Alytaus apylinkės teismo nutartis

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Danguolė Urbanavičienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam L. B. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuteistas Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 11 d. nuosprendžiu, kuris pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 31 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1, 2 dalis ir 5 dalies 1 punktą, laisvės atėmimu 12 metų 3 mėnesiams. Bausmės pradžia – 2010 m. gruodžio 13 d., bausmės pabaiga – 2023 m. kovo 13 d.

Nuo 2018 m. rugpjūčio 3 d. nuteistasis L. B. atlieka bausmę Alytaus pataisos namuose. 2018 m. gruodžio 31 d. gautas nuteistojo prašymas teikti jį lygtinio paleidimo komisijai dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, taikant intensyvią priežiūrą (asmens byla, III tomas, II dalis, b. l. 140).

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija), išnagrinėjusi nuteistojo prašymą, 2019 m. vasario 13 d. priėmė nutarimą prašymą tenkinti ir lygtinai paleisti nuteistąjį L. B. iš pataisos įstaigos, taikant intensyvią priežiūrą, o po intensyvios priežiūros per likusios neatliktos bausmės dalį paskiriant auklėjamojo poveikio priemones. Nutarimą motyvavo tuo, kad nuteistasis Komisijai pristatomas antrą kartą, šiuo metu yra atlikęs 2/3 dalis paskirtos laisvės atėmimo bausmės, likusi neatliktos bausmės dalis yra 4 metai 1 mėnuo. Bausmės atlikimo metu drausmine tvarka buvo baustas vieną kartą, tačiau nuobauda negaliojanti, paskatintas trylika kartų. 2018 metais įgijo vidurinį išsilavinimą, šiuo metu mokosi apdailininko specialybės. Atlikdamas bausmę Pravieniškių pataisos namuose, nuteistasis padėjo remontuoti koplyčią, už tai buvo paskatintas. Bausmę nuteistasis atlieka lengvojoje grupėje. Jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, vertinama 21 balu. Jis palaiko stiprius socialinius ryšius su artimaisiais. Kaip neigiamai vertinamą aplinkybę Komisija pažymėjo tai, kad Pravieniškių pataisos namuose nuteistasis atsisakė jam pasiūlyto darbo. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis darbo atsisakė be pateisinamos priežasties, tačiau nuteistasis paaiškino, kad norėjo baigti mokslus ir įgyti vidurinį išsilavinimą. Komisija padarė išvadą, kad tikslinga nuteistajam švelninti teisinę padėtį ir jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, nes yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti nuteistajam likusią bausmę atliekant neizoliuotam nuo visuomenės, bet prižiūrimam.

Komisijos 2019 m. vasario 13 d. nutarimą atsisakytina patvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies nuostatas laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Tačiau įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje ar 3 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, vertinamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, šio elgesio teigiami ar neigiami pokyčiai, mąstysenos adekvatumas, dedamos pastangos mažinti nustatytus kriminogeninius veiksnius, kiti duomenys, padedantys įvertinti nuteistojo asmenybės polinkius, puoselėjamas vertybes ir pan. (Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 8 d. nutartis byloje Nr. 1S-185-290/2019). Taigi, taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, o ne pareiga, todėl Komisijos nutarime padarytos išvados neįpareigoja teismo nuteistąjį lygtinai paleisti.

