- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-07-29
- Bylos Nr.
- 1S-397-954/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-05-1-08012-2008-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis: atmesti skundą ir palikti galioti teismo nutartį/sprendimą
- Teisėjai
- Algirdas Giedraitis (pirm.), Jurga Vasiliauskienė, Audrius Meilutis
- Nuteistasis
- V. B.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Audriaus Meilučio ir Jurgos Vasiliauskienės,
nerengdama teismo posėdžio apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. B. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2022 m. birželio 28 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) (toliau – Komisija) 2022 m. gegužės 13 d. priimtą nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), taikyti nuteistajam V. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. V. B. Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 31 d. nuosprendžiu, pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, 199² straipsnio 1 dalį, ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, V. B. paskirta galutinė subendrinta 14 metų laisvės atėmimo bausmė.
2. Bausmės pradžia – 2009 m. kovo 25 d., pabaiga – 2023 m. kovo 25 d. Neatlikta bausmės dalis Komisijos posėdžio dienai (2022 m. gegužės 12 d.) – 10 mėnesių 13 dienų.
3. Komisija 2022 m. gegužės 13 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarė V. B. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Komisija nutarime nurodė, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nuteistasis tęsia darbinę veiklą, turi tinkamas gyvenimo sąlygas laisvėje, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų. Nuteistasis aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas ir jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Žemesnės instancijos teismas
4. Kauno apylinkės teismas 2022 m. birželio 28 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą, taikyti nuteistajam V. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuodamas tuo, kad nors nuteistasis ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šalies argumentai
5. Nuteistasis V. B. skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 31 d. nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo, tačiau darytina pagrįsta išvada, kad apeliaciniame skunde formuluojant prašymą padaryta rašymo apsirikimo klaida, kadangi iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog nuteistasis V. B. skundžia Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 28 d. nutartį ir prašo ją panaikinti.
5.1. Skunde nurodo, kad nenustatyta jokių formalaus pobūdžio apribojimų taikyti nuteistajam V. B. lygtinį paleidimą. V. B. yra atlikęs bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos klausimą. Neturi galiojančių drausminių nuobaudų, skatintas 18 kartų, jam suteikta teisė vykti be sargybos ar be palydos iš pataisos įstaigos ribų. Nuteistasis lygtinio paleidimo atveju turi gyvenamąją vietą. Dirba administracijos pasiūlytą darbą, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su savo artimaisiais, finansinių įsipareigojimų neturi. Nuteistasis per nustatytą laikotarpį įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos paskirtas rekomendacijas, atlikus vertinimą pagal „OASys“, nustatyta žema rizika. Nuteistasis atlieka bausmę lengvosios grupės sąlygomis, atsiribojęs nuo kriminalinės subkultūros, per beveik 14 metų baustas tik 3 kartus, o už gerą elgesį ir darbą skatintas 17 kartų. Nuteistajam lygtinio paleidimo komisija jau net 12 kartų taikė lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Atsižvelgiant į šiuos nuteistąjį teigiamai charakterizuojančius duomenis, darytina išvada, kad V. B. savo elgesį pakeitė pakankamai, todėl toliau jį galima taisyti ir neizoliuotą nuo visuomenės.
5.2. Skunde teigiama, kad skundžiama nutartis nelaikytina pagrįsta ir teisėta, tuo pačiu pažymėtina, jog nuteistojo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra jo atleidimas nuo likusios paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kadangi lygtinio paleidimo atveju asmuo ir toliau yra prižiūrimas, o pažeidęs jam nustatytas sąlygas gali būti grąžinamas į pataisos įstaigą atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį.
5.3. Toliau skunde nurodoma, jog lygtinio paleidimo nuteistojo asmens teisę įvardina ne tik Europos Tarybos rekomendacijos, tačiau ir BVK 157 straipsnis. Teigiama, jog lygtinio paleidimo klausimo nagrinėjimo kokybė turi atitikti ne tik BVK, BPK nuostatus, bet ir Viešojo administravimo įstatymo, Europos tinkamo administravimo elgesio Kodekso nuostatas. Sprendimas turi būti grindžiamas teisiniais argumentais, sprendime negali būti nutylėti teisingo sprendimo priėmimui aktualūs argumentai, sprendimai turi būti aiškūs. Be to, lygtinio paleidimo komisijos nutarimas privalo atitikti Konstituciją ir oficialios konstitucinės doktrinos nuostatas. Valstybės pareigūnai ne tik gali, bet ir privalo įgyvendinti, jeigu yra įstatymuose nustatytos sąlygos. Privaloma vadovautis Europos Tarybos rekomendacijų, o jų nepaisymas yra neteisėta veika CK 6.246 straipsnio prasme. Rekomendacijos Rec (2003)22 reikalauja, kad turi būti aiškūs lygtinio paleidimo suteikimo kriterijai ir jie turi būti taikomi taip, kad lygtinis paleidimas būtų suteikiamas visiems kaliniams, kurie atitinka minimalius reikalavimus ir tampa įstatymus gerbiančiais piliečiais.
