Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Kęstučio Jucio (pranešėjo),

gynėjams advokatams Ingai Abramavičiūtei, Linui Stanislovui Bagdonui, Česlovui Bakasėnui, Gintarei Leškevičienei, Pauliui Svirskiui, Romualdui Drakšui, Gyčiui Mekioniui, Loretai Kraujutaitienei, Leonorai Vasiliauskienei, Vitalijai Smolenskienei, Šarūnui Vilčinskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. S. gynėjos advokatės Stasės Kupčiūnienės, nuteistojo S. P. ir gynėjo advokato Vytauto Gusto, nuteistojo R. P. gynėjo advokato Romualdo Drakšo, nuteistojo L. B. gynėjos advokatės Loretos Kraujutaitienės, nuteistojo R. V. gynėjos advokatės Singridos Samoškienės, nuteistojo A. D., nuteistojo A. A. gynėjos advokatės Vitalijos Smolenskienės, apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 11 d. nuosprendžio, kuriuo:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 199 straipsnio 2 dalį (dėl 53 460 vnt. tablečių su psichotropine medžiaga, I kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtaku (prekursoriumi) kontrabandos), ir pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu dvejiems metams;

- pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 260 straipsnio 3 dalį (2006 m. liepos 14 d. įstatymo Nr. X-711 redakcija) (dėl 53 460 vnt. psichotropinių tablečių disponavimo), ir pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu šešeriems metams;

- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 266 straipsnio 1 dalį (2010 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XI-974 redakcija), ir pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams;

- pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 199 straipsnio 2 dalį (dėl 10 000 vnt. (pastaba: turėtų būti dėl 30 000 tablečių su psichotropine medžiaga kontrabandos), ir pritaikius BK 62 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu dvejiems metams;

- pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 260 straipsnio 3 dalį (2006 m. liepos 14 d. įstatymo Nr. X-711 redakcija) (dėl 30 000 vnt. psichotropinių tablečių disponavimo), ir pritaikius BK 62 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu šešeriems metams;

- pagal BK 253 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi ir 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bei dalinio sudėjimo būdu ir A. D. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas šešeriems metams šešiems mėnesiams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

A. D. kardomosios priemonės – namų areštas ir užstatas pakeistos į kardomąją priemonę – suėmimą ir jis suimtas teismo salėje.

Nuteistajam A. D. paskirta kardomoji priemonė – 10 000 Lt užstatas, kurį davėja G. R. įmokėjo į Vilniaus apygardos prokuratūros depozitinę sąskaitą, grąžintas jo davėjai (G. R.).

- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 199 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu penkeriems metams;

- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 260 straipsnio 3 dalį (2006 m. liepos 14 d. įstatymo Nr. X-711 redakcija) – laisvės atėmimu dešimčiai metu trims mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, pakirtos bausmės subendrintos apėmimu būdu ir R. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dešimčiai metų trims mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su neatlikta bausme, paskirta Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 15 d. nuosprendžiu ir R. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dešimčiai metų šešiems mėnesiams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 199 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu penkeriems metams šešiems mėnesiams;

- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 260 straipsnio 3 dalį (2006 m. liepos 14 d. įstatymo Nr. X-711 redakcija) – laisvės atėmimu dešimčiai metų šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, pakirtos bausmės subendrintos apėmimu būdu ir K. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dešimčiai metų šešiems mėnesiams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

K. S. kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti pakeistos į kardomąją priemonę – suėmimą ir jis suimtas teismo salėje.

- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 199 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu septyneriems metams;

- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 260 straipsnio 3 dalį (2006 m. liepos 14 d. įstatymo Nr. X-711 redakcija) – laisvės atėmimu dvylikai metų šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, pakirtos bausmės subendrintos apėmimu būdu ir S. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvylikai metų šešiems mėnesiams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 27 straipsnio 2 dalies 2 punktu, S. P. pripažintas pavojingu recidyvistu.

- pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 199 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu aštuoneriems metams;

- pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 260 straipsnio 3 dalį (2006 m. liepos 14 d. įstatymo Nr. X-711 redakcija) – laisvės atėmimu trylikai metų šešiems mėnesiams;

- pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 263 straipsnio 3 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) – laisvės atėmimu dvylikai metų;

- pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 266 straipsnio 1 dalį (2010 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XI-974 redakcija) – laisvės atėmimu dvejiems metams;

- pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 35 paroms arešto.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bei dalinio sudėjimo būdu ir A. A. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas keturiolikai metų.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė pridedama prie dalies neatliktos bausmės, paskirtos pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 28 d. nuosprendį ir A. A. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas keturiolikai metų šešiems mėnesiams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 199 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu septyneriems metams;

- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 260 straipsnio 3 dalį (2006 m. liepos 14 d. įstatymo Nr. X-711 redakcija) – laisvės atėmimu trylikai metų;

- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 263 straipsnio 3 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) – laisvės atėmimu vienuolikai metų;

- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 266 straipsnio 1 dalį (2010 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XI-974 redakcija) – laisvės atėmimu dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bei dalinio sudėjimo būdu ir R. P. paskirta subendrinta galutinė bausmė – laisvės atėmimas trylikai metų šešiems mėnesiams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 199 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu šešeriems metams;

- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 260 straipsnio 3 dalį (2006 m. liepos 14 d. įstatymo Nr. X-711 redakcija) – laisvės atėmimu dešimčiai metų šešiems mėnesiams;

- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 266 straipsnio 1 dalį (2010 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XI-974 redakcija) – laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir A. C. paskirta subendrinta galutinė bausmė – laisvės atėmimas dešimčiai metų šešiems mėnesiams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 199 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu septyneriems metams;

- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 260 straipsnio 3 dalį (2006 m. liepos 14 d. įstatymo Nr. X-711 redakcija) – laisvės atėmimu dvylikai metų trims mėnesiams;

- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 263 straipsnio 3 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) – laisvės atėmimu vienuolikai metų;

- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 266 straipsnio 1 dalį (2010 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XI-974 redakcija) – laisvės atėmimu dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bei dalinio sudėjimo būdu ir L. B. paskirta subendrinta galutinė bausmė – laisvės atėmimas dvylikai metų šešiems mėnesiams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

- pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 199 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu šešeriems metams;

- pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 260 straipsnio 3 dalį (2006 m. liepos 14 d. įstatymo Nr. X-711 redakcija) – laisvės atėmimu vienuolikai metų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir P. W. C. paskirta subendrinta galutinė bausmė – laisvės atėmimas vienuolikai metų. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 103 straipsniu ir BPK 104 straipsniu, iš nuteistųjų A. C. priteista 4 496,26 Lt, L. B. – 7 034,07 Lt, P. W. C. – 6 136 Lt Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ekstradicijos išlaidoms atlyginti.

Tuo pačiu nuosprendžiu pripažintas kaltu V. P. padarius nusikaltimus, numatytus BK 25 straipsnio 3 dalyje, BK 199 straipsnio 2 dalyje, BK 25 straipsnio 3 dalyje, BK 260 straipsnio 3 dalyje, BK 25 straipsnio 3 dalyje, BK 266 straipsnio 1 dalyje, tačiau pritaikius BK 39¹ straipsnio nuostatas, V. P. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nes aktyviai padėjo atskleisti organizuotos grupės padarytas nusikalstamas veikas.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti P. W. C. ir A. C., tačiau apeliaciniai skundai dėl jų nuteisimo negauti.

Taip pat, išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. B. gynėjo advokato Šarūno Vilčinsko apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 13 d. nuosprendžio, kuriuo V. B. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 199 straipsnio 2 dalį (už 2008 metais padarytas nusikalstamas veikas) – laisvės atėmimu aštuoneriems metams;

- pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 260 straipsnio 3 dalį (už 2008 metais padarytas nusikalstamas veikas) – laisvės atėmimu trylikai metų šešiems mėnesiams;

- pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 263 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu vienuolikai metų šešiems mėnesiams;

- pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 266 straipsnio 1 dalį (2010 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XI-974 redakcija) – laisvės atėmimu dvejiems metams;

- pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 199 straipsnio 2 dalį (už 2009 metais padarytas nusikalstamas veikas) – laisvės atėmimu aštuoneriems metams šešiems mėnesiams;

- pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 260 straipsnio 3 dalį (už 2009 metais padarytas nusikalstamas veikas) – laisvės atėmimu keturiolikai metų;

- pagal BK 199² straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu trejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, 4 dalimi, 6 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bei dalinio sudėjimo būdu ir V. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas šešiolikai metų šešiems mėnesiams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 254 straipsnio 1 dalimi, baudžiamosios bylos Nr. 1A-168/2013 (dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 11 d. nuosprendžio) ir Nr. 1A-287/2013 (dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 13 d. nuosprendžio) Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartimi sujungtos į vieną baudžiamąją bylą, kuriai suteiktas Nr. 1A-168/2013.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 11 d. nuosprendžiu A. D. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad veikdamas organizuota grupe, organizavo neteisėtą labai didelio kiekio psichotropinės medžiagos disponavimą, turint tikslą ją parduoti ar kitaip platinti, neteisėtą disponavimą pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtaku (prekursoriumi), labai didelio psichotropinės medžiagos kiekio, pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtako (prekursoriaus) kontrabandą.

Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 11 d. nuosprendžiu A. A. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad veikdamas organizuota grupe, organizavo didelio kiekio psichotropinės medžiagos užvaldymą apgaulės būdu, pagrobimą panaudojant fizinį ir psichinį smurtą, neteisėtą labai didelio psichotropinės medžiagos kiekio disponavimą, turint tikslą ją parduoti ar kitaip platinti, neteisėtą disponavimą pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtaku (prekursoriumi), labai didelio kiekio psichotropinės medžiagos, pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtako (prekursoriaus) kontrabandą.

Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 11 d. nuosprendžiu V. P. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad veikdamas organizuota grupe, neteisėtai disponavo labai dideliu psichotropinės medžiagos kiekiu, pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtaku (prekursoriumi), padarė labai didelio psichotropinės medžiagos kiekio, pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtako (prekursoriaus) kontrabandą.

Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 11 d. nuosprendžiu A. C. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad veikdamas organizuota grupe, neteisėtai disponavo labai dideliu psichotropinės medžiagos kiekiu, turint tikslą ją parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai disponavo pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtaku (prekursoriumi), padarė labai didelio psichotropinės medžiagos kiekio, pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtako (prekursoriaus) kontrabandą.

Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 11 d. nuosprendžiu L. B., R. P. pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad veikdami organizuota grupe, užvaldė apgaulės būdu, pagrobė, panaudodami fizinį ir psichinį smurtą, didelį psichotropinės medžiagos kiekį, neteisėtai disponavo labai dideliu psichotropinės medžiagos kiekiu, turint tikslą ją parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai disponavo pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtaku (prekursoriumi), padarė labai didelio psichotropinės medžiagos kiekio, pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtako (prekursoriaus) kontrabandą, t. y. nusikalstamas veikas padarė šiomis aplinkybėmis:

Asmeniui, kurio atžvilgiu byla išskirta, susitikimų metu, įvykusių 2008 m. rugsėjo mėnesį, V. P. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pasiūlius ir sukursčius, V. P. ir A. D. sutiko Amsterdame, Nyderlandų Karalystėje, neteisėtai už 6 000 eurų (20 700 Lt), įgyti 10 000 tablečių „Extasy“, kuriose yra labai didelis psichotropinės medžiagos kiekis – 161,285 g 1-(3-chlorofenil) piperazino (mCPP) ir pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtako (prekursoriaus) – piperonalio (toliau – tabletės), turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, kontrabandos būdu neteisėtai, neturint leidimo, gabenti tabletes Nyderlanduose, per Vokietijos Federacinės Respublikos ir Lenkijos Respublikos teritorijas į Lietuvos Respublikos teritoriją bei jas neteisėtai laikyti, parduoti ar kitaip išplatinti. Be to, tomis pačiomis aplinkybėmis asmuo, kurio atžvilgiu byla išskirta, ir A. D. parengė nusikalstamų veikų planą ir paskirstė vaidmenis, t. y. susitarė tablečių įgijimui skirti 6 000 eurų (20 700 Lt), V. P. kelionei ir pragyvenimui Nyderlanduose skirti 800 eurų (2 760 Lt) bei aptarė tablečių įgijimo laiką, vietą ir gabenimo būdą. Taip pat, nurodytomis aplinkybėmis nusikalstamų veikų įgyvendinimui asmuo, kurio atžvilgiu byla išskirta, pažadėjo 2008 m. rugsėjo mėnesio pabaigoje, Amsterdame, Nyderlanduose, įgyti minėtas tabletes ir jas perduoti V. P. bei jam sumokėti 3 000 Lt už tablečių gabenimą, o A. D. tablečių įgijimui sumokėti 3 000 eurų (10 350 Lt). A. D. siekdamas įgyvendinti nusikalstamų veikų planą, perdavė 6 000 eurų (20 700 Lt), asmeniui, kurio atžvilgiu byla išskirta, tablečių įgijimui ir 800 eurų (2 760 Lt), V. P. kelionei ir pragyvenimui Nyderlanduose.

Taip pat, tuo pačiu laikotarpiu, susitikimų metu, įvykusių 2008 m. rugsėjo mėnesį, K., asmuo, kurio atžvilgiu byla išskirta, tęsdamas nusikalstamas veikas ir išeidamas už susitarimo ribų su A. D. ir V. P., susitarė su A. A., L. B. bei asmeniu, kurio atžvilgiu byla išskirta ir kuriam paskelbta paieška, Amsterdame, Nyderlanduose, per A. C. surasti asmenis, prekiaujančius tabletėmis ir panaudojant pinigų imitaciją bei psichinį smurtą, t. y. grasinant daiktu, panašiu į pistoletą, tuoj pat panaudoti nukentėjusiojo atžvilgiu fizinį smurtą juos surišant, ir tokiu būdu pagrobti bei užvaldyti 53 460 vnt. tablečių „Extasy“, kuriose yra labai didelis kiekis psichotropinės medžiagos – 1-(3-chlorofenil) piperazino (mCPP) ir pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtako (prekursorius) – piperonalio, turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, kontrabandos būdu neteisėtai, neturint leidimo, gabenti tabletes Nyderlanduose, per Vokietijos Federacinės Respublikos ir Lenkijos Respublikos teritorijas į Lietuvos Respublikos teritoriją bei jas neteisėtai laikyti asmens, kurio atžvilgiu byla išskirta, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), pasidalijant, t. y. 10 000 tablečių perduoti asmeniui, kurio atžvilgiu byla išskirta, o likusias tabletes perduoti A. A. ir L. B.

Taip pat, tuo pačiu laikotarpiu, K., asmeniui, kurio atžvilgiu byla išskirta, telefonu pasiūlius ir sukursčius A. C., kuris būdamas Nyderlanduose, sutiko ir pažadėjo už turtinį atlygį rasti Nyderlanduose asmenis, galinčius parduoti 53 460 vnt. tablečių „Extasy“, kuriose yra labai didelis kiekis psichotropinės medžiagos – 1-(3-chlorofenil) piperazino (mCPP) ir pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtako (prekursorius) – piperonalio bei tarpininkauti įgyjant minėtas tabletes. A. A. bei asmuo, kurio atžvilgiu byla išskirta, parengė nusikalstamų veikų planą ir paskirstė vaidmenis, t. y. aptarė tablečių įgijimo laiką, vietą ir gabenimo būdą bei susitarė 2008 m. rugsėjo mėnesio pabaigoje Amsterdame, per A. C. rasti asmenis, prekiaujančius tabletėmis. Taip pat, A. A. nurodė asmenims, kurių atžvilgiu byla išskirta, ir L. B. vykti į Amsterdamą, apsigyventi viešbutyje „H“, esančiame (duomenys neskelbtini) bei kitose vietose, Nyderlanduose, bei pranešti jam apie rastus asmenis, kurie prekiauja tabletėmis ir užvaldyti minėtas tabletes apgaulės ir grobimo būdu, panaudojant psichinį smurtą bei prižiūrėti tablečių neteisėtą užvaldymą. Taip pat, asmeniui, kurio atžvilgiu byla išskirta, pažadėjus surasti asmenis, galinčius pergabenti tabletes iš Nyderlandų į Lietuvos Respubliką, kartu su A. A., L. B. ir asmenimis, kurių atžvilgiu byla išskirta, susitarė tabletes perduoti nurodytiems asmenims, kurie jas atgabens iš Nyderlandų į Lietuvos Respubliką ir jas realizuos ar kitaip išplatins. Be to, tuo pačiu laikotarpiu K., A. A., asmenys, kurių atžvilgiu byla išskirta ir L. B., siekdami įgyvendinti nusikalstamas veikas, skyrė 1 000 eurų (3 450 Lt) neteisėtam tablečių gabenimui iš Nyderlandų į Lietuvos Respubliką, organizuotos grupės narių pragyvenimui Amsterdame bei lėktuvo bilietams.

Taip pat, tuo pačiu laikotarpiu, susitikimų metu, įvykusių 2008 m. rugsėjo mėnesį, K., A. A. sukurstė, t. y. pasiūlė R. P., kuris 2008 m. rugsėjo mėnesio pabaigoje Amsterdame, Nyderlanduose, sutiko per A. C. surasti asmenis, prekiaujančius tabletėmis ir iš šių asmenų apgaule, panaudojant pinigų imitaciją bei psichinį smurtą, t. y. grasinant daiktu, panašiu į pistoletą, tuoj pat panaudoti fizinį smurtą – surišant nukentėjusiuosius ir atimant galimybę jiems priešintis, pagrobti ir užvaldyti 53 460 vnt. tablečių „Extasy“, kuriose yra labai didelis kiekis psichotropinės medžiagos – 1-(3-chlorofenil) piperazino (mCPP) ir pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtako (prekursorius) – piperonalio, turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, kontrabandos būdu neteisėtai, neturint leidimo, gabenti tabletes Nyderlanduose, per Vokietijos Federacinės Respublikos ir Lenkijos Respublikos teritorijas į Lietuvos Respublikos teritoriją bei jas neteisėtai laikyti, parduoti ar kitaip išplatinti. Be to, A. A. nurodė R. P. kartu su asmenimis, kurių atžvilgiu byla išskirta ir L. B., 2008 m. rugsėjo mėnesio pabaigoje, vykti į Amsterdamą, apsigyventi viešbutyje „H“, esančiame, (duomenys neskelbtini) pranešti jam apie rastus asmenis, kurie prekiauja tabletėmis ir užvaldyti minėtas tabletes apgaulės ir grobimo būdu bei jas perduoti asmens, kurio atžvilgiu byla išskirta, rastiems asmenims, kurie tabletes pargabens iš Nyderlandų į Lietuvos Respubliką. Pargabentas į Lietuvos Respubliką tabletes laikyti asmens, kurio atžvilgiu byla išskirta, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), pasidalijant, t. y. 10 000 tablečių perduoti asmeniui, kurio atžvilgiu byla išskirta, o likusias tabletes perduoti A. A., L. B., R. P. ir asmenims, kurių atžvilgiu byla išskirta ir visas tabletes realizuoti ar kitaip išplatinti Lietuvoje.

2008 m. rugsėjo mėnesį, Nyderlanduose, A. C. vykdydamas asmens, kurio atžvilgiu byla išskirta, ir kitų organizuotos grupės narių prašymą, telefonu susitarė su asmeniu, vardu O., kuris sutiko Groningene, Nyderlanduose, už 25 000 eurų asmeniui, kurio atžvilgiu byla išskirta, L. B., R. P. ir kitiems organizuotos grupės nariams, parduoti 53 460 vnt. tablečių „Extasy“. A. C. šią informaciją telefonu perdavė asmeniui, kurio atžvilgiu byla išskirta, Lietuvos Respublikoje.

