Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Giedraitis

nerengiant teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. A. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. sausio 25 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti 2024 m. sausio 4 d. d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos nutarimą taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam A. A..

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. A. Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 11 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 263 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 266 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, 4 dalimi, galutine 14 metų laisvės atėmimo bausme, kuri vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė - 14 metų 6 mėnesiai laisvės atėmimo.

1.1. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 31 d. nuosprendžiu Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 11 d. nuosprendis pakeistas: panaikinta nuosprendžio dalis dėl A. A. nuteisimo pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 263 straipsnio 3 dalį ir A. A. išteisintas neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką; panaikinta nuosprendžio dalis dėl A. A. nuteisimo pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 266 straipsnio 1 dalį ir A. A. išteisintas nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, byla šioje dalyje nutraukta; iš nuosprendžio aprašomosios dalies A. A. pašalintos nuorodos į BK 24 straipsnio 4 dalį; iš nuosprendžių pašalinta aplinkybė, kad nuteistasis A. A. vykdė pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtako (prekursoriaus) kontrabandą; A. A. pripažintam kaltu ir nuteistam pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 260 straipsnio 3 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 199 straipsnio 2 dalį, pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 13 (trylikai) metų 6 (šešiems) mėnesiams.

1.2. 2014 m. birželio 2 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 31 d. nuosprendžiu paskirtos trylikos metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėta iš dalies neatliktos bausmės dalis, paskirtos pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 28 d. nuosprendį ir A. A. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 14 (keturiolikai) metų.

2. Bausmės pradžia – 2011 m. gegužės 3 d., bausmės pabaiga – 2024 m. lapkričio 3 d. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai – 9 mėnesiai 30 dienų.

3. Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija (toliau – ir Komisija) 2024 m. sausio 4 d. nutarimu Nr. RV-20-xx1, nutarė taikyti nuteistajam A. A. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Nutarime nuodyta, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu yra geras, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, drausminės nuobaudos negaliojančios, įgijo kelias profesines kvalifikacijas, vykdo individualiame plane numatytas socialinės reabilitacijos priemones, patvarkymus iš antstolių yra padengęs. Nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl gali būti lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

4. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – ir apylinkės teismas) 2024 m. sausio 25 d. nutartimi atsisakyta patvirtinti 2024 m. sausio 4 d. d. Komisijos nutarimą taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam A. A.. Teismas sprendė, jog nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų, kurioms esant gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, kadangi nuteistojo elgesys nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis daro pakankamą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kad jau yra pasiekti bausmės tikslai ir nuteistasis laikysis įstatymų bei nenusikals.

5. Skunde apygardos teismui nuteistasis A. A. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. sausio 25 d. nutartį Nr. T-52-571/2024, taikyti lygtinį paleidimą A. A. ir patvirtinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2024 m. sausio 4 d. nutarimą taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

5.1. Skunde nurodo, kad teismas, atsisakydamas tvirtinti komisijos nutarimą, neatsižvelgė į esminę aplinkybę, jog iš paskirtos 13 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės yra atlikęs 12 metų 9 mėnesius, likusi neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis - 9 mėnesiai. Didžioji bausmės dalis atlikta, todėl yra pakankamas nubaudimo griežtumo pagrindas ir pasiektas visuomenės interesas, kad kaltas asmuo būtų nubaustas. Kadangi nuteistasis taip pat yra visuomenės dalis, svarbu vadovautis proporcingumo, humaniškumo ir teisingumo principais bei struktūruotai, aiškiai apibrėžti, kokie tikslai nebus pasiekti ar kokia visuomenės grupė nukentės sutikus taikyti lygtinį paleidimą.

5.2. Apelianto teigimu, teismas formaliai vertino Komisijos konstatuotų aplinkybių visumą, neatsižvelgė į nuteistojo integracijos į visuomenę svarbą, į šeimyninę padėtį, turimą profesiją (net ir turėdamas neįgalumą turi darbo vietą), palaikomus socialinius ryšius, padarytą pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos veiksnius, padarytas išvadas dėl netinkamo elgesio, gautus paskatinimus bausmės atlikimo vietoje už nepriekaištingą elgesį ir pastangas gyventi nenusikalstant.

