Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Jurgos Vasiliauskienės ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo L. B. (toliau – L. B.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. sausio 11 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. lapkričio 30 d. nutarimą Nr. 95-682 dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam L. B..

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. L. B. Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 11 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 31 d. nuosprendžiu, buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, nuteistas galutine subendrinta 12 (dvylikos) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2010 m. gruodžio 13 d., bausmės pabaiga – 2023 m. kovo 13 d.

2. 2020 m. lapkričio 30 d. Komisijos nutarimu Nr. 95-682, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nutarta taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam L. B., kadangi jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

3. Tačiau, Kauno apylinkės teismas 2021 m. sausio 11 d. nutartimi patvirtinti Komisijos nutarimą atsisakė, motyvuojant tuo, kad nors L. B. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

4. Skunde apygardos teismui nuteistasis L. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 11 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

4.1. Nuteistojo teigimu, pagal OASys vertinimo metodiką jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika prilyginama žemai rizikos grupei ir atitinka vos 26 balus. Jis stengiasi elgtis pagal įstaigoje nustatytą tvarką, jo tinkamas elgesys pataisos įstaigoje buvo skatinamas net 16 kartų. Atlikdamas jam skirtą laisvės atėmimo bausmę L. B. įgijo statybininko-apdailininko specialybę, mokosi Kaišiadorių verslo ir technologijų centre, dirba, darbą turės ir lygtinio paleidimo atveju. Be to, šiuo metu bausmę jis atlieka lengvosios grupės sąlygomis.

5. Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė Nomeda Urbonavičienė pateikė atsiliepimą į nuteistojo L. B. skundą, kuriuo prašo nuteistojo skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nuteistojo L. B. skundas atmetamas.

6. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo skundo bei skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties argumentus, susipažinusi su pateiktais bylos duomenimis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus visas reikšmingas faktines aplinkybes, nuteistojo asmenybę bei vadovaujantis įstatymu. Vertinti bylos duomenis kitaip, nei jie įvertinti skundžiamoje nutartyje, pagrindo nėra. Jo nesudaro ir nuteistojo skundo argumentai. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančių duomenų neįvertino taip, kaip tikėjosi L. B., savaime nereiškia, kad nutartis yra neteisėta ir kad nepagrįstai buvo nutarta netaikyti lygtinio paleidimo nuteistojo atžvilgiu.

7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Iš aptarto straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Tam, kad nuteistojo asmens atžvilgiu būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, nuteistasis turi atitikti tiek formalias, tiek materialas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai yra, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti taikius lygtinį paleidimą.

8. Bylos duomenimis, L. B. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, todėl teigti, kad jo atlikta bausmės dalis vis dar yra per maža, pagrindo nėra. Laisvėje L. B. turės darbą bei nuolatinę gyvenamąją vietą. Nuteistasis palaiko artimus socialinius ryšius su savo artimaisiais, pataisos įstaigoje mokėsi ir įgijo statybininko-apdailininko specialybę, mokosi Kaišiadorių verslo ir technologijų centre, dirba. Be to, laisvės atėmimo bausmę nuteistasis atlieka lengvosios grupės sąlygomis, už gerą elgesį jis buvo skatintas net 16 kartų. Šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad pataisos įstaigoje jis stengėsi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį teigiama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka.

9. L. B. Socialinio tyrimo išvadoje konstatuota, jog jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema – skalėje nuo 0 iki 40 balų, įvertinta 26 balais. Tačiau, pakankamai didelę dalį, tai yra net 7 balus, sudaro dinaminiai veiksniai, kuriuos nuteistasis turi galimybę sumažinti. Nors pataisos įstaigoje nuteistasis buvo paskatintas 16 kartų, tačiau jo elgesio korekcija nebuvo nuosekli – už įvairaus pobūdžio pažeidimų padarymą 2 kartus jis buvo baustas drausmine tvarka. Dar vieną kartą jo netinkamas elgesys buvo svarstytas drausmės komisijoje, neskiriant nuobaudos. Paskutinį kartą drausmine tvarka L. B. baustas vos prieš kiek daugiau nei vienerius metus, t. y. 2020 m. sausio 14 d. Po to, skatintas jis buvo tik vieną kartą. Įvertinus tai, kad asmuo net ir būdamas struktūrizuotoje aplinkoje nesugebėjo tinkamo savo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį, teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, kad L. B. nepakankamai geba laikytis įstatymų normų bei gerbti kitų visuomenės narių teises. Nors jam skirtos nuobaudos šiuo metu negalioja, tačiau įvertinus L. B. skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo laiką (bausmę atlieka nuo 2010 m. gruodžio 13 d.), akivaizdu, jog nuteistojo elgesio korekcija vien tik teigiama linkme stebima dar pakankamai neilgą laiko tarpą. Tuo tarpu neteisėtas asmens elgesys pataisos įstaigoje neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti nuoseklią ir vien tik teigiamą L. B. elgesio korekciją, kuri būtina sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą.

10. Netenkinant nuteistojo skundo įvertintina ir tai, kad nors praeityje L. B. teistas nebuvo, tačiau šiuo metu bausmę jis atlieka už net kelių sunkių ir labai sunkių nusikalstamų veikų padarymą. Nusikaltimai turi tarptautinį elementą, buvo įvykdyti L. B. bendrininkaujant su kitais asmenimis, t. y. veikiant organizuotoje grupėje, kas visumoje neabejotinai neigiamai charakterizuoja asmenį, atskleidžia didesnį jo pavojingumą visuomenei ir suformuoja jo saugaus gyvenimo būdo ir tinkamų draugų pasirinkimo būtinybę. Tuo tarpu, remiantis skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, nuteistasis tinkamai bendrauja ne tik su pataisos namų personalu, bet ir kitais nuteistaisiais, bausmę atlikinėjo lokaliniame sektoriuje, kur nuteistųjų subkultūra yra svarbus rodiklis. Svarbu ir tai, kad, patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenis, matyti, jog L. B. į Alytaus pataisos namus buvo perkeltas iš Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos po 2018 m. rugpjūčio 1 d. tarnybinės išvados, kurios duomenimis, jis priskiriamas prie asmenų, darančių neigiamą įtaką kitų nuteistųjų resocializacijos procesui, propoguojančių nuteistųjų kriminalinę subkultūrą ir skatinančių kitus nuteistuosius pažeidinėti nustatytą vidaus tvarką pagrindu. Ir nors šiuo metu, remiantis Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistasis supranta, jog didelę įtaką jo nusikalstamumui turėjo bloga kompanija, nuo kurios jis atsiribojo, aktyviai bendrauja su bažnyčios bendruomene, tačiau toks nuteistojo elgesys stebimas vis dar pakankamai trumpą laiką, todėl daryti kategorišką išvadą apie pakitusį jo mąstymą ir atsiribojimą nuo neigiamą įtaką jam darančių asmenų šiuo atveju nėra pagrindo.

11. Aptartų duomenų kontekste svarbu paminėti ir tai, kad bylos nagrinėjimo teisme metu savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų L. B. iš esmės neigė. Ir nors šiuo metu jis prisiima atsakomybę už savo veiksmus, nemažina savo vaidmens ir nesiteisina, tačiau visiškai sutikti su tokiomis išvadomis, įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, nėra pagrindo. Darant šią išvadą pažymėtina, jog net ir šioje L. B. paskirtos bausmės vykdymo stadijoje jis teigia, jog nusikaltimuose atliko tik tarpininko vaidmenį ir nemanė, jog už tai gali būti nuteistas, kas, teisėjų kolegijos įsitikinimu, neabejotinai patvirtina, jog šiuo metu nuteistasis vis dar nevertina savo neteisėtų veiksmų kritiškai, nesuvokia savo neigiamo elgesio pasekmių ir nesistengia pasitaisyti, o jo kaltės pripažinimą šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje lėmė ne sąžiningas jo suvokimas apie savo neteisėtais veiksmais padarytą žalą visuomenei, bet noras būti lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos.

12. Nors nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumas, pobūdis bei įvykdymo aplinkybės negali būti laikomos absoliučiu pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, tačiau, tiek kiek jos atskleidžia L. B. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, aukštesniojo teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Neabejotina, jog sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikšmingas aplinkybes, neignoruojant ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo bei pobūdžio.

13. Šių duomenų visumoje vien tik tai, kad atlikdamas jam skirtą laisvės atėmimo bausmę, nuteistasis dirbo, darbą turės ir lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju, priešingai nei skunde teigia nuteistasis, nesudaro pakankamo pagrindo jo lygtiniam paleidimui. Bylos duomenimis, būdamas laisvėje asmuo pragyvendavo iš savo oficialaus darbo užmokesčio. Tačiau, jo padaryti nusikaltimai, be kita ko, buvo susiję ir su finansinės naudos sau siekimu, ko neneigė ir nuteistasis. Tai sudaro pagrindą manyti, kad vien tik oficialių pajamų nuteistojo asmeninių poreikių tenkinimui, šiam būnant laisvėje, vis tik nepakako. Todėl abejotina, jog ir šiuo atveju vien tik darbo turėjimas gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo galimo pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio. Be to, sprendžiant iš teismui pateiktų duomenų visumos, nuteistojo dabinė motyvacija abejotina. Remiantis skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, jis buvo vieną kartą atsisakęs dirbti įstaigoje siūlomą darbą ir vieną kartą nebuvo rastas savo darbo vietoje.

14. Iš esmės analogiškai vertintini ir L. B. socialiniai ryšiai su savo artimaisiais. Juos asmuo palaikė ir jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo metu, tačiau nuo neteisėto elgesio nuteistojo jie nesustabdė, todėl abejotina, jog ir lygtinio paleidimo atveju jie gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo galimo pakartotinio nuteistojo neteisėto elgesio. Juo labiau, jog net ir šioje L. B. skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje išskiriami keli jo asmenybę neigiamai charakterizuojantys kriminogeniniai rizikos veiksniai – informacija apie teisės pažeidimus ir nuteistojo gyvenimo stilius ir draugai. Vieną iš jų, įvertinus aukščiau išdėstytų duomenų visumą, nuteistasis vis dar gali ir privalo koreguoti struktūrizuotoje aplinkoje.

15. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią L. B. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų. Jo asmenybės korekcija vis dar nėra pakankama. Šios išvados kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu vertinamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad L. B. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo L. B. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. sausio 11 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.