Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriausteisėja Daiva Pranytė-Zalieckienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo S. P. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016m. kovo 16d. nutarties, kuria S. P. prašymas taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 64¹ straipsnio nuostatasir sumažinti jam Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 11 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Teisėja, susipažinusi su skundo nagrinėjimui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 11 d. S. P. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 199 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu septyneriems metams;

- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 260 straipsnio 3 dalį (2006 m. liepos 14 d. įstatymo Nr. X-711 redakcija) – laisvės atėmimu dvylikai metų šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, pakirtos bausmės subendrintos apėmimu būdu ir S. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvylikai metų šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 27 straipsnio 2 dalies 2 punktu, S. P. pripažintas pavojingu recidyvistu.

2016m. vasario 29d. nuteistasis S. P. kreipėsi į Kauno apygardos teismą su prašymutaikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas irvienu trečdaliu sumažinti jam Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 11 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Nuteistasis S. P. skundeprašo panaikintiKauno apygardos teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartį. Nurodo, kad pagal BK 3 straipsnio 2 dalį, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią. Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad jis pripažino savo kaltę, be to, jis negalėjo įtakoti baudžiamosios bylos išnagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, sutrumpinto įrodymo tyrimo atlikimo, taip pat baudžiamosios bylos baigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.Skunde nurodoma ir tai, kad suimtieji pataisos įstaigose bei tardymo izoliatoriuose laikomi nežmoniškomis sąlygomis, o sprendimas baudžiamosios bylos nenagrinėti pagreitinto proceso tvarka buvo nepagrįstas. S. P. remiasi ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsniu, kuriame nurodoma, kad <...Nustatant kiekvieno asmens pilietines teises ir pareigasar jam pareikštą baudžiamąjį kaltinimą, jis turi teisę, kad jo byla būtų nagrinėjama per įmanomai trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis pagal įstatymą sudaryto nepriklausomo ir nešališko teismo.>Pasak nuteistojo, asmeniui nuteistam 12 metų laisvės atėmimo bausme, sprendimas netaikyti BK64¹ straipsnio nuostatų yra neteisingas.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo S. P. skundas atmetamas.

Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Aukštesnysis teismas sutinka su skundžiamos nutarties išvada, jog taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas S. P. atžvilgiu nėra pagrindo, nes nėra šiame baudžiamajame įstatyme nustatytų sąlygų.

BK 64¹straipsnio 1 dalyje (įsigaliojo 2013 m. liepos 13 d.) numatyta, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ši taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas.

Apygardos teismas skundžiamoje nutartyje teisingai nurodė, kad nuteistojo S. P. baudžiamoji byla nebuvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, nebuvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, joje priimtas apkaltinamasis nuosprendis, o ne teismo baudžiamasis įsakymas. Be to, priešingai nei nurodo nuteistasis S. P., jis kaltu prisipažino iš dalies. Pažymėtina, kad prokuroro teisė nuspręsti užbaigti baudžiamąją bylą pagreitinto proceso tvarka numatyta BPK 426 straipsnyje, kuriame nurodoma, kad prokuroras su pareiškimu dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka gali kreiptis į teismą, kuriam ta byla teisminga, jeigu nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, o baudžiamoji byla dėl tos veikos padarymo turi būti nagrinėjama apylinkės teisme. Sutrumpintas įrodymų tyrimas atliekamas tais atvejais, jeigu kaltinamasis, kuris nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškia, kad prisipažįsta esąs kaltas ir pageidauja tuojau pat duoti parodymus bei sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami (BPK 273 straipsnis). Teismo baudžiamąjį įsakymą teismas priima nerengdamas bylos nagrinėjimo teisme (BPK 41 straipsnis). Paminėtos bylų supaprastinto proceso formos,aptariamu atveju,negalėjo būti taikomos, kadangi S. P. kaltinamas labai sunkaus ir sunkaus nusikaltimų padarymu, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato tik terminuoto laisvės atėmimo bausmes, o tai pašalina teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo proceso, pagreitinto proceso ar sutrumpinto įrodymų tyrimo taikymo galimybę. Taip pat nėra nustatyta ir 64¹ straipsnio 2 dalyje numatyta būtina sąlyga dėl kaltinamojo prisipažinimo.

Apygardos teismas pagrįstai vadovavosi galiojančia kasacinio teismo praktika, kurioje pažymima, kad BK 64¹ straipsnis lengvina teisiamų, o ne nuteistų asmenų padėtį, taip pat, kad šio straipsnio taikymas įstatymų leidėjo valia yra nukreiptas tik į ateitį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi (byloje Nr. 2A-7-1/2014) išaiškinta, jog taikant BK 64¹ straipsnio atgalinį veikimą, t. y. jau išnagrinėtose baudžiamosiose bylose, tiems patiems asmenims, toje pačioje byloje, esant toms pačioms aplinkybėms dar kartą būtų švelninama bausmė. Tokiu būdu konstituciniam humaniškumo principui būtų suteikiama dominuojanti reikšmė individualizuojant bausmę. Tuo tarpu Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad nagrinėjant bylą turi būti įgyvendinami visų konstitucinių teisės principų (teisėtumo, teisingumo, lygybės ir kt.) reikalavimai ir nė vienam iš jų negali būti suteikiama prioritetinė ar dominuojanti reikšmė, o pasielgus priešingai, tai vertintina kaip konstitucinių teisinės valstybės, lygybės ir kitų principų pažeidimas.

Pažymėtina, kad visos aplinkybės, reikšmingos nuteistajam S. P. individualizuojant ir paskiriant bausmę, buvo įvertintos tiek atskirai, tiek kartu, baudžiamąją bylą nagrinėjant instancine tvarka ir konstatuota, kad jam už padarytas nusikalstamas veikas paskirtos bausmės atitinka įstatymo reikalavimus, nėra aiškiai neteisingos ar per griežtos ir jas švelninti nėra pagrindo, jos užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą ir BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimą.

Nagrinėjant skundą dėl nutarties, kuria atsisakyta taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir sumažinti nuteistajam nuosprendžiu paskirtą bausmę, skunde nurodoma aplinkybė dėl suimtųjų laikymo sąlygų pataisos įstaigose ir tardymo izoliatoriuose nėra teisiškai reikšminga.

Nagrinėjimu atveju, nesant visų būtinų BK 64¹ straipsnyje numatytų sąlygų,S. P. BK 64¹ straipsnio nuostatos, nepriklausomai nuo nusikalstamos veikos padarymo ir apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo laiko, negalėjo ir negali būti taikomos. Keisti ar naikinti Kaunoapygardos teismo 2016m. kovo 16d. nutartį nuteistojo skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo S. P. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.