Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Aksinija Žemantauskienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam A. A. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2024 m. balandžio 25 d. Komisijos priimtu nutarimu Nr. RV-20-3269 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nutarta A. A. taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau- BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

Komisija nutarime nurodo, jog nuteistasis bausmę kalėjime atlieka pirmą kartą. Palaiko socialinius ryšius su motina, šeimos nariais, paleistas iš kalėjimo turės gyvenamąją vietą. Komisijos teigimu, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu yra geras, daug kartų skatintas, drausminės nuobaudos negaliojančios, turi profesines kvalifikacijas, vykdo individualiame plane numatytas socialinės reabilitacijos priemones, padengti patvarkymai dėl skolos išieškojimo, moka pinigus vaiko išlaikymui, įvykdė Lygtinio paleidimo komisijos rekomendacijas. Komisijos vertinimu, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl gali būti lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Už padarytą nusikalstamą veiką patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus, todėl yra tikslinga toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą. Tikėtina, kad nuteistasis gebės gyventi visuomenėje nepažeidinėdamas įstatymų ir savo problemas spręsti nenusikalstant.

Nustatytu terminu Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras atsiliepimo nepateikė.

Komisijos nutarimas tvirtinamas.

BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi pagal šios teisės normos konstrukciją, teismas gali lygtinai paleisti nuteistuosius, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema. Taip pat lygtinai gali būti paleisti nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra žema, tačiau jie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką. Būtina pažymėti, kad abiem atvejais, t. y. tiek esant žemai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, tiek rizikai esant vidutinei ar aukštai, tačiau nuteistajam padarius akivaizdžią pažangą ją mažinant, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Net ir tais atvejais, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, įstatymų leidėjas teismui paliko diskrecijos teisę nuspręsti, ar nuteistasis, kurio pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba kuris padarė akivaizdžią pažangą ją mažindamas, gali būti paleistas lygtinai. Teismas, įvertinęs, ar Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti.

BVK 52 straipsnyje numatyta, kad nuteistųjų resocializacija grindžiama nuteistųjų nusikalstamo elgesio rizikos valdymu ir atkuriamojo teisingumo įgyvendinimu. Nusikalstamo elgesio rizika vertinama vadovaujantis laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus ir (ar) Probacijos tarnybos direktoriaus aprobuotomis metodikomis ir programomis. Nuteistųjų resocializacijos tikslai: užtikrinti veiksmingą nuteistųjų resocializaciją; mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą.

Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad A. A. teistas 2012 m. birželio 11 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 263 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 266 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, 4 dalimi, bausmės subendrintos ir paskirta 14 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, subendrinta su 2008 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė 14 metų 6 mėnesiai laisvės atėmimo. 2014 m. kovo 13 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu pakeistas 2012 m. birželio 11 d. nuosprendis ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirta 13 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. 2014 m. birželio 2 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, subendrinta bausmė su 2008 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė 14 metų laisvės atėmimo bausmė, kurios neatlikta dalis nutarimo priėmimo dienai yra 6 mėnesiai 9 dienos.

Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, Komisija pagrįstai nusprendė, jog šiuo metu jau įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, taikant lygtinio paleidimo institutą, ir tai neturėtų sutrukdyti iki galo realizuoti paskirtos bausmės tikslų ar pažeisti teisingumo principo įgyvendinimą.

Bylos duomenimis, nuteistasis yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir yra pateikęs prašymą laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijai jam šį institutą taikyti. Tai sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos materialiosios sąlygos – individualiame resocializacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika arba pažanga ją mažinant.

Nuteistojo asmens bylos duomenimis, nuteistajam pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką per bausmės atlikimo laiką buvo vertinta septynis kartus, rizika nustatyta vidutinė. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad 2024 m. balandžio 10 d., atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, fiksuota vidutinė rizika. Stebimas pokytis teigiama linkme „Mąstymas ir elgesys srityje“ dėl gebėjimo atpažinti, kad visų veiksmų eiga turi ir neigiamų pasekmių, dėl geresnių problemų sprendimo įgūdžių, tikslų siekimo socialiai priimtinais būdais. Struktūruotoje aplinkoje nuteistasis visos bausmės atlikimo laikotarpiu deda pastangas, mažindamas kriminogeninių veiksnių įtaką jo nusikalstamumui: įvertinus duomenis apie A. A. resocializacijos procesą, buvo nustatyta pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką, dėl to 2022 m. birželio 23 d. buvo perkeltas iš paprastosios grupės į lengvąją grupę, nuo 2022 m. spalio 28 d. suteikiamos trumpalaikės išvykos į namus, nuo 2024 m. vasario 12 d. bausmę atlieka Marijampolės kalėjime atviro tipo bausmės atlikimo sąlygomis. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į nurodytus duomenis, nuteistasis deda pastangas, siekdamas sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

Ankstesnio lygtinio paleidimo svarstymo metu nuteistajam buvo nustatyti 5 kriminogeniniai veiksniai, šio svarstymo metu nustatyti 4 kriminogeniniai rizikos veiksniai, iš kurių vienas yra statinis. Išnyko kriminogeninis veiksnys - darbinės patirties stygius. Teismo vertinimu, nuteistasis daro akivaizdžią pažangą, mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