2008 m. rugsėjo 27 – 28 dienomis, Amsterdame, Nyderlanduose, asmenys, kurių atžvilgiu byla išskirta, L. B. ir R. P. susitarė su A. C., kuris sutiko nurodyti asmenį, galintį realizuoti 53 460 vnt. tablečių, kuriose yra labai didelis kiekis psichotropinės medžiagos – 1-(3-chlorofenil) piperazino (mCPP) ir pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtako (prekursoriaus) – piperonalio. Asmenys, kurių atžvilgiu byla išskirta, L. B. ir R. P. apie galimybę neteisėtai užvaldyti tabletes telefonu informavo A. A., esantį Lietuvos Respublikoje. Po to, 2008 m. rugsėjo 28 d., vakare, Groningene, Nyderlanduose, A. C. nurodė asmeniui, kurio atžvilgiu byla išskirta, L. B. ir R. P. asmenį, vardu O., kuris gali parduoti minėtas tabletes.

A. C. padedant aptarti tablečių įgijimo sąlygas, L. B., R. P. kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu byla išskirta, tęsdami nusikalstamas veikas, pasiūlė ir sukurstė asmenį vardu O., kuris sutiko 2008 m. rugsėjo 29 d. parduoti 53 460 vnt. tablečių, kuriose yra labai didelis kiekis psichotropinės medžiagos – 1-(3-chlorofenil) piperazino (mCPP) ir pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtako (prekursoriaus) – piperonalio.

2008 m. rugsėjo 29 d., asmens vardu O. namuose, esančiuose Groningene, Nyderlanduose, A. C. dalyvaujant bei tarpininkaujant parduodant ir perkant tabletes, o asmeniui, kurio atžvilgiu byla išskirta, stebint namo aplinką, kad niekas nesutrukdytų neteisėtam tablečių užvaldymui, L. B. ir R. P., tęsdami nusikalstamas veikas, parodė asmeniui vardu O. 25 000 eurų imitaciją, tokiu būdu suklaidino nukentėjusįjį. Taip pat, tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, asmeniui vardu O. sutikus už nurodytą pinigų sumą parduoti tabletes, R. P. nukreipė į asmenį vardu O. daiktą, panašų į pistoletą, pagrasino nukentėjusiajam tuoj pat panaudoti fizinį smurtą ir kartu su L. B. surišo jo rankas ir kojas, tokiu būdu atimdami nukentėjusiajam galimybę priešintis ir pagrobė bei apgaule užvaldė nukentėjusiojo krepšį su 53 460 vnt. tablečių „Extasy“, kuriose buvo labai didelis kiekis psichotropinės medžiagos 862,231 g 1-(3-chlorofenil) piperazino (mCPP) ir pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtako (prekursoriaus) – piperonalio.

Tą pačią dieną, tęsdami nusikalstamas veikas, L. B., R. P., A. C. kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu byla išskirta, neteisėtai automobiliu nugabeno krepšį su 53 460 vnt. tabletėmis į viešbutį „H“, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame L. B., R. P. kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu byla išskirta, pasiūlė ir sukurstė V. P., kuris už papildomą 1 000 eurų (3 450 Lt) sutiko 53 460 vnt. tablečių „Extasy“, kuriose buvo labai didelis kiekis psichotropinės medžiagos 862,231 g 1-(3-chlorofenil) piperazino (mCPP) ir pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtako (prekursoriaus) – piperonalio, turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, kontrabandos būdu neteisėtai, neturint leidimo, gabenti iš Nyderlandų per Vokietijos Federacinės Respublikos ir Lenkijos Respublikos teritorijas į Lietuvos Respublikos teritoriją bei į asmens, kurio atžvilgiu byla išskirta, namus, esančius (duomenys neskelbtini). L. B. ir R. P. sumokėjo V. P. 500 eurų (1 725 Lt) avansą už 43 460 vnt. (pastaba: turėtų būti 53 460 vnt.) tablečių neteisėtą pergabenimą iš Nyderlandų į Lietuvos Respubliką bei pažadėjo likusią dalį, t. y. 500 eurų (1 725 Lt), sumokėti Lietuvoje, pergabenus tabletes.

V. P., 2008 m. rugsėjo 29 – 30 dienomis, tęsdamas nusikalstamas veikas, krepšį su 53 460 vnt. tabletėmis, kuriose buvo labai didelis kiekis psichotropinės medžiagos – 862,231 g 1-(3-chlorofenil) piperazino (mCPP) ir pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtako (prekursoriaus) – piperonalio, automobiliu „N“, valst. Nr. XXX, kontrabandos būdu neteisėtai, neturėdamas leidimo, gabeno Nyderlanduose, per Vokietijos Federacinės Respublikos ir Lenkijos Respublikos teritorijas į Lietuvos Respublikos teritoriją, kur 2008 m. rugsėjo 30 d. apie 17 – 18 val., buvusiame Lazdijų pasienio kontrolės punkte, esančiame 110 m Lietuvos teritorijoje, Akmeniu kaime, Lazdijų rajone, buvo sulaikytas teisėsaugos pareigūnų.

Šiais veiksmais A. D. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 4 dalyje, BK 25 straipsnio 3 dalyje ir BK 199 straipsnio 2 dalyje, BK 24 straipsnio 4 dalyje, BK 25 straipsnio 3 dalyje ir BK 260 straipsnio 3 dalyje, BK 24 straipsnio 4 dalyje, BK 25 straipsnio 3 dalyje ir BK 266 straipsnio 1 dalyje (2010 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XI-974 redakcija).

A. A. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 4 dalyje, BK 25 straipsnio 3 dalyje ir BK 199 straipsnio 2 dalyje, BK 24 straipsnio 4 dalyje, BK 25 straipsnio 3 dalyje ir BK 260 straipsnio 3 dalyje, BK 24 straipsnio 4 dalyje, BK 25 straipsnio 3 dalyje ir BK 263 straipsnio 3 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje, BK 25 straipsnio 3 dalyje ir BK 266 straipsnio 1 dalyje (2010 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XI-974 redakcija).

V. P. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje ir BK 199 straipsnio 2 dalyje, BK 25 straipsnio 3 dalyje ir BK 260 straipsnio 3 dalyje, BK 25 straipsnio 3 dalyje ir BK 266 straipsnio 1 dalyje (2010 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XI-974 redakcija).

R. P. ir L. B. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje ir BK 199 straipsnio 2 dalyje, BK 25 straipsnio 3 dalyje ir BK 260 straipsnio 3 dalyje, BK 25 straipsnio 3 dalyje ir BK 263 straipsnio 3 dalyje, BK 25 straipsnio 3 dalyje ir BK 266 straipsnio 1 dalyje (2010 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XI-974 redakcija).

A. C. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje ir BK 199 straipsnio 2 dalyje, BK 25 straipsnio 3 dalyje ir BK 260 straipsnio 3 dalyje, BK 25 straipsnio 3 dalyje ir BK 266 straipsnio 1 dalyje (2010 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XI-974 redakcija).

A. D. neteisėtai, neturėdamas leidimo, disponavo šaunamuoju ginklu ir šaudmenimis, t. y. 2004 m. Z. J. B. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iš Z. J. B., kuri nežinojo, kad perduoti daiktai priskirtini šaunamiesiems ginklams ir šaudmenims, įgijo 7,62 mm kalibro pistoletą „TT“, Nr. 17444, ir 5 vnt. 7,62 mm kalibro TT tipo šovinių, kuriuos nuo įgijimo momento, neteisėtai nešiojo, gabeno automobiliu ir laikotarpiu nuo 2009 m. kovo 25 d. iki 2009 kovo 26 d. laikė garaže Nr. XXX, esančiame (duomenys neskelbtini).

Šiais veiksmais A. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje.

A. D. ir P. W. C. veikdami organizuota grupe, organizavo neteisėtą labai didelio kiekio psichotropinės medžiagos disponavimą, turint tikslą ją parduoti ar kitaip platinti bei kontrabandą. R. V., K. S., S. P. veikdami organizuota grupe, neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu psichotropine medžiaga, turint tikslą ją parduoti ar kitaip platinti bei kontrabandą, t. y. nusikalstamas veikas padarė šiomis aplinkybėmis:

A. D. ir P. W. C., veikdami su asmenimis, kurių atžvilgiu byla išskirta, susitikimų metu, įvykusių 2009 m. vasario mėnesį, J. bei asmens, kuriuo atžvilgiu byla išskirta, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), susitarė Amsterdame, Nyderlandų Karalystėje, neteisėtai įgyti 30 000 tablečių „Extasy“, kuriose yra labai didelis kiekis psichotropinės medžiagos 1-(3-chlorofenil) piperazino (mCPP) (toliau - tabletės), turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti bei neteisėtai, neturint leidimo, kontrabandos būdu gabenti iš Nyderlandų, per Vokietijos Federacinės Respublikos, Lenkijos Respublikos teritorijas į Lietuvos Respubliką bei jas neteisėtai laikyti, parduoti ar kitaip išplatinti. Taip pat susitarė telefonu suderinti tablečių perdavimo Amsterdame laiką, vietą bei keistis informacija, kuri palengvintų tablečių perdavimą.

Asmuo, kuriuo atžvilgiu byla išskirta, A. D. ir P. W. C. parengė nusikalstamų veikų planą, t. y. P. W. C. pažadėjo Amsterdame, Nyderlanduose, įgyti nurodytas tabletes, jas per kitus asmenis perduoti asmeniui, kuriuo atžvilgiu byla išskirta bei A. D. nurodytiems asmenimis, o asmuo, kuriuo atžvilgiu byla išskirta ir A. D. pažadėjo P. W. C. surasti asmenis, galinčius už 3 000 eurų (10 350 Lt) atlygį, įgytas tabletes kontrabandos būdu pervežti iš Nyderlandų į Lietuvos Respubliką. Taip pat aptarė tablečių gabenimo būdą bei pažadėjo P. W. C. sumokėti ikiteisminio tyrimo nenustatytą pinigų sumą už tabletes jas pardavus ar kitaip išplatinus Lietuvos Respublikoje.

P. W. C. tęsdamas nusikalstamas veikas, 2009 m. vasario mėnesį, degalinėje, esančioje U., veikdamas su asmeniu, kuriuo atžvilgiu byla išskirta, perdavė A. D. lapelį su tablečių perdavimo vietos duomenimis, t. y. viešbučio „H“, esančio (duomenys neskelbtini), adresą, datą ir kambario numerį, kuriame apsigyvens asmenys atvykę įgyti tablečių, o A. D. pažadėjo telefonu nurodyti asmens, kuriuo atžvilgiu byla išskirta.

Taip pat, tuo pačiu laikotarpiu, susitikimų metu, įvykusių 2009 m. vasario mėnesį, J., ir telefoninių pokalbių metu, A. D. tęsdamas nusikalstamas veikas ir veikdamas pagal išankstinį susitarimą su asmeniu, kuriuo atžvilgiu byla išskirta bei P. W. C., pasiūlė K. S. ir R. V., kurie sutiko už 3 000 eurų (10 350 Lt) atlygį, Amsterdame, Nyderlanduose, neteisėtai įgyti 30 000 tablečių „Extazy“, kuriose yra labai didelis kiekis psichotropinės medžiagos 1-(3-chlorofenil) piperazino (mCPP), turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti bei įgytas tabletes kontrabandos būdu, neturint leidimo, neteisėtai gabenti iš Nyderlandų per Vokietijos Federacinės Respublikos, Lenkijos Respublikos teritorijas į Lietuvos Respubliką bei jas perduoti A. D., J. Taip pat, A. D. apibūdino K. S. ir R. V. tablečių įpakavimų dydį, aptarė tablečių gabenimo būdą bei perdavė jiems lapelį su tablečių perdavimo duomenimis.

Taip pat, susitikimų metu, įvykusių 2009 m. vasario mėnesį, J., ir telefoninių pokalbių metu, K. S. ir R. V., tęsdami nusikalstamas veikas, pasiūlė S. P., kuris sutiko už 1 000 eurų (3 450 Lt) atlygį viešbutyje „H“, esančiame, (duomenys neskelbtini), neteisėtai įgyti 30 000 tablečių „Extazy“, kuriose yra labai didelis kiekis psichotropinės medžiagos 1-(3-chlorofenil) piperazino (mCPP), turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, įgytas tabletes kontrabandos būdu, neturint leidimo, neteisėtai gabenti iš Nyderlandų, per Vokietijos Federacinės Respublikos, Lenkijos Respublikos teritorijas į Lietuvos Respubliką ir jas perduoti K. S. bei R. V. Taip pat, K. S. ir R. V. apibūdino S. P. tablečių įpakavimų dydį, aptarė tablečių gabenimo būdą bei pažadėjo S. P. perduoti viešbučio „H“ adresą, surasti vežėją į Nyderlandus, apmokėti kelionės bei pragyvenimo viešbutyje išlaidas bei nurodė S. P. atvykus į Amsterdamą, pranešti telefonu apie savo atvykimą ir nurodyti savo kambario numerį viešbutyje „H“.

Po to, 2009 m. vasario mėnesį, K. S. ir R. V., siekdami nusikalstamų tikslų, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje keleivių pervežimo bendrovėje, esančioje K., užsakė S. P. kelionę į Nyderlandus ir skyrė 240 eurų (828 Lt) S. P. kelionei į Nyderlandus, nakvynei viešbutyje „H“ ir 2009 m. vasario 26 d. apie 12 val. 45 min. apie planuojamą S. P. atvykimo datą (2009 m. kovo 4 d.), laiką ir vietą telefonu informavo A. D.

Taip pat, tuo pačiu laikotarpiu, 2009 m. vasario mėnesio pabaigoje – kovo mėnesio pradžioje, A. D. būdamas Lietuvoje ir asmuo, kuriuo atžvilgiu byla išskirta bei P. W. C., būdami Lietuvoje, Ukrainoje, Nyderlanduose ir Belgijoje, telefoninių pokalbių metu dar kartą aptarė minėtų tablečių įgijimo detales, t. y. 2009 m. kovo 1 d. apie 17 val. 00 min. A. D. būdamas Lietuvoje, pranešė telefonu asmeniui, kuriuo atžvilgiu byla išskirta, ir P. W. C. apie S. P. 2009 m. kovo 4 d. atvykimą į viešbutį „H“.

K. S. ir R. V., tęsdami nusikalstamas veikas, 2009 m. kovo 3 d. apie 11 val. 00 min., degalinėje „L“, esančioje (duomenys neskelbtini), perdavė S. P. 240 eurų kelionės išlaidoms ir lapelį su duomenimis. Po to, kai 2009 m. kovo 3 d. S. P. keleiviniu mikroautobusu išvyko iš Lietuvos Respublikos į Amsterdamą, P. W. C. tęsdamas nusikalstamas veikas, 2009 m. kovo 3 – 4 d., veikdamas pagal išankstinį susitarimą su organizuotos grupės nariais, per kitus asmenis, neteisėtai avansu įgijo iš ikiteisminio tyrimo nenustatytų asmenų 30 000 tablečių „Extazy“, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis psichotropinės medžiagos – 650,19 g 1-(3-chlorofenil) piperazino (mCPP) bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims nurodė, 2009 m. kovo 4 d. įgytas tabletes neteisėtai nugabenti ir perduoti S. P. viešbučio „H“ teritorijoje, esančio (duomenys neskelbtini). Ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys 2009 m. kovo 4 d. apie 19 val. 00 min. atvyko į viešbučio „H“ teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini), tačiau tablečių neperdavė, nes S. P. vėlavo atvykti į nurodytą viešbutį.

S. P. 2009 m. kovo 4 d. vakare, apsigyveno viešbučio „H“ kambaryje Nr. XXX, esančiame (duomenys neskelbtini), ir vykdydamas organizuotos asmenų grupės parengtą planą, telefonu apie savo atvykimą informavo K. S. ir R. V., o jie 2009 m. kovo 4 d. apie 20 val. 17 min. gautą informaciją telefonu perdavė A. D. 2009 m. kovo 5 d. apie 8 val. 42 min. A. D. gautą informaciją telefonu perdavė asmeniui, kurio atžvilgiu byla išskirta, o jis, tą pačią dieną apie 8 val. 43 min., būdamas Lietuvoje, telefonu informavo P. W. C.

P. W. C. tęsdamas nusikalstamas veikas, 2009 m. kovo 5 d. ryte, būdamas Belgijoje, telefonu nurodė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims perduoti 30 000 tablečių „Extazy“ S. P. viešbučio „H“ teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini).

2009 m. kovo 5 d. apie 10 val. 30 min., ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys viešbučio „H“ teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), perdavė S. P. krepšį su 30 000 tablečių „Extazy“, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis psichotropinės medžiagos – 650,19 gramai 1-(3-chlorofenil) piperazino (mCPP). S. P. 2009 m. kovo 5 – 6 d. įgytas tabletes, neturėdamas leidimo, keleiviniu mikroautobusu neteisėtai gabeno iš Nyderlandų per Vokietijos Federacinės Respublikos ir Lenkijos Respublikos teritorijas į Lietuvos Respublikos teritoriją ir aikštelėje prie prekybos centro „M“, esančio (duomenys neskelbtini), perdavė K. S. ir R. V.

2009 m. kovo 6 d. K. S., R. V. ir S. P., tęsdami nusikalstamas veikas, krepšį su 30 000 tablečių „Extazy“, neteisėtai automobiliu „P“, valst. Nr. XXX, gabeno į J., kur apie 16 val. 30 min., prie namo Nr. XX, esančio (duomenys neskelbtini), perdavė A. D.

2009 m. kovo 6 d. A. D., tęsdamas nusikalstamas veikas, krepšį su 30 000 tablečių „Extazy“, neteisėtai gabeno J. bei 2009 m. kovo mėnesį neteisėtai laikė garaže Nr. XX, esančiame (duomenys neskelbtini), kol dalį įgytų tablečių, t. y. 3 000 vnt. neteisėtai pardavė už 2 400 eurų (8 280 Lt) asmeniui, kuriam paskelbta paieška.

Taip pat, 2009 m. kovo mėnesį, A. D. asmens, kuriuo atžvilgiu byla išskirta, nurodymu, neteisėtai dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims pardavė 7 166 vnt. tablečių už 21 000 Lt, o likusias „Extazy“ tabletes, t. y. 19 824 vnt. A. D. neteisėtai laikė garaže Nr. XX, esančiame (duomenys neskelbtini), iki 2009 m. balandžio 7 d. Be to, 2009 m. kovo mėnesį, J., A. D. už tablečių neteisėtą įgijimą, gabenimą ir kontrabandą, K. S. ir R. V. per kelis kartus sumokėjo 9 280 Lt, kurių dalį, t. y. 2 500 Lt perdavė S. P., o likusią pinigų dalį pasidalino.

Šiais veiksmais A. D., P. W. C. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 4 dalyje, BK 25 straipsnio 3 dalyje ir BK 199 straipsnio 2 dalyje, BK 24 straipsnio 4 dalyje, BK 25 straipsnio 3 dalyje ir BK 260 straipsnio 3 dalyje. R. V., K. S. ir S. P. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje ir BK 199 straipsnio 2 dalyje, BK 25 straipsnio 3 dalyje ir BK 260 straipsnio 3 dalyje.

A. A. 2009 m. gegužės mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, K., iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijo nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos – 0,196 gramo baltos spalvos miltelių su 0,085 g metamfetamino ir neturėdamas tikslo jos parduoti ar kitaip platinti, iki 2009 m. lapkričio 18 d., neteisėtai laikė, gabeno savo rankinėje, automobilyje „V“, valst. Nr. XXX bei savo namų teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini) rajone.

