Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Dargužis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Alytaus pataisos namų direktoriaus Genadijaus Lepiochino teikimą dėl nuteistojo L. B. (toliau – L. B.) perkėlimo tolimesniam bausmės atlikimui iš pataisos namų į atvirąją koloniją.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. B. Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 11 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 31 d. nuosprendžiu, buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, nuteistas galutine subendrinta 12 (dvylikos) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2010 m. gruodžio 13 d., bausmės pabaiga – 2023 m. kovo 13 d.

Alytaus pataisos namų teikimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 140 straipsnio 4 dalimi, prašoma perkelti nuteistąjį L. B. į atvirąją koloniją tolimesniam bausmės atlikimui.

Teikimo duomenimis, nuteistasis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, bausmės atlikimo metu buvo vieną kartą baustas drausmine tvarka, tačiau šiuo metu nuobauda jau nebegaliojanti, paskatintas buvo 13 kartų, pataisos namuose nedirba, tačiau mokosi.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkinamas.

Nuteistųjų laisvės atėmimu, kuriems paskirta šią bausmę atlikti atvirojoje kolonijoje, kategorijas numato BVK 90 straipsnio 1 dalis, t. y. – už neatsargius ir nesunkius tyčinius nusikaltimus nuteisti pilnamečiai asmenys, kuriems teismas nustatė bausmę atlikti atvirose kolonijose; taip pat nuteistieji, perkelti į atviras kolonijas šio kodekso 140 straipsnio nustatyta tvarka. BVK 140 straipsnio 4 dalis numato galimybę pataisos namuose lengvosios grupės sąlygomis laikomiems nuteistiesiems, kuriems liko ne daugiau kaip vieni metai iki galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teismo nutartimi, priimta pagal pataisos namų administracijos teikimą ir atsižvelgiant į nusikalstamo elgesio riziką, elgesį bausmės atlikimo metu ir kitas reikšmingas aplinkybes, būti perkeltiems į atvirąją koloniją tęsti bausmės atlikimą. Iš to sektų, kad įstatymo leidėjas numatė galimybę nuteistajam taisytis jau atliekant nuosprendžiu paskirtą bausmę įkalinimo įstaigose, todėl teismai priimdami sprendimą dėl nuteistojo perkėlimo į atvirąją koloniją turi atsižvelgti į aplinkybių visumą.

Kaip matyti iš pataisos įstaigos administracijos teikimo bei kitų dokumentų, nuteistasis L. B. atitinka BVK 140 straipsnio 4 dalyje numatytus formaliuosius kriterijus – bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, o lygtinis paleidimas jam galėjo būti taikomas jau nuo 2019 m. vasario 13 d. Tačiau vien šių formalių, įstatyme numatytų, kriterijų, sprendžiant nuteistojo perkėlimo į švelnesnio rėžimo pataisos įstaigą klausimą, nepakanka. Privaloma įvertinti nuteistojo asmens nusikalstamo elgesio riziką, elgesį bausmės atlikimo metu, požiūrį į darbą, mokslą, pataisos įstaigos administracijos bei psichologinės tarnybos nuomones, taip pat ir kitų reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių nuteistojo asmenybę, visumą bei konkretaus asmens galimybę tęsti bausmės atlikimą lengvesnėmis sąlygomis. Konstatuojant šią išvadą, vis tik pažymėtina, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimas atvirojoje kolonijoje pasižymi tam tikrais ypatumais, numatytais BVK 91 straipsnyje, t. y. atvirojoje kolonijoje nuteistieji laikomi be apsaugos, bet yra prižiūrimi; turi teisę laisvai vaikščioti nustatytoje teritorijoje; gali turėti su savimi pinigų ir vertingų daiktų, be apribojimų naudotis pinigais; gali be apribojimų gauti pasimatymus, pašto ir perduodamus siuntinius, smulkiuosius paketus su spauda, gauti ir siųsti laiškus, skambinti telefonu; esant sąlygoms, suteikiama galimybė gyventi šalia atviros kolonijos su savo šeimomis; kolonijos administracijos leidimu gali be priežiūros išvykti už kolonijos teritorijos ribų, jeigu to reikia dėl jų dirbamo darbo pobūdžio arba gydymosi ar mokymosi; jeigu neturi galiojančių nuobaudų, kartą per savaitę gali iki dviejų parų ne darbo metu parvykti į namus arba kasmetinių atostogų metu gali parvykti į namus. Iš aptaro seka, kad nuteistųjų teisės ir laisvės atvirojoje kolonijoje yra kur kas mažiau varžomos ir ribojamos nei nuteistųjų, atliekančių bausmę pataisos namuose, t. y. jiems suteikiamos galimybės ne tik nevaržomai bendrauti tarpusavyje, bet ir palaikyti glaudžius ryšius su išoriniu pasauliu. Dėl šių priežasčių, sprendžiant, ar nuteistąjį tikslinga perkelti iš pataisos namų į atvirąją koloniją tęsti laisvės atėmimo bausmės atlikimą, būtina įsitikinti, jog nuteistasis yra padaręs pozityvias išvadas dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, dėl savo elgesio ir sukeltų negatyvių padarinių, taip pat, jog yra motyvuotas pasitaisyti, orientuotas po bausmės atlikimo adaptuotis visuomenėje, laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų, nepažeidinėti įstatymų, gyvenimiškų tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis.

