Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Algirdo Jaliniausko ir Rimo Švirino (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. B. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. birželio 21 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 2-jame sektoriuje (toliau – Komisija) 2018 m. gegužės 21 d. nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra taikymo nuteistajam V. B..

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

1. V. B. Kauno apygardos teismo nuteistas 2012 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) straipsnio 4 dalį 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 4 dalį 25 straipsnio 3 dalį ir 263 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 4 dalį 25 straipsnio 3 dalį ir 266 straipsnio l dalį, 24 straipsnio 4 dalį 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 4 dalį 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, 199² straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 4, 6 dalimis, 5 dalies l, 2 punktais, – 16 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 31 d. nuosprendžiu Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 13 d. nuosprendis pakeistas – panaikinta 2012 m. gruodžio 13 d. nuosprendžio dalis dėl nuteisimo pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 263 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 266 straipsnio l dalį, pagal šias veikas V. B. išteisintas, pašalinta nuorodą į BK 24 straipsnio 4 dalį. Jis nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį, 199² straipsnio l dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio l, 2, 4 dalimis, 5 dalies l, 2 punktais, 14 m. laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia – 2009 m. kovo 25 d., pabaiga – 2023 m. kovo 25 d.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo V. B. skundas atmetamas.

7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal aptartą teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Taigi nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo, turi atitikti įstatymu numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą.

8. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis V. B. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad jis priklauso žemos rizikos grupei, jo vertinimo balas yra 22. Pažymėtina, kad net ir esant žemai nusikalstamo elgesio rizikai, nustatyta pažanga pat turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.

9. Nors nuteistasis skunde teigia, kad jo pastangos taisytis patvirtina, jog jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, aukštesniojo teismo vertinimu, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta. Sutiktina, kad nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – dalyvauja organizuojamuose renginiuose, dirba, yra 6 kartus skatintas, neturi galiojančių nuobaudų, tačiau tai tik parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, ir šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos nuteistojo pažangos mažinant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Ta aplinkybė, jog nuteistasis svarstymo metu galiojančių nuobaudų neturėjo, nereiškia, kad jis bausmės atlikimo metu elgėsi nepriekaištingai. Per bausmės atlikimo laiką jis 4 kartus pažeidė vidaus tvarką, už ką 2 kartus baustas nuobaudomis, dėl kitų pažeidimų buvo apsiribota svarstymu drausminėje komisijoje. Šios aplinkybės taip pat rodo, jog nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kas neleidžia nuteistojo elgesio vertinti kaip nepriekaištingo ir daryti vienareikšmiškos išvados apie jo siekį atsiriboti nuo nusikalstamumą skatinančių veiksnių. Nors nuteistasis skatintas daugiau kartų nei baustas ir svarstytas už netinkamą elgesį, tačiau po nuobaudos skyrimo ir svarstymo jis buvo paskatintas, po ko ir vėl padarė vidaus tvarkos pažeidimą, taigi, paskatinimų ir nuobaudų santykis bei jų dinamika rodo, kad nuteistojo elgesio korekcija nebuvo nuosekli. Šią išvadą patvirtina ir nenuoseklūs nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatų svyravimas – nuo 2014 m. iki 2017 m. šie balai didėjo nuo 24 iki 30, paskutinio vertinimo metu vėl sumažėjo iki 22.

10. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, jog nuteistasis galimas problemas ar problemines sritis neigia, t. y. neigia turintis priklausomybę alkoholiui, tačiau iš pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pataisos įstaigoje taip pat yra baustas už apsvaigimą nuo alkoholio, todėl ta aplinkybė, kad jis bausmę atlieka priklausomybę turinčių asmenų reabilitacijos centre, neduoda pagrindo išvadai, kad taikomos priemonės, be paties nuteistojo problemos suvokimo, padės problemą išspręsti ir su ja susidoroti. Nustatyti V. B. pakartotinio nusikalstamumo elgesį didinantis (kriminogeninis) veiksnys –dėl savo paties bei draugų rato atsidūrimas rizikingose situacijose, artimas kriminogeninis veiksnys– piktnaudžiavimo alkoholiu problemos. Kaip minėta, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika įvertinta 22 balais t. y. žema, tačiau statinių svertinių taškų suma yra tik 7 balai, o kitų – dinaminių, kurių kitimą tiesiogiai įtakoja nuteistojo elgesys atliekant bausmę, požiūris tiek į paskirtą bausmę, tiek ir į jos atlikimą bei taikomas resocializavimo priemones, išlieka sąlyginai daug – 15 balai, kas rodo, kad V. B. turi realią galimybę dar labiau mažinti nusikalstamo elgesio riziką.

11. Kolegija pažymi, kad sprendžiant, ar asmuo laikysis įstatymų ir nenusikals, svarbu įvertinti ne tik nuteistojo elgesį pataisos namuose, tačiau ir nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumą, bet tik tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokytį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad teismas, spręsdamas dėl galimybės taikyti jam lygtinį paleidimą, apie jo padarytą nusikaltimą pasisakė vertinant V. B. asmenybės ypatumus, galinčius lemti tolesnį jo elgesį, ir nurodė, kad tai nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau vertino juos kitų aplinkybių visumoje, taigi, teismas jokių įstatymų nuostatų nepažeidė. Kolegija mano, kad, priešingai nei skunde teigia nuteistais, Komisija nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes vertino pakankamai šališkai, pasisakydama tik apie teigiamas, o apylinkės teismas lygtinio paleidimo galimybės klausimą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, ir padarė teisingą išvadą, jog visų nustatytų ir aptartų duomenų kontekste teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys, nesudarė atsvaros pagrįstai išvadai, jog nuteistasis jau gali būti paleistas lygtinai ir taisomas neizoliuotas.

12. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytos išvados, priešingai nei tai suvokia pats nuteistasis, neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Konstatuojama, kad Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 21d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją nuteistojo skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo V. B. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. birželio 21 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.