Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Evaldo Gražio ir Daivos Jankauskienės,

nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo L. B. (toliau – L. B.) skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2018 m. rugsėjo 19 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) 2018 m. rugpjūčio 22 d. nutarimą Nr. 357-194 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam L. B., taikant jam intensyvią priežiūrą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. L. B. Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 11 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 31 d. nuosprendžiu, buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, nuteistas galutine subendrinta 12 (dvylikos) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

2. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2010 m. gruodžio 13 d., bausmės pabaiga – 2023 m. kovo 13 d.

3. 2018 m. rugpjūčio 22 d. Komisijos nutarimu Nr. 357-194 nutarta taikyti nuteistajam L. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, tačiau Alytaus apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartimi patvirtinti šį Komisijos nutarimą atsisakė.

4. Skundu apygardos teismui nuteistasis L. B. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – patvirtinti 2018 m. rugpjūčio 22 d. Komisijos nutarimą Nr. 357-194 ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

4.1. Nuteistojo teigimu, pataisos namuose jis buvo paskatintas 12 kartų, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, yra charakterizuojamas itin teigiamai, dalyvauja ne tik privalomose, bet ir papildomose socialinės reabilitacijos programose, prisideda prie pataisos įstaigos gerbūvio darbų, o jo nusikalstamo elgesio rizika atitinka 23 balus, kas prilyginama žemai rizikos grupei. Esant šių duomenų visumai, pasak L. B., pirmosios instancijos teismo išvada, kad jis neva priskiriamas prie neigiamą įtaką kitų nuteistųjų resocializacijos procesui, darančių, propoguojančių kriminalinę subkultūrą ir skatinančių kitus nuteistuosius pažeidinėti įstaigoje nustatytą režimą, yra nepagrįsta.

4.2. Skundu pabrėžiama, kad L. B. palaiko socialinius ryšius su įstaigomis, vykdančiomis socio-edukacinius procesus, padedančius nuteistiesiems integruotis į visuomenę, jis yra kai kurių komentuojamų projektų autorius, kas, nuteistojo įsitikinimu, patvirtina, jog jis elgiasi nepriekaištingai ir yra pasiruošęs lygtinio paleidimo taikymo procedūroms.

4.3. Pasak nuteistojo, atsisakydamas jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi ir ta aplinkybe, kad jį buvo atsisakyti perkelti į atvirąją koloniją. Tokiu būdu apylinkės teismas, pasak L. B., elgėsi nekorektiškai, šališkai, pažeisdamas pagrindinius objektyvumo ir nešališkumo principus. Juo labiau, jog dėl jo perkėlimo į atvirąją koloniją analizuojamu atveju kreipėsi pataisos įstaigos direktorius, įvertinęs gerą ir pavyzdingą nuteistojo elgesį. Šiuo aspektu pažymima, kad nuteistojo perkėlimas į atvirąją koloniją yra visiškai kitas procesas, neturintis nieko bendro su lygtiniu paleidimu iš pataisos įstaigos.

5. Skundas atmetamas.

6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

6.1. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad L. B. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas iš esmės sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, taikant jam intensyvią priežiūrą. Tačiau, vien šių formalių pagrindų, priešingai nei savo skundu tai suvokia nuteistasis, jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nepakanka. Remiantis aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, viena esminių lygtinio paleidimo taikymo sąlygų – tai manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

6.2. Atlikus nuteistojo L. B. pakartotinio teistumo rizikos įvertinimą pagal OASys metodiką nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika atitinka 23 balus, kas prilyginama žemai rizikos grupei, tačiau šiuo atveju, atsižvelgiant ir į tai, kad nuteistasis siekia lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra, būtina įvertinti ir L. B. pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri analizuojamu atveju turi būti itin akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas).

