Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dariaus Kantaravičiaus, Aurelijaus Rauckio ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. B. (toliau – V. B.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2020 m. rugpjūčio 11 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos trečiajame sektoriuje komisijos (toliau – Komisija) 2020 m. birželio 29 d. nutarimą Nr. 95-385 taikyti nuteistajam V. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. V. B. Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 263 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 266 straipsnio l dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 199² straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 4, 6 dalimis, 5 dalies l, 2 punktais, nuteistas galutine subendrinta 16 (šešiolikos) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. B. skundas atmetamas.

7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų gali būti laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojo nauja BVK 157 straipsnio redakcija, tačiau sprendžiant dėl apylinkės teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, neišeinant už skundo ribų, teisėjų kolegija vadovaujasi įstatymo, galiojusio skundžiamos nutarties priėmimo metu, nuostatomis (Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartis byloje Nr. 1S-180-1076/2019).

8. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. B. yra atlikęs įstatymo nustatytą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, ir yra pateikęs prašymą pataisos įstaigos administracijai jam šį institutą taikyti. Taigi yra formalus pagrindas svarstyti klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Be šių duomenų, sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, būtinos ir materialiosios sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Kaip matyti iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu V. B. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, o jo nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką, atitinkanti vos 17 balų, yra prilyginama žemai rizikos grupei. Šis balas nuo 2017 m. lapkričio 20 d. sumažėjo 13 balų, t. y. nuo 30 balų. Tačiau, sprendžiant apie V. B. pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, turėtų būti ne tik formaliai atsižvelgiama į nustatytą rizikos vertinimo balais pokytį, bet ir visapusiškai įvertinami jo elgesio ir nuostatų pokyčiai bei nuteistajam taikomų pataisos priemonių įtaka jo kriminogeniniams veiksniams.

9. BPK 360 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos. Priešingai nei skunde nurodo nuteistasis, apylinkės teismas, spręsdamas šį klausimą, paminėtų nuostatų nepažeidė ir priėmė motyvuotą nutartį, dėl kurios teisėtumo teisėjų kolegijai abejonių nekyla.

10. Bylos duomenimis, laisvės atėmimo bausmę V. B. atlieka atvirojoje kolonijoje, dirba už pataisos įstaigos ribų, jo nuostata į darbą yra teigiama. Darbą nuteistasis turės ir lygtinio paleidimo atveju. Nuteistasis palaiko artimus socialinius ryšius su savo artimaisiais, problemų dėl gyvenamosios vietos V. B. išėjus į laisvę nėra. Šiuo metu jis turi galimybę vykti trumpalaikių išvykų į namus, jokie pažeidimai V. B. išvykimo iš pataisos įstaigos metu nefiksuoti. Nors šios aplinkybės teigimai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau, įvertinus ir kitas Socialinio tyrimo išvadoje išdėstytas aplinkybes, pagrįstai konstatuotina, jog vien tik šių duomenų nepakanka spręsti, jog nuteistojo pastangos integruotis į visuomenę ir jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką šiuo metu jau yra pakankamos.

11. Nesutinkant su nuteistojo skundo motyvais visų pirma pažymėtina, kad nuteistojo elgesys pataisos namuose ne visuomet buvo pavyzdingas. Jis keturis kartus buvo pažeidęs pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles, už ką du kartus buvo baustas drausmine tvarka. Paskutinį kartą jo netinkamas elgesys dėl pataisos namuose nustatytos tvarkos nesilaikymo buvo svarstomas 2016 m. rugsėjo 19 d. Ir nors drausminė nuobauda V. B. tąkart skirta nebuvo, tačiau vien faktas, jog jo elgesys buvo svarstomas drausminėje komisijoje suponuoja pagrįstą išvadą, jog nuteistojo elgesio korekcija išimtinai vien tik teigiama linkme stebima dar pakankamai neilgą laiko tarpą, kuris, įvertinus V. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžią (2009 m. kovo 26 d.), nelaikytinas pakankamu daryti neabejotiną išvadą, jog šiuo metu asmuo jau yra pasiruošęs tolesniam bausmės atlikimui laisvėje. V. B. elgesys tik formaliai atitinka pataisos įstaigoje nustatytą tvarką, kurios privalo laikytis visi laisvės atėmimo bausmėmis nuteisti asmenys, bet nerodo nuteistojo kryptingo siekio pasitaisyti ir nebenusikalsti viso pataisos proceso metu. Jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra akivaizdi ir įtikinanti. Darant šią išvadą svarbu paminėti ir tai, kad iš 17 nuteistajam nustatytos jo pakartotino nusikalstamo elgesio rizikos balų, statinių svetinių taškų suma šioje bausmės vykdymo stadijoje tesiekia vos 7 balus, kas suponuoja pagrįstą išvadą, jog nuteistojo elgesio korekcija išimtinai teigiama linkme yra vis dar galima ir turi būti vykdoma toliau asmenį izoliavus nuo visuomenės.

12. Netaikant lygtinio paleidimo V. B. įvertintina ir tai, kad nusikaltimus nuteistasis įvykdė bendrininkaudamas su kitais asmenimis, siekdamas finansinės naudos, kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei ir jo asmenybę, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, reikalauja vertinti itin atidžiai. Bylos duomenimis, nuteistajam inkriminuotus nusikaltimus jis įvykdė įtakotas savo bendrininkų. Nors V. B. teigia, kad šiuo metu su buvusiais savo bendrininkais jis nebendrauja, tačiau vien tik šis faktas nuteistojo negebėjimo nepasiduoti kitų asmenų įtakai neeliminuoja. Juo labiau, jog remiantis Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotais duomenimis, nuteistasis net ir šiuo metu galimas savo problemas bei problemines sritis neigia, pirmenybę yra teikęs veiksmui, bet ne planavimui, kas vis dar labiau neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir neleidžia teismui pagrįstai spręsti apie akivaizdžią nuteistojo pažangą šiam atliekant laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje. Neabejotina, kad sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikšmingas aplinkybes, neignoruojant ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo bei pobūdžio, jų ryšio su šiuo metu išskiriamais nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojančiais veiksniais bei nuteistojo pastangomis juos eliminuojant.

13. Vertinti nuteistojo asmenybę išimtinai teigiamai vien tik dėl to, jog pataisos įstaigoje jis dirba apmokamą darbą bei turės darbą lygtinio paleidimo atveju, pagrindo taip pat nėra. Nors šiuo metu nuteistasis dirba ir už tai gauna oficialias pajamas, tačiau, kaip matyti iš nagrinėjamos bylos medžiagos, asmuo pataisos įstaigoje yra finansiškai remiamas ir savo artimųjų. Šis faktas teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai manyti, jog iš darbo santykių gaunamų pajamų asmeninių poreikių tenkinimui V. B. nepakanka, todėl abejotina, jog vien tik darbo turėjimas vertinamu atveju gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo galimo nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio. Juo labiau, jog laisvės atėmimo bausmę šiuo metu V. B. atlieka už finansinio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą.

14. Pakankamo pagrindo lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nesudaro ir artimi nuteistojo socialiniai ryšiai su savo artimaisiais. Ši aplinkybė nors ir gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo galimo pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio, tačiau įvertinus tai, kad ji egzistavo ir nuteistajam inkriminuotų nusikaltimų padarymo metu, tačiau nuo nusikalstame elgesio jo nesustabdė, abejotina, jog vien tik V. B. socialiniai ryšiai su artimaisiais galėtų sulaikyti jį nuo neteisėto veikimo ir šiuo atveju.

15. Įvertinus paminėtas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, ar buvo šališkas nuteistojo atžvilgiu, priešingai nei teigiama V. B. skunde, pagrindo nėra. Skundžiamas sprendimas priimtas įvertinus aktualią V. B. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai konstatuoti, kad nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Tokį tiek apylinkės teismo, tiek teisėjų kolegijos procesinį sprendimą lėmė ne nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos ar likusi bausmės dalis, kaip tai teigiama V. B. skunde, bet aukščiau išdėstytų jo asmenybę ir jos pokyčius charakterizuojančių duomenų visuma. Svarbu tai, kad taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad V. B. šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

atmesti nuteistojo V. B. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. rugpjūčio 11 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.