Šiais veiksmais A. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu V. B. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad veikdamas organizuota grupe, organizavo didelio psichotropinės medžiagos kiekio užvaldymą apgaulės būdu, pagrobimą panaudojant fizinį ir psichinį smurtą, labai didelio psichotropinės medžiagos kiekio disponavimą, turint tikslą ją parduoti ar kitaip platinti, neteisėtą disponavimą pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtaku (prekursoriumi), labai didelio psichotropinės medžiagos kiekio, pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtako (prekursoriaus) kontrabandą, t. y. nusikalstamas veikas padarė šiomis aplinkybėmis:

V. B. susitikimų, įvykusių 2008 m. rugsėjo mėnesį, J. ir V. P. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), metu sukurstė bei pasiūlė V. P. (Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 11 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas) ir A. D. (Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 11 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas), o šiems sutikus, Amsterdame, Nyderlandų Karalystėje, neteisėtai už 6 000 eurų (20 700 Lt) įgyti 10 000 tablečių „Extasy“, kuriose yra labai didelis psichotropinės medžiagos kiekio – 161,285 g 1-(3-chlorofenil) piperazino (mCPP) – ir pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtako (prekursorius) – piperanolio (toliau – tabletės), turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, tabletes kontrabandos būdu neteisėtai, neturint leidimo, gabenti Nyderlanduose, per Vokietijos Federacinės Respublikos, Lenkijos Respublikos teritorijas, iš Lenkijos į Lietuvą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Lietuvos teritorijoje, jas neteisėtai laikyti, parduoti ar kitaip išplatinti Lietuvos Respublikoje. Tomis pačiomis aplinkybėmis V. B. kartu su A. D. parengė nusikalstamų veikų planą ir paskirstė vaidmenis: susitarė skirti tablečių įgijimui 6 000 eurų (20 700 Lt), V. P. kelionei ir pragyvenimui Nyderlanduose 800 eurų (2 760 Lt), aptarė tablečių įgijimo laiką, vietą ir gabenimo būdą, t. y. tabletes įgyti 2008 m. rugsėjo mėnesio pabaigoje Amsterdame ir jas gabenti automobiliu, taip pat nurodė V. P. 2008 m. rugsėjo 27 d. automobiliu išvykti ir apsigyventi viešbutyje „H“ (duomenys neskelbtini). Be to, nurodytomis aplinkybėmis nusikalstamų veikų įgyvendinimui V. B. pažadėjo 2008 m. rugsėjo mėnesio pabaigoje Amsterdame, Nyderlanduose, įgyti minėtas tabletes ir jas perduoti V. P. bei jam sumokėti 3 000 Lt už tablečių gabenimą, o A. D. tablečių įgijimui sumokėti 3 000 eurų (10 350 Lt).

A. D. siekdamas įgyvendinti nusikalstamų veikų planą, V. B. perdavė 6 000 eurų (20 700 Lt), tablečių įgijimui ir 800 eurų (2 760 Lt), V. P. kelionei ir pragyvenimui Nyderlanduose.

Taip pat, tuo pačiu laikotarpiu, susitikimų metu, įvykusių 2008 m. rugsėjo mėnesį, K., V. B., tęsdamas nusikalstamas veikas ir išeidamas už susitarimo ribų su A. D. ir V. P., susitarė su A. A. (Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 11 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas), L. B. (Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 11 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas), bei kitais asmenimis, kurių atžvilgiu byla išskirta, Amsterdame, Nyderlanduose, per A. C. (Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 11 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas), surasti asmenis, prekiaujančius tabletėmis ir panaudojant pinigų imitaciją bei psichinį smurtą, t. y. grasinant daiktu, panašiu į pistoletą, tuoj pat panaudoti nukentėjusiojo atžvilgiu fizinį smurtą juos surišant, ir tokiu būdu pagrobti bei užvaldyti 53 460 vnt. tablečių „Extasy“, kuriose yra labai didelis kiekis psichotropinės medžiagos – 1-(3-chlorofenil) piperazino (mCPP) ir pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtako (prekursorius) – piperonalio, turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, kontrabandos būdu neteisėtai, neturint leidimo, gabenti tabletes Nyderlanduose, per Vokietijos Federacinės Respublikos ir Lenkijos Respublikos teritorijas į Lietuvos Respublikos teritoriją bei jas neteisėtai laikyti jo (V. B.) namuose, esančiuose, (duomenys neskelbtini) pasidalijant, t. y. 10 000 tablečių perduoti jam (V. B.), o likusias tabletes perduoti A. A. ir L. B. ir kitiems organizuotos grupės nariams, kurių atžvilgiu byla išskirta.

Taip pat, tuo pačiu laikotarpiu, Kaune, V. B., telefonu pasiūlius ir sukursčius A. C., kuris būdamas Nyderlanduose, sutiko ir pažadėjo už turtinį atlygį rasti Nyderlanduose asmenis, galinčius parduoti 53 460 vnt. tablečių „Extasy“, kuriose yra labai didelis kiekis psichotropinės medžiagos – 1-(3-chlorofenil) piperazino (mCPP) ir pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtako (prekursorius) – piperonalio bei tarpininkauti įgyjant minėtas tabletes. V. B. kartu su A. A., parengė nusikalstamų veikų planą ir paskirstė vaidmenis, t. y. aptarė tablečių įgijimo laiką, vietą ir gabenimo būdą bei susitarė 2008 m. rugsėjo mėnesio pabaigoje Amsterdame, per A. C. rasti asmenis, prekiaujančius tabletėmis ir jas gabenti automobiliu. Taip pat, A. A. nurodė asmenims, kurių atžvilgiu byla išskirta, ir L. B. vykti į Amsterdamą, apsigyventi viešbutyje „H“, esančiame

(duomenys neskelbtini )bei kitose vietose, Nyderlanduose, bei pranešti A. A. apie rastus asmenis, kurie prekiauja tabletėmis ir užvaldyti minėtas tabletes apgaulės ir grobimo būdu, panaudojant psichinį smurtą bei prižiūrėti tablečių neteisėtą užvaldymą. Tuo tarpu, V. B., pažadėjus surasti asmenis, galinčius pergabenti tabletes iš Nyderlandų į Lietuvos Respubliką, kartu su A. A., L. B. ir asmenimis, kurių atžvilgiu byla išskirta, susitarė tabletes perduoti nurodytiems asmenims, kurie jas atgabens iš Nyderlandų į Lietuvos Respubliką ir jas realizuos ar kitaip išplatins. Be to, tuo pačiu laikotarpiu K., A. A., asmenys, kurių atžvilgiu byla išskirta ir L. B., siekdami įgyvendinti nusikalstamas veikas, skyrė 1 000 eurų (3 450 Lt) neteisėtam tablečių gabenimui iš Nyderlandų į Lietuvos Respubliką, organizuotos grupės narių pragyvenimui Amsterdame bei lėktuvo bilietams.

Taip pat, tuo pačiu laikotarpiu, susitikimų metu, įvykusių 2008 m. rugsėjo mėnesį, K., A. A. sukursčius, t. y. pasiūlius R. P. (Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 11 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas), o šiam sutikus, 2008 m. rugsėjo mėnesio pabaigoje Amsterdame, Nyderlanduose, per A. C. surasti asmenis, prekiaujančius tabletėmis ir iš šių asmenų apgaule, panaudojant pinigų imitaciją bei psichinį smurtą, t. y. grasinant daiktu, panašiu į pistoletą, tuoj pat panaudoti fizinį smurtą – surišant nukentėjusiuosius ir atimant galimybę jiems priešintis, pagrobti ir užvaldyti 53 460 vnt. tablečių „Extasy“, kuriose yra labai didelis kiekis psichotropinės medžiagos – 1-(3-chlorofenil) piperazino (mCPP) ir pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtako (prekursorius) – piperonalio, turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, kontrabandos būdu neteisėtai, neturint leidimo, gabenti tabletes Nyderlanduose, per Vokietijos Federacinės Respublikos ir Lenkijos Respublikos teritorijas į Lietuvos Respublikos teritoriją bei jas neteisėtai laikyti, parduoti ar kitaip išplatinti. Be to, A. A. nurodžius R. P., L. B. ir asmenimis, kurių atžvilgiu byla išskirta, 2008 m. rugsėjo mėnesio pabaigoje, vykti į Amsterdamą, apsigyventi viešbutyje „H“, esančiame (duomenys neskelbtini), ir pranešti jam (A. A.) apie rastus asmenis, kurie prekiauja tabletėmis ir užvaldyti minėtas tabletes apgaulės ir grobimo būdu bei jas perduoti V. B. rastiems asmenims, kurie tabletes pargabens iš Nyderlandų į Lietuvos Respubliką. Pargabentas į Lietuvos Respubliką tabletes laikyti V. B. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), pasidalijant, t. y. 10 000 tablečių perduodant jam (V. B.), o likusias tabletes perduoti A. A., L. B., R. P. ir asmenims, kurių atžvilgiu byla išskirta ir visas tabletes realizuoti ar kitaip išplatinti Lietuvoje.

2008 m. rugsėjo 27 – 28 dienomis, Amsterdame, Nyderlanduose, V. B. kartu su L. B., R. P. ir asmenimis, kurių atžvilgiu byla išskirta, susitarė su A. C., kuris sutiko nurodyti asmenį, galintį realizuoti 53 460 vnt. tablečių, kuriose yra labai didelis kiekis psichotropinės medžiagos – 1-(3-chlorofenil) piperazino (mCPP) ir pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtako (prekursoriaus) – piperonalio. Asmenys, kurių atžvilgiu byla išskirta, L. B. ir R. P. apie galimybę neteisėtai užvaldyti tabletes telefonu informavo A. A., esantį Lietuvos Respublikoje. Po to, 2008 m. rugsėjo 28 d., vakare, Nyderlanduose, tiksliai nenustatytoje vietoje, V. B. kartu su L. B., R. P. ir A. C., tęsdami nusikalstamas veikas, pasiūlė nenustatytam asmeniui, 2008 m. rugsėjo 29 d. parduoti 53 460 vnt. tablečių, kuriose yra labai didelis kiekis psichotropinės medžiagos – 1-(3-chlorofenil) piperazino (mCPP) ir pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtako (prekursoriaus) – piperonalio.

2008 m. rugsėjo 29 d., nenustatyto asmens namuose ir tiksliai nenustatytoje vietoje, esančioje Nyderlanduose, V. B. stebint namo aplinką, kad niekas nesutrukdytų neteisėtam tablečių užvaldymui, L. B. ir R. P., tęsdami nusikalstamas veikas, parodė nukentėjusiajam pinigų imitaciją, tokiu būdu siekdami suklaidinti nukentėjusįjį. Taip pat, tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, nukentėjusiajam sutikus už nurodytą pinigų sumą parduoti tabletes, R. P. nukreipė į nukentėjusįjį daiktą, panašų į pistoletą, pagrasino nukentėjusiajam tuoj pat panaudoti fizinį smurtą ir kartu su L. B. surišo jo rankas ir kojas, tokiu būdu atimdami nukentėjusiajam galimybę priešintis ir pagrobė bei apgaule užvaldė nukentėjusiojo krepšį su 53 460 vnt. tablečių „Extasy“, kuriose buvo labai didelis kiekis psichotropinės medžiagos 862,231 g 1-(3-chlorofenil) piperazino (mCPP) ir pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtako (prekursoriaus) – piperonalio.

Tą pačią dieną, tęsdami nusikalstamas veikas, V. B. kartu su L. B., R. P., A. C., neteisėtai automobiliu nugabeno krepšį su 53 460 vnt. tabletėmis į viešbutį „H“, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame V. B. kartu su L. B., R. P., pasiūlė ir sukurstė V. P., kuris už papildomą 1 000 eurų (3 450 Lt) sutiko 53 460 vnt. tablečių „Extasy“, kuriose buvo labai didelis kiekis psichotropinės medžiagos 862,231 g 1-(3-chlorofenil) piperazino (mCPP) ir pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtako (prekursoriaus) – piperonalio, turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, kontrabandos būdu neteisėtai, neturint leidimo, gabenti iš Nyderlandų per Vokietijos Federacinės Respublikos ir Lenkijos Respublikos teritorijas į Lietuvos Respublikos teritoriją bei į V. B. namus, esančius (duomenys neskelbtini). L. B. ir R. P. sumokėjo V. P. 500 eurų (1 725 Lt) avansą už 43 460 vnt. (pastaba: turėtų būti 53 460 vnt.) tablečių neteisėtą pergabenimą iš Nyderlandų į Lietuvos Respubliką bei pažadėjo likusią dalį, t. y. 500 eurų (1 725 Lt), sumokėti Lietuvoje, pergabenus tabletes.

Tokiu būdu, V. B. kartu su L. B. ir R. P. perdavė V. P. krepšį su 53 460 vnt. tabletėmis.

V. P., 2008 m. rugsėjo 29 – 30 dienomis, tęsdamas nusikalstamas veikas, krepšį su 53 460 vnt. tabletėmis, kuriose buvo labai didelis kiekis psichotropinės medžiagos – 862,231 g 1-(3-chlorofenil) piperazino (mCPP) ir pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtako (prekursoriaus) – piperonalio, automobiliu „N.“, valst. Nr. XXX, kontrabandos būdu neteisėtai, neturėdamas leidimo, gabeno Nyderlanduose, per Vokietijos Federacinės Respublikos ir Lenkijos Respublikos teritorijas į Lietuvos Respublikos teritoriją, kur 2008 m. rugsėjo 30 d. apie 17 – 18 val., buvusiame Lazdijų pasienio kontrolės punkte, esančiame 110 m Lietuvos teritorijoje, Akmenių kaime, Lazdijų rajone, buvo sulaikytas teisėsaugos pareigūnų.

Šiais veiksmais V. B. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 4 dalyje, BK 25 straipsnio 3 dalyje ir BK 199 straipsnio 2 dalyje, BK 24 straipsnio 4 dalyje, BK 25 straipsnio 3 dalyje ir BK 260 straipsnio 3 dalyje, BK 24 straipsnio 4 dalyje, BK 25 straipsnio 3 dalyje ir BK 263 straipsnio 3 dalyje, BK 24 straipsnio 4 dalyje, BK 25 straipsnio 3 dalyje ir BK 266 straipsnio 1 dalyje (2010 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XI-974 redakcija).

Taip pat, Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu V. B. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad veikdamas organizuota grupe, organizavo labai didelio psichotropinės medžiagos kiekio disponavimą, turint tikslą ją parduoti ar kitaip platinti bei kontrabandą, t. y. nusikalstamas veikas padarė šiomis aplinkybėmis:

V. B. susitikimų metu, įvykusių 2009 m. vasario mėnesį, J. bei jo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), susitarė su A. D. (Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 11 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas) ir P. W. C. (Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 11 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas), Amsterdame, Nyderlandų Karalystėje, neteisėtai įgyti 30 000 tablečių „Extasy“, kuriose yra labai didelis kiekis psichotropinės medžiagos 1-(3-chlorofenil) piperazino (mCPP) (toliau – tabletės), turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti bei neteisėtai, neturint leidimo, kontrabandos būdu gabenti iš Nyderlandų, per Vokietijos Federacinės Respublikos, Lenkijos Respublikos teritorijas į Lietuvos Respubliką bei jas neteisėtai laikyti, parduoti ar kitaip išplatinti. Taip pat susitarė telefonu suderinti tablečių perdavimo Amsterdame laiką, vietą bei keistis informacija, kuri palengvintų tablečių perdavimą.

Be to, tomis pačiomis aplinkybėmis, V. B. kartu su A. D. ir P. W. C. parengė nusikalstamų veikų planą, t. y. P. W. C. pažadėjo Amsterdame, Nyderlanduose, įgyti nurodytas tabletes, jas per kitus asmenis perduoti V. B. ir A. D. atsiųstiems asmenimis į Amsterdamą, o V. B. ir A. D. pažadėjo P. W. C. surasti asmenis, galinčius už 3 000 eurų (10 350 Lt) atlygį, Amsterdame įgytas tabletes kontrabandos būdu pervežti iš Nyderlandų į Lietuvos Respubliką. Taip pat aptarė tablečių gabenimo būdą bei pažadėjo P. W. C. sumokėti ikiteisminio tyrimo nenustatytą pinigų sumą už tabletes jas pardavus ar kitaip išplatinus Lietuvos Respublikoje.

Taip pat, V. B. kartu su P. W. C. tęsdami nusikalstamas veikas, 2009 m. vasario mėnesį, degalinėje, esančioje U., perdavė A. D. lapelį su tablečių perdavimo vietos duomenimis, t. y. viešbučio „H“, esančio (duomenys neskelbtini), adresą, o A. D. pažadėjo telefonu V. B. ir P. W. C. nurodyti minėtų tablečių įgijimo, perdavimo Nyderlanduose, datą ir kambario numerį, kuriame apsigyvens asmenys atvykę įgyti tablečių.

Taip pat, tuo pačiu laikotarpiu, susitikimų metu, įvykusių 2009 m. vasario mėnesį, Jonavoje, ir telefoninių pokalbių metu, A. D. tęsdamas nusikalstamas veikas ir veikdamas pagal išankstinį susitarimą su V. B. bei P. W. C., sukurstydami pasiūlė K. S. (Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 11 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas) ir R. V. (Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 11 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas), kurie sutiko už 3 000 eurų (10 350 Lt) atlygį, Amsterdame, Nyderlanduose, neteisėtai įgyti 30 000 tablečių „Extazy“, kuriose yra labai didelis kiekis psichotropinės medžiagos 1-(3-chlorofenil) piperazino (mCPP), turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti bei įgytas tabletes kontrabandos būdu, neturint leidimo, neteisėtai gabenti iš Nyderlandų per Vokietijos Federacinės Respublikos, Lenkijos Respublikos teritorijas į Lietuvos Respubliką bei jas perduoti A. D., J. Taip pat, A. D. apibūdino K. S. ir R. V. tablečių įpakavimų dydį, aptarė tablečių gabenimo būdą bei perdavė jiems lapelį su tablečių perdavimo duomenimis.

Taip pat, susitikimų metu, įvykusių 2009 m. vasario mėnesį, Jonavoje, ir telefoninių pokalbių metu, K. S. ir R. V., tęsdami nusikalstamas veikas, sukurstydami pasiūlė S. P. (Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 11 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas), kuris sutiko už 1 000 eurų (3 450 Lt) atlygį viešbutyje „H“, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai įgyti 30 000 tablečių „Extazy“, kuriose yra labai didelis kiekis psichotropinės medžiagos 1-(3-chlorofenil) piperazino (mCPP), turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, įgytas tabletes kontrabandos būdu, neturint leidimo, neteisėtai gabenti iš Nyderlandų, per Vokietijos Federacinės Respublikos, Lenkijos Respublikos teritorijas į Lietuvos Respubliką ir jas perduoti K. S. bei R. V. Taip pat, K. S. ir R. V. apibūdino S. P. tablečių įpakavimų dydį, aptarė tablečių gabenimo būdą bei pažadėjo S. P. perduoti viešbučio „H“ adresą, surasti vežėją į Nyderlandus, apmokėti kelionės bei pragyvenimo viešbutyje išlaidas bei nurodė S. P. atvykus į Amsterdamą, pranešti telefonu apie savo atvykimą ir nurodyti savo kambario numerį viešbutyje „H“. Po to, 2009 m. vasario mėnesį, K. S. ir R. V., siekdami nusikalstamų tikslų, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje keleivių pervežimo bendrovėje, užsakė S. P. kelionę į Nyderlandus ir skyrė 240 eurų (828 Lt) S. P. kelionei į Nyderlandus, nakvynei viešbutyje „H“ ir 2009 m. vasario 26 d. apie 12 val. 45 min. apie planuojamą S. P. atvykimo datą (2009 m. kovo 4 d.), laiką ir vietą telefonu informavo A. D.