5.4. Nuteistasis cituoja teismų praktiką ir teigia, kad Kauno apygardos teismas 2018 m. liepos 13 d. nutartimi pagrįstai ir teisėtai panaikino buvusią priimtą apylinkės teismo nutartį ir patenkino lygtinio paleidimo iš pataisos namų komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo nuteistojo, kuris ginčijo savo kaltę, buvo bent 10 kartų pažeidęs pataisos namų vidaus taisykles, buvo atsisakęs jam siūlyto pataisos namuose darbo.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo V. B. skundas atmetamas.
6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
7. Teisėjų kolegija, įvertinusi apylinkės teismo nutartį, nuteistojo skundo argumentus bei pateiktą medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas priimdamas sprendimą atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą įvertino visas lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingas aplinkybes, teisingai aiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė, jokių teisingumo principų nepažeidė. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis V. B. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu.
8. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad nuteistasis V. B. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas jo lygtinio paleidimo klausimas. Atlikus pakartotinį V. B. vertinimą pagal „OASys“ metodiką, jam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Sutiktina su skunde nurodytais V. B. teigiamai charakterizuojančiais duomenimis. Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis vykdo individualų reabilitacijos planą ir Komisijos numatytas priemones – dalyvavo socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, bausmės atlikimo metu dirbo pataisos įstaigos ūkio aptarnavimo skyriuje, valytojo pareigose. Po perteisimo į atvirąją koloniją nuo 2019 m. liepos 16 d. iki 2019 m. rugsėjo 6 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2019 m. rugsėjo 9 d. įsidarbino įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“. Grąžinus nuteistąjį į pataisos namus, tęsė darbinę veiklą ūkio aptarnavimo brigadoje ir dirbo valytoju. Už stropų darbą ir visuomeninę veiklą 17 kartų skatintas, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Taigi, visi šie duomenys teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, jog šiuo metu nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas bausmę atliekantis asmuo. Nors šie duomenys ir patvirtina, kad nuteistasis V. B. savo elgesį stengiasi koreguoti teigiama linkme, tačiau įvertinus nuteistąjį bei jo elgesio pokyčius charakterizuojančių aplinkybių visumoje, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui vis dar nėra pakankami.
9. V. B. anksčiau neteistas, tačiau nagrinėjamu atveju, jis buvo pripažintas kaltu ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą. Nuteistasis dalyvavo darant labai sunkų ir sunkius nusikaltimus, kurie buvo iš anksto organizuoti. Nors nusikaltimų sunkumas, jų pobūdis bei skaičius, negali būti savarankišku pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau teismas privalo vertinti aplinkybių visumą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šios aplinkybės turi būti vertinamos tiek kiek tai atskleidžia V. B. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinama, tai jog, šiuo atveju V. B. laisvės atėmimo bausmė atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą. Nors V. B. teigia, jog šiuo metu su buvusiais savo bendrininkais jis nebendrauja, tačiau iš Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotų duomenų nustatyta, kad ir pats nuteistasis neneigia ir kaip savo neigiamą savybę įvardina tai, jog lengvai pasiduoda pasiūlymams. Taigi, šių duomenų kontekste, svarbu įvertinti nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes ir nustatyti, kad asmens elgesio korekcija jau yra pakankama ir toliau jo elgesys gali būti koreguojamas neizoliavus jo nuo visuomenės, kas nagrinėjamu atveju vis tik nenustatyta.