6.3. Šių duomenų kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atliekant nuteisto asmens, atliekančio laisvės atėmimo bausmę, nusikalstamo elgesio pokyčių vertinimą, tuo pačiu ir sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, neabejotinai atsižvelgiama ir į Komisijos konstatuotas nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes, tačiau jų neišskiriant, t. y. nesuteikiant joms jokio prioriteto. Jos vertinamos visų nuteistojo asmens byloje esančių ir jo asmenybę charakterizuojančių duomenų, tame tarpe ir nustatytų teismo, plotmėje, kas leidžia pagrįstai spręsti, jog nei Komisijos nutarime, nei Socialinio tyrimo išvadoje konstatuotos išvados teismo neriboja. Toks vertinimas nei BK, nei BVK ar Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų nepažeidžia. Šių duomenų visumoje nuteistojo skundo argumentai, jog apylinkės teismas nepagrįstai vertino jo asmens byloje esančius duomenis, su kuriais jis pats nebuvo supažindintas (abejonių jų egzistavimu, patikrinus nuteistojo asmens byloje užfiksuotus duomenis, teisėjų kolegijai nekyla), atsižvelgė ir į aplinkybes, nustatytas sprendžiant jo perkėlimo į atvirąją koloniją klausimą, pagrindo abejoti skundžiamos nutarties pagrįstumu ir objektyvumu vis tik nesudaro. Juo labiau, jog laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose L. B. atlieka tik nuo 2018 m. rugpjūčio 3 d., kas suponuoja pagrįstą išvadą, jog šiuo atveju, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, vien tik jo elgesio, pasireiškusio Alytaus pataisos namuose, įvertinimo nepakanka.

7. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, visų pirma pažymėtina, kad 2018 m. liepos 24 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, vis dar išskiriamas vienas L. B. asmenybę neigiamai apibūdinantis kriminogeninis rizikos veiksnys – nuteistojo gyvenimo stilius ir draugai, neabejotinai galintis turėti neigiamos įtakos nuteistojo pakartotiniam nusikalstamumu jo lygtinio paleidimo atveju. Tuo tarpu tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

7.1. Šiuo aspektu analizuojant nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą matyti, kad nusikaltimai, už kurių įvykdymą L. B. atlieka laisvės atėmimo bausmę, buvo įvykdyti jam bendrininkaujant su kitais asmenimis, t. y. veikiant organizuotoje grupėje, kas neabejotinai suformuoja jo saugaus gyvenimo būdo ir tinkamų draugų pasirinkimo būtinybę.

Tuo tarpu, remiantis skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, nuteistasis tinkamai bendrauja ne tik su pataisos namų personalu, bet ir kitais nuteistaisiais, bausmę atlieka lokaliniame sektoriuje, kur nuteistųjų subkultūra yra svarbus rodiklis, kas visumoje vis dar neleidžia pagrįstai teigti, jog tinkamas nuteistojo draugų pasirinkimas šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje jau yra nebeaktualus. Juo labiau, jog, remiantis pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, L. B. į Alytaus pataisos namus buvo perkeltas iš Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2018 m. rugpjūčio 1 d. tarnybinės išvados, kurios duomenimis, jis priskiriamas prie asmenų, darančių neigiamą įtaką kitų nuteistųjų resocializacijos procesui, propoguojančių nuteistųjų kriminalinę subkultūrą ir skatinančių kitus nuteistuosius pažeidinėti nustatytą vidaus tvarką (asmens byla, 1 t., b. l. 137-141) pagrindu, kas visumoje tik patvirtina, jog nuteistojo gyvenimo stilius vis dar nėra pakitęs.

8. Nors jokie kiti kriminogeniniai rizikos veiksniai, galintys paskatinti nuteistojo pakartotinį nusikalstamą elgesį jo lygtinio paleidimo atveju, Socialinio tyrimo išvadoje ir neišskiriami, tačiau, sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos įvertintina ir tai, kad laisvės atėmimo bausmę L. B. atlieka ir už nusikalstamos veikos, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį įstatymą priskiriamą labai sunkių nusikaltimų, susijusių su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, kategorijai, padarymu, kas neabejotinai atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, atskleidžia antivisuomenines jo nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, ką neabejotinai patvirtina ir skundo nagrinėjimui pateikti duomenys, kurių visumoje L. B. yra linkęs pasitikėti savo „sveiku protu“ ir tiesioginiu patyrimu.

8.1. Šiame kontekste svarbu paminėti ir tai, kad bylos nagrinėjimo teisme metu savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų L. B. iš esmės neigė. Ir nors šiuo metu jis prisiima atsakomybę už savo veiksmus, nemažina savo vaidmens ir nesiteisina (2018 m. liepos 18 d. Socialinio tyrimo išvada), tačiau visiškai sutikti su tokiomis išvadomis, įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Konstatuojant šią išvadą vis tik pažymėtina, jog net ir šioje L. B. paskirtos bausmės vykdymo stadijoje jis teigia, jog nusikaltimuose atliko tik tarpininko vaidmenį ir nemanė, jog už tai gali būti nuteistas, kas, teisėjų kolegijos įsitikinimu, neabejotinai patvirtina, jog šiuo metu nuteistasis vis dar nevertina savo neteisėtų veiksmų kritiškai, nesuvokia savo neigiamo elgesio pasekmių ir nesistengia pasitaisyti, o jo kaltės pripažinimą šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje lėmė ne sąžiningas nuteistojo suvokimas apie savo neteisėtais veiksmais padarytą žalą visuomenei, bet noras būti lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos.