5.3. Nuteistasis pažymi, kad lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo bausmės, tačiau tokiu būdu didesnės galimybės vykdyti efektyvų integracijos į visuomenę procesą, dirbti ir gauti legalias pajamas, mokėti mokesčius valstybei, užsiimti visuomenei naudinga veikla, vystyti pilnavertį šeimyninį gyvenimą, laikytis visuomenėje nustatytų elgesio normų ir įstatymų, gyventi nenusikalstant. Tokiu būdu lygtinio paleidimo taikymas efektyviai prisideda ir prie nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos veiksnių mažinimo, tuo pačiu užtikrinant ir visuomenės interesus.

6. Atsiliepimu į nuteistojo skundą Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras K. J. prašo nuteistojo A. A. skundą atmesti. Nurodo, kad priešingai skundo argumentams, priimdamas skundžiamą nutartį, teismas savo sprendimą išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo, o daryti priešingas išvadas nei padarė pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindo.

Nuteistojo A. A. skundas atmetamas.

7. Aukštesnysis teismas, įvertinęs nuteistojo skundo bei skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties argumentus, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus visas reikšmingas faktines aplinkybes, nuteistojo asmenybę bei vadovaujantis įstatymu. Vertinti bylos duomenis kitaip, nei jie įvertinti skundžiamoje nutartyje, pagrindo nėra. Jo nesudaro ir nuteistojo gynėjos skundo argumentai. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančių duomenų neįvertino taip, kaip tikėjosi A. A., savaime nereiškia, jog nutartis yra neteisėta ir kad visiškai nepagrįstai buvo nutarta netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistojo atžvilgiu.

8. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi.

9. Kaip teisingai nurodoma skunde, byloje esantys duomenys patvirtina, jog A. A. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Tačiau įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. BVK 82 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai įtvirtinta, kokius kriterijus, be atliktos bausmės dalies, dar turi atitikti nuteistasis, kad galėtų būti paleistas lygtinai – žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga riziką mažinant, kai nustatyta rizika nepriskiriama žemai. Šiuo konkrečiu atveju iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad A. A. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, todėl norint nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Vis tik aukštesnysis teismas pritaria apylinkės teismo padarytai išvada, kad skundo nagrinėjimui pateikti duomenys pagrindo tokiai išvadai šiuo metu dar nesuteikia.

10. Nustatyta, kad A. A. asmenybės pokyčiai vyksta teigiama linkme: jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, 11 kartų skatintas, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, juos lanko trumpalaikių išvykų metu, turi patvirtintą gyvenamąją ir darbo vietą lygtinio paleidimo atveju. Aukštesnysis teismas sutinka, kad paminėtos aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, vis tik, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, bet ir jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma.

11. Pritariant apylinkės teismo argumentams, aukštesniajam teismui abejonių dėl nuteistojo akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką kelia tai, kad 2019 m. gruodžio 18 d. pirminio OASys vertinimo metu nuteistajam nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika iki šiol nepakito. 2020 m. nuteistajam buvo nustatyta rizikos mažėjimo dinamika, tačiau 2022 m. rugsėjo 21 d. nustatyta didėjimo dinamika, 2023 m. kovo 2 d. OASys vertinimo metu rizika išliko vidutine, nustatyta mažėjimo dinamika. Taigi net ir atlikus didžiąją dalį bausmės, nuteistojo elgesio, mąstymo ir nuostatų pokyčio teigiama dinamika nėra stabili, dėl ko pagrįstai abejotina, kad jo daroma pažanga yra akivaizdi. Kaip nurodyta Socialinio tyrimo išvadoje, stebimas kriminogeninių veiksnių valdymas emocinės gerovės srityje, tačiau nuteistajam išlieka tam tikri kintamieji (dinaminiai) kriminogeniniai veiksniai – darbinės patirties stygius; lėšų tvarkymas ir pajamos; gyvenimo stilius ir draugai; mąstymas ir elgesys. Reikia pastebėti, kad kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą.