10. Abejonių dėl nuteistojo akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, teisėjų kolegijai kelia ir tai, kad atlikus didžiąją paskirtos bausmės dalį, išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai – ankstesnis ribotas, nusikalstamo elgesio pasekmių suvokimas; neturi arba turi mažą/nestabilią darbo patirtį; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; būdingas rizikingas/pavojingas elgesys; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu, ambivalentiška motyvacija nutraukti arba keisti alkoholio vartojimo įpročius; būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas; būdingas impulsyvus elgesys; negeba atpažinti problemų, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; priežiūros/apribojimų pažeidimai. Minėti kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra pagrindo. Juos nuteistasis privalo koreguoti atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje.
11. Aukštesnysis teismas pažymi, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę. Surinkti duomenys neleidžia vienareikšmiškai teigti, jog V. B. nuosekliai stengėsi koreguoti savo elgesį vien teigiama linkme – jis penkis kartus pažeidė nustatytą vidaus tvarką, tris kartus baustas drausminėmis nuobaudomis. Nors paskirtos drausminės nuobaudos ir nebegalioja, tačiau svarbu pažymėti, jog visos trys paskirtos nuobaudos buvo skirtos už alkoholio vartojimą. Be to, nuteistasis bausmę atlikinėjo ir Priklausomybes turinčių įkalintų asmenų reabilitacijos centre. Nors V. B. baigė priklausomybes turinčių įkalintų asmenų reabilitacijos programą, tačiau Socialinio tyrimo išvadoje nustatyta, kad motyvacija atsisakyti alkoholio vartojimo įpročių nebuvo pakankama, kadangi po perteisimo į Atvirąją koloniją, suteiktos trumpalaikės išvykos į namus metu, buvo apsvaigęs. Šių duomenų visuma, nuteistąjį charakterizuoja neigiamai, kaip nelinkusį nuosekliai laikytis nustatytos tvarkos ir režimo reikalavimų bei paklusti nustatytai tvarkai. Nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu yra svarbus faktorius vertinant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat yra susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu nuteistajam. Nors V. B. ne kartą skatintas, tačiau, kaip ir minėta, taip pat buvo baustas ir drausmine tvarka, todėl teismo vertinimu, toks nuteistojo elgesys nerodo išskirtinai pavyzdingo jo elgesio visos bausmės atlikimo metu.
12. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus V. B. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, nagrinėjamu atveju, teisinio pagrindo nėra. Nors nuteistojo teigimu, jis palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, išėjęs į laisvę turės gyvenamąją vietą, turės sąlygas įsidarbinti, tačiau nors šie faktoriai gali veikti kaip apsauginiai nuo galimo pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio, tačiau sprendžiant iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos matyti, kad šios aplinkybės egzistavo ir nuteistajam V. B. iki inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, kas leidžia pagrįstai spręsti, jog V. B. būnant laisvėje, jie nebuvo pakankami siekiant atgrasyti nuteistąjį nuo jo nusikalstamo elgesio. Dėl to ir šiuo atveju abejotina, jog nuteistojo šeima ir gyvenamosios vietos bei darbo turėjimas, gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo jo pakartotinio nusikalstamumo jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju.
13. Abejoti apylinkės teismo priimtu sprendimu nuteistajam V. B. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra. Tai, kad nuteistajam yra suteiktas leidimas išvykti iš pataisos įstaigos be sargybos arba palydos, dar nėra absoliutus įrodymas, jog nuteistasis ir laisvėje pasirinks tinkamą elgesį. Nors priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, tai nesuteikia pagrindo pripažinti, jog buvo priimtas neteisėtas ar nepagrįstas teismo procesinis sprendimas. Be to, teisėjų kolegija atkreipia nuteistojo dėmesį, kad taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga, o tai, kad Komisija priėmė nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, neįpareigoja teismo priimti nuteistajam palankų sprendimą. Skunde nurydyta teismų praktika, kuria V. B. lygina kito nuteistojo atžvilgiu taikytą lygtinį paleidimą, neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą, kadangi kiekvienu atveju analizuojama visa byloje esančių aplinkybių visuma, atsižvelgiant į nuteistojo charakterizuojančius duomenis, bausmės įgyvendinimo tikslus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pažeistos nei BPK, nei BVK, nei Lietuvos Respublikos Konstitucijos ar Europos Tarybos ministrų rekomendacijos.
14. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistasis V. B. neatitinka Bausmių vykdymo kodekse nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 28 d. nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo V. B. skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
atmesti V. B. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. birželio 28 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.