8.2. Nors nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumas, pobūdis bei įvykdymo aplinkybės negali būti laikomos absoliučiu pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, tačiau, tiek kiek jos atskleidžia L. B. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, aukštesniojo teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Neabejotina, jog sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikšmingas aplinkybes, neignoruojant ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo bei pobūdžio.

9. Be to, sprendžiant iš skundo nagrinėjimui pateiktų duomenų, nuteistojo elgesys nebuvo tinkamai koreguojamas net ir jo bausmės atlikimo metu – per visą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo laiką L. B. buvo vieną kartą baustas drausmine tvarka už pataisos namuose egzistuojančių taisyklių pažeidimą, dar vieną kartą – apsiribota jo svarstymu drausminėje komisijoje. Paskutinį kartą jo elgesys drausminėje komisijoje buvo svarstytas 2013 m. gruodžio 31 d., kas, teisėjų kolegijos įsitikinimu, leidžia daryti išvadą, jog nuteistojo elgesio korekcija išimtinai teigiama linkme pastebima tik nuo tos dienos. Šios aplinkybės įvertinimas nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės termino kontekste (bausmę atlieka nuo 2010 m. gruodžio 13 d.) teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai pritarti pirmosios instancijos teismo išvadoms, jog L. B. elgesio korekcija šiuo metu vis dar nėra pakankama jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Manyti priešingai skundą nagrinėjančiam teismui neleidžia ir tai, kad nuteistajam paskirta drausminė nuobauda šiuo metu nebegalioja, kadangi vien tik jos paskyrimas neabejotinai patvirtina, jog net ir atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę nuteistasis negeba prisitaikyti prie jam taikomų ribojimų, todėl abejotina, jog jų L. B. laikysis ir lygtinio paleidimo atveju. Juo labiau, jog nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vis dar gali būti mažinama L. B. koreguojant savo elgesį išimtinai teigiama linkme (pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – 23 balai, iš jų tik 5 balai yra statiniai).

10. Abejonių tinkamu L. B. pasirengimu išėjus į laisvę savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, teisėjų kolegijai kelia ir galimas jo finansinis nestabilumas, kuris, įvertinus nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos pobūdį bei finansinės naudos gavimo motyvą, šioje nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės stadijoje, yra itin aktualus. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, iki įkalinimo nuteistasis buvo įgijęs vos 11 klasių išsilavinimą, jokios profesijos bei darbinės patirties, būdamas laisvėje, neturėjo. Nepaisydamas šių aplinkybių, jokių pastangų siekdamas įgyti specialybę, padėsiančią jam resocializuotis išėjus į laisvę ir savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, pataisos namuose jis nedėjo – ilgą laiką nesimokė (tik 2018 m. baigė 12 – ą klasę). Atvykęs į pataisos namus jis atsisakė dirbti be pateisinamos priežasties, ir nors 2016 m. vasario 10 d. jis kreipėsi į pataisos įstaigos administraciją dėl darbo suteikimo pagal jo sveikatos būklę, tačiau vien ši aplinkybė pakankamos jo darbinės motyvacijos nepatvirtina, kadangi darbas jam suteiktas taip ir nebuvo. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir tai, kad laisvėje L. B. galės būti įdarbintas UAB „M.“, kadangi jokios darbinės patirties jis neturi, specialybės taip pat, o sprendžiant iš skundo nagrinėjimui pateiktų duomenų, jis turi tam tikrų sveikatos problemų, dėl kurių jis nebuvo įdarbintas ir pataisos namuose, todėl jo galimybėmis šioje darbo vietoje išsilaikyti ilgesnį laikotarpį, užsitikrinant savo finansinį stabilumą, teisėjų kolegija abejoja.

11. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamas sprendimas priimtas įvertinus aktualią L. B. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, jog L. B. vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šios išvados kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių – pataisos namuose už gerą elgesį jis buvo skatinamas, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, dalyvauja visuomeniniuose renginiuose, palaiko socialinius ryšius su įstaigomis, vykdančiomis socio-edukacinius procesus (nuteistojo teigimu), nors ir atskleidžiančių tam tikrus teigiamus L. B. elgesio pokyčius, nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo L. B. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.