12. Nors A. A. skunde teigia, jog bausmės atlikimo metu savo mąstymą ir elgesį teigiama linkme pakeitė pakankamai, tačiau kol kas nėra pagrindo tokiam argumentui pritarti. Kaip nurodyta Socialinio tyrimo išvadoje, aktualiu kriminogeniniu veiksniu laikytina menka nuteistojo darbinė patirtis, atsižvelgiant į jo amžių. Šiame kontekste itin svarbus nuteistojo įvykdytų nusikalstamų veikų motyvas - finansinės naudos siekimas. Nusikalstamų veikų padarymo metu A. A. turėjo oficialų pragyvenimo šaltinį ir pajamas, tačiau siekė finansinės naudos nelegaliu būdu, kas sudaro pagrįstą abejonę, kad būdamas lygtinai paleistas ji sugebės savo ir šeimos poreikius patenkinti iš gaunamos neįgalumo pensijos. Nuo perkėlimo į Marijampolės kalėjimą 2017 m. gruodžio mėn. nuteistasis nedirbo, kas teismo vertinimu, rodo menką nuteistojo suinteresuotumą užsitikrinti stabilias ir pakankamas legalias pajamas savo ir šeimos poreikių patenkinimui. Remiantis Socialinio tyrimo išvada, nekontroliuojamas šis kriminogeninis veiksnys gali tapti dirgikliu, skatinančiu nuteistąjį nusikalsti. Skundą nagrinėjantis teismas taip pat atkreipia dėmesį į išlikusius nuteistojo mąstymo ir elgesio aspektus. Nuteistajam šis teistumas nėra pirmas, anksčiau jis teistas tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, be to, nusikalstamas veikas padarė veikdamas su bendrininkais. Šiuo atveju itin svarbu, kokį elgesio modelį pasirinks nuteistasis, nebūdamas struktūrizuotoje aplinkoje, vis tik, atsižvelgiant į tai, kad laisvės atėmimo vietų įstaigoje 2022 m. fiksuotas nuteistojo priešingas teisei elgesys (smurtas kito nuteistojo atžvilgiu), leidžia pagrįstai abejoti, ar nuteistasis sugebės savo elgesį tinkamai kontroliuoti lygtinio paleidimo atveju. Pastebėtina ir tai, kad nagrinėjamu atveju išimtinai teigiamas nuteistojo elgesys yra stebimas pakankamai neilgą laiko tarpą, todėl nėra pagrindo neabejotinai spręsti, kad jis sugebės savo kriminogeninius veiksnius tinkamai valdyti ir būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje. Pažymėtina, kad kai kuriais atvejais net ir itin sėkmingas nuteistojo dalyvavimas tam tikrose tikslinėse priemonėse, socialiai reikšmingų įgūdžių lavinimas, sudaro pagrindą teigti, kad nuteistasis įsitraukia į resocializacijos procesą bei struktūruotoje aplinkoje geba valdyti kriminogeninius poreikius, tačiau tai nereiškia, jog tie poreikiai turi būti eliminuojami iki minimumo ir tapti nereikšmingais. Juos nuteistasis, siekdamas pasinaudoti galimybe būti paleistas lygtinai, gali ir privalo koreguoti. Šie užfiksuoti duomenys pagrindžia, kad pataisos procesas A. A., priešingai nei teigiama jo skunde apygardos teismui, dar nėra baigtas ir turėtų būti tęsiamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, pasitelkiant ten dirbančius specialistus tikslingai tęsiant individualias konsultacijas pas psichologą, kadangi mąstymo keitimas yra ilgas ir sudėtingas procesas.

13. Šiame kontekste svarbu ir tai, kad šis teistumas A. A. nėra pirmasis. Praeityje buvę nuteistojo teistumai ar nusikaltimų, už kurių padarymą asmuo atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, sunkumas bei pobūdis atskleidžia nuteistojo praeityje netinkamą, socialiai nepriimtiną elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme. Ankstesniais teistumais A. A. buvo nuteistas Vokietijoje už vogtų prekių gavimą, neteisėtą pasitraukimą iš įvykio vietos ir dokumentų klastojimą, taip pat Lietuvoje už plėšimą. Nuteistajam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jo metu A. A. pakartotinai nusikalto. Šiuo metu atlieka ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę už labai sunkaus, sunkaus ir apysunkio nusikaltimų padarymą, be to, veikiant organizuotoje grupėje, taigi stebimas nuteistojo daromų nusikalstamų veikų sunkėjimas. Šios aplinkybės neabejotinai charakterizuoja nuteistąjį neigiamai ir patvirtina jį vengiant laikytis visuomenėje priimtų elgesio normų, nededant pastangų užsitikrinti pakankamą ir legalų pragyvenimo šaltinį. Apygardos teismo vertinimu, siekiant įtikinamos pažangos nusikalstamo elgesio rizikos valdyme, svarbiu aspektu išlieka veiksmingesnis aptartų kriminogeninių rizikų valdymas, kas turėtų ne tik prevencinį, bet ir pataisomąjį poveikį nuteistajam.

14. Iš Socialinio tyrimo išvados taip pat matyti, kad nuteistasis palaiko artimus socialinius ryšius su sutuoktine bei kitais artimaisiais, kuria į šeimą ir visuomenėje priimtiną gyvenimo būdą orientuotus ateities planus, turi patvirtintą galimybę įsidarbinti. Tikėtina, kad artimi ryšiai su artimaisiais ir darbinės veiklos turėjimas bei pajamų gavimas gali palengvinti asmens integraciją visuomenėje bei motyvuoti nenusikalsti ateityje, tačiau atsižvelgiant į tai, kad tokie ryšiai egzistavo ir iki nusikalstamų veikų padarymo, šie apsauginiai veiksniai nesudaro neabejotino pagrindo manyti, jog šiuo atveju jie sulaikys nuteistąjį nuo pakartotinio nusikalstamumo. Įvertinus dar išlikusius A. A. kriminogeninius rizikos veiksnius, apygardos teismas abejoja, jog bausmės tikslai šiuo metu jau yra pasiekti ir kad, būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje, jis sugebės tinkamai valdyti minėtus kriminogeninius veiksnius bei savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Teismo vertinimu, pakartotinis nusikalstamumas nepaisant gresiančios bausmės rodo, jog A. A. polinkis nusikalsti jau buvo susiformavęs iki jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo ir jų įvykdymas vertinamu atveju buvo tik loginė jo gyvenimo būdo pasekmė, dėl kurios atsakomybę ir kylančias neigiamas pasekmes šiuo atveju turi prisiimti pats nuteistasis.

15. Teismo įsitikinimo nekeičia ir tai, kad nuteistasis atliko didesnę dalį jam teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kadangi likusi neatliktos bausmės dalis savaime nėra pagrindas konstatuoti, kad nuteistojo pataisos procesas yra baigtas ir pasiekti paskirtos bausmės tikslai, kadangi tokio pobūdžio bylose yra sprendžiama, ar bausmės atlikimo metu asmuo iš esmės tikslingai koreguoja savo nusikalstamą elgesį ir mąstyseną.

16. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad Komisija, ar apylinkės teismas netinkamai įvertino, ar apskritai nevertino nagrinėjamam klausimui reikšmingų aplinkybių, ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas atsižvelgus į aktualią nuteistojo asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygų, jo asmenybės korekcija nėra pakankama. Šios išvados kontekste atkreiptinas nuteistojo ir jos gynėjos dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo A. A. skundą ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. sausio 25 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.