Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danguolės Šiugždinytės ir Algerdo Urbšio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. V. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-ojo sektoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – komisija) 2017 m. lapkričio 20 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. V. bausmę atlieka pagal Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 11 d. nuosprendį, kuriuo už nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje paskirta subendrinta 10 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi bausmę subendrinus su 2010 m. kovo 15 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, R. V. paskirta galutinė subendrinta 10 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2009 m. liepos 1 d., bausmės pabaiga – 2019 m. lapkričio 30 d.Komisijos 2017 m. lapkričio 20 d. nutarimu nutarta taikyti nuteistajam R. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 3 dalį. Tačiau Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 14 d. nutartimi komisijos nutarimą tvirtinti atsisakė. Teismas padarė išvadą, kad nors nuteistasis daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra pakankama lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui.Nuteistasis R. V. skunde prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nutartį ir patvirtinti komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo.Skunde nuteistasis nurodo, kad apylinkės teismas nepagrįstai vieną iš atsisakymo tvirtinti komisijos nutarimą argumentų nurodė nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą. BVK 157 straipsnyje nusikaltimo sunkumas nėra laikomas kliūtimi taikyti lygtinį paleidimą. Nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumas yra aplinkybės, kurios nesikeičia viso bausmės atlikimo metu. Lietuvos Respublikos teisinėje sistemoje įtvirtinta progresyvi bausmių sistema. Ši sistema grindžiama nuostata, kad nuteistųjų teisinė padėtis įstatymų nustatyta tvarka gali būti švelninama (BVK 9 straipsnis). Atsisakymas tvirtinti komisijos nutarimą taikyti lygtinį paleidimą remiantis padaryto nusikaltimo sunkumu prieštarauja BVK įtvirtintam reglamentavimui.Pasak nuteistojo, teismas nepagrįstai vertino neatliktos bausmės dalį, kadangi ši aplinkybė, kaip vertintina svarstant lygtinio paleidimo klausimą, BVK 157 straipsnyje nenurodyta. Nuteistasis yra atlikęs įstatyme nustatytą bausmės dalį. Šią aplinkybę nurodo ir teisėja skundžiamoje nutartyje. Teismo išvados dėl pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką neatitinka socialinio tyrimo išvadoje nustatytų aplinkybių. Bylos medžiagoje užfiksuotų duomenų neatitinka ir teismo išvada, kad nuteistasis nesistengia elgtis nepriekaištingai. R. V. pažymi, kad jei jo elgesys nebūtų tinkamas, jis nebūtų penkis kartus skatintas. Iš nutarties argumentų galima spręsti, kad teismas bando nuteistojo elgesį vertinti išimtinai iš neigiamos pusės, nors turi būti vertinamos tiek neigiamai, tiek teigiamai charakterizuojančios aplinkybės. Skunde nurodoma, kad remiantis BVK 9, 157 straipsnių nuostatomis, gerai besielgiančiam nuteistajam teisingumo principas įgyvendinamas taikant lygtinį paleidimą. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu elgiasi tinkamai. Apylinkės teismas, konstatuodamas, kad tvirtinti komisijos nutarimą nėra pagrindo, nenurodė jokių objektyvių tokią išvadą patvirtinančių duomenų. Bylos medžiagoje yra pakankamai daug nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu teigiamai apibūdinančių aplinkybių ir, remiantis teismų praktika, sprendžiant dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą svarbesnės yra tos aplinkybės, kurios rodo teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius.Atsiliepimų į skundą negauta.Nuteistojo R. V. skundas atmetamas.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė ar aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pateikta medžiaga, įvertinęs nuteistojo skunde išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad apylinkės teismo išvada, jog taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam R. V. nėra pagrindo, yra teisinga. Nagrinėjamu atveju iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad nuteistasis yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir tai sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Šiuo atveju, nors nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip žema (17 balų pagal OASys), kitos aplinkybės, iš kurių sprendžiama apie pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, neduoda pagrindo manyti, kad R. V. jau šiuo metu išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.Nuteistasis skunde pateikia nemažai teigiamai jį apibūdinančių aplinkybių (paskatintas penkis kartus, dirba, mokėsi ir įgijo specialybių, palaiko ryšius su artimaisiais, išėjęs turės gyvenamąją vietą, galimybę įsidarbinti, aktyviai dalyvauja pataisos namuose organizuojamuose renginiuose) ir šios aplinkybės, priešingai, negu nurodoma skunde, apylinkės teismo buvo įvertintos. Tačiau sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistojo atžvilgiu kiekvienu atveju vertinamos visos, tiek teigiamai, tiek neigiamai bausmę atliekantį asmenį charakterizuojančios aplinkybės, atskleidžiančios nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, jos pokyčius, nuteistojo dedamas pastangas mažinti nusikalstamą elgesio riziką. Be to, reikšmingas veiksnys, į kurį atsižvelgiama svarstant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, yra nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu. Socialinio tyrimo išvadoje, kaip minėta, nuteistajam, nustatyta žema, 17 balų, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Skunde pažymima, kad nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo nuo 41 balo iki 17 balų, tačiau atkreipiamas dėmesys, kad nuo paskutinio svarstymo komisijoje 2017 m. birželio 22 d. R. V. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nepakito, išliko 17 balų. Pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą sudaro tiek statiniai, tiek dinaminiai veiksniai, todėl nuteistasis, nepriekaištingai elgdamasis ir aktyviai dalyvaudamas pataisos procese, riziką gali sumažinti.Šiuo metu galiojančių nuobaudų nuteistasis neturi ir tai rodo teigiamus elgesio pokyčius. Tačiau, kaip minėta, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo vertinamas nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu, iš kurio galima spręsti apie asmens gebėjimą ir sąmoningą pasiryžimą paklusti nustatytoms taisyklėms ir reikalavimams. Pažymoje apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus nurodyta, kad R. V. bausmės atlikimo metu vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus pažeidė septynis kartus, šešis kartus drausmintas skiriant drausmines nuobaudas. Laisvės atėmimo bausmę nuteistasis atlieka nuo 2009 m. liepos 1 d., nuo 2010 m. liepos 9 d. (praėjus metams nuo bausmės atlikimo pradžios, kai laisvės atėmimo bausme nuteistas asmuo jau yra supažindintas su bausmės atlikimo tvarka ir sąlygomis) pažeidimus darė sistemingai. Paskutinės nuobaudos, paskirtos už įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymą, galiojimas baigėsi 2015 m. kovo 3 d. Įvertinus šiuos duomenis kartu su informacija apie nuteistajam skirtus paskatinimus darytina išvada, kad reikšmingi teigiami pokyčiai nuteistojo elgesyje stebimi nuo 2015 m. pabaigos, kai nuteistasis baustas nebuvo, tačiau buvo skatintas. Tačiau šie teigiami elgesio pokyčiai, vertinant jų pasireiškimą paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmės kontekste, nėra pakankami lygtinio paleidimo taikymui, elgesio korekcija stebima tik gana trumpą laikotarpį (per penkis pirmus bausmės atlikimo metus nuteistasis skatintas nebuvo).Nuteistasis skunde tvirtina, kad nusikaltimų sunkumas ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis negali būti pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, kadangi šios aplinkybės BVK 157 straipsnyje nėra nurodytos. Kolegija sutinka su nuteistojo pozicija, kad vien tik nusikaltimo sunkumas ir paskirta bausmė negali būti pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, jei laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo atitinka visas BVK 157 straipsnyje nurodytas lygtinio paleidimo sąlygas. Tačiau nuteistasis yra neteisus teigdamas, kad apylinkės teismas savo atsisakymą tvirtinti komisijos nutarimą grindė išimtinai tik paminėtomis aplinkybėmis. Teismas atsižvelgė į visus pateiktoje byloje ir socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotus duomenis ir juos įvertino. Vien tai, kad nuteistasis nesutinka su nutartyje išdėstytu aplinkybių vertinimu, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas jas vertino neteisingai. Laisvės atėmimo bausmę R. V. atlieka už sunkų ir labai sunkų nusikaltimą, padarytą organizuotoje grupėje, praeityje teistas, o tai parodo, kad nuteistasis yra abejingas visuomenės vertybėms ir yra socialiai pavojingas. Nors neabejotinai šios aplinkybės jau buvo vertintos nuteistajam skiriant bausmę, tačiau sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, analizuojant nuteistojo asmenybę bei stebint jo asmenybės pokyčius, jos taip pat turi būti įvertintos. Lygtinio paleidimo taikymas nėra visiškas asmens atleidimas nuo bausmės, tačiau taikant lygtinį paleidimą nusikaltimą padariusio ir šiuo atveju itin griežta laisvės atėmimo bausme nuteisto asmens padėtis būtų ypatingai lengvinama, todėl lygtinio paleidimo taikymo galimybė turi nekelti jokių pagrįstų abejonių dėl jos efektyvumo. Svarbu ir tai, kad lygtinio paleidimo taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Pagal BVK ir BPK įtvirtintą reglamentavimą būtent apylinkės teismas priima galutinį sprendimą dėl galimybės nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą. Todėl tai, kad komisija nutarė taikyti R. V. lygtinį paleidimą, nelaikytina absoliučiu pagrindu komisijos nutarimą patvirtinti. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas, įvertinęs, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos BVK numatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos, sprendė, kad nuteistasis R. V. neatitinka vienos iš lygtinio paleidimo taikymo sąlygų – nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes daroma išvada, kad apylinkės teismo nutartis, kuria atsisakyta patvirtinti komisijos nutarimą taikyti lygtinį paleidimą, yra pagrįsta ir teisėta. Nutartyje pateikti išsamūs atsisakymo tvirtinti komisijos nutarimą argumentai, su kuriais aukštesnysis teismas sutinka. Nenustačius aplinkybių, dėl kurių skundžiama nutartis turėtų būti naikinama, ji paliekama galioti, o nuteistojo skundas atmetamas.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo R. V. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.