Teismui pateikta medžiaga patvirtina, kad nuteistasis L. B. yra atlikęs įstatymo reikalaujamą laisvės atėmimo bausmės dalį, todėl formaliai atitinka BVK 157 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytas sąlygas. Bausmės atlikimo metu drausmine tvarka baustas tik vieną kartą, nuobauda negaliojanti. Už nepriekaištingą elgesį paskatintas trylika kartų. Nuo 2017 m. rugsėjo 20 d. bausmę atlieka lengvojoje grupėje. Mokėsi ir įgijo vidurinį išsilavinimą, šiuo metu mokosi apdailininko specialybės. Nuteistasis aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse. Palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, laisvėje turi pastovią gyvenamąją vietą, tinkamą intensyviai priežiūrai taikyti. Nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema – 21 balas pagal OASys. Nurodytos aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja teigiamai, visgi jos nesudaro pakankamo pagrindo spręsti apie galimybę taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą. Jau minėta, kad pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo ir vertinant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir lemiamą reikšmę šiuo atveju turi nusikalstamo elgesio rizika bei nustatyta akivaizdi ir ženkli pažanga mažinant veiksnius, praeityje lėmusius nuteistojo nusikalstamą elgesį, ir leidžianti pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nenusikals. L. B. tokia pažanga nenustatyta. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad iš nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos 21 balo kintami yra net 16 balų, kuriuos nuteistasis savo teigiamu elgesiu ir mąstymu ne tik gali, bet ir privalo pakeisti, kadangi paskirta laisvės atėmimo bausme siekiama nuteistojo išskirtinai teigiamos elgesio korekcijos, kuri leistų manyti, kad paleistas į laisvę nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šiuo metu minėti tikslai dar nepasiekti, nes nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nuo ankstesnio jo vertinimo sumažėjo tik dviem balais, kas jo elgesio akivaizdžios pažangos nepatvirtina. Sprendžiant, ar taikoma probacija bus sėkminga ir asmuo laikysis įstatymų bei nenusikals, taip pat vertintinas ir nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumas tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu (Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 10 d. nutartis byloje Nr. 1S-189-383/2017, 2019 m. vasario 13 d. nutartis byloje Nr. 1S-107-245/2019). Nuteistasis bausmę atlieka už labai sunkų (BK 260 straipsnio 3 dalis) ir sunkų (BK 199 straipsnio 2 dalis) nusikaltimus, tai rodo didesnį jo pavojingumą visuomenei ir padarytų nusikaltimų pobūdis bei pavojingumas sudaro prielaidas griežčiau vertinti aplinkybes, reikšmingas nuteistojo lygtiniam paleidimui. Nuteistasis L. B. nusikalstamas veikas, už kurias šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, padarė organizuotoje grupėje. Jis pripažįsta, jog nusikaltimų padarymui įtakos turėjo gyvenimo stilius ir draugai, o taip pat impulsyviai priimtas sprendimas, neapgalvojus visų galimų pasekmių. Ir nors socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis šiuo metu atpažįsta veiksnius, lėmusius jo nusikalstamą elgesį, visgi atsižvelgiant į tai, kad nuteistojo gyvenimo stilius ir draugai išlieka kriminogeniniu veiksniu, spręstina, kad nuteistojo elgesio, mąstymo bei nuostatų korekcija teigiama linkme šiuo metu nėra pakankama. Tai patvirtina ir aplinkybė, jog nuteistasis iki šiol laikosi nuteistųjų tarpe vyraujančių taisyklių tiek, kiek reikia neapsunkinti savo buvimo laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietoje. Taigi, šios nuteistąjį nepalankiai charakterizuojančios aplinkybės rodo nepakankamą nuteistojo pažangą mažinant jo nusikalstamą elgesį įtakojusius veiksnius. Pažymima ir tai, kad vienas iš sėkmingos integracijos į visuomenę veiksnių yra pozityvus užimtumas ir finansinis stabilumas, teigiama darbinė motyvacija ir gebėjimas užsitikrinti pastovų pajamų šaltinį. Šiuo atveju duomenų apie nuteistojo darbinę veiklą laisvėje nėra. Jis teigia, kad laisvėje gaudavo darbinių pajamų Ispanijoje, tuo tarpu socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad jo nusikalstamam elgesiui įtakos turėjo viliojantis atlygis. Bausmės atlikimo metu nuteistasis nedirba, jį finansiškai remia artimieji. 2012 m. jis atsisakė dirbti pataisos namų administracijos pasiūlytą darbą be pateisinamos priežasties, po to dėl įsidarbinimo kreipėsi tik 2016 m. vasario 10 d. Komisija nurodo, kad nuteistasis atsisakė darbo, nes norėjo baigti mokslus ir įgyti vidurinį išsilavinimą. Tačiau nuteistojo asmens byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad jis 2012 m. būtent dėl mokslo negalėjo dirbti, priešingai, iš asmens bylos duomenų matyti, kad nuteistasis mokėsi ir įgijo pagrindinį bei vidurinį išsilavinimą 2016–2018 m., šiuo metu mokosi apdailininko specialybės. 2016 m. vasario 10 d. nuteistajam darbas nebuvo suteiktas dėl jo sveikatos būklės, tačiau asmens byloje nėra jokių duomenų, kad nuteistasis iki 2016 m. vasario 10 d. negalėjo ar šiuo metu negali dirbti dėl sveikatos būklės. Taigi, šios aplinkybės rodo, jog nuteistasis neturi teigiamos darbinės motyvacijos, o tai, kaip jau minėta, yra svarbi aplinkybė sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, nes ji rodo nuteistojo pasiruošimą gyvenimui laisvėje. Ir nors nuteistasis pateikė UAB (duomenys neskelbtini) pažymą, kad laisvėje jis bus priimtas į darbą (asmens byla, III tomas, b. l. 147), tačiau ši pažyma nėra darbo sutartis. Be kita ko, apeliacinės instancijos teismas ne kartą pasisakė dėl tokių pažymų (pranešimų) apie nuteistųjų įdarbinimą deklaratyvumo (Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 11 d. nutartis byloje Nr. 1S-1257-6658/2016, 2016 m. rugsėjo 2 d. nutartis byloje Nr. 1S-1123-634/2016, 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis byloje Nr. 1S-1022-317/2017). Šiame kontekste teismas taip pat pažymi, kad pagal BVK 111 straipsnio nuostatas nuteistųjų darbas, kaip ir socialinė reabilitacija, bendrasis lavinimas bei profesinis mokymas, yra nuteistųjų pataisos priemonė, kuria siekiama padėti nuteistiesiems tapti žmonėmis, gerbiančiais įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą, išmokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, sudaryti sąlygas po bausmės atlikimo reintegruotis į visuomenę. BVK 125 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija, o pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad nuteistieji būtų įtraukiami į darbą, atsižvelgiant į jų darbingumą ir, kiek galima, į turimą specialybę. Teismo vertinimu, nuteistojo L. B. požiūris į darbą pataisos namuose per visą bausmės atlikimo laikotarpį leidžia pagrįstai abejoti, kad jis laisvėje sugebės užsiimti prasminga veikla, dirbti bei sėkmingai įsilieti į visuomenę. Be abejonės, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu keitėsi teigiama linkme ir jo teigiama charakteristika pataisos namų administracijos buvo įvertina, kaip paskata bei lengvinanti nuteistojo padėtį pritaikyta tinkama priemonė – jis perkeltas bausmę atlikti į lengvąją grupę. Tačiau teismo nustatytų nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma šiuo metu dar neleidžia konstatuoti akivaizdžios jo pažangos koreguojant elgesį ir mąstymą teigiama linkme ir daryti išvadą, kad nuteistasis laisvėje sugebės ilgą laiką pasirinkti tinkamus elgesio modelius, tuo tarpu likusi neatlikta bausmės dalis yra gana didelė (bausmės pabaiga 2023 m. kovo 13 d.).

Taigi, teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, nusikalstamo elgesio riziką, sprendžia, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu keitėsi teigiama linkme, tačiau šiuo metu dar nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis L. B. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas leistų konstatuoti, jog lygtinai paleidus L. B. iš pataisos įstaigos, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl Komisijos sprendimas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio nuostatas yra nepagrįstas, dėl ko Komisijos nutarimą atsisakytina tvirtinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2, 4 dalimis,

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. vasario 13 d. nutarimą taikyti nuteistajam L. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutarties nuorašus išsiųsti nuteistajam ir prokurorui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.