Nutarime nurodoma, kad nuteistasis laisvės atėmimo vietų įstaigoje už vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus drausmine tvarka baustas 5 kartus, tačiau nuobaudos negaliojančios. Paskutinė nuobauda skirta 2017 m. balandžio 14 d. Taip pat jam 5 kartus buvo skirtos žodinės pastabos, paskutinė skirta 2022 m. kovo 1 d. Bausmės atlikimo metu už administracinių nusižengimų padarymą nebaustas. Nuteistasis skatintas 11 kartus. Nuteistasis bausmės atlikimo metu dalyvavo įvairiose resocializacijos programose. Nuteistasis padengęs turėtus finansinius įsipareigojimus, moka vaikui išlaikymą. Nuteistasis paleistas lygtinai nuteistasis turės gyvenamąją vietą, gauna neįgalimo išmoką, nes yra 40 proc. darbingas. Teismo vertinimu, iš nurodytų duomenų matyti, jog nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas, tačiau matyti, jog nuteistasis deda pastangas keisti savo elgesį ir jau kuris laikas asmuo pakeitė savo elgesį teigiama linkme, dėl ko galima manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti nuteistojo atžvilgiu, taikant jam lygtinio paleidimo institutą.

Nustatyti nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką mažinantys apsauginiai veiksniai: gyvenimo sąlygos (turi nuolatinę gyvenamąją vietą); išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti (turi profesinį išsilavinimą); ryšiai (palaiko stiprius ir artimus santykius su šeima); nepiktnaudžiauja psichoaktyviomis medžiagomis; emocinė gerovė (aukšta savivertė, stipri pamatinė vertybių sistema); nuostatos (teigiamas požiūris į priežiūrą, visuomenėje priimtų elgesio normų laikymąsi). Teismo vertinimu, nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, tinkamu savo elgesiu, vykdydamas resocializacijos programas parodė, jog geba keisti savo elgesį teigiama linkme siekdamas pasitaisyti.

Bylos duomenimis, nuteistasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už labai sunkaus, sunkaus ir apysunkio nusikaltimų padarymą. Laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą. Teismo vertinimu, šios aplinkybės pačios savaime nėra kliūtis taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, jeigu jis atitinka visas BVK 82 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Nusikalstamų veikų pavojingumas, jų padarymo aplinkybės kartu su kitomis reikšmingomis aplinkybėmis yra vertinamas, skiriant kaltininkui bausmes. BVK 82 straipsnio 1 dalyje yra nustatyti atvejai, atsižvelgiant į nuteistajam paskirtos bausmės dydį, atliktos bausmės dalį ir kt., kuomet gali būti svarstomas nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas. Įstatymų leidėjas iš esmės įvertino nusikalstamų veikų pavojingumą, nurodydamas, kad nuteistųjų, kuriems yra paskirtos atitinkamo dydžio bausmės už neatsargius arba tyčinius nusikaltimus, lygtinio paleidimo klausimas gali būti svarstomas tik atlikus įstatyme nurodytą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį. BVK 82 straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia teigti, jog kuo pavojingesnis nusikaltimas buvo padarytas, kuo griežtesnė bausmė nuteistajam buvo paskirta, tuo didesnę minimalią paskirtosios bausmės dalį jis turi būti atlikęs, kad būtų galima svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Taigi, konstatuotina, jog nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų sunkumas bei pavojingumas, padarymo aplinkybės, atliktos bausmės dalis teismui, kuris sprendžia, ar galima tvirtinti sprendimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam, negali turėti esminės reikšmės.

Bylos duomenimis nustatyta, jog nuteistasis paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos lygtinai turės gyvenamąją vietą. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka Marijampolės kalėjimo atviro tipo bausmės atlikimo sąlygomis. Teismo vertinimu, šios aplinkybės rodo jog nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje yra tinkamas. Kaip jau minėta aukščiau, nuteistasis sumažino jam nustatytų kriminogeninių veiksnių skaičių, drausminės nuobodos negaliojančios, kas rodo nuteistojo tinkamą požiūrį į paskirtą bausmę ir jos tikslus, todėl yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis paleistas lygtinai gebės gyventi laikydamasis įstatymų reikalavimų ir nedarydamas naujų nusikalstamų veikų.

Teismas pažymi, kad nuteisto asmens lygtinis paleidimas nėra visiškas atleidimas nuo paskirtos bausmės, kadangi lygtinai paleistas asmuo yra prižiūrimas ir stebimas, jam nustatomi įpareigojimai ir draudimai, kurių pažeidimai gali nulemti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimą ir asmens grąžinimą į laisvės atėmimo vietų įstaigą laisvės atėmimo bausmei atlikti.

Teismas, įvertinęs nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį visos bausmės atlikimo metu, pastangas spręsti turimas problemas, daro išvadą, kad asmuo atitinka tiek formaliąsias, tiek materialiąsias lygtinio paleidimo taikymo sąlygas, yra pasiryžęs gyventi dorą, sąžiningą gyvenimą, tapti pilnaverčiu visuomenės nariu, besilaikančiu teisės aktų reikalavimų. Teismas sutinka su Komisijos padaryta išvada, kad nuteistasis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Dėl išdėstytų motyvų Komisijos nutarimas taikyti lygtinį paleidimą tvirtinamas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Patvirtinti 2024 m. balandžio 25 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos nutarimą Nr. RV-20-3269 taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistajam A. A..

Terminą, kuriam nuteistasis lygtinai paleistas, skaičiuoti nuo jo faktinio paleidimo iš bausmės atlikimo įstaigos dienos.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos (nuorašo) gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.