Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Svetlanos Jurgaitienės ir Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo nuteistojo V. B. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. kovo 3 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. vasario 14 d. nutarimą Nr. 95-37 taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1.1. Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 263 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 266 straipsnio l dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 199² straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 4, 6 dalimis, 5 dalies l, 2 punktais, jam paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 16 metų 6 mėnesiams.

1.2. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 31 d. nuosprendžiu V. B. išteisintas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 263 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 266 straipsnio l dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio l, 2, 4 dalimis, 5 dalies l, 2 punktais, jam pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, 199² straipsnio l dalį, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 14 metų.

2. Bausmę nuteistasis atlieka nuo 2009 m. kovo 25 d., o jos pabaiga – 2023 m. kovo 25 d. Komisijos posėdžio dieną, tai yra 2020 m. sausio 16 d. likusi neatlikta bausmės dalis buvo 3 metai 2 mėnesiai 9 dienos.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

8. Nuteistasis V. B. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir yra pateikęs prašymą Komisijai taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Kaip pagrįstai pažymima skunde, tai sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl probacijos nuteistajam taikymo. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Šiuo atveju nuteistajam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (17 balų), tačiau, įvertinus tai, kad šią riziką vis dar sudaro 10 dinaminių svertinių taškų, kuriuos nuteistasis savo kryptingu elgesiu bausmės atlikimo metu turi galimybę sumažinti, jo pažanga šią riziką mažinant turi būti itin akivaizdi ir įtikinanti, kad jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Šiame kontekste pažymėtina, kad priešingai nei teigiama skunde, apylinkės teismas pagrįstai ir teisėtai, nepažeisdamas BVK 157 bei 164 straipsnio nuostatų, įvertino nuteistojo pažangą pataisos proceso metu sąlygojančių aplinkybių visumą, neišskiriant išimtinai neigiamai jį apibūdinančių duomenų, ir teisingai įvertino, kad būtent riziką nusikalsti didinančių veiksnių mažinimas bausmės atlikimo metu sąlygoja išvadą, ar nuteistojo pažanga yra akivaizdi ir įtikinanti, jog jis savo tikslų ateityje sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

10. Tiek nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės, tiek ir byloje esanti socialinio tyrimo išvada patvirtina, kad nuteistasis jam pataisos proceso metu numatytas priemones vykdo – jis bausmės atlikimo metu dirbo, šiuo metu taip pat tęsia darbą, dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse, išklausė įžanginės grupės programą, skirtą asmenims, kurie priklausomi nuo alkoholio ir psichiką veikiančių medžiagų. Be to, jis šiuo metu neturi galiojančių drausminių nuobaudų, buvo 12 kartų paskatintas. Aukštesniojo teismo vertinimu, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu teigiamai apibūdina ir kitos skunde nurodomos aplinkybės, kad jis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, nuo 2019 m. liepos 16 d. yra perkeltas tęsti bausmės atlikimą atvirojoje kolonijoje, jam suteikta teisė už pataisos įstaigos ribų vykti be sargybos ar palydos trumpalaikių išvykų į namus ir duomenų apie šio režimo pažeidimus nėra. Be to, jis palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Šias aplinkybes nuteistasis akcentuoja skunde, teigdamas, kad apylinkės teismas skundžiama nutartimi į jas atsižvelgė nepakankamai, tačiau, atmetant tokius skundo argumentus pažymėtina, kad, kaip jau minėta, materialųjį kriterijų lygtiniam paleidimui taikyti sudaro ne tik individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas, tačiau, išliekant dinaminiams kriminogeniniams veiksniams, privalu nustatyti ir akivaizdžią bei įtikinamą nuteistojo pažangą pataisos proceso metu eliminuojant veiksnius, sudarančius prielaidas pakartotinai nusikalsti.

11. Pagal susiformavusią teismų praktiką ir BVK 164 straipsnio 2 dalies nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, t. y. ar yra ir kitas materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, tai yra įvertinamas tiek nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, tiek padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, ankstesni teistumai ir kt. Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas, neišskirdamas iš kitų aplinkybių visumos, spręsdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įtaigos klausimą atsižvelgė į tai, kad nuteistasis bausmę atlieka už labai sunkaus ir apysunkių nusikaltimų padarymą. Nors šios aplinkybės ir negali būti esminiu kriterijumi sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, tačiau įvykdytų nusikalstamų veikų pavojingumas ir pobūdis neabejotinai sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje, o tuo pačiu ir pažangą pataisos proceso metu.

12. Šiuo atveju nuteistajam jokie kriminogeniniai veiksniai nenustatomi. Nors socialinio tyrimo išvados duomenimis vis dar išlieka artimas kriminogeniniams veiksnys – gyvenimo stilius ir draugai, tačiau analizuojant šios išvados turinį matyti, kad jokių itin neigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių šiuo aspektu neišskiriama. Tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, abejonių pakankama nuteistojo pažanga vis dar kelia jo gebėjimas laikytis pataisos įstaigoje numatytų vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų. Nuteistasis, bausmę atlikdamas nuo 2009 m., dar 2016 m. gegužės 18 d., tai yra atlikęs pakankamai didelę dalį jam paskirtos bausmės, buvo baustas drausmine tvarka už itin šiukštų drausmės pažeidimą – alkoholinių gėrimų vartojimą pataisos įstaigoje. Ši nuobauda jam nustojo galioti tik 2017 m. vasario 15 d., panaikinus ją prieš terminą. Dėl analogiško pažeidimo jis buvo baustas ir vos dviem mėnesiais anksčiau – 2016 m. kovo 25 d. Už šiuos pažeidimus nuteistajam buvo skirtos vienos griežčiausių nuobaudų (perkėlimas į baudos izoliatorių, kamerų tipo patalpas). Akivaizdu, kad nuteistasis, net ir būdamas struktūruotoje aplinkoje, yra linkęs kartoti tas pačias klaidas, nepasimokydamas iš patyrimo, tačiau, apibūdindamas save pokalbio su socialinio tyrimo išvados rengėju metu, neišskiria jokių galimų probleminių sričių, kurias reikėtų koreguoti. Taigi darytina išvada, kad nuteistajam socialinės reabilitacijos priemonių bei programų taikymas vis dar nėra pakankamas.

13. Tokį manymą patvirtina ir 2014 m. rugpjūčio 8 d. bei 2016 m. rugsėjo 19 d. nuteistojo vidaus tvarkos taisyklių nesilaikymas ir administracijos reikalavimų nevykdymas. Nors nuobaudos už šiuos pažeidimus jam nebuvo paskirtos, tačiau pažymėtina, kad paskutinysis pažeidimo atvejis, užfiksuotas jau sudarius individualaus socialinės reabilitacijos planą, kuriame kaip vienas iš jo elgesio korekcijos priemonių numatytas įpareigojimas ne tik neturėti galiojančių drausminių nuobaudų, be ir nepažeidinėti nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų.

14. Aptarti duomenys patvirtina, kad nuteistojo elgesys pataisos proceso metu išimtinai teigiama linkme nebuvo koreguojamas dar iki 2017 m. Kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados duomenų, nuteistajam OASys metodika nustatyta rizika nuo jos vertinimo 2014 m. rugpjūčio 8 d. ne tik mažėjo, tačiau dar 2017 m. lapkričio 20 d. buvo fiksuojamas pakankamai reikšmingas jos padidėjimas (6 balais). Iš to darytina išvada, kad nuteistojo akivaizdi pažanga fiksuojama tik nuo 2018 m., kuomet jam taikytos drausminės nuobaudos nebegalioja, o jo rizika pakartotinai nusikalsti, vertinant ją OASys metodika, mažėja. Ir vis tik šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuo 2018 m. spalio 18 d. ji išliko nepakitusi, ją vis dar sudaro 10 dinaminių balų. Įvertinus teigiamai nuteistojo elgesį pataisos proceso metu apibūdinantį laikotarpį jo atliktos bausmės visumoje, šiuo metu dar negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad nuteistojo pažanga yra akivaizdi ir įtikinanti, kad jis, būdamas nestruktūruotoje aplinkoje, lygtinio paleidimo atveju laikysis įstatymų ir nebenusikals.

15. Pažymėtina ir tai, kad abejonių nuteistojo teigiama darbine motyvacija teisėjų kolegijai nekyla, tačiau darbinės veiklos vykdymas nebuvo pakankamas veiksnys, užtikrinantis nuteistojo įstatymų reikalavimų laikymąsi iki nusikalstamų veikų įvykdymo. Nuteistasis, turėdamas vidurinį išsilavinimą ir tik vieną specialybę, pataisos įstaigoje jokių naujų profesijų, kurios sudarytų didesnes galimybes užsitikrinant legalų pragyvenimo šaltinį, neįgijo. Tuo tarpu byloje esanti pažyma apie nuteistojo galimybes įsidarbinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ savaime nepatvirtina, kad jis galimo lygtinio paleidimo atveju iš tikrųjų minėtoje bendrovėje įsidarbins.

16. Aptartos aplinkybės, nepaisant nuteistojo socialinės reabilitacijos priemonių lankymo, vykdomos darbinės veiklos, vis dar neužtikrina nuteistojo išimtinai teisėto elgesio probacijos metu, o jo pažanga negali būti vertinama kaip akivaizdi ir įtikinanti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Įvertinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus nuteistojo elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatą sudaro ne tik statiniai, bet ir dinaminiai balai, taigi nuteistasis pataisos namuose privalo mažinti dinaminių veiksnių sudaromą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas nenustatė pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas patvirtinti Komisijos 2020 m. vasario 14 d. nutarimą Nr. 95-37 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam V. B., netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. kovo 3 d. nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 puntu, 9 dalimi, teismas

nutarė:

atmesti nuteistojo V. B. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. kovo 3 d. nutartį.

Apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.