Taip pat, tuo pačiu laikotarpiu, 2009 m. vasario mėnesio pabaigoje – kovo mėnesio pradžioje, A. D. būdamas Lietuvoje ir V. B. bei P. W. C. būdami Lietuvoje, Ukrainoje ir Nyderlanduose, telefoninių pokalbių metu dar kartą aptarė minėtų tablečių įgijimo detales, t. y. 2009 m. kovo 1 d. apie 17 val. 00 min. A. D. būdamas Lietuvoje, pranešė telefonu V. B. ir P. W. C. apie S. P. 2009 m. kovo 4 d. atvykimą į viešbutį „H“.

K. S. ir R. V., tęsdami nusikalstamas veikas, 2009 m. kovo 3 d. apie 11 val. 00 min., degalinėje „L“, esančioje (duomenys neskelbtini) rajone, perdavė S. P. 240 eurų kelionės išlaidoms ir lapelį su duomenimis. Po to, kai 2009 m. kovo 3 d. S. P. keleiviniu mikroautobusu išvyko iš Lietuvos Respublikos į Amsterdamą, P. W. C. tęsdamas nusikalstamas veikas, 2009 m. kovo 3 – 4 d., veikdamas pagal išankstinį susitarimą su organizuotos grupės nariais, per kitus asmenis, neteisėtai avansu įgijo iš ikiteisminio tyrimo nenustatytų asmenų 30 000 tablečių „Extazy“, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis psichotropinės medžiagos – 650,19 g 1-(3-chlorofenil) piperazino (mCPP) bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui nurodė, 2009 m. kovo 4 d. įgytas tabletes neteisėtai nugabenti ir perduoti S. P. viešbučio „H“ teritorijoje, esančio (duomenys neskelbtini). Ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo 2009 m. kovo 4 d. apie 19 val. 00 min. atvyko į viešbučio „H“ teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini), tačiau tablečių neperdavė, nes S. P. vėlavo atvykti į nurodytą viešbutį.

S. P. 2009 m. kovo 4 d. vakare, apsigyveno viešbučio „H“ kambaryje Nr. XXX, esančiame (duomenys neskelbtini), ir vykdydamas organizuotos asmenų grupės parengtą planą, telefonu apie savo atvykimą informavo K. S. ir R. V., esančius Lietuvos Respublikoje, o jie 2009 m. kovo 4 d. apie 20 val. 17 min. gautą informaciją telefonu perdavė A. D. 2009 m. kovo 5 d. apie 8 val. 42 min. A. D. gautą informaciją telefonu perdavė V. B., o jis, tą pačią dieną apie 8 val. 43 min., būdamas Lietuvoje, telefonu informavo P. W. C.

P. W. C. tęsdamas nusikalstamas veikas, 2009 m. kovo 5 d. ryte, būdamas Amsterdame, telefonu nurodė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui perduoti 30 000 tablečių „Extazy“ S. P. viešbučio „H“ teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini).

2009 m. kovo 5 d. apie 10 val. 30 min., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, viešbučio „H“ teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), perdavė S. P. krepšį su 30 000 tablečių „Extazy“, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis psichotropinės medžiagos – 650,19 gramai 1-(3-chlorofenil) piperazino (mCPP). S. P. 2009 m. kovo 5 – 6 d. įgytas tabletes, neturėdamas leidimo, keleiviniu mikroautobusu neteisėtai gabeno iš Nyderlandų per Vokietijos Federacinės Respublikos ir Lenkijos Respublikos teritorijas į Lietuvos Respublikos teritoriją ir aikštelėje prie prekybos centro „M“, esančio (duomenys neskelbtini), perdavė K. S. ir R. V.

2009 m. kovo 6 d. K. S., R. V. ir S. P., tęsdami nusikalstamas veikas, krepšį su 30 000 tablečių „Extazy“, neteisėtai automobiliu „P“, valst. Nr. XXX, gabeno į J., kur apie 16 val. 30 min., prie namo Nr. XX, esančio (duomenys neskelbtini), perdavė A. D.

2009 m. kovo 6 d. A. D., tęsdamas nusikalstamas veikas, krepšį su 30 000 tablečių „Extazy“, neteisėtai gabeno Jonavoje bei 2009 m. kovo mėnesį neteisėtai laikė garaže Nr. XX, esančiame (duomenys neskelbtini), kol dalį įgytų tablečių, t. y. 3 000 vnt. neteisėtai pardavė už 2 400 eurų (8 280 Lt) asmeniui, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta.

Taip pat, 2009 m. kovo mėnesį, A. D., V. B. nurodymu, neteisėtai dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims pardavė 7 166 vnt. tablečių už 21 000 Lt, o likusias „Extazy“ tabletes, t. y. 19 824 vnt. A. D. neteisėtai laikė garaže Nr. XX, esančiame (duomenys neskelbtini), iki 2009 m. balandžio 7 d. Be to, 2009 m. kovo mėnesį, J., A. D. už tablečių neteisėtą įgijimą, gabenimą ir kontrabandą, K. S. ir R. V. per kelis kartus sumokėjo 9 280 Lt, kurių dalį, t. y. 2 500 Lt perdavė S. P., o likusią pinigų dalį pasidalino.

Šiais veiksmais V. B. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 4 dalyje, BK 25 straipsnio 3 dalyje ir BK 199 straipsnio 2 dalyje, BK 24 straipsnio 4 dalyje, BK 25 straipsnio 3 dalyje ir BK 260 straipsnio 3 dalyje.

Taip pat, Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu V. B. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis, t. y. nusikalstamą veiką padarė šiomis aplinkybėmis:

V. B., pažeisdamas nustatytą tvarką, t. y. Lietuvos Respublikos Ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 2 punktą, kuriame nurodoma, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais – banderolėmis, taip pat kontrabandinius tabako gaminius bei 3 punktą, kuriame nurodoma, kad fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis tabako gaminius, jeigu jie laiko įvežtus iš kitų valstybių į Lietuvos Respubliką tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija 100 pakelių cigarečių, 2008 m. gruodžio mėnesį, savo namų teritorijoje, esančių (duomenys neskelbtini), įgijo iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų 35 000 pakelių cigarečių „REGAL“ su Latvijos Respublikos banderolėmis, kurių vertė yra 165 330,51 Lt ir viršija 250 MGL dydžio sumą bei įgytas cigaretes neteisėtai laikė savo namų garaže, nurodytu adresu, nuo įgijimo momento iki 2009 m. kovo 25 d. Be to, dalį cigarečių, t. y. 8 020 pakelius „REGAL“ – laikė garaže nurodytu adresu ir J. už 19 248 Lt realizavo ikiteisminio tyrimo nenustatytiems asmenims, o likusią dalį, t. y. 26 980 pakelius „REGAL“, laikė namų garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), nuo įgijimo momento iki 2009 m. kovo 25 d.

Šiais veiksmais V. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytas BK 199² straipsnio 1 dalyje.

Nuteistojo K. S. gynėja advokatė Stasė Kupčiūnienė apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 11 d. nuosprendį pakeisti ir nuteistajam K. S. skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

Gynėja nurodo, kad pagal BK 41 straipsnio nuostatas, bausmės paskirtis ne tik bausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Skunde prašoma atsižvelgti į tai, kad nuteistasis K. S. ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi, davė išsamius ir teisingus parodymus, tokiu būdu padėdamas nustatyti nusikalstamų veikų aplinkybes bei jas padariusius asmenis, t. y. įvardijo visus su juo dalyvavusius nusikaltimų padaryme asmenis, išsamiai paaiškino nusikaltimų padarymo būdą, aplinkybes, savo parodymus patvirtino akistatų metu bei parodymų patikrinimo vietoje.

Pažymima, kad nuteistojo K. S. vaidmuo darant nusikalstamas veikas buvo antraeilis (BK 62 straipsnio 2 dalies 3 punktas), t. y. jis buvo A. D. įtrauktas į nusikalstamą veiką. Nuteistasis nepažinojo ir niekada anksčiau nebendravo su psichotropinėmis medžiagomis disponuojančiais kaltinamaisiais, nežinojo jokių koordinačių užsienyje, niekada nėra buvęs Amsterdame. S. P. parvežus psichotropines medžiagas į Lietuvos Respubliką, K. S. tik padėjo jas nugabenti ir perduoti A. D.

Gynėja remiasi BK 61 straipsnio 2, 4 dalies nuostatomis ir nurodo, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį. Be to, jei kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išsiaiškinti nusikaltimą ir nėra sunkinančių aplinkybių, teismas gali skirti ir su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad nuteistasis K. S. dirba, išlaiko tris mažametes dukras, vaikų motina gyvena kaimo vietovėje, uždirba tik 728 Lt per mėnesį, todėl nuteistajam atliekant laisvės atėmimo bausmę vaikų motina neįstengs jų išlaikyti. Pasak gynėjos, BK 62 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę ir tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos bausmės nebus kam prižiūrėti.

Nuteistasis S. P. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 11 d. nuosprendį ir paskirti švelnesnę bausmę bei panaikinti BK 27 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas, taikytas jo atžvilgiu.

Nuteistojo nuomone, pirmosios instancijos teismo nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenų veiksmais.

Prašo atsižvelgti į tai, kad organizuotos grupės veikloje nedalyvavo, jokių planų ir sandėrių nesudarė. Į Olandiją vyko tik dėl to, kad buvo skolingas K. S. Atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teisme nebuvo nustatyta, ar kas nors jam siūlė įsigyti 30 000 tablečių „Extazy“, kurias jis neva atvežė į Lietuvą. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teisme nebuvo apžiūrėtas krepšys, kuriame neva buvo psichotropinės medžiagos. Pažymi, kad jis nebuvo teisėsaugos pareigūnų sulaikytas nei su krepšiu, nei su jame esančia psichotropine medžiaga. Nuteistojo nuomone, toks psichotropinės medžiagos kiekis, tiek apimtimi, tiek svoriu yra visiškai nesuderinami su jo turėto bagažo dydžiu.

Nuteistojo S. P. gynėjas advokatas Vytautas Gustas apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 11 d. nuosprendį panaikinti ir nuteistąjį S. P. išteisinti neįrodžius jo kaltės.

Gynėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeisdamas Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 1 straipsnio, BPK 305 straipsnio nuostatas priėmė S. P. atžvilgiu, nepagrįstą ir neteisėtą nuosprendį. Kauno apygardos teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį vadovavosi spėjimais, prielaidomis, iškraipytais faktais ir padarė išvadas neatitinkančias faktinėms bylos aplinkybėms.

Gynėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė BK 25 straipsnio 3 dalį.

Skunde cituoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso komentaro Bendrąją dalį ir nurodo, kad organizuotos grupės nariai iš anksto aptaria, suderina, svarbiausius numatomos bendros nusikalstamos veikos momentus. Be to, toks išankstinis susitarimas bendrai nusikalstamai veikai suformuoja tarp bendrininkų tvirtus besitęsiančius ryšius. Gynėjo nuomone, šiuo atveju nei viena iš nurodytų S. P. inkriminuotos bendrininkavimo formos sąlygų nebuvo įrodyta. Priešingai, į patį nusikalstamos veikos darymo mechanizmą S. P. pateko atsitiktinai ir jame dalyvavo tik epizodiškai, nežinodamas tikrų bendrininkų planų ir veiksmų.

Atkreipia dėmesį į tai, kad teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį negali vadovautis vien tik kaltinamųjų parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme, nes kaltinamieji siekdami palengvinti savo padėtį ar išvengti bausmės, sąmoningai gali vieni kitus apkalbėti bei pateikti savo įvykių interpretacijas.

Skunde gynėjas remiasi nuteistojo A. D. parodymais duotais pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu (2011 m. vasario 2 d., 2011 m. lapkričio 8 d.) ir nurodo, kad A. D. neparodė, jog būtent S. P. vyko į Olandiją atvežti psichotropinių medžiagų. Tuo tarpu, remiantis nuteistųjų R. V. ir K. S. parodymais pirmosios instancijos teisme (2011 m. vasario 2 d.) matyti, jog jie pasiūlė S. P. už 3 000 Lt atvežti iš Olandijos krepšį, tačiau nenurodė kas joje bus sudėta, t. y. nesitarė konkrečiai dėl psichotropinių medžiagų atvežimo. Gynėjo nuomone, jokie byloje esantys įrodymai nepatvirtina fakto, kad nuteistasis S. P. kontrabanda gabeno psichotropines medžiagas. Be to, prašo atkreipti dėmesį ir į tai, kad nuteistojo S. P. biologinių pėdsakų niekur nebuvo rasta, o apie jo žinojimą darant nusikalstamą veiką neužfiksuota nei garso, nei vaizdo technika.

Nuteistojo R. P. gynėjas advokatas Romualdas Drakšas apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 11 d. nuosprendį panaikinti ir R. P. atžvilgiu bylą nutraukti.

Gynėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas, nes netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, liudytojų parodymus, jų tiesiogiai neištyrė, nepašalino prieštaravimų tarp esminių bylos aplinkybių, neįvertino reikšmingų bylos duomenų visumos bei netinkamai pritaikė baudžiamuosius įstatymus R. P. atžvilgiu.

Skunde gynėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas prieš priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį R. P. atžvilgiu, pirmiausia privalėjo atsižvelgti kur nuteistojo nusikalstamos veikos buvo baigtos, nes baigtumo momentas nustatomas pagal jo veiksmų atlikimo momentą (BK 8 straipsnis). Nuteistojo R. P. nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, BK 263 straipsnio 3 dalyje, BK 266 straipsnio 1 dalyje, buvo pradėtos ir pabaigtos Olandijos teritorijoje, todėl R. P. negalėjo būti teisiamas Lietuvos Respublikoje. Be to, visų pirma turėjo būti įrodyti, kad šios nusikalstamos veikos yra baustinos pagal Nyderlandų Karalystės baudžiamuosius įstatymus. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad Nyderlandų Karalystės baudžiamuosiuose įstatymuose nei „Extazy“ tabletės, nei jų prekursorius – piperanolis, nepriskirtinos prie nelegalių ar stipriųjų bei draudžiamų narkotinių medžiagų, jos yra legalios ir pardavinėjamos vaistinėse. Todėl R. P. veiksmai atlikti Olandijoje, nėra laikomi nusikalstami.

Gynėjo nuomone, teismas negali remtis BK 7 straipsnio nuostatomis, nes tarptautinėse sutartyse, skirtose kovai su neteisėta narkotinių medžiagų apyvartą, nei 3-chlorofenilas, nei piperazinas ar jų prekursorius piperanolis, nėra nurodyti kaip draudžiamos medžiagos.

Nuteistojo R. P. gynėjas skunde nurodo, kad nuteistasis negalėjo būti nuteistas pagal BK 199 straipsnio 2 dalį, nes byloje nėra jokių duomenų, jog per Lietuvos Respublikos sieną R. P. gabeno narkotines medžiagas. Atkreipiamas skunde dėmesys į tai, kad nagrinėjamojoje byloje nebuvo nustatyta nukentėjusiojo asmens, vardu O., asmenybė. Be to, jis nebuvo apklaustas. Pasak gynėjo, tik apklausus nukentėjusįjį vardu O., būtų galima išsiaiškinti, ar tikrai jis negavo visų pinigų už savo prekes, ar tikrai jam buvo įteiktas pinigų muliažas ir jis suprato, kad jam grasinama pistoletu.

Nuteistojo L. B. gynėja advokatė Loreta Kraujutaitienė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 11 d. nuosprendį ir L. B. išteisinti.

Gynėjos nuomone, nuteistasis L. B. pirmosios instancijos apkaltinamuoju nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas nepagrįstai, nes nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Be to, pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas baudžiamąją bylą, pažeidė BPK 1 straipsnio, BPK 7 straipsnio, BPK 20 straipsnio ir BPK 301 straipsnio nuostatas, nes netinkamai, šališkai ir neobjektyviai įvertino baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, kitų nuteistųjų ir liudytojų parodymus, jų tiesiogiai neištyrė, nepašalino prieštaravimų tarp esminių bylos aplinkybių, neįvertino reikšmingų bylos duomenų visumos bei netinkamai pritaikė baudžiamuosius įstatymus L. B. atžvilgiu.

Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas L. B. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį rėmėsi tik nusikaltimų vykdytojų parodymais, kurie niekuo nepagrįsti. Tačiau Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) savo sprendimuose nurodė, kad priimant nuosprendį, negalima remtis vien tik nusikaltimo vykdytojų parodymais. Teismas turi vadovautis tokiais įrodymais, kuriuos galima patikrinti faktiniais duomenimis ir negalima kaltinti asmens tuo, kas egzistuoja kaip prielaida ar spėjimas. Be to, subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais, todėl kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko prisipažinimu ar neprisipažinimu, padarius nusikalstamą veiką, bet ir remiantis byloje surinkta bei teisme išnagrinėta bylos medžiaga.

Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog V. P., kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nes aktyviai padėjo atskleisti organizuotos grupės padarytas nusikalstamas veikas, duodamas parodymus melagingai nurodė, kad L. B. dalyvavo tablečių pardavime, nes tokiu būdu stengėsi tik išvengti baudžiamosios atsakomybės ir nuslėpti tikruosius vykdytojus bei bendražygius.

Asmens atpažinimo pagal nuotraukas metu V. P., E. B., A. C. bei kiti kaltinamieji atpažino L. B. pagal veido bruožus, tačiau nėra nurodyta kokie įsimintini veido bruožai liko atmintyje. Be to, A. C. pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje parodė, kad L. B. ne tas asmuo, kuris buvo Olandijoje. Jis (A. C.) apkalbėjo L. B., nes prokuroras G. N. žadėjo jį išleisti už nedidelį užstatą, todėl davė melagingus parodymus.

Gynėja skunde taip pat prašo atsižvelgti į tai, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi E. B. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu (2009 m. gegužės 17 d., 2010 m. sausio 7 d., 2010 m. kovo 17 d., 2010 m. kovo 18 d., 2010 m. gegužės 17 d., 2010 m. gegužės 18 d.), V. B. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme, kurie yra prieštaringi ir nenuoseklūs.

Nuteistojo L. B. gynėjos nuomone, prokuroras G. N. yra šališkas, nes pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu paprašius papasakoti aplinkybes susijusias su nuteistųjų A. C. ir L. B. akistata, prokuroras nurodė, jog šių aplinkybių neprisimina, nors su šia byla jau trejus metus dirba.

Skunde gynėja prašo įvertinti nuteistųjų A. D., R. P., A. A., V. P., A. C. parodymus, duotus pirmosios instancijos teismo 2011 m. lapkričio 8 d. teisiamajame posėdyje, kurie patvirtina, jog L. B. nedalyvavo vykdant nusikalstamas veikas. Atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi nuteistojo V. B. parodymais ir juos pripažino pagrįstais, tačiau Kauno vyriausiojo policijos komisariato Organizuotų nusikaltimų tyrimo tarnybos operatyvinis darbuotojas R. G. apie V. B. duotus parodymus, nurodė priešingai, t. y. V. B. kalba daug ir apie nieką.

Gynėjos nuomone, siekiant išvengti neteisingo L. B. nuteisimo, būtina nustatyti, ar asmuo, vardu O., egzistavo. Be to, bylos medžiagoje nėra jokių patvirtinančių duomenų, kad būtent L. B. ir R. P. buvo nurodytame asmens, vardu O., bute.