Aptarto teisinio reguliavimo kontekste analizuojant teikimo nagrinėjimui pateiktą medžiagą matyti, kad į Alytaus pataisos namus nuteistasis L. B. atvyko 2018 m. rugpjūčio 3 d. iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, tačiau jau nuo 2017 m. rugsėjo 20 d. bausmę jis atlieka lengvosios grupės sąlygomis, kas suponuoja pagrįstą išvadą, kad jau nuo 2017 m. rugsėjo 20 d. įžvelgiama L. B. elgesio korekcija, sudaranti pakankamą pagrindą manyti, jog jo elgesys pataisos namuose yra koreguojamas tinkama linkme. Šios išvados kontekste įvertintina tai, kad bausmės atlikimo metu L. B. stropiai mokėsi ir įgijo vidurinį išsilavinimą, nors profesijos ir neturi, tačiau šiuo metu mokosi apdailininko specialybės, gerai lanko pamokas, pamokų metu yra drausmingas, gerai įsisavina dėstomą dalyką, atlieka praktines užduotis, kas visumoje leidžia pagrįstai spręsti apie pakankamą L. B. motyvaciją ateityje susirasti darbą, o tai jį charakterizuoja iš esmės teigiamai ir leidžia pagrįstai spręsti, kad jau šioje L. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje jis yra pasiruošęs savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir tai, kad pataisos namuose nuteistasis nedirba, kadangi dar 2016 m. vasario 10 d. jis kreipėsi į Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos administraciją dėl darbo suteikimo, tačiau, atsižvelgiant į nuteistojo sveikatos būklę darbas jam nebuvo suteiktas, o tai leidžia pagrįstai spręsti, jog įdarbintas jis nebuvo dėl objektyvių priežasčių, todėl vien darbo neturėjimas pataisos namuose neleidžia konstatuoti nepakankamos nuteistojo darbinės motyvacijos, kurios įvertinimas, sprendžiant klausimą dėl asmens perkėlimo į atvirąją koloniją, yra itin aktualus. Juo labiau, jog būdamas laisvėje L. B. turėjo darbą, teigia, jog su finansiniais sunkumais nesusiduria, jo atžvilgiu jokie civiliniai ieškiniai nepriteisti, vykdomieji dokumentai dėl žalos atlyginimo pataisos namuose taip pat nebuvo gauti.

Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visumoje įvertintina ir tai, kad nuteistasis aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus nuteistųjų laisvalaikio užimtumo priemonėse, glaudžiai bendrauja su bažnyčios bendruomene, lanko koplyčią ir atgailauja dėl įvykdyto nusikaltimo, kas suponuoja pagrįstą išvadą, jog šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje L. B. jau pripažįsta savo kaltę jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padaryme, kritiškai vertina savo neteisėtus veiksmus ir deda visas pastangas į tinkamą savo elgesio korekciją, o tai jį charakterizuoja iš esmės teigiamai. Konstatuojant šią išvadą atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad šiuo metu nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodikos vertinimą atitinka vos 21 balą, kas prilyginama žemai rizikos grupei, ji nuolat mažėjo – nuo 2015 m. gruodžio 18 d. sumažėjo net 18 balų, kas vėlgi patvirtina tinkamą ir nuoseklią nuteistojo elgesio korekciją laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į L. B. asmenines savybes. Teikimo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, jis yra dėmesingas ir atidus, geba analizuoti savo elgesį, suvokia ir atpažįsta veiksnius, dariusius įtaką jo nusikalstamam elgesiui, stengiasi teisingai nustatyti savo problemų šaltinį, suvokia, kad visuomet turi vienokį ar kitokį pasirinkimą. Savitvardą L. B. praranda retai, konfliktines situacijas stengiasi spręsti konstruktyviais būdais, yra išsikėlęs tiek ilgalaikius, tiek trumpalaikius ateities tikslus, nėra kategoriškas, geba priimti naujas idėjas ir į priežiūrą reaguoja gerai, laikydamasis pataisos namų vidaus tvarkos taisyklių, kas visumoje atskleidžia itin teigiamą nuteistojo požiūrį į jo atžvilgiu vykdomą priežiūrą, o tai itin svarbu sprendžiant asmens perkėlimo iš pataisos namų į atvirąją koloniją, kur asmuo laisvės atėmimo bausmę ir toliau atlieka prižiūrimas, tačiau turėdamas laisvesnes gyvenimo sąlygas, klausimą. Šiame kontekste svarbu paminėti ir tai, kad atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, drausminėmis nuobaudomis L. B. buvo baustas vos vieną kartą, o už pavyzdingą elgesį skatintas net 13 kartų, kas nuteistąjį vėlgi charakterizuoja teigiamai, parodo jo atsakingumą ir motyvaciją keistis bei patvirtina, jog jo elgesys pataisos namuose pasižymėjo ypatingu pavyzdingumu, kurio ir reikalaujama švelninant nuteistojo kalinimo sąlygas.

Tenkinant Alytaus pataisos namų teikimą pažymėtina ir tai, kad 2014 m. gegužės 13 d. pataisos namuose L. B. sudarė santuoką, jo socialiniai ryšiai su savo žmona ir sūnumi yra geri, jie nuolat bendrauja, nuteistasis yra lankomas pataisos namuose. Pats L. B. vertina savo artimųjų palaikymą, gali į juos kreiptis atsiradus problemoms, kas visumoje suponuoja pagrįstą išvadą, kad šeimos parama analizuojamu atveju gali veikti kaip apsauginis tolesnio L. B. galimo nusikalstamo elgesio veiksnys. Šiuo aspektu pastebėtina ir tai, kad L. B., teikimo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, supranta poreikį turėti bendras, visų pripažintas vertybes, reiškia norą būti pilnaverčiu visuomenės nariu, kuo abejoti, įvertinus teikimo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje esančių duomenų visumą, aukštesnysis teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo.

Aprašytas išimtinai tinkamas nuteistojo elgesys, teisėjų kolegijos įsitikinimu, negali būti ignoruojamas. Teikimo nagrinėjimui pateikta medžiaga liudija ne atsitiktines gero L. B. elgesio apraiškas, o nuoseklų ir teigiamą jo pataisos procesą, todėl pripažintina, kad analizuojamu atveju L. B. atitinka įstatymo nuostatas dėl nuteisto asmens perkėlimo tolesniam laisvės atėmimo bausmės atlikimui į atvirąją koloniją. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir tai, kad nuteistojo įvykdyti nusikaltimai pasižymėjo ypatingu pavojingumu ir yra susiję su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir/ar psichotropinėmis medžiagomis.. Šios aplinkybės yra svarbios, bet negali turėti esminės įtakos kitų aplinkybių kontekste. Pirmiausia turi būti vertinamas teigiamas nuteistojo elgesys siekiant integracijos paskirtos bausmės vykdymo metu, kas ir akcentuojama BVK 140 straipsnio 4 dalyje. Tokios pozicijos laikomasi ir vieningai šiuo klausimu formuojamoje teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-153-396/2017).

Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina pagrįsta išvada, kad L. B. atitinka BVK 140 straipsnio 4 dalyje nurodytas sąlygas, jo pastangos keisti savo elgesį, spręsti turimas problemas vertinamos teigiamai, todėl nuteistasis L. B. perkeltinas iš pataisos namų į atvirąją koloniją tęsti bausmės atlikimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsnio 4 dalimi, 364 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 140 straipsnio 4 dalimi,

nutaria:

Alytaus pataisos namų direktoriaus Genadijaus Lepiochino teikimą tenkinti ir perkelti nuteistąjį L. B. į atvirąją koloniją tęsti laisvės atėmimo bausmės atlikimą.

Nutartis, per 7 dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos, gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.