Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Dariaus Kantaravičiaus, Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo V. B. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. vasario 1 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Trečiajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2021 m. gruodžio 20 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam V. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. V. B. Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 31 d. nuosprendžiu, pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, 199² straipsnio l dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio l, 2, 4 dalimis, 5 dalies l, 2 punktais ir nuteistas galutine subendrinta 14 metų laisvės atėmimo bausme.

2. Bausmės pradžia - 2009 m. kovo 26 d., bausmės pabaiga – 2023 m. kovo 26 d

3. Komisijos 2021 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam V. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau Kauno apylinkės teismas 2022 m. vasario 1 d. nutartimi patvirtinti šį Komisijos nutarimą atsisakė.

4. Skundu nuteistasis V. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 1 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

4.1. Skunde nuteistasis V. B. pažymi, kad šiuo metu jo nusikalstamo elgesio rizika yra priskiriama žemai grupei (19 balų), dar labiau mažinti nusikalstamo elgesio riziką nėra realių galimybių. Be to, nuteistasis nuolat mažina savo nusikalstamo elgesio riziką, skatintas 16 kartų, dalyvauja programose, dirba. Nuteistasis nurodo, kad jis buvo baustas 5 kartus, paskutinė jam skirta nuobauda buvo panaikinta prieš terminą ir tai neva rodo, kad jis supranta savo elgesio neigiamas pasekmes ir stengiasi savo elgesį keisti. Be to, pasak nuteistojo, drausminis nusižengimas, už kurį jis buvo nubaustas, nėra susijęs su nusikalstamos veikos padarymu. Nors jis buvo baustas už alkoholinių gėrimų vartojimą pataisos namuose, tačiau šis elgesys neturėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, už kurias nuteistasis atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Po alkoholio vartojimo nuteistasis neva suprato savo neigiamo elgesio padarinius, išklausė pataisos namų psichologo nurodytus kursus, o tai, pasak nuteistojo, reiškia, kad jis deda pastangas keisti savo elgesį bei tai, kad galės būti laisvėje probacijos sąlygomis.

4.2. Skunde pažymima, kad Kauno apylinkės teismas pažeidė jo teisėtus lūkesčius, kadangi skundžiamoje nutartyje teismas nekonkretizuoja kokias rekomendacijas dar reikalingi įvykdyti, kad mažinti nusikalstamo elgesio riziką. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad nuteistasis jau pradėdamas atlikti bausmę turi žinoti, ką jis privalo daryti, kad galėtų būti išleistas į laisvę (Vinter and Others v. United Kingdom). Be to, nuteistasis pažymi, jog jis supranta, kad lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo bausmės.

4.3. Skunde nuteistasis nurodo, kad jis su asmenimis, su kuriais buvo padarytos nusikalstamos veikos, ryšių nepalaiko, taip pat nepalaiko ir pataisos namų nusikalstamos subkultūros, teigia turintis teigiamą požiūrį į darbą ir planuoja gyventi iš darbinių pajamų. Be to, teigia neturintis finansinių įsiskolinimų, o tai taip pat neva leidžia gyventi iš darbinių pajamų. Skunde atkreipiamas dėmesys ir tai, kad priimant apkaltinamąją nuosprendį jo atžvilgiu nebuvo pasisakyta apie V. B. pernelyg ilgą kardomąjį kalinimą, kuris truko penkerius metus. Nurodo, jog tuo atveju, kai yra pažeidžiama Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostata, viena iš tinkamų ir pakankamų teisinės gynybos priemonių yra bausmės sumažinimas (Lisovskij prie Lietuvą, Ščesnovičius prieš Lietuvą, Velička ir kiti prieš Lietuvą). Nuteistasis vadovaujasi ir Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą atskaita dėl kalinimo sąlygų Lietuvos įkalinimo įstaigose, kurioje pažymima, kad kaliniams, kuriems skirta penkerių metų ar ilgesnė laisvės bausmė, individualaus bausmės atlikimo plano nebuvimas ar rimti tokio plano įgyvendinimo trūkumai laikytini rimtais sunkinančiais veiksniais.

5. Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė Nomeda Urbonavičienė atsiliepimu į nuteistojo V. B. skundą prašo skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 1 d. nutartį.

5.1. Atsiliepime prokurorė nurodo, kad nuteistasis V. B. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet gali būti taikomas lygtinis paleidimas, jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, tačiau įstatyme nurodytų formalių kriterijų atitikimas yra tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Kaip matyti, nors bausmės atlikimo metu nuteistasis V. B. buvo skatintas, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos svarstymo metu galiojančių nuobaudų neturėjo, nereiškia, kad jis bausmės atlikimo metu elgėsi nepriekaištingai. Nuteistasis bausmės atlikimo metu 5 kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles ir rėžimo reikalavimus, kas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir tik parodo, kad jis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, nesistengė elgtis nepriekaištingai. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistajam buvo suteikta teisė vykti trumpalaikių išvykų į namus kartą per savaitę iki 2 parų nuo darbo metu, tačiau buvo nustatytas pažeidimas, kuomet nuteistasis V. B. vartojo alkoholį trumpalaikės išvykos metu. Tai rodo, kad nuteistajam parodyto pasitikėjimo jis nepateisino, tinkamo savo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį nesugebėjo. Be to, tai, kad nuteistasis dirba ir toliau planuoja dirbi, nėra garantija, kad jis laisvėje sugebės ilgą laiką pasirinkti tinkamus elgesio modelius. Vertinant kitus duomenis, o būtent, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja užsiėmimuose, konstatuotina, kad nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, tačiau šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti akivaizdžios nuteistojo pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką.

5.2. Prokurorė pažymi, jog sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą svarbu atkreipti dėmesį ir į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir sunkumą. Nors nusikalstamų veikų sunkumas ir pobūdis neabejotinai jau buvo įvertintas teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą ir negali būti laikoma pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau, kita vertus, įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamos veikos padarymą nuteistasis atlieka bausmę, taip pat kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta. Tiek neatliktos bausmės dydis, tiek padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pobūdis negali būti visiškai sumenkinami. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai - teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privalu atsižvelgti. Šiuo atveju, atsižvelgiant į nusikalstamų veikų sunkumą ir pobūdį, už kurių padarymą bausmę atlieka nuteistasis, bei į neatliktos bausmės dalį, kuri vis dar yra pakankamai didelė, tai yra daugiau nei 1 metai, manytina, kad paleidus nuteistąjį lygtinai iš laisvės atėmimo vietos, būtų neįgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai. Be to, vien ta aplinkybė, jog nuteistasis atliko daugiau kaip 10 metų laisvės atėmimo bausmę, taip pat nėra pagrindas taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nuteistojo V. B. skundas atmetamas.

6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą lygtinai gali būti paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Pažymima ir tai, kad kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis V. B. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu. Nutartis yra pakankamai išsamiai argumentuota, tinkamai įvertintos visos lygtinio paleidimo taikymui reikšmingos aplinkybės, Komisijos priimtas nutarimas išnagrinėtas laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nustatytos tvarkos, todėl šią nutartį naikinti, kaip to skunde prašo nuteistasis, nėra jokio pagrindo.

8. Įvertinus V. B. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, kadangi nuteistasis bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja pataisos įstaigos rengiamuose užsiėmimuose ir renginiuose, 16 kartų paskatintas, galimo lygtinio paleidimo metu turės gyvenamąją vietą ir darbą (gauta UAB „G.“ pažyma apie galimybę įdarbinti nuteistąjį), palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, pataisos įstaigoje dirba. Visos šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama V. B. lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Ji nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog išėjęs į laisvę nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals, kas, sprendžiant iš aukščiau aptarto BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo, yra esminė sąlyga lygtinio paleidimo taikymui. Sutikti su nuteistojo skundo argumentais, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino teigiamų asmenybės ir elgesio bruožų, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad teigiami nuteistojo elgesio korekcijos požymiai buvo analizuojami, tačiau jų Kauno apylinkės teismo vertinimu, V. B. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako, kam iš esmės pritaria ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija. Kauno apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, laikėsi visų BVK nuostatų ir savo sprendimą pakankamai aiškiai ir išsamiai motyvavo.

9. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors nusikalstamos veikos aplinkybės negali būti pripažįstamos savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokios išvados yra būtinos gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, tai yra kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Šiuo atveju V. B. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos, veikiant organizuotoje grupėje, siekdamas finansinės naudos, padarymą, kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei ir jo asmenybę, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, reikalauja vertinti itin atidžiai. Bylos duomenimis, nuteistajam inkriminuotus nusikaltimus jis įvykdė įtakotas savo bendrininkų. Nors V. B. teigia, kad šiuo metu su buvusiais savo bendrininkais jis nebendrauja, tačiau vien tik šis faktas nuteistojo negebėjimo nepasiduoti kitų asmenų įtakai neeliminuoja. Juo labiau, jog remiantis Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotais duomenimis, nuteistasis net ir šiuo metu teigia, jog yra lengvai pasiduodantis pasiūlymams, yra lengvai įkalbamas. Nuteistojo teigimu, jam sunku kitiems pasakyti „ne“ ir kad būtent dėl šio savo trūkumo jis ir įsitraukė į nusikaltimų darymą. Neabejotina, kad sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikšmingas aplinkybes, neignoruojant ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo bei pobūdžio, jų ryšio su šiuo metu išskiriamais nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojančiais veiksniais bei nuteistojo pastangomis juos eliminuojant.

10. Sutiktina, jog socialiniai ryšiai su artimaisiais, gyvenamosios vietos turėjimas ir galimybė įsidarbinti lygtinio paleidimo atveju gali veikti kaip apsauginiai faktoriai nuo galimo pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į tai, kad aplinkybės, susijusios šeimyniniais ryšiais, gyvenamąja vieta bei darbu egzistavo ir nuteistajam V. B. inkriminuoto nusikaltimo padarymo metu, tačiau tai jo nuo nusikaltimo padarymo nesustabdė, leidžia pagrįstai abejoti, jog minėtos aplinkybės analizuojamu atveju yra tokios reikšmingos aplinkybės, kurių egzistavimas paneigia aukščiau aptartus duomenis ir leidžia daryti išvadą, jog laisvėje V. B. laikysis įstatymų ir nebenusikals.

11. Nors nuteistojo V. B. skunde teigiama, kad jis pasižymi išskirtinai teigiamu elgesiu, ką liudija ir žema jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir tai, kad 16 kartų skatintas. Šiame kontekste pažymėtina, kad nuteistasis 6 kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles ir iš jų 4 kartus buvo baustas drausmine tvarka, tačiau tai, kad paskirtos nuobaudos nebegalioja nėra kuo nors ypatinga aplinkybė, nes tinkamai atlikti paskirtą bausmę yra kiekvieno nuteistojo pareiga, priešingu atveju yra griežtinamas bausmės atlikimo režimas. Šiame kontekste pažymėtina, kad V. B. buvo perkeltas laisvės atėmimo bausmę atlikti atvirojoje kolonijoje, tačiau dėl padaryto pažeidimo (alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimas) buvo perkeltas bausmę atlikinėti pataisos namuose. Ši aplinkybė įtakojo ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos pakilimą. Tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad V. B. deda per mažai pastangų mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, o jo pataisos procesas vis dar nėra baigtas. Taigi, teismas sprendžia, kad šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog V. B. neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką.

12. Atmetant nuteistojo skundą, pažymėtina, kad kiekvienas lygtinio paleidimo taikymo atvejis yra individualus ir tiek Komisija, tiek teismai, nagrinėjantys skundus dėl Komisijos nutarimų, priima sprendimus, remdamiesi visuma konkrečioje situacijoje reikšmingų aplinkybių. Komisija ir teismai, vertindami ar asmuo gali būti lygtinai paleistas iš įkalinimo įstaigos, vadovaujasi tik Lietuvos Respublikos įstatymuose nurodytais reikalavimais ir analizuoja bei atsižvelgia tik į tiesiogiai susijusius faktus, kurie teikia informaciją apie konkretų atvejį. Nagrinėjamu atveju, įvertinus visus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, pritartina apylinkės teismo išvadai, kad V. B. dar nėra pasiruošęs grįžti į visuomenę, todėl jo pataisos procesas vis dar turi būti tęsiamas laisvės atėmimo vietoje.

13. Nuteistasis skunde nurodo, kad lygtinis paleidimas jam turėtų būti taikomas ir dėl to, kad jis ilgą laiką buvo suimtas tuo pažeidžiant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatas ir viena iš tinkamų ir pakankamų teisinės gynybos priemonių tokiu atveju yra bausmės sumažinimas. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką ilga kardomojo kalinimo trukmė iš teisų turi būti pateisinama, o suėmimo faktas savaime yra veiksnys, kuris turi būti apsvarstytas vertinant, ar laikomasi reikalavimo priimti sprendimą dėl bylos esmės per įmanomai trumpiausią laiką. Tačiau tokį teisės pažeidimą kompensuojančios priemonės – paskirtosios bausmės mažinimas – taikomas skiriant bausmę tiek už atskiras nusikalstamas veikas, tiek ir galutinę subendrintą bausmę, o ne sprendžiant nuteisto asmenes lygtinio paleidimo klausimą.

14. Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimu atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti V. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra. Nors Komisijos nutarime išdėstytos išvados iš esmės atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, nors ir atskleidžiančių tam tikrus teigiamus V. B. elgesio pokyčius, nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam V. B. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, todėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 1 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais, priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, teisinio pagrindo nėra.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo V. B. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. vasario 1 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.