Taip pat, skunde prašoma atsižvelgti ir į nuteistojo L. B. parodymus, kuriuose nurodė, jog nepažįsta nei vieno iš kaltinamųjų, jų anksčiau nėra matęs, todėl akivaizdu, jog negalėjo dalyvauti šioje nusikalstamoje veikoje. Be to, šias aplinkybes patvirtino ir nuteistasis A. C. duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme, nurodydamas, kad prokuroras G. N. prašė duoti parodymus prieš įvardintus lietuvius, kurių ankščiau niekada nėra matęs. Be to, nei telefoninių pokalbių išklotinės, nei kiti bylos duomenys nepatvirtina, kad L. B. 2008 m. rugsėjo mėnesį buvo Olandijos viešbutyje bei bendravo su kitais nuteistaisiais.

Skunde gynėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmes L. B., neatsižvelgė į tai, jog nuteistasis praeityje nebuvo teistas bei nevertino L. B. kaltę paneigiančius bylos duomenis.

Nuteistojo R. V. gynėja advokatė Singrida Samoškienė apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 11 d. nuosprendį pakeisti: R. V. atžvilgiu iš nuosprendžio pašalinti aplinkybes, kad nuteistasis įgijo ir laikė psichotropines medžiagas bei veikė organizuota grupe ir paskirti švelnesnę bausmę. Gynėjos nuomone, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl neteisingai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, teismo išvadų neatitikimo faktinėms bylos aplinkybėms ir neteisingai paskirtos bausmės.

Skunde remiamasi teismų praktika ir nurodoma, kad organizuotos grupės nariai iš anksto pasirengia nusikaltimui, suderina nusikaltimo planą ir kitas nusikaltimo detales bei pasiskirsto vaidmenimis. Atlikdami jiems skirtus uždavinius, jie įgyvendina bendrą nusikalstamą tikslą. Be to, asmenys kurie įstoja į organizuotą grupę (bendrininkai) supranta, kad priklauso tokiai grupei, kuri yra pavojinga visuomenei, o šios grupės organizatoriai supranta kokią grupę sukuria ir puikiai suvokia šios grupės veiksmus ir pasekmes.

Apeliantės nuomone, byloje ištirtų ir įvertintų aplinkybių visuma nepatvirtina, kad nuteistasis R. V. buvo organizuotos grupės narys. Priešingai, bylos duomenys rodo, kad R. V. jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė atsitiktinai. Pasak gynėjos, tokią išvadą patvirtina tai, kad R. V. nuteistojo P. W. C. nepažinojo, o nuteistąjį A. D. žinojo tik išmatymo, su kuriuo tik epizodiškai kontaktuodavo telefonu. Nuteistojo R. V. su šiais nuteistaisiais jokie ilgalaikiai, pastovūs ir glaudūs ryšiai nesiejo. Nagrinėjamojoje byloje nėra duomenų ir apie tai, kad tarp R. V. ir nuteistųjų A. D., S. P., K. S. ar kitų nuteistųjų asmenų, būtų susitarimas veikti kartu įgyjant labai didelį kiekį psichotropinių tablečių, turint tikslą jas platinti.

Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad R. V. bendravimas telefonu su A. D. bei K. S., neįrodo nuteistųjų, kaip organizuotos grupės narių glaudžių ryšių. Be to, Kauno apygardos teismas įvertinęs įrodymus pripažino, kad nuteistojo R. V. bendravimas telefonu buvo tik epizodinis.

Gynėja skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas baudžiamąją bylą pažeidė BPK 1 straipsnio 1 dalies, BPK 44 straipsnio 6 dalies, BPK 301 straipsnio 1 dalies ir BPK 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų nuostatas, nes nepagrįstai nuteistajam R. V. inkriminavo psichotropinių medžiagų įgijimą ir laikymą. Pažymima, kad pirmosios instancijos teismas apkaltinamajame nuosprendyje nenurodė, kokiais būtent veiksmais R. V. realizavo jam inkriminuotas veikas.

Gynėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas nuteistajam R. V. laisvės atėmimo bausmę, nepagrįstai netaikė BK 62 straipsnio ar BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų. Be to, teismų praktikoje teigiama, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas ir teisingas bausmes.

Skunde prašoma atsižvelgti į šias aplinkybes, t. y. nuteistasis R. V. davė nuoseklius parodymus apie jam žinomų nusikaltimų padarymo aplinkybes; padėjo išaiškinti nusikalstamas veikas; jo vaidmuo nusikaltimų padaryme buvo antraeilis; nuoširdžiai prisipažino ir gailisi dėl savo nusikalstamų veikų; kritiškai vertina savo elgesį; praeityje nebuvo teistas; administracine tvarka nebaustas; dirbo UAB „T“; charakterizuojamas teigiamai; nusikalstamas veikas padarė atsitiktinai, dėl kito asmens įtakos; vedęs, augina du mažamečius vaikus.

Nuteistasis A. D. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 11 d. nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 266 straipsnio 1 dalį, bei išteisinti dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 24 straipsnio 4 dalyje, BK 25 straipsnio 3 dalyje, BK 199 straipsnio 2 dalyje (dėl 53 460 vnt. psichotropinių tablečių kontrabandos), BK 24 straipsnio 4 dalyje, BK 25 straipsnio 3 dalyje, BK 260 straipsnio 3 dalyje (dėl 53 460 vnt. psichotropinių tablečių disponavimo). Taip pat, prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 11 d. nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 199 straipsnio 2 dalį (dėl 10 000 vnt. psichotropinių tablečių kontrabandos), BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 260 straipsnio 3 dalį (dėl 30 000 vnt. psichotropinių tablečių disponavimo), BK 253 straipsnio 1 dalį, ir skirti švelnesnes bausmes.

Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas baudžiamąją bylą pažeidė BPK 20 straipsnio, BPK 7 straipsnio 1, 2 dalių, BPK 44 straipsnio 6 dalies nuostatas, netinkamai, neobjektyviai įvertino baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, kitų nuteistųjų ir liudytojų parodymus, jų tiesiogiai neištyrė, nepašalino prieštaravimų tarp esminių bylos aplinkybių, neįvertino reikšmingų bylos duomenų visumos bei netinkamai pritaikė baudžiamuosius įstatymus.

Nuteistasis A. D. skunde prašo atsižvelgti į tai, kad tikrasis nusikalstamos veikos dalyvis bei organizatorius yra V. P., kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir asmuo, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta. Nurodo, kad šie asmenys, pirmosios instancijos teisme duodami parodymus patvirtino, jog epizode dėl 53 460 vnt. psichotropinių medžiagų disponavimo ir kontrabandos, gavo pinigus iš jo (A. D.), kuriuos pasisavino ir šioje nusikalstamoje veikoje kartu nedalyvavo. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad V. P., kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir asmuo, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta, ikiteisminio tyrimo metu davė melagingus parodymus, tokiu būdu siekdami išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Apeliantas prašo atsižvelgti į tai, kad Kauno apygardos teismas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 266 straipsnio 1 dalį, jį nuteisė laisvės atėmimu vieneriems metamas. Tuo tarpu, Jonavos rajono apylinkės teismas 2011 m. kovo 23 d. nutartimi, už šią nusikalstamą veiką taip pat jį nuteisė ir paskyrė 50 MGL dydžio baudą. A. D. nurodo, kad šią baudą yra jau sumokėjęs. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas jį už tą patį nusikaltimą nubaudė antrą kartą.

Nuteistojo A. D. nuomone, pirmosios instancijos teismas jam paskyrė laisvės atėmimo bausmes, neatsižvelgdamas į BK 62 straipsnio 3, 4 dalių, BK 54 straipsnio 2 dalies 1, 3, 4, 5 punktų, 3 dalies, BK 57 straipsnio 1, 2 dalių, BK 58 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Nuteistojo nuomone, Kauno apygardos teismas skirdamas jam kardomąją priemonę – suėmimą teismo salėje, pažeidė BPK 335 straipsnio, BPK 122 straipsnio, BPK 133 straipsnio 5 dalies, BPK 122 straipsnio 7 dalies nuostatas. Nurodo, kad suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negali pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Atkreipia dėmesį į tai, kad jis (A. D.) niekada nepažeidė paskirtų švelnesnių kardomųjų priemonių. Be to, pirmosios instancijos teismas paskirdamas kardomąją priemonę – suėmimą, nenurodė kokiu pagrindu skiria suėmimą bei neišaiškino teisių, kurios numatytas Baudžiamojo proceso kodekse.

Prašo atsižvelgti, kad pirmosios instancijos teismas negrąžino 10 000 Lt užstato davėjai G. R. (BPK 133 straipsnio 6 dalis).

Nuteistojo A. A. gynėja advokatė Vitalija Smolenskienė apeliaciniu skundo prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 11 d. nuosprendžio dalį, kuria A. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 199 straipsnio 2 dalį, BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 260 straipsnio 3 dalį, BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 263 straipsnio 3 dalį, BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 266 straipsnio 1 dalį ir A. A. išteisinti.

Gynėjos nuomone, nuteistasis A. A. pirmosios instancijos apkaltinamuoju nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas neteisėtai ir nepagrįstai, nes nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Be to, pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas baudžiamąją bylą, pažeidė BPK 20 straipsnio ir BPK 301 straipsnio nuostatas, nes netinkamai, šališkai ir neobjektyviai įvertino baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, kitų nuteistųjų ir liudytojų parodymus, jų tiesiogiai neištyrė, nepašalino prieštaravimų tarp esminių bylos aplinkybių, neįvertino reikšmingų bylos duomenų visumos bei netinkamai pritaikė baudžiamuosius įstatymus A. A. atžvilgiu. Pasak gynėjos, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o visos abejonės dėl kaltinamojo kaltumo, jeigu jų negalima pašalinti, vertinamos kaltinamojo naudai.

Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nuteistojo A. A. kaltę grindė prieštaringais nuteistųjų V. B. ir E. B. parodymais bei mobilaus ryšio telefono „N“ atmintyje užfiksuota nuteistojo R. P. nuotrauka.

Gynėja pirmiausia prašo atsižvelgti į nuteistojo V. B. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, laikotarpiu nuo 2008 m. rugpjūčio mėnesio iki 2008 m. rugsėjo mėnesio, ir juos išsamiai išdėsto skunde (13 t., 9-10, 11-14, 17-19, 21-22, 26-38, 40-46, 48-51, 59-60 b. l.). Taip pat, remiasi V. B. parodymais duotais 2011 m. rugsėjo 7 d. pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu bei atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistais ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus pakeitė ir nurodė, jog su nuteistaisiais A. A. ir L. B. nėra pažįstami. Ikiteisminio tyrimo metu davė prieštaringus parodymus įtakotas prokuroro bei norėdamas išeiti į laisvę.

Gynėjos nuomone, liudytojų V. V. ir R. G. duoti parodymai pirmosios instancijos teisme, taip pat paneigia ikiteisminio tyrimo metu nuteistojo V. B. duotus parodymus. Pažymi, kad V. B. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, jog bilietus į Olandija pirko A. (A. A.) ir E. (E. B.), paneigia byloje esanti UAB „V“ 2010 m. balandžio 19 d. sąskaita faktūra, iš kurios matyti, kad bilietus iš Vilniaus į Amsterdamą pirko tik E. B. (9 t., 95-96 b. l.).

Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu 2011 m. lapkričio 22 d. buvo klausomi nuteistųjų tarpusavio telefoniniai pokalbiai, kuriuose dominavo tik nuteistieji V. B., P. W. C., A. D., R. V. Tuo tarpu, iš A. A. ir E. B. paimtų mobilaus ryšių telefonų, jokių kontaktų tarpusavyje nėra užfiksuota.

Skunde prašoma atsižvelgti ir į nuteistojo E. B. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu.

Nuteistojo E. B. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu 2010 m. kovo 18 d., prieštarauja jo parodymams duotiems ikiteisminio tyrimo metu 2010 m. gegužės 18 d., 2010 m. gegužės 24 d. bei nuteistojo V. B. parodydamas (19 t., 9-10, 14-17, 19-21, 28-30, 35-41 b. l.). Tačiau Kauno apygardos teismas į E. B. parodymus duotus 2010 m. kovo 18 d., neatsižvelgė, nevertino bei nepašalino prieštaravimus.

Skunde gynėja nurodo, kad Kauno apygardos teismas apkaltinamajame nuosprendyje vertindamas A. A. mobilaus ryšio telefono atmintyje užfiksuotą R. P. nuotrauką, nepagrįstai nurodė, jog A. A. pažinojo R. P., L. B. ir kitus asmenis, kurių atžvilgiu byla išskirta. Pasak gynėjos, atsitiktinis pokalbis ar nuotrauka telefone, nereiškia nusikalstamos veikos organizavimo ir bendrininkavimo darant nusikaltimą.

Taip pat, skunde gynėja pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagristai nurodė, kad A. A. kaltę dėl psichotropinių medžiagų įgijimo planavimo bei jų įgijimo patvirtina nuteistųjų V. P., A. D., A. C. parodymai. Pažymima, kad šie nuteistieji apie A. A. ar jo dalyvavimą nusikalstamojoje veikoje, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei pirmosios instancijos teisme parodymų nedavė, nes jo (A. A.) nepažįsta ir nėra matę. Atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teisme liudytoju apklaustas E. Š., kuris rinko ir sistemino operatyvinius duomenis, susijusius su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, neturėjo jokių operatyvinių duomenų apie A. A. ir jų nepateikė.

Nuteistojo A. A. gynėja skunde nurodo, kad pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Organizuota grupė gali susiformuoti rengimosi padaryti nusikaltimą stadijoje arba jau pradėtos ar tęsiamos veikos metu. Be to, pagal teismų praktiką, vaidmenų pasiskirstymas, esant organizuotai grupei nereikalauja, kad visi bendrininkai visiškai ar iš dalies realizuotų nusikaltimo sudėtį. Organizuotą grupę išskiria vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas. Kai kurie organizuotos grupės nariai gali atlikti veiksmus, kurie atitinka padėjėjo požymius, numatytus BK 24 straipsnio 6 dalyje, tačiau, konstatavus organizuotą grupę, jie prilyginami nusikaltimo vykdytojui ir atsako kaip nusikaltimo vykdytojai. Taip pat, inkriminuojant bendrininkui organizuotos grupės aplinkybę, būtina, kad šis suprastų priklausąs tokiai grupei.

Pasak gynėjos, iš byloje pateiktų duomenų nėra aišku, nei kada, nei su kuo, nei kokius nusikaltimus A. A. susitarė daryti, nei kam ir kokius vaidmenis paskirstė. Be to, kaip A. A. nepažinodamas V. P., A. C., L. B., A. D. ir nebūdamas Olandijoje, galėjo juos įtraukti į organizuotą grupę.

Nuteistojo V. B. gynėjas advokatas Šarūnas Vilčinskas apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 31 d. nuosprendį panaikinti ir nuteistąjį V. B. išteisinti.

Gynėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, šališkai ir netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, liudytojų parodymus, nepašalino prieštaravimų tarp esminių bylos aplinkybių, neįvertino reikšmingų bylos duomenų visumos bei netinkamai pritaikė baudžiamuosiuos įstatymus.

Gynėjas skunde pažymi, kad BK 2 straipsnyje nurodoma, jog kaltu žmogus gali būti pripažintas tik tuo atveju, kai padaro nusikalstamą veiką. Kauno apygardos teismas skundžiamajame nuosprendyje nenurodė konkrečių nusikalstamos veikos epizodų, kuriuose organizuota grupe veikė V. B.

Apeliantas skunde prašo įvertinti ir tai, kad V. B. nepagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, jog veikdamas organizuota grupe, apgaule, panaudojant pinigų imitaciją, psichinį smurtą, o taip pat ir grasinant daiktu, panašiu į pistoletą ir surišus nukentėjusiuosius bei atėmus galimybę jiems priešintis užvaldė 53 460 vnt. tablečių „Extasy“. Pažymi, kad byloje nėra nei vieno nukentėjusiojo pareiškimo dėl jų atžvilgio panaudoto smurto. Taip pat, byloje nėra nustatyti nukentėjusiųjų tapatybės ar kt. duomenų, kurie atitiktų BK 263 straipsnio 3 dalies nusikaltimo sudėtį. Be to, Kauno apygardos teismas negalėjo skirti nuteistajam didesnės bausmės už Olandijos jurisprudencijoje numatytą maksimalų bausmės dydį.

Gynėjas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas V. B. veiksmus nepagrįstai vertino kaip organizatoriaus. Prašoma atsižvelgti į nuteistųjų A. A., L. B., R. P. bei kitų proceso dalyvių duotus parodymus pirmosios instancijos teisme, iš kurių matyti, kad jie V. B. nepažįsta.

Gynėjo nuomone, vien tik tai, kad V. B. pažinojo Olandijos pilietį P. W. C., keletą kartų vertėjavo, nepatvirtina, jog nuteistasis buvo organizatorius.

Skunde gynėjas prašo įvertinti ir tai, ar telefoniniai pokalbiai gali būti pripažinti įrodymais, kai byloje yra pateiktos tik telefoninių pokalbių pradžios.

Gynėjas prašo V. B. taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistasis serga nepagydoma liga.

Nuteistojo A. D., nuteistojo A. A. gynėjos advokatės Vitalijos Smolenskienės, nuteistojo R. P. gynėjo advokato Romualdo Drakšo, nuteistojo L. B. gynėjos advokatės Loretos Kraujutaitienės, nuteistojo V. B. gynėjo advokato Šarūno Vilčinsko apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

Nuteistojo R. V. gynėjos advokatės Singridos Samoškienės, nuteistojo S. P. ir jo gynėjo advokato Vytauto Gusto, nuteistojo K. S. gynėjos advokatės Stasės Kupčiūnienės apeliaciniai skundai atmestini.

Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 11 d. nuosprendžio dalis dėl A. D. nuteisimo pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 199 straipsnio 2 dalį, BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 260 straipsnio 3 dalį (2006 m. liepos 14 d. įstatymo Nr. X-711 redakcija) ir BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 199 straipsnio 2 dalį, dėl V. P. pripažinimo kaltu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 199 straipsnio 2 dalį, dėl A. A. nuteisimo pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 199 straipsnio 2 dalį, dėl R. P. nuteisimo pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 199 straipsnio 2 dalį, dėl A. C. nuteisimo pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 199 straipsnio 2 dalį, dėl L. B. nuteisimo pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 199 straipsnio 2 dalį bei Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 13 d. nuosprendžio dalis dėl V. B. nuteisimo pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 199 straipsnio 2 dalį, keistinos dėl nuosprendžiuose išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms bei netinkamai išspręstų kitų nuosprendžiuose esančių klausimų (BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, BPK 328 straipsnio 3, 4 punktai).

Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 11 d. nuosprendžio dalis dėl A. D. nuteisimo pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 266 straipsnio 1 dalį (2010 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XI-974 redakcija), dėl A. A. nuteisimo pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 266 straipsnio 1 dalį (2010 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XI-974 redakcija), dėl R. P. nuteisimo pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 266 straipsnio 1 dalį (2010 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XI-974 redakcija), dėl A. C. nuteisimo pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 266 straipsnio 1 dalį (2010 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XI-974 redakcija), dėl L. B. nuteisimo pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 266 straipsnio 1 dalį (2010 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XI-974 redakcija), dėl V. P. pripažinimo kaltu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 266 straipsnio 1 dalį (2010 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XI-974 redakcija) bei Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 13 d. nuosprendžio dalis dėl V. B. nuteisimo pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 266 straipsnio 1 dalį (2010 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XI-974 redakcija), naikinamos ir priimamas naujas išteisinamasis nuosprendis (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, BPK 328 straipsnio 1, 2, 3 punktai, BPK 329 straipsnio 1 punktas) ir byla nutraukiama (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 11 d. nuosprendžio dalis dėl A. A. nuteisimo pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 263 straipsnio 3 dalį, dėl R. P. nuteisimo pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 263 straipsnio 3 dalį, dėl L. B. nuteisimo pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 263 straipsnio 3 dalį bei Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 13 d. nuosprendžio dalis dėl V. B. nuteisimo pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 263 straipsnio 3 dalį, naikinamos ir priimamas naujas išteisinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 1 punktas).

