Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danguolės Šiugždinytės ir Algerdo Urbšio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Jolantos Laurinavičiūtės skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. vasario 20 d. nutarties, kuria patvirtintas Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ojo sektoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2018 m. sausio 22 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam T. K. (T. K.) lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. K. bausmę atlieka pagal Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 31 d. nutartį, kuria paskirta subendrinta 4 (ketverių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2014 m. kovo 28 d., bausmės pabaiga – 2018 m. gruodžio 26 d.Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 20 d. nutartimi patvirtintas Komisijos 2018 m. sausio 22 d. nutarimas, kuriuo nutarta taikyti nuteistajam T. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Nutartyje padaryta išvada, kad Komisijos nutarimas yra pagrįstas, todėl kliūčių jį patvirtinti nėra.Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorė Jolanta Laurinavičiūtė skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 20 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – atsisakyti patvirtinti Komisijos 2018 m. sausio 22 d. nutarimą taikyti nuteistajam T. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde prokurorė pažymi, kad lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atitinkančiam formalius reikalavimus, jį taikyti. Lygtinis paleidimas taikomas tik tuo atveju, jei atlikus įstatyme numatytų vertinimo kriterijų analizę nustatomi ne tik formalieji lygtinio paleidimo pagrindai, bet ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas. Šiuo atveju T. K. atitinka formalųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą, tačiau to nepakanka spręsti, kad jau šiuo metu taikoma probacija bus sėkminga. Svarbu užtikrinti, kad nuteistajam taikoma bausmė savo suvaržymais ir trukme būtų adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padėtų pasiekti bausmės tikslus. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad T. K. anksčiau buvo ne kartą teistas, jo atžvilgiu buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jis ir vėl nusikalto. Tai leidžia pagrįstai spręsti, kad anksčiau taikytos nuteistojo padėtį lengvinančios priemonės nebuvo efektyvios. Šiuo metu T. K. bausmę atlieka už sunkaus nusikaltimo padarymą. Veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Nors nuteistasis pripažįsta savo kaltę, suvokia savo nusikaltimų pasekmes, prisiima atsakomybę už savo veiksmus ir nesiteisina, tačiau tai nemenkina jo pavojingumo visuomenei. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis drausmine tvarka baustas šešis kartus. Abejonių, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals sukelia ir ta aplinkybė, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika įvertinta kaip vidutinė – 61 balas pagal OASys. Rizika mažėjo itin neženkliai – nuo 66 balų iki 61 balo. Tai leidžia abejoti ar T. K. turi motyvaciją taisytis ir ateityje nedaryti naujų nusikaltimų. Taip pat yra išlikę pagrindiniai nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinantys veiksniai. T. K. teigiamai charakterizuojantys duomenys šiuo atveju neatsveria neigiamai nuteistojo asmenybę apibūdinančių aplinkybių ir nesudaro pagrindo konstatuoti, kad bausmės tikslai, kurių buvo siekiama nuosprendžiu nuteistajam skiriant individualizuotą bausmę, jau yra pasiekti. Pasak prokurorės, vien tik formalus lygtinio paleidimo taikymas gali suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad vien tik įstatyme numatytos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas nėra ir negali būti besąlygiškas pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Teismo posėdyje prokurorė pritarė apeliaciniame skunde pareikštam prašymui ir nurodytiems argumentas, skundą palaikė, prašė tenkinti. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus prokurorės Jolantos Laurinavičiūtės apeliacinis skundas tenkinamas.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė ar aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).Lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytą laisvės atėmimo bausmės terminą ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, priima sprendimą.Aukštesnysis teismas, įvertinęs prokurorės skundo argumentus ir išanalizavęs apylinkės teismo nutarties motyvus konstatuoja, kad apylinkės teismas, patvirtindamas Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tinkamai neįvertino visų pataisos procesui reikšmingų aplinkybių, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad nuteistasis, būdamas laisvėje, lygtinio paleidimo laikotarpiu laikysis įstatymų ir nenusikals.Nuteistasis T. K. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas, tačiau, kaip jau minėta, lygtiniam paleidimui taikyti taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką nustatyta, kad T. K. priklauso vidutinės rizikos grupei. Taigi, sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą šiuo atveju turi būti įvertinta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir nustatyta, ar pažanga sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Aukštesniojo teismo nuomone, įvertinus socialinio tyrimo išvadoje nurodytus duomenis nėra pagrindo daryti išvadą, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama manyti, kad nuteistasis T. K. laikysis įstatymų ir nenusikals.Socialinio tyrimo išvadoje nustatyta, kad nuteistojo T. K. nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo nuo 66 balų iki 61 balo, tačiau pagal OASys metodiką išlieka vidutinė. Statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma yra 40 balų, 21 balas yra dinaminiai. Šių duomenų kontekste nusikalstamo elgesio rizikos sumažėjimas 5 balais nelaikytinas itin žymiu, rizika, kaip minėta, išliek vidutinė, todėl nuteistasis savo nepriekaištingu elgesiu ir aktyviu dalyvavimu pataisos procese turi realią galimybę riziką sumažinti iki minimalios ir taip įrodyti, kad yra pasitaisęs, lygtinio paleidimo metu ir vėliau laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Manymą, kad nuteistajam jau šiuo metu taikomas lygtinis paleidimas nebus efektyvus, patvirtina ir informacija apie nuteistojo ankstesnius teistumus, jo elgesį viso bausmės atlikimo metu. T. K. anksčiau teistas ne vieną kartą, nusikaltimus pradėjo daryti būdamas nepilnametis. Jam ne kartą taikytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnio nuostatos ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas, tačiau tai nuteistojo nuo nusikalstamo elgesio nesulaikė, teigiamos įtakos pozityviems jo elgesio pokyčiams neturėjo. Nors šios aplinkybės neabejotinai jau buvo įvertintos nuosprendyje nuteistajam T. K. skiriant bausmę, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, analizuojant nuteistojo asmenybę bei jos pokyčius, vertinant nuteistojo elgesio pažangos pakankamumą, jos taip pat neturėtų būti sumenkinamos. Nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu taip pat nebuvo nepriekaištingas ir, priešingai, negu konstatuota skundžiamoje nutartyje, akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką nerodo. Pažymoje apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus fiksuota, kad vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus nuteistasis T. K. pažeidė šešis kartus, keturis kartus drausmintas skiriant nuobaudas, du kartus apsiribota svarstymu drausminėje komisijoje. Nuobaudos šiuo metu negalioja, tačiau jos asmenį charakterizuoja neigiamai, kaip linkusį nesilaikyti nustatytų reikalavimų ir taisyklių. Nuteistasis yra skatintas aštuonis kartus, tačiau įvertinus informaciją apie nuobaudas ir paskatinimus, jų skyrimo laiką, spręstina, kad teigiami pokyčiai nuteistojo elgesyje išryškėja tik nuo 2017 m. kovo mėnesio, kai nuteistasis baustas nebuvo, tačiau buvo skatintas. Įvertinus tai, kad laisvės atėmimo bausmę nuteistais atlieka nuo 2014 m. kovo 28 d., paminėti teigiami elgesio pokyčiai nelaikytini pakankamais lygtinio paleidimo taikymui pagrįsti. Manymą, kad nuteistojo teigiami elgesio pokyčiai nėra pakankami, nuteistasis nededa maksimalių pastangų mažinti nusikalstamo elgesio riziką patvirtina ir vis dar nustatomi kriminogeniniai veiksniai.Pateiktoje medžiagoje yra ir teigiamai nuteistąjį apibūdinančių aplinkybių: jis tęsia mokslus, pradėjo mokytis staliaus specialybės, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, pozityvaus užimtumo priemonėse, sporto renginiuose, prisideda prie būrio gerbūvio darbų. Tačiau aukštesnysis teismas pritaria prokurorės nuomonei, kad paminėtos aplinkybės neatsveria neigiamai nuteistąjį charakterizuojančių duomenų, kurių visuma leidžia daryti išvadą, kad nuteistojo pažanga mažinant vidutinę nusikalstamo elgesio riziką nėra akivaizdi ir pakankama lygtinio paleidimo taikymui pagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad nei Komisija, nei apylinkės teismas tinkamai neįvertino visų lygtiniam paleidimui taikyti reikšmingų aplinkybių, o padaryta išvada, kad išėjęs į laisvę T. K. laikysis įstatymų ir nenusikals, prieštarauja nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Todėl prokurorės skundas tenkinamas, o apylinkės teismo nutartis, kuria patvirtintas Komisijos nutarimas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, naikinama kaip nepagrįsta.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Jolantos Laurinavičiūtės skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. vasario 20 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – atsisakyti patvirtinti Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ojo sektoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. sausio 22 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam T. K. (T. K.) lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.