Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgio Kiškio ir Aušros Vingilės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. B. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. balandžio 3 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2019 m. kovo 4 d. priimtą nutarimą Nr. 93-54 taikyti nuteistajam V. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. V. B. nuteistas Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 263 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 266 straipsnio l dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, 199² straipsnio 1 dalį galutine subendrinta 16 (šešiolikos) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 31 d. nuosprendžiu Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 13 d. nuosprendis pakeistas – panaikinta nuosprendžio dalis dėl nuteisimo pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 263 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 266 straipsnio l dalį, pagal šias veikas V. B. išteisintas, pašalinta nuorodą į BK 24 straipsnio 4 dalį. V. B. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį, 199² straipsnio l dalį galutine subendrinta 14 (keturiolikos) metų laisvės atėmimo bausme.

2. Bausmės pradžia – 2009 m. kovo 25 d., bausmės pabaiga – 2023 m. kovo 25 d.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo V. B. skundas atmetamas.

7. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalį gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.

8. Išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai vertino, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis V. B. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu.

9. Nors, nuteistojo nuomone, jis atitinka BVK 157 straipsnyje numatytus pagrindus, tačiau formaliųjų kriterijų atitikimas tėra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Šiuo aspektu pažymėtina, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrins bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.

10. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis V. B. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, ir vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones (pataisos įstaigoje dirba, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, neturi galiojančių drausminių nuobaudų, yra išklausęs Įžanginės grupės užsiėmimus, skirtus nuteistiesiems, kurie priklausomi nuo alkoholio ir psichiką veikiančių medžiagų). Taigi, yra formalus pagrindas taikyti jam lygtinį paleidimą. Tačiau, kaip jau minėta, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias lygtinio paleidimo sąlygas, bet būtina įvertinti ir materialųjį lygtinio paleidimo pagrindą – tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals (BVK 157 straipsnis). Būtent materialaus lygtinio paleidimo pagrindo nebuvimą, kaip esminį motyvą atsisakyti taikyti V. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, kartu vertinant, tačiau nesureikšminant, ir nusikaltimų, už kurių padarymą jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, sunkumą, konstatavo apylinkės teismas. Išvadą, jog V. B. dar nedaro pakankamos pažangos, mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, apylinkės teismas motyvavo ir tuo, kad jis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, nesielgė tinkamai ir bausmės atlikimo laikotarpiu keturis kartus pažeidė nustatytą tvarką, už ką buvo baustas drausmine tvarka. Šiuo aspektu pažymėtina, kad apylinkės teismas klaidingai nurodė, jog nuteistasis drausmine tvarka buvo baustas keturis kartus. Iš tiesų, jis keturis kartus pažeidė nustatyto režimo reikalavimus, tačiau drausminės nuobaudos jam buvo skirtos tik du kartus, kitais dviem atvejais buvo apsiribota jo svarstymu drausminėje komisijoje. Vis dėlto, nors nuobaudos ir nebuvo skirtos, tai nepaneigia fakto, kad V. B. elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas.

11. Nors nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas bei neatlikta bausmės dalis, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokios išvados yra būtinos gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, t. y. kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Be to, kaip matyti iš žemesnės instancijos teismo argumentų, kuriais remiantis buvo atsisakyta tvirtinti Komisijos nutarimą, tiek nusikalstamų veikų sunkumas, tiek neatlikta bausmės dalis nebuvo esminiai tokio apylinkės teismo sprendimo priėmimo motyvai, šios aplinkybės buvo įvertintos kitų aplinkybių kontekste, kas nei BVK normoms, nei formuojamai teismų praktikai neprieštarauja. Tuo tarpu informacija apie nuteistajam paskirtas nuobaudas, nepaisant to, jog šios nuobaudos nebėra galiojančios, atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi. Pabrėžtina, kad pataisos namuose nustatytų režimo reikalavimų ir taisyklių nesilaikymas, kai nuteistajam neabejotinai žinomi reikalavimai asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, patvirtina, kad nuteistasis nevykdė vienos iš pagrindinių nuteistojo pareigų – bausmės atlikimo metu elgtis tinkamai. Be to, apygardos teismo vertinimu, informacija apie nuteistojo bausmės atlikimo vietoje nustatyto režimo laikymąsi/nesilaikymą, leidžia spręsti, ar jis turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, ar sugeba paklusti privalomoms taisyklėms, taigi ši informacija yra svarbi ir vertinant nuteistojo galimybę lygtinio paleidimo atveju laikytis teismo ir įstatymo jam nustatytų įpareigojimų, t. y. probacijos sąlygų.

12. Be apylinkės teismo nurodytų motyvų, apygardos teismas papildomai pažymi, kad V. B. iki šiol neigia galimas problemas/problemines sritis, nors teismui pateiktoji medžiaga liudija, kad jis pataisos įstaigoje du kartus buvo baustas dėl alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimo, vadinasi, nuteistasis, nors to ir nepripažįsta, turi problemų dėl psichiką veikiančių medžiagų vartojimo. Nors šiuo metu V. B. bausmę atlikinėja Priklausomybes turinčių įkalintų asmenų reabilitacijos centre, kur dalyvauja psichiką veikiančių medžiagų prevencijai skirtose priemonėse, tačiau lankymas vienos ar kitos programos, nepripažįstant, jog tokiu būdu yra sprendžiama turima problema, neleidžia daryti patikimos išvados, jog paleistas lygtinai nuteistasis ir toliau stengsis riboti alkoholinių gėrimų vartojimą.

13. Vertinant nuteistojo pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, atkreiptinas dėmesys į šios rizikos vertinimo rezultatus. Šiuo metu V. B. nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – 17 balų pagal OASys metodiką, iš kurių 7 balai yra statiniai ir 10 balų – dinaminiai, t. y. dar galimi koreguoti savo tinkamu elgesiu. Tačiau ši pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nuo ankstesnio vertinimo visiškai nepakito ir išliko tokia pati, vadinasi, V. B. daroma pažanga dar nėra pakankama ir akivaizdi. Teisėjų kolegija įvertina ir tai, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos balai bausmės atlikimo metu nuosekliai nemažėjo, t. y. buvo laikotarpių, kai balai didėjo, paskui vėl mažėjo. 2014 m. rugpjūčio 8 d. nuteistajam buvo nustatyti 24 balai, o 2017 m. lapkričio 20 d. – 30 balų. Vadinasi, trejus bausmės atlikimo metus rizika nusikalsti tik didėjo, o nuo 2018 m. ši rizika vėl pradėjo mažėti. Tokie svyruojantys pakartotinio nusikalstamumo rodikliai sudaro pagrindą išvadai, kad V. B. ilgesnį laikotarpį nesugeba išlaikyti pavyzdingo elgesio, tuo tarpu teisėjų kolegija negali vertinti vien pastaraisiais keliais metais daromos pažangos, būtina įvertinti visą bausmės atlikimo laikotarpį, nes tik tokiu būdu yra gaunami objektyvūs duomenys.

14. Aukščiau nurodytų išvadų kontekste V. B. skunde bei Socialinio tyrimo išvadoje nurodytos aplinkybės, kad jis yra dešimt kartų skatintas už gerą elgesį, sąžiningą darbą ir dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje, be to, dirba, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, dalyvauja pozityvaus užimtumo programose, nuo 2018 m. rugpjūčio 16 d. bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, kurios neabejotinai turėtų būti vertinamos nuteistojo naudai, svarstant galimybę taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą, nėra pakankamos žemesnės instancijos teismo nutarties naikinimui bei sprendimo patvirtinti Komisijos nutarimą ir taikyti V. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos priėmimui. Vien ta aplinkybė, kad Komisija nutarė nuteistojo prašymą dėl lygtinio paleidimo tenkinti, teismo neįpareigoja priimti skundo autoriui palankų sprendimą, kadangi teisę priimti sprendimą dėl konkretaus nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos įstatymo leidėjas yra suteikęs teismui, o ne Komisijai.

15. Nuteistasis skunde nesutinka su jam nustatytu kriminogeniniu veiksniu – gyvenimo stilius ir draugai. Skundo autorius pažymi, kad bendrauja tik su savo artimaisiais, su buvusiais bendrininkais ryšių nebepalaiko. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad V. B. yra nuteistas už labai sunkių ir sunkių nusikalstamų veikų padarymą veikiant organizuotoje grupėje, t. y. nuteistasis priešingus teisei veiksmus atliko bendrininkaudamas sudėtingesne bendrininkavimo forma. Organizuotai grupei būdinga iš anksto apgalvotos nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo sudėtingumas, veikų padarymo intensyvumas, narių pasiskirstymas vaidmenimis ir kt. aplinkybės, rodančios glaudesnius, tvirtesnius grupės narių tarpusavio ryšius. Todėl vien deklaratyvaus pasakymo, kad su kitais organizuotos grupės nariais nėra bendraujama, nepakanka išvadai, jog šie nusikalstami ryšiai iš tiesų yra nutraukti ir jų nebeketinama atnaujinti išėjus į laisvę. Tuo pačiu pažymėtina, jog kitiems organizuotos grupės, kurioje veikė ir V. B., nariams taip pat taikomos ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės, todėl susisiekti su buvusiais grupės nariais yra sudėtinga ne dėl sąmoningo apsisprendimo keisti draugų bei pažįstamų ratą, tačiau dėl objektyvių priežasčių – laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

16. Kiekvienas lygtinio paleidimo taikymo atvejis yra individualus, todėl tiek Komisija, tiek teismai, nagrinėjantys skundus dėl Komisijos priimamų sprendimų ar klausimą dėl Komisijos nutarimo tvirtinimo, priima sprendimus, remdamiesi visuma konkrečioje situacijoje reikšmingų aplinkybių. Būtent šios individualios aplinkybės lėmė sprendimą atsisakyti tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam V. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Pripažinti, jog apylinkės teismas netinkamai įvertino lygtinio paleidimo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymo institutą, ar nesivadovavo aktualia teismų praktika, nėra pagrindo. Skundžiama Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 3 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikini nuteistojo V. B. skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo V. B. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. balandžio 3 d. nutartį.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.