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija nurodo, kad BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, teismas patikrina byla tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad ta pati teisės norma leidžia viršyti apeliacinių skundų ribas, kai pagal apeliacinius skundus tikrinamojoje bylos dalyje nustatomi esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai. Tokiais atvejais Apeliacinis teismas turi patikrinti, ar nustatyti pažeidimai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmenims, dėl kurių skundų nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems asmenims, šiuo atveju dėl nuteistojo A. C. ir V. P., kuris pagal BK 39¹ straipsnio nuostatas buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip asmuo, aktyviai padėjęs atskleisti organizuotos grupės narių padarytas nusikalstamas veikas.

Pažymėtina, kad A. D. kaltė padarius BK 25 straipsnio 3 dalyje, BK 260 straipsnio 3 dalyje, BK 253 straipsnio 1 dalyje, BK 25 straipsnio 3 dalyje, BK 199 straipsnio 2 dalyje, BK 25 straipsnio 3 dalyje, BK 260 straipsnio 3 dalyje (2006 m. liepos 14 d. įstatymo Nr. X-711 redakcija), BK 25 straipsnio 3 dalyje, BK 199 straipsnio 2 dalyje; R. V. kaltė padarius BK 25 straipsnio 3 dalyje, BK 199 straipsnio 2 dalyje, BK 25 straipsnio 3 dalyje, BK 260 straipsnio 3 dalyje; K. S. kaltė padarius BK 25 straipsnio 3 dalyje, BK 199 straipsnio 2 dalyje, BK 25 straipsnio 3 dalyje, BK 260 straipsnio 3 dalyje; S. P. kaltė padarius BK 25 straipsnio 3 dalyje, BK 199 straipsnio 2 dalyje, BK 25 straipsnio 3 dalyje, BK 260 straipsnio 3 dalyje; A. A. kaltė padarius BK 25 straipsnio 3 dalyje, BK 260 straipsnio 3 dalyje, BK 259 straipsnio 2 dalyje, BK 25 straipsnio 3 dalyje, BK 199 straipsnio 2 dalyje; R. P. kaltė padarius BK 25 straipsnio 3 dalyje, BK 260 straipsnio 3 dalyje, BK 25 straipsnio 3 dalyje, BK 199 straipsnio 2 dalyje; L. B. kaltė padarius BK 25 straipsnio 3 dalyje, BK 260 straipsnio 3 dalyje, BK 25 straipsnio 3 dalyje, BK 199 straipsnio 2 dalyje; V. B. kaltė padarius BK 25 straipsnio 3 dalyje, BK 260 straipsnio 3 dalyje, BK 25 straipsnio 3 dalyje, BK 199 straipsnio 2 dalyje, BK 25 straipsnio 3 dalyje, BK 260 straipsnio 3 dalyje, 199² straipsnio 1 dalyje, BK 25 straipsnio 3 dalyje, BK 199 straipsnio 2 dalyje, numatytus nusikaltimus įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje ištirtais ir įvertintais byloje esančiais įrodymais.

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad Apeliacinis teismas neperžiūri Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 11 d. nuosprendžio dalies, kuria nuteistasis A. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį bei neperžiūri Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 13 d. nuosprendžio dalies, kuria nuteistasis V. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 199² straipsnio 1 dalį, nes dėl šių nusikalstamų veikų apeliaciniuose skunduose neginčijama. Taip pat pažymėtina, kad nuteistojo K. S. gynėja advokatė Stasė Kupčiūnienė apeliaciniame skunde neskundžia faktinių bylos aplinkybių dėl nuteistojo K. S. nuteisimo pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 199 straipsnio 2 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 260 straipsnio 3 dalį (išskyrus dėl bausmės paskyrimo dydžio), todėl ši Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 11 d. nuosprendžio dalis neperžiūrima.

Baudžiamojo proceso teisės taikymo aspektu apeliantai skunduose ginčija pirmosios instancijos teismo nuosprendžius nuorodomis į pažeidimus, jų manymu, padarytus šioje nagrinėjamojoje byloje taikant BPK 20 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir ypač įrodymų vertinimą. Taip pat skunduose teigiama, kad buvo pažeistos teisės į nešališką bylos išnagrinėjimą bei šiuos teiginius grindžia netinkamu įrodymų vertimu.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija atkreipia apeliantų dėmesį į tai, kad BPK normos, reglamentuojančios įrodinėjimą, sudaro svarbiausią ir pagrindinę baudžiamojo proceso teisės dalį. Tinkamas šių normų taikymas užtikrina teisingumo vykdymą ir baudžiamojo proceso paskirtį – ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Be to, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla, t. y. teismas įrodymus vertina ir sprendimus dėl esminių bylos aplinkybių, asmens kaltumo ar nekaltumo priima pagal savo vidinį įsitikinimą.

Atkreipiamas apeliantų dėmesys į tai, kad Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog teismų paskirtis yra šalinti galimas žemesnės instancijos teismų klaidas, neleisti, kad būtų įvykdytas neteisingumas, ir šitaip apsaugoti asmens, visuomenės teises ir teisėtus interesus (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d., 2012 m. gruodžio 6 d. nutarimai). Bendrosios kompetencijos paskirtis – ištaisyti bet kurias fakto (t. y. teisiškai reikšmingų faktų nustatymo ir vertinimo) ar bet kurias teisės (t. y. teisės taikymo) klaidas, kurias dėl kokių nors priežasčių galėjo padaryti žemesnės instancijos teismas, ir neleisti, kad kokioje nors bendrosios kompetencijos teismų nagrinėtoje baudžiamojoje ar kitos kategorijos byloje būtų įvykdytas neteisingumas (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas).

Atmestini apeliantų teiginiai dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes šališkumas yra susijęs būtent su išankstinės nuomonės turėjimu ar nusistatymu proceso dalyvių atžvilgiu, tačiau tokių aplinkybių apeliantai skunduose nenurodė. Šališku visada turėtų būti pripažįstamas teismas, kai bylą nagrinėja teisėjas, negalintis dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje išvardytų aplinkybių. Todėl nesant konkrečių bylą nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, jų konstatavimas neturi būti siejamas su priimto nuosprendžio motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų neįvertinimu ar kitokiais teismo sprendimo surašymo trūkumais.

Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje procesiniai trūkumai, susiję tik su pareigos tinkamai motyvuoti teismo sprendimą neįvykdymu, įrodymų išnagrinėjimo neišsamumu ir kt., paprastai nevertinami kaip teismo šališkumo požymiai (EŽTT sprendimas Boldea prieš Rumuniją (Boldea c. Roumanie, no 19997/02, arr?t du 15 février 2007; Rupa c. Roumanie (no 1), no 58478/00, arr?t du 16 décembre 2008)). Be to, turi būti pateikiami duomenys, patvirtinantys pirmiau nurodytų aplinkybių buvimą ir leidžiantys kelti pagrįstų abejonių teismo nešališkumu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad jei yra abejojama dėl teismo šališkumo, įstatymas suteikia tiek nuteistiesiems, tiek gynėjams teisę pareikšti nušalinimą teismui (BPK 59 straipsnis). Be to, vertinant objektyviuosius teismo nešališkumo principo aspektus, faktai, kad teismui perduodant bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje buvo kilę abejonių dėl kaltinamajame akte aprašytų nusikalstamų veikų išsamumo, ar tai, jog teisėjo nušalinimas nebuvo patvirtintas, nesudaro pagrindo abejoti teismo nešališkumu. Todėl apeliantų teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, yra visiškai nepagrįsti ir atmestini.

Taip pat Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos nuomone, apeliantai nepagrįstai, abstrakčiai bei nesusiedami su konkrečiais bylos duomenimis, o vien tik su netinkamu įrodymų vertinimu, skunduose nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 7 straipsnyje įtvirtintą rungimosi principą. BPK 7 straipsnyje nustatyta, kad kaltinimo ir gynybos šalys bylų nagrinėjimo teisme metu turi lygias teises teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, pateikti prašymus, ginčyti kitos šalies argumentus ir pareikšti savo nuomonę visais klausimais, kylančiais nagrinėjant bylą ir turinčiais reikšmės jos teisingam išsprendimui. Iš nagrinėjamos bylos proceso eigos, teismo posėdžių protokolų matyti, kad rungimosi principo (BPK 7 straipsnis), asmens teisių apsaugos baudžiamojo proceso metu nuostatos, nustatytos BPK 44 straipsnio 7 dalyje, taip pat ir BPK 242 straipsnio 1 dalies reikalavimai nebuvo pažeisti, įstatymo suteiktos kaltinamųjų gynybos teisės nebuvo apribotos ar suvaržytos.

Nuteistojo R. P. gynėjas advokatas Romualdas Drakšas skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas prieš priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį R. P. atžvilgiu, pirmiausia privalėjo atsižvelgti į tai, kur nuteistasis baigė nusikalstamas veikas, nes baigtumo momentas nustatomas pagal jo veiksmų atlikimo momentą (BK 8 straipsnis).

Tačiau teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikoje visi nusikaltimai susiję su disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis, nuodingosiomis ar stipriai veikiančiomis medžiagomis (BK 259 – 269 straipsniai), įtraukti į baigtinį BK 7 straipsnyje esantį nusikaltimų, už kurių padarymą Lietuvos Respublikos baudžiamoji jurisdikcija įgyvendinama taikant universalųjį principą, sąrašą. Be to, vienas iš šio principo požymių yra tai, kad asmuo, padaręs tarptautinį ar tarptautinio pobūdžio nusikaltimą, numatytą BK 7 straipsnyje, gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus net ir tuo atveju, kai nusikaltimo padarymo vietos valstybė (šiuo nagrinėjamu atveju – Nyderlandų Karalystė) apskritai nenumato baudžiamosios atsakomybės už tokias veikas.

Todėl pirmosios instancijos teismas prieš priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį R. P. atžvilgiu, neprivalėjo vadovautis BK 8 straipsnio nuostatomis, nes šios nuostatos taikytinos asmenims, kurie užsienyje padarė nusikaltimus, nurodytus BK 5, 6 straipsniuose.

Apeliacinis teismas pažymi, kad iš apeliacinių skundų turinio matyti, jog apeliantai ginčija nuteistųjų dalyvavimą organizuotos grupės veikloje padarant jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas.

Remiantis bylos medžiaga matyti, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atskiruose nusikalstamos veikos epizoduose, t. y. tiek dėl 10 000 vnt. bei 53 460 vnt. tablečių „Extazy“ disponavimo ir jų gabenimo kontrabandos būdu, tiek dėl 30 000 vnt. tablečių „Extazy“ disponavimo ir jų gabenimo kontrabandos būdu, nuteistieji V. B., A. D., A. C., A. A., R. P., L. B., V. P. (atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnio nuostatas) bei P. W. C., R. V., K. S., S. P. veikė organizuota grupe, kuriai vadovavo V. B., A. D., A. A. ir P. W. C.

Pažymėtina, kad pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, organizuota grupė yra viena iš bendrininkavimo formų. Tokia bendrininkavimo forma yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vienų sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą atlieka tam tikrą užduotį arba turi skirtingą vaidmenį. Tyčia bendrininkavimo atveju pasireiškia tuo, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme ir siekia bendro tikslo (Kasacinės nutartys Nr. 2K-403/2011, Nr. 2K-275/2012, Nr. 2K-53/2013). Toks susitarimas gali būti sudaromas bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, jis gali būti išankstinis ar staiga kilęs, sudaromas žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir pan.). Be to, nebūtina, kad kiekvienas grupės narys tiesiogiai realizuotų Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytus objektyviuosius nusikaltimo sudėties požymius, t. y. grupės nariai gali atlikti ir kitas funkcijas nusikalstamos veikos darymo metu (stebėti aplinką ir pan.). Pažymėtina ir tai, kad vienas iš organizuotai grupei būdingų požymių yra jos lyderio (-ių) (organizatoriaus) buvimas. Organizatorių kaip vieną iš bendrininkų rūšių, apibūdina BK 24 straipsnio 4 dalis, kurioje nustatyta, kad organizatorius – tai asmuo, subūręs organizuotą grupę ar nusikalstamą susivienijimą, jiems vadovavęs ar koordinavęs jų narių veiklą arba parengęs nusikalstamą veiką ar jai vadovavęs. Svarbu pažymėti, kad įstatymų leidėjas, pateikdamas nusikaltimo organizatoriaus sampratą, nurodo baigtinį alternatyvių veiksmų sąrašą, kurių bent vieną atlikęs asmuo laikomas organizatoriumi. Be to, asmuo laikomas organizatoriumi ne tik tada, kai suburia organizuotą grupę, ar jai vadovauja, ar koordinuoja jos narių veiklą, bet ir tada, kai parengia nusikalstamą veiką ar jai vadovauja (Kasacinė nutartis Nr. 2K-102/2009).

Remiantis byloje pateikta veiksmų analize matyti, kad epizode dėl 10 000 vnt. tablečių bei 53 460 vnt. tablečių „Extazy“ disponavimo ir jų gabenimo kontrabandos būdu, nustatyta, jog V. B., A. D. ir A. A. atliko pirminius parengiamuosius veiksmus, t. y. pirmiausia V. B. susitikimų, vykusių 2008 m. rugsėjo mėnesį, Jonavoje, metu pasiūlė bei sukurstė A. D. ir V. P. (atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnio nuostatas), kurie sutiko Nyderlandų Karalystėje, neteisėtai įgyti 10 000 vnt. „Extazy“ tablečių, turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti Lietuvos Respublikoje bei kontrabandos būdu neteisėtai ir neturint leidimo, jas pargabenti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną. V. B. ir A. D. susitarė „Extazy“ tablečių įgijimui skirti 6 000 eurų (20 700 Lt), kuriuos davė A. D., aptarė tablečių įgijimo laiką (2008 m. rugsėjo mėnesio pabaiga), vietą (Amsterdamas) ir gabenimo būdą (automobilis) bei nurodė V. P. (atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnio nuostatas) 2008 m. rugsėjo 27 d. automobiliu išvykti ir apsigyventi viešbutyje „H“, Amsterdame, kuriame V. B. įgytas „Extazy“ tabletes perduos, o jis (V. P.) pargabens į Lietuvos Respublikos valstybę.

Be to, V. B. išeidamas už susitarimo ribų su A. D. ir V. P. (atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnio nuostatas), susitikimų metu, vykusių 2008 m. rugsėjo mėnesį, Kaune, susitarė su A. A., L. B., R. P. bei kitais asmenimis, kurių atžvilgiu byla išskirta, Amsterdame per A. C., surasti asmenis, kurie prekiauja „Extazy“ tabletėmis bei neteisėtai įgyti 53 460 vnt. „Extazy“ tablečių, turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti Lietuvos Respublikoje bei kontrabandos būdu neteisėtai ir neturint leidimo, jas pargabenti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, o vėliau pasidalinti, t. y. 10 000 vnt. „Extazy“ tablečių perduodant V. B., o likusias – A. A., L. B. bei kitiems asmenims, kurių atžvilgiu byla išskirta. V. B. tuo pačiu laikotarpiu, Kaune, telefonu pasiūlė ir sukurstė A. C., kuris būdamas Nyderlandų Karalystėje, sutiko ir pažadėjo už piniginį atlygį tarpininkauti bei surasti asmenis, galinčius parduoti 53 460 vnt. „Extazy“ tablečių. Po to V. B. su A. A. aptarė tablečių įgijimo laiką (2008 m. rugsėjo mėnesio pabaiga), vietą (Amsterdamas), ir gabenimo būdą (automobilis) bei A. A. nurodė L. B., R. P. bei asmenims, kurių atžvilgiu byla išskirta, vykti lėktuvu ir apsigyventi viešbutyje „H“, Amsterdame, bei kitose vietose Nyderlandų Karalystėje, ir visą turimą informaciją (t. y. apie surastus asmenis, kurie prekiauja „Extazy“ tabletėmis ir pan.) perduoti jam (A. A.).

Tuo tarpu, 2008 m. rugsėjo mėnesį, Nyderlandų Karalystėje, A. C. vykdydamas V. B. nurodymą, telefonu susitarė su asmeniu, vardu O., kuris sutiko parduoti 53 460 vnt. „Extazy“ tablečių bei šią informaciją telefonu perdavė V. B.

Nuteistieji L. B., R. P. ir asmenys, kurių atžvilgiu byla išskirta, vykdydami A. A. bei V. B. nurodymus, kartu su V. B., laikotarpiu nuo 2008 m. rugsėjo 27 d. iki 2008 m. rugsėjo 28 d., Amsterdame, susitarė su A. C., kuris sutiko nurodyti asmenį, galintį realizuoti 53 460 vnt. „Extazy“ tablečių bei apie šį įvykusį susitarimą L. B., R. P. ir asmenys, kurių atžvilgiu byla išskirta, telefonu informavo A. A., esantį Lietuvoje.

2008 m. rugsėjo 29 d., Nyderlanduose, tarpininkaujant A. C., iš asmens vardu O., L. B., R. P. ir V. B. įgijo krepšį su 53 460 vnt. „Extazy“ tabletėmis, kurias L. B., R. P., A. C. ir V. B. pargabeno į viešbutį „H“, Amsterdame, kuriame L. B., R. P. ir V. B. pasiūlė V. P. už papildomą atlygį pargabenti krepšį su 53 460 vnt. „Extazy“ tabletėmis į Lietuvos Respubliką. V. P. sutikus, V. B. kartu su L. B. ir R. P. perdavė jam (V. P.) krepšį su 53 460 vnt. „Extazy“ tabletėmis, kurį automobiliu, neteisėtai, neturėdamas leidimo, gabeno Nyderlanduose, per Vokietijos Federacinės Respublikos ir Lenkijos Respublikos teritorijas į Lietuvos Respublikos teritoriją.

Tuo tarpu, remiantis byloje pateikta veiksmų analize dėl 30 000 tablečių „Extazy“ disponavimo ir jų gabenimo kontrabandos būdu, nustatyta, kad V. B., A. D. ir P. W. C. atliko pirminius parengiamuosius veiksmus, t. y. V. B. susitikimų metu, vykusių 2009 m. vasario mėnesį, J., susitarė su A. D. ir P. W. C. Nyderlandų Karalystėje, avansu neteisėtai įgyti 30 000 vnt. „Extazy“ tablečių, turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti Lietuvos Respublikoje bei kontrabandos būdu neteisėtai ir neturint leidimo, jas pargabenti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Be to, tomis pačiomis aplinkybėmis, nuteistieji parengė nusikalstamų veikų planą, t. y. P. W. C. pažadėjo Nyderlandų Karalystėje įgyti „Extazy“ tabletes, kurias per kitus asmenis perduos A. D. ir V. B. surastiems asmenims, kurie įgytas tabletes kontrabandos būdu parveš iš Nyderlandų Karalystės į Lietuvos Respubliką, aptarė gabenimo būdą (automobiliu) bei A. D. ir V. B. pažadėjo P. W. C. sumokėti nenustatytą pinigų sumą už Lietuvos Respublikoje parduotas ar kitaip išplatintas „Extazy“ tabletes. Vėliau, V. B. kartu su P. W. C. susitikimo metu su A. D., perdavė raštelį su „Extazy“ tablečių perdavimo vietos duomenimis (viešbutis „H“, esantis Amsterdame), o A. D. pažadėjo telefonu informuoti ir nurodyti viešbučio kambario numerį bei datą, kai atvyks asmenys įgyti „Extazy“ tablečių. A. D. susitikimų metu, vykusių 2009 m. vasario mėnesį, J., ir telefoninių pokalbių metu, veikdamas toliau pagal išankstinį susitarimą, sukurstė bei pasiūlė K. S. ir R. V., kurie sutiko Nyderlandų Karalystėje neteisėtai įgyti 30 000 vnt. „Extazy“ tablečių, turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti Lietuvos Respublikoje bei kontrabandos būdu neteisėtai ir neturint leidimo, jas pargabenti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, o vėliau jas perduoti A. D., J. Taip pat A. D. apibūdino tablečių įpakavimų dydį, aptarė gabenimo būdą (automobiliu) ir perdavė K. S. ir R. V. lapelį su „Extazy“ tablečių perdavimo vietos duomenimis bei nurodė jį (A. D.) informuoti apie viešbučio „H“ kambario numerį, kuriame apsigyvens.

