimo bausmę labai sunkaus, sunkaus ir apysunkio nusikaltimų padarymą. Bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistasis nusikalstamas veikas darė veikdamas organizuotoje grupėje. Nuteistasis organizavo didelio psichotropinės medžiagos kiekio užvaldymą apgaulės būdu, pagrobimą panaudojant fizinį ir psichinį smurtą, neteisėtą labai didelio psichotropinės medžiagos kiekio disponavimą, turint tikslą ją parduoti ar kitaip platinti, neteisėtą disponavimą pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtaku (prekursoriumi). Nors nusikaltimų padarymo aplinkybės, jų sunkumas buvo įvertinti teismo priimant apkaltinamąjį nuosprendį, tačiau šios aplinkybės svarstant lygtinio paleidimo klausimą negali būti sumenkinamos. Be to, pažymėtina, jog nuteistasis nusikalstamas veikas padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, kas neabejotinai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Nuteistasis , laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, 5 kartus baustas drausmine tvarka, tačiau dar 5 kartus pažeidė vidaus tvarkos reikalavimus, nuobaudos skirtos nebuvo, apsiribot pokalbiu. Paskutinis pažeidimas padarytas neseniai 2022 m. kovo 1 d. – fizinio smurto panaudojimas. Teismo vertinimu, nuteistojo daromi pažeidimai nėra atsitiktinio pobūdžio. Daromi pažeidimai yra šiukštūs. Teismo vertinimu, aukščiau nurodytos aplinkybės kelia pagrįstas abejones dėl nuteistojo gebėjimo tinkamai valdyti savo elgesį, laikytis įstatymų reikalavimu ir nustatytų įpareigojimų lygtinio paleidimo metu.

Kaip minėta, asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) yra pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistieji laikysis įstatymų, nenusikals, ir gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad 2019 m. gruodžio 18 d. atliktas pirminis OASys vertinimas, nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika (toliau - rizika). Vėliau pakartotinai atlikti vertinimai dar šešis kartus, visų vertinimų metu nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Be to pažymėtina, kad atsižvelgiant į nuteistojo asmens byloje esančius duomenis matyti, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika kito ne nuosekliai, 2022 m. rugsėjo 21 d. nustatytas rizikos didėjimas. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į visus atliktus vertinimus, bei į nuteistojo atliekamos bausmės trukmę, negalima teigti, jog nuteistasis deda pakankamas pastangas siekdamas sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kadangi rizika vis dar išlieka vidutinė.

Šiame kontekste pažymima, kad, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balai tik padeda apskaičiuoti, prie kokio nusikalstamo elgesio rizikos laipsnio priskirti asmenį, o vertinant nuteistojo pažangą reikia atsižvelgti ne tik į balus, bet ir į nuteistojo veiksmus juos mažinant. Tai reiškia, jog būtent nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje, jo požiūris į padarytą nusikalstamą veiką, pasekmes, siekis taisytis, požiūris į visuotinai priimtinas elgesio taisykles, taikomus apribojimus, draudimus, taisyklių laikymąsi, su kuriais neišvengiamai susijęs lygtinis paleidimas, turi suponuoti neabejotiną išvadą, manymą, kad nuteistasis pasitaisė, gerbia visuotinai priimtinas elgesio taisykles, siekia jų laikytis ir taip elgtis, jo požiūris į taikomas pataisymo priemones, draudimus ir apribojimus yra pozityvus ir geranoriškas.

Svarbu paminėti, kad išlieka net 5 nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinantys kriminogeniniai veiksniai, iš kurių tik vienas yra statinis, likusieji dinaminiai, kuriuos nuteistasis tinkamu elgesiu gali pakeisti. Pažymėtina, jog ankstesnių dviejų lygtinio paleidimo svarstymų metu, buvo nustatyti taip pat 5 nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinantys kriminogeniniai veiksniai. Teismo vertinimu nuteistasis nededa pastangų siekdamas sumažinti jam nustatytus kriminogeninės rizikos veiksnius, kas vertinama neigiamai. Nuteistajam nustatyti kriminogeniniai veiksniai didinantys pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką: būdingas nusikalstamo elgesio modelis; darbinės patirties stygius; lėšų tvarkymas ir pajamos; gyvenimo stilius ir draugai; mąstymas ir elgesys. Minėti kriminogeniniai veiksniai nuteistajam nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, t. y. įvertinus ne tik praeityje buvusias aplinkybes, bet ir aplinkybes, susijusias su nuteistojo pataisos procesu jam atliekant laisvės atėmimo bausmę. Teismas pažymi, kad tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant sumažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Todėl nuteistasis, siekdamas būti lygtinai paleistas, turi imtis priemonių eliminuoti jam nustatytus kriminogeninius veiksnius, o tuo pačiu dar labiau sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balus.

Sutinkamai su tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų, kurioms esant gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, kadangi nuteistojo elgesys nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis daro pakankamą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kad jau yra pasiekti bausmės tikslai ir nuteistasis laikysis įstatymų bei nenusikals, todėl atsisakytina patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti 2024 m. sausio 4 d. d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos nutarimą taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam A. A..

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.