K. S. ir R. V. vykdydami A. D. nurodymą, susitikimų metu, vykusių 2009 m. vasario mėnesį, J., ir telefoninių pokalbių metu, pasiūlė S. P., kuris sutiko už atlygį, neteisėtai įgyti 30 000 vnt. „Extazy“ tablečių, turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti Lietuvos Respublikoje bei kontrabandos būdu neteisėtai ir neturint leidimo, jas pargabenti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, o vėliau jas perduoti K. S. ir R. V. K. S. ir R. V. vykdydami A. D. nurodymą, informavo S. P. apie gabenimo būdą (keleiviniu mikroautobusu), perdavė viešbučio adresą, tyrimo metu nenustatytoje pervežimo bendrovėje užsakė kelionę į Nyderlandų Karalystę bei apie S. P. planuojamą atvykimą į Nyderlandų Karalystę, telefonu pranešė A. D. A. D. 2009 m. vasario mėnesio pabaigoje – kovo mėnesio pradžioje, telefoninių pokalbių metu, dar kartą aptarė „Extazy“ tablečių įgijimo detales su V. B. ir P. W. C.

S. P. vykdydamas K. S. ir R. V. nurodymą, 2009 m. kovo 3 d. keleiviniu mikroautobusu išvyko į Nyderlandų Karalystę, o P. W. C. veikdamas pagal išankstinį susitarimą, laikotarpiu nuo 2009 m. kovo 3 d. iki 2009 m. kovo 4 d., avansu ir neteisėtai, įgijo iš tyrimo metu nenustatytų asmenų 30 000 vnt. „Extazy“ tablečių bei nurodė tyrimo metu nenustatytiems asmenims, įgytas tabletes 2009 m. kovo 4 d. perduoti S. P., viešbučio „H“ teritorijoje, Amsterdame. Tačiau S. P. vėluojant atvykti sutartu laiku, nenustatyti asmenys atgabeno 2009 m. kovo 5 d. apie 10 val. 30 min., į nurodytą viešbučio teritoriją, ir krepšį su 30 000 vnt. „Extazy“ tabletėmis perdavė, o S. P. įgijo bei neturėdamas leidimo, laikotarpiu nuo 2009 m. kovo 5 d. iki 2009 m. kovo 6 d., keleiviniu mikroautobusu neteisėtai pargabeno į Lietuvos Respubliką ir tą pačią dieną, prie prekybos centro „M“, esančio K., perdavė K. S. ir R. V., kurie krepšį su 30 000 vnt. tabletėmis „Extazy“, neteisėtai automobiliu nugabeno į J., kur apie 16 val. 30 min., prie namo Nr. XX, esančio (duomenys neskelbtini), perdavė A. D.

2009 m. kovo 6 d. A. D., tęsdamas nusikalstamas veikas, krepšį su 30 000 tablečių „Extazy“, neteisėtai gabeno Jonavoje bei 2009 m. kovo mėnesį, neteisėtai laikė garaže Nr. XX, esančiame (duomenys neskelbtini), kol dalį įgytų tablečių, t. y. 3 000 vnt. neteisėtai pardavė už 2 400 eurų (8 280 Lt) asmeniui, kuriam paskelbta paieška. Be to, A. D., 2009 m. kovo mėnesį, V. B. nurodymu, neteisėtai dviem tyrimo metu nenustatytiems asmenims pardavė 7 166 vnt. tablečių už 21 000 Lt, o likusias „Extazy“ tabletes, t. y. 19 824 vnt. A. D. neteisėtai laikė garaže Nr. XX, esančiame (duomenys neskelbtini), iki 2009 m. balandžio 7 d.

Atkreipiamas apeliantų dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendžiuose ne tik aprašė organizuotos asmenų grupės padarytas nusikalstamas veikas bendrai, numatytas BK 260 straipsnio 3 dalyje, BK 199 straipsnio 2 dalyje (atskiruose epizoduose), bet ir nurodė, kaip toje veikoje dalyvavo kiekvienas iš bendrininkų. Be to, nuosprendžiuose įvardyti visi būtini bendrininkavimo objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, t. y. minimalus tokios grupės dalyvių skaičius, jų susitarimas, nusikaltimo sunkumas, tam tikrų užduočių pasiskirstymas ir atlikimas. Taip pat, nurodyti V. B., A. D., A. A. ir P. W. C., kaip grupės organizatorių, vaidmenys sutelkiant bendrininkus į grupę, jai vadovaujant, koordinuojant veiklą, konkretiems grupės nariams skirstant užduotis ir vaidmenis, būtinus nusikalstamai veiklai vykdyti.

Nors apeliantai skunduose tvirtina, kad nuteistieji jokių tarpusavio ryšių nepalaikė bei vienas kito net nepažinojo, tačiau remiantis pirmiau aptartomis aplinkybėmis matyti, kaip reiškėsi kiekvieno bendrininko veiksmai bendroje su kitais asmenimis veikloje. Be to, nuteistieji suprato savo veiksmų neteisėtumą ir tai, kad veikoje dalyvauja, atlikdami tam tikras užduotis ar vaidmenis kartu su kitais asmenimis, jų veiksmai buvo aptarti ir suderinti, t. y. suvokė, jog veikia kaip organizuotos grupės nariai ir savo vaidmenį jos daromuose nusikaltimuose. Tai, kad ne visi organizuotos grupės nariai dalyvavo padarant kiekvieną iš nusikalstamos veikos epizodų, o tik dalis nuteistųjų bendravo su nusikalstamų veikų organizatoriais bei ne visi grupės nariai pažinojo kiekvieną organizuotos grupės narį, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, kad nuteistieji veikė organizuota grupe. Be to, atkreiptinas apeliantų dėmesys į tai, kad įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, jog visi bendrininkai būtų išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales.

Pažymėtina, kad apeliantai skunduose nepagrįstai tvirtina, jog nagrinėjamojoje byloje esantys duomenys neįrodo nuteistųjų L. B., A. A., R. V., S. P., V. B. bei A. D. dalyvavimą organizuotoje grupėje.

Apeliacinis teismas pažymi, kad kaltės forma, jos rūšis, be kaltinamųjų prisipažinimo ar neprisipažinimo, nustatoma ištyrus ir įvertinus faktinių duomenų visetą, išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius, atliktus kaltininkų veiksmus, jų pobūdį, sistemingumą, būdą, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti ir pan. (Kasacinė nutartis Nr. 2K-22/2012). Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Be to, ar įrodymai yra patikimi, nustatoma tik išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais.

Remiantis bylos medžiaga matyti, kad epizode dėl 10 000 vnt. tablečių bei 53 460 vnt. tablečių „Extazy“ disponavimo ir jų gabenimo kontrabandos būdu, nuteistasis V. P. (atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnio nuostatas) duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (12 t., 43-46, 48-54, 61-62, 64, 69-70 b. l.) bei pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu (40 t., 99-100, 106; 42 t., 67 b. l.; 42 t., 67 b. l.), išsamiai paaiškino nusikaltimo aplinkybes apie „Extazy“ tablečių įgijimo planavimą, jų įgijimą bei gabenimą kontrabandos būdu, nurodė nuteistųjų L. B., R. P. įvykdytus veiksmus bei detaliai atskleidė V. B. ir A. D., kaip organizatorių, vaidmenis. Pažymėtina, kad nuteistasis V. P. (atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnio nuostatas) 2009 m. lapkričio 12 d. akistatos metu su V. B. (12 t., 71-73 b. l.) bei 2010 m. kovo 31 d. akistatos metu su R. P. (12 t., 76-77 b. l.) patvirtino tiek V. B., tiek R. P. dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme bei kokius veiksmus šie nuteistieji padarė. Be to, iš asmens parodymo atpažinti pagal jų nuotraukas protokolų matyti, kad V. P. (atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnio nuostatas) atpažino nuteistuosius V. B. (12 t., 78-80 b. l.), A. D. (12 t., 84-86 b. l.), L. B. (12 t., 105-107 b. l.), R. P. (12 t., 112-114 b. l.) kaip asmenis, dalyvavusius šios nusikalstamos veikos padaryme. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad šie nuteistojo V. P. (atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnio nuostatas) parodymai iš esmės sutapo su nuteistojo A. D. parodymais, duotais tiek ikiteisminio tyrimo metu (14 t., 11-13, 15-19 b. l.), tiek 2009 m. spalio 23 d. akistatos metu su nuteistuoju V. B. (14 t., 67-69 b. l.), tiek pirmosios instancijos teisme (40 t., 100 b. l.; 42 t., 68 b. l.; 42 t., 68 b. l.), kurių metu nurodė, jog susitikimų metu, vykusių 2008 m. rugsėjo mėnesį, J., V. B. pasiūlė jam (A. D.) ir V. P. (atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnio nuostatas), kurie sutiko, Nyderlandų Karalystėje, neteisėtai įgyti 10 000 vnt. „Extazy“ tablečių, turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti Lietuvos Respublikoje bei kontrabandos būdu neteisėtai ir neturint leidimo, jas pargabenti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Taip pat pažymėjo, kad jis (A. D.) su V. B. susitarė „Extazy“ tablečių įgijimui skirti 6 000 eurų (20 700 Lt), kuriuos jis pats ir davė, aptarė tablečių įgijimo laiką, vietą ir gabenimo būdą bei nurodė V. P. (atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnio nuostatas) 2008 m. rugsėjo 27 d. automobiliu išvykti ir apsigyventi viešbutyje „H“, Amsterdame, kuriame V. B. įgytas „Extazy“ tabletes perduos, o V. P. pargabens į Lietuvos Respublikos valstybę.

Remiantis nuteistojo A. C. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo teisėjai (26 t., 43-48 b. l.) bei pirmosios instancijos teismo 2011 m. vasario 2 d. teisiamojo posėdžio metu (28 t., 82-84 b. l.) matyti, kad jis (A. C.) V. B. prašymu, padėjo jam (V. B.) bei su juo buvusiems L. B. ir R. P., įgyti apie 50 000 vnt. „Extazy“ tablečių. Nuteistasis A. C. 2011 m. balandžio 8 d. akistatos metu su L. B. (37 t., 25-27 b. l.), taip pat patvirtino, kad 2008 m. rugsėjo mėnesį, viešbutyje „H“, esančiame Amsterdame, V. B. supažindino jį (A. C.) su L. B. ir R. P., kurie atvyko įgyti apie 50 000 vnt. tablečių „Extazy“. Be to, iš asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukas protokolų matyti, kad nuteistasis A. C. atpažino nuteistuosius R. P. (26 t., 60-62 b. l.), V. B. (26 t., 66-68 b. l.), L. B. (26 t., 69-71 b. l.), kaip asmenis, dalyvavusius įgyjant apie 50 000 vnt. „Extazy“ tablečių, o V. P. (atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnio nuostatas) (26 t., 72-74 b. l.) kaip asmenį, kuris atvyko įgyti apie 10 000 vnt. „Extazy“ tablečių.

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad nors nuteistasis A. C. pirmosios instancijos teismo 2011 m. lapkričio 8 d. teisiamojo posėdžio metu (40 t., 102-105 b. l.) pakeitė parodymus teigdamas, jog įkalbėtas prokuroro G. N. apkalbėjo R. P. ir L. B., tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad ši nuteistojo A. C. pateikta versija laikytina kaip siekis sušvelninti nuteistųjų R. P. ir L. B. teisinę padėtį, todėl šie parodymai laikytini nepatikimais. Be to, tiek nuteistojo A. C., tiek kitų nuteistųjų parodymai duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme buvo vertinami kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, lyginant jų parodymus su visa kita baudžiamosios bylos medžiaga. Atkreipiamas nuteistojo L. B. gynėjos advokatės Loretos Kraujutaitienės dėmesys į tai, kad įrodymai byloje negali būti vertinami selektyviai ar atsietai nuo visos bylos medžiagos. Be to, svarbu pažymėti, kad šiuos nuteistojo parodymus paneigė ir pats prokuroras G. N., kuris pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu buvo apklaustas kaip liudytojas (40 t., 222 b. l.; 42 t., 133 b. l.).

Tai, kad nuteistieji L. B. ir R. P. bei kiti nuteistieji, t. y. A. D., V. P. (atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnio nuostatas), A. C., E. B. (asmuo, kurių atžvilgiu byla išskirta), A. A. („A“) dalyvavo atliekant įstatymo draudžiamus veiksmus, patvirtina ir nuteistojo V. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu bei ikiteisminio tyrimo teisėjai (13 t., 11-14, 30-31, 40-43, 45-46, 48-51 b. l.). Iš asmens parodymo atpažinti pagal jų nuotraukas protokolų matyti, kad nuteistasis V. B. atpažino E. B. (asmuo, kurių atžvilgiu byla išskirta) (13 t., 61-63 b. l.), A. A. (13 t., 64-66 b. l.), A. C. (13 t., 76-78 b. l.), R. P. (13 t., 79-81 b. l.), L. B. (13 t., 88-90 b. l.) kaip asmenis, apie kuriuos davė parodymus vykusių apklausų metu. Taip pat svarbu pažymėti, kad nuteistojo V. B. parodymus iš esmės patvirtina ir E. B. (asmuo, kurių atžvilgiu byla išskirta) parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu bei ikiteisminio tyrimo teisėjai (19 t., 16-17, 19-27, 29-30, 35-111 b. l.), kurių metu įtariamasis paaiškino apie įvykusį susitikimą 2008 m. rugsėjo mėnesį, kuriame dalyvavo tiek V. B., tiek A. A. bei kiti nuteistieji (L. B.), kurio metu tarėsi dėl „Extazy“ tablečių įgijimo ir pan.

Tai, kad nuteistieji suprato savo veiksmų neteisėtumą ir tai, jog veikoje dalyvauja atlikdami tam tikras užduotis ar vaidmenis su kitais asmenimis, patvirtina ir kiti nagrinėjamojoje byloje esantys rašytiniai duomenys, t. y. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2008 m. spalio 7 d., 2010 m. kovo 25 d. specialisto išvados (1 t., 90-97, 112-113 b. l.); 2008 m. rugsėjo 30 d. įvykio vietos apžiūros, 2008 m. spalio 2 d. daiktų apžiūros protokolai (1 t., 43-51, 52-56 b. l.); A. A. 2010 m. vasario 18 d. daiktų apžiūros protokolas (18 t., 51-68 b. l.); telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolas, kuriuose užfiksuoti telefoniniai pokalbiai tarp V. B. ir A. D. (5 t., 2-4 b. l.).

Tai, kad užfiksuotose telefoniniuose pokalbiuose nedominavo nuteistasis A. A. ar E. B. (asmuo, kurių atžvilgiu byla išskirta), kaip skunde nurodo nuteistojo A. A. gynėja, nepaneigia nuteistojo kaltės, nes BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam išnagrinėjus ir patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamus duomenis. Taigi įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti visas įrodinėtinas aplinkybes.

Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamojoje byloje nustatytų duomenų visuma nepaneigia, o tik sudaro įrodymų visumą, nepaliekančių abejonių dėl pirmosios instancijos teismo nustatyto nusikalstamos veikos mechanizmo bei šiame epizode veikusių asmenų organizuota grupe.

Tuo tarpu, remiantis bylos medžiaga matyti, kad epizode dėl 30 000 vnt. tablečių „Extazy“ disponavimo ir jų gabenimo kontrabandos būdu, nuteistieji A. D. (14 t., 20-22, 29-31, 57-59, 67-69 b. l.; 40 t., 100 b. l.), R. V. (15 t., 9-11, 12-14, 16-19, 21 b. l.; 40 t., 101 b. l.; 42 t., 68 b. l.) K. S. (16 t., 8-11, 12, 14-21 b. l.; 40 t., 101 b. l.; 42 t., 68 b. l.), P. W. C. (38 t., 34-36, 40-43 b. l.; 40 t., 105 b. l.; 42 t., 69 b. l.), S. P. (17 t., 12-14, 15-16, 27-33 b. l.; 40 t., 102 b. l.; 42 t., 68 b. l.) tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme davė iš esmės nuoseklius parodymus, kurie išsamiai atskleidė šios nusikalstamos veikos aplinkybes, nuteistųjų įvykdytus veiksmus bei organizatorių, t. y. A. D., V. B. ir P. W. C. vaidmenis. Taip pat, iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistieji A. D., K. S., R. V., S. P. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu bei ikiteisminio tyrimo teisėjai, patvirtino parodymų patikrinimo vietose (14 t., 75-77 b. l.; 15 t., 33-36 b. l.; 16 t., 31-34 b. l.; 17 t., 41-44 b. l.). Be to, iš byloje pateiktų asmens parodymų atpažinti pagal nuotraukas protokolų matyti, kad nuteistasis A. D. atpažino nuteistuosius R. V. (14 t., 81-83 b. l.) ir K. S. (14 t., 84-86 b. l.), kaip asmenis, kurių jis (A. D.) prašė iš Olandijos parvežti „Extazy“ tabletes, o nuteistąjį P. W. C. (14 t., 90-92 b. l.) kaip asmenį, kuris Nyderlandų Karalystėje organizavo 30 000 vnt. tablečių „Extazy“ perdavimą. Tuo tarpu, nuteistasis R. V. atpažino S. P. (15 t., 37-39 b. l.) kaip asmenį, kuris iš Nyderlandų Karalystės parvežė 30 000 vnt. „Extazy“ tabletes į Lietuvos Respubliką. Nuteistasis P. W. C. atpažino A. D. (38 t., 161-163 b. l.), kaip asmenį apie kurį davė parodymus vykusių apklausų metu, t. y. kad A. D. turėjo parduoti įgytas „Extazy“ tabletes, bei V. B. (38 t., 164-166 b. l.), kaip asmenį, kuriam padėjo įsigyti Nyderlandų Karalystėje „Extazy“ tablečių, t. y. kuris organizavimo „Extazy“ tablečių įgijimą. Remiantis telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolais matyti, kad nusikalstamos veikos padarymo metu, t. y. laikotarpiu nuo 2009 m. kovo 3 d. iki 2009 m. kovo 7 d., nuteistieji V. B., P. W. C., A. D. ir R. V. tarpusavyje bendravo bei tarėsi dėl „Extazy“ tablečių įgijimo, perdavimo bei parvežimo (5 t., 128-144, 145-156, 157-161, 162-173 b. l.). Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis P. W. C. 2011 m. gegužės 19 d. ikiteisminio tyrimo apklausos metu patvirtino, kad pateiktuose telefoninių pokalbių garso įrašuose, jis (P. W. C.) kalbasi su V. B., kurių metu tarėsi dėl „Extazy“ tablečių pirkimo. Taip pat nurodė, kad fiksuotame telefoniniame pokalbyje Nr. 33 (3205), V. B. praneša jam apie viešbučio „H“ kambario numerį, t. y. XXX, kuriame apsigyveno vairuotojas, atvykęs paimti tablečių, o fiksuotame pokalbyje Nr. 41 (3249), jis (P. W. C.) informuoja V. B., kad viešbutyje „H“ įvyko tablečių perdavimas (38 t., 51-52 b. l.). Nuteistasis A. D. 2010 m. sausio 13 d., 2010 m. vasario 2 d. ikiteisminio tyrimo apklausų metu taip pat nurodė, kad jam pateiktame telefoninio pokalbio garso įraše Nr. 39 (3228), jis (A. D.) kalbasi su V. B. apie tai, jog į sutartą viešbutį atvežė „Extazy“ tabletes, o garso įraše Nr. 1 (532), jis (A. D.) praneša V. B., kad pasiruošęs „Extazy“ tabletes parvežti į Lietuvos Respubliką. Be to, pateiktame telefoninio pokalbio garso įraše Nr. 3 (891), A. D. patvirtino, kad kalbasi su asmeniu iš Jonavos (t. y. R. V.) dėl „Extazy“ tablečių įgijimo ir atvežimo iš Nyderlandų Karalystės, telefoninio pokalbio garso įraše Nr. 6 (1085) nurodo, kad šio pokalbio metu R. V. informavo, kuriame viešbučio kambaryje apsigyveno, numerį įvardijęs „žuvies kilogramais“, t. y. XXX. Taip pat A. D. nurodė, kad telefoninių pokalbių garso įrašuose Nr. 12 (1123), Nr. 13 (1124), Nr. 15 (1149), Nr. 16 (1164), Nr. 18 (1171), jis (A. D.) kalbasi su R. V., kurių metu informuojama apie 30 000 vnt. „Extazy“ tablečių įgijimą bei pargabenimą į Lietuvos Respubliką, tariasi dėl atsiskaitymo už parvežtas tabletes (14 t., 43-45, 46-50 b. l.). Nuteistasis R. V. 2010 m. kovo 5 d. ikiteisminio tyrimo apklausos metu, pateiktus telefoninių pokalbių garso įrašus patvirtino, nurodydamas, kad šiuose įrašuose kalbasi su A. D. apie „Extazy“ tablečių įgijimą, perdavimą, pargabenimą bei atsiskaitymą už jų pervežimą. Pažymi, kad „Extazy“ tabletes pokalbių metu įvardijo „žuvimis“ (15 t., 22-24 b. l.).

Apeliacinio teismo nuomone, vertinant nuteistųjų pirmiau aptartų veiksmų turinį, galima daryti išvadą, kad visi nuteistieji dalyvavę šiame epizode, bent bendrais bruožais suvokė, jog įgyja, laiko bei gabena labai didelį kiekį, t. y. 30 000 vnt. „Extazy“ tablečių, t. y. siekė bendro tikslo. Tai, kad nuteistieji suprato, jog atlieka įstatymo draudžiamus veiksmus, akivaizdu iš to, kad telefoninių pokalbių metu nevadino pokalbių objektų tikrais vardais, o vartojo sąvokas „žuvis“, „du šimtai du kilogramai žuvies“ ir pan. Be to, tai, kad nuteistasis R. V. telefonu bendravo tik epizodiškai, kaip skunde nurodo jo gynėja, nepaneigia nuteistojo kaltės.

Nors nuteistojo V. B. gynėjas skunde nurodo abejonę, ar telefoniniai pokalbiai gali būti pripažinti įrodymais, kai byloje yra pateiktos tik telefoninių pokalbių pradžios, tačiau pažymėtina, kad su tokiu skundo argumentu sutikti nėra jokio pagrindo, nes pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus vertino leistinumo ir liečiamumo ribose, kurie buvo gauti vadovaujantis BPK normomis, ir šių ribų nepažeidė, t. y. pagrįstai rėmėsi teisėtu būdu gautais duomenimis tokia apimtimi, kiek tai patvirtina ar paneigia reikšmingas aplinkybes ir kurių atitikimą tikrovei patvirtina ar paneigia kiti byloje esantys duomenys. Todėl, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, ikiteisminio tyrimo metu surinktus, teisme ištirtus ir įvertintus įrodymus, kurie išdėstyti priimtuose nuosprendžiuose, galima daryti pagrįsti išvadą, kad nuteistieji šioje byloje veikė organizuota grupe ir suvokė, jog jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 3 dalyje, BK 199 straipsnio 2 dalyje, vykdo kartu.

Atmestini apeliantų skundų argumentai, kaip nepagrįsti dėl organizuotos grupės inkriminavimo nuteistiesiems R. V. ir S. P., nes organizuotos grupės pagal BK 25 straipsnio 3 dalį santykiai šioje nagrinėjamoje byloje detaliai išnagrinėti ir motyvuotai pagal byloje surinktus įrodymus pagrįsti, išanalizuojant kiekvieno iš bendrininkų vaidmenį darant nusikalstamas veikas, jų santykius, vaidmenų pasiskirstymą ir konkretų indelį į bendrai daromą veiką, kiekvieno iš jų suvokimą, jog veikia bendrai. Teisėjų kolegijos nuomone, tokios apeliantų pateiktos versijos, t. y. kad nuteistieji R. V. ir S. P. inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė atsitiktinai, laikytinos gynybinėmis pozicijomis, siekiant tokiu būdu sušvelninti jų teisinę padėtį, kadangi jų nepatvirtina byloje ištirti įrodymai.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal teismų praktiką, organizuotoje grupėje visi bendrininkai laikomi nusikaltimo vykdytojais ir kvalifikuojant jų padarytas veikas BK 24 straipsniu nesiremiama. Be to, jei asmuo dalyvauja nusikaltime kaip organizatorius ir kaip vykdytojas, jo veiksmai net ir esant sudėtinei bendrininkavimo formai nekvalifikuojami papildomai pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, tačiau konstatavus organizuotos grupės požymį, kaltininkų veiksmų kvalifikacijoje nurodoma ne BK 24 straipsnio atitinkama dalis, o BK 25 straipsnio 3 dalis (Kasacinės nutartys Nr. 2K-255/2013, Nr. 2K-140/2014). Remiantis bylos medžiaga matyti, kad Kauno apygardos teismas pripažinęs nuteistuosius A. D., A. A., V. B., P. W. C. nusikaltimų organizatoriais bei kvalifikuodamas jų padarytas nusikalstamas veikas, priimtų 2012 m. birželio 11 d. ir 2012 m. gruodžio 13 d. nuosprendžių rezoliucinėse dalyse nurodė ne tik BK 25 straipsnio 3 dalį, bet ir BK 24 straipsnio 4 dalį. Tačiau Apeliacinis teismas šią pirmosios instancijos teismo klaidą ištaiso, konstatuodamas, kad nuteistųjų A. D., A. A., V. B., P. W. C. inkriminuojamos nusikalstamos veikos turi būti kvalifikuojamos be nuorodos į BK 24 straipsnio 4 dalį, nes ši nuoroda yra perteklinė, todėl šalintina.

Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 263 straipsnio 3 dalį

Baudžiamojoje teisėje vertinant žmogaus poelgį kaip nusikalstamą ar nenusikalstamą naudojamas nusikalstamos veikos sudėties modelis. Remiantis šiuo modeliu, norint padaryti išvadą apie nusikalstamą ar nenusikalstamą veikos pobūdį, būtina nustatyti nusikalstamos veikos sudėtį kaltininko veikoje, tai yra faktą, kad asmens poelgiui yra būdingi visi baudžiamajame įstatyme numatytos ir draudžiamos veikos požymiai. Nusikalstamos veikos sudėtis yra baudžiamosios atsakomybės pagrindas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąją teisę. BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio veika atitinka BK numatytą nusikalstamos veikos sudėtį. Nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Svarbu pažymėti, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma.

Pažymėtina, kad BK 263 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už narkotinių ar psichotropinių medžiagų vagystę, prievartavimą arba kitokį neteisėtą užvaldymą. Pagal BK 263 straipsnio 1 dalį baudžiamas tas, kas pavogė, užvaldė apgaule (sukčiavimas) arba pasisavinimo jam patikėtas ar jo žinioje buvusias narkotines ar psichotropines medžiagas. Pagal BK 263 straipsnio 2 dalį baudžiamas tas, kas prievartavo arba pagrobė narkotines ar psichotropines medžiagas panaudodamas fizinį ar psichinį smurtą. Tuo tarpu, pagal BK 263 straipsnio 3 dalį baudžiamas tas, kas šio straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodytais veiksmais užvaldė didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų ar šias nurodytas medžiagas užvaldė dalyvaudamas organizuotoje grupėje.

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad šio nusikaltimo dalykas turi būti valdomas teisėtai, t. y. šios narkotinės ar psichotropinės medžiagos, BK 263 straipsnyje numatytais būdais, gali būti paimamos tik iš teisėtai jomis disponuojančio fizinio ar juridinio asmens (pvz.: teisėtai gali būti asmens žinioje dėl darbo aplinkybių; specialios užduoties vykdymo; medicininiams tikslams; pareigūnui saugant trumpai po kratos kol bus užfiksuota kratos protokole ir pan.). Todėl pažymėtina, kad asmenų veika pagal BK 263 straipsnio nuostatas gali būti kvalifikuojama, kai narkotinės ar psichotropinės medžiagos įgyjamos pavagiant, sukčiaujant, naudojant smurtą, prievartaujant ir pan., iš teisėtai jomis disponuojančio asmens.

Remiantis bylos medžiaga matyti, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamuosiuose nuosprendžiuose konstatavo, jog pagal išankstinį susitarimą, V. B., A. A., L. B. ir R. P., veikdami organizuota grupe, apgaule užvaldė ir pagrobė didelį kiekį psichotropinių medžiagų, t. y. 2008 m. rugsėjo 29 d., asmens vardu O. namuose, esančiuose Groningene, Nyderlanduose, A. C. dalyvaujant bei tarpininkaujant parduodant ir perkant tabletes, o V. B. stebint namo aplinką, kad niekas nesutrukdytų neteisėtam tablečių užvaldymui, L. B. ir R. P. parodydami asmeniui vardu O. 25 000 eurų imitaciją bei tokiu būdu suklaidindami nukentėjusįjį, kuris sutiko už nurodytą pinigų sumą parduoti tabletes, R. P. nukreipė į asmenį vardu O. daiktą, panašų į pistoletą, pagrasino nukentėjusiajam tuoj pat panaudoti fizinį smurtą ir kartu su L. B. surišę jo rankas ir kojas, tokiu būdu atimdami nukentėjusiajam galimybę priešintis, pagrobė bei apgaule užvaldė nukentėjusiojo krepšį, kuriame buvo 53 460 vnt. „Extazy“ tablečių, ir šią nuteistųjų veiką kvalifikavo pagal BK 263 straipsnio 3 dalį.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamuosiuose nuosprendžiuose 53 460 vnt. „Extazy“ tablečių pagrobimą ir užvaldymą apgaule iš nenustatyto asmens, vardu O., iš esmės grindė tik nuteistojo A. C. parodymais bei nuteistojo V. B. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu. Nuteistasis A. C. ikiteisminio tyrimo metu (26 t., 32-39, 43-48 b. l.) bei pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje (28 t., 82-84 b. l.; 40 t., 102 b. l.) parodė, kad jis (A. C.) V. B. prašymu, padėjo jam (V. B.) bei su juo buvusiems L. B. ir R. P., įgyti apie 50 000 vnt. „Extazy“ tablečių iš jo pažįstamo asmens, vardu O., kurie šį asmenį apiplėšė. Taip pat parodymų metu, aiškindamas įvykio aplinkybes nurodė, kad atvažiavus įsigyti „Extazy“ tablečių, V. B. automobilyje pasiliko prie asmens, vardu O. namų, o L. B. (parodymų metu įvardija „L“) su R. P. (parodymu metu įvardija „bedančiu vyru“) užėjo į butą. Asmeniui, vardu O., atnešus krepšį su „Extazy“ tabletėmis, L. B. ir R. P. pasiūlė krepšį su tabletėmis apžiūrėti tualete. Apžiūrėjus krepšį su „Extazy“ tabletėmis, L. B. jas perdėjo į kitą krepšį, o R. P. išsitraukęs pistoletą, įrėmė asmeniui, vardu O. prie galvos, tvirtindamas, jog viskas dėl saugumo. Be to, kad asmuo, vardu O., nusiramintų, jam parodė pinigus, kurie vėliau paaiškėjo buvo tik pinigų muliažas. Po to, L. B. iš kambario atsinešė kompiuterio laidus ir asmeniui, vardu O., liepus atsiklaupti, surišo rankas ir kojas. Ištraukus buto raktus, du telefonus bei dvi 100 eurų kupiūras, iš asmens, vardu O., rūbų, visi iš buto pasišalino. Nuteistasis V. B. ikiteisminio tyrimo metu vykusių apklausų metu parodė, kad A. A. (parodymų metu įvardija „A“) susitikimo metu jam (V. B.) pasakė, jog jis dažnai važinėja į Olandiją, todėl turės „dirbti narkotikų srityje“, priešingu atveju sumuš ir nužudys. Taip pat, A. A. jam liepė surasti žmogų Olandijoje, kuris prekiauja „Extazy“ tabletėmis, o jie (A. A., L. B., R. P. ir kt.) nurodytą asmenį apiplėš ir atims „Extazy“ tabletes. Po panaudoto psichologinio smurto, įbauginimu jis (V. B.) susisiekė su A. C. (parodymu metu įvardija „A“) ir informavo, kad jis atvyksta į Olandiją bei nori susitikti. Susitikimų metu su A. C., nurodė, kad yra atvykę žmonės, kurie nori įsigyti apie 50 000 vnt. „Extazy“ tablečių. A. C. pasakė, kad galės organizuoti jų įgijimą ir paskambino „kažkokiam arabui“. Po įvykusio susitarimo, jis (V. B.), L. B., R. P. automobiliu vyko pas „arabą“. Atvykus A. C. paklausė, ar R. P. ir L. B. turi pinigus. L. B. ištraukė paprasto popieriaus lapų pluoštą, kurių matmenys buvo analogiški 200 eurų kupiūrų dydžiui bei apvynioti žurnalo lapu ir apklijuoti lipnia juosta, kuriuos parodė A. C. Jam (V. B.) likus automobilyje, L. B., kuris už diržo buvo užsidėjęs pistoletą su duslintuvu, R. P. ir A. C. nuėjo į „arabo“ butą. Po tam tikro laiko, visi grįžo į automobilį, o A. C. pasakė, kad „arabui“ krepšį atvežė nepažįstami olandai, o L. B. su R. P. grasindami pistoletu, surišo „arabą“ ir atėmė krepšį su „Extazy“ tabletėmis (13 t., 11-14, 40-43, 45-46, 48-51 b. l.). Nuteistieji A. A., R. P., L. B. apie šį įvykį tiek ikiteisminio tyrimo metu vykusių apklausų metu, tiek pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje, jokių aplinkybių nenurodė.

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad kaltinamojo ar nuteistojo parodymai, nežiūrint jų specifiškumo (suinteresuotumas bylos baigtimi; nevaržomas priesaikos dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą; teisės turėjimas laisvai rinktis gynybos taktiką), BPK 20 straipsnio prasme taip pat yra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau norint tokius parodymus patvirtinti, būtina nurodyti, kokie kiti savarankiški ir patikimi įrodymai patvirtina kaltinamojo ar nuteistojo nurodytas aplinkybes. Tačiau remiantis bylos medžiaga matyti, kad šių nuteistųjų, t. y. V. B. ir A. C. parodymų, nepatvirtina kiti byloje esantys duomenys, t. y. jokių kitų įrodymų, pagrindžiančių faktą, jog „Extazy“ tabletės buvo užvaldytos apgaule ir pagrobtos, byloje nėra. Be to, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo imtasi jokių priemonių nukentėjusiojo asmens, vardu O., asmenybei bei jo gyvenamai vietai nustatyti, iš kurio buvo pagrobtas bei panaudojant apgaulę užvaldytas krepšys su jame buvusiomis „Extazy“ tabletėmis. Taip pat, nagrinėjamojoje byloje nėra pateikta įrodymų, kad šiomis „Extazy“ tabletėmis asmuo, vardu O., disponavo teisėtai. Apeliacinio teismo nuomone, šiuo atveju asmens, vardu O., nustatymas buvo būtinas, norint pagrįsti V. B., A. A., R. P. bei L. B. kaltę, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 263 straipsnio 3 dalyje.

Teisėjų kolegijos nuomone, šis psichotropinių medžiagų „Extazy“ tablečių užvaldymo būdas (iš neteisėtai jomis disponuojančio asmens), vertinamas kaip jų įgijimo būdas ir tokie veiksmai yra kvalifikuoti kaip neteisėtas labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų įgijimas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį.

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamų asmenų naudai. Be to, teismų praktikoje nurodoma, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų.

Todėl teisėjų kolegija, išsamiai susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga konstatuoja, kad nagrinėjamojoje byloje nebuvo nustatytos esminės aplinkybės, todėl pirmosios instancijos teismas šiame epizode netinkamai įvertino įrodymus, reikšmingus V. B., A. A., R. P. ir L. B. nusikalstamai veikai inkriminuoti, ir nepagrįstai juos nuteisė už tai, jog veikdami organizuota grupe, apgaule užvaldė ir pagrobė didelį kiekį psichotropinių medžiagų, t. y. 53 460 vnt. „Extazy“ tablečių.

Atsižvelgiant į tai, Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 11 d. ir 2012 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiai dalyse, kuriose V. B., A. A., R. P. ir L. B. pripažinti kaltais padarius nusikaltimą, numatytą BK 263 straipsnio 3 dalyje, naikintini ir šiose dalyse priimtinas išteisinamasis nuosprendis, neįrodžius, kad V. B., A. A., R. P. ir L. B. dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (BPK 329 straipsnio 1 punktas).

Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 266 straipsnio 1 dalį

Remiantis bylos medžiaga matyti, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamuosiuose nuosprendžiuose konstatavo, jog epizode dėl 10 000 vnt. tablečių bei 53 460 vnt. tablečių „Extazy“ disponavimo ir jų gabenimo kontrabandos būdu, nuteistieji A. D., A. C., A. A., R. P., L. B., V. B. bei V. P. (atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnio nuostatas) veikdami organizuota grupe, laikotarpiu nuo 2008 m. rugsėjo mėnesio iki 2008 m. rugsėjo 30 d., neteisėtai disponavo (įgijo, laikė, gabeno) pirmosios kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtaku (prekursoriumi) bei vykdė jų kontrabandą.

Pažymėtina, kad BK 266 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą disponavimą pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakais (prekursoriumi). Narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakai (prekursoriai) – tai į specialius sąrašus įtrauktos cheminės medžiagos, kurios naudojamos narkotinių ar psichotropinių medžiagų gamybai, gaminimui, perdirbimui, t. y. cheminė medžiaga, kuri gamybos procese iš dalies ar visa įtraukiama į narkotinės ar psichotropinės medžiagos molekulę. Be to, bet kuriame gamybos procese pirmtakas yra specifinis ir lemia galutinio produkto gavimą, tačiau tam pačiam galutiniam produktui gauti gali būti skirtingais būdais naudojami skirtingi pirmtakai. Svarbu pažymėti, kad šios nusikalstamos veikos subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas turi suvokti, jog neteisėtai gamina, įgyja, laiko, gabena, siunčia, parduoda ar kitaip realizuoja narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakus, ir siekia tai daryti. Tačiau tais atvejais, kai asmuo nesuvokia ir neturi bei (ar) negali suvokti, kad disponuoja pirmos kategorijos narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakais, baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 266 straipsnio nuostatas negali būti traukiamas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad remiantis bylos medžiaga matyti, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamuosiuose nuosprendžiuose konstatuodamas, kad nuteistieji A. D., A. C., A. A., R. P., L. B., V. B. bei V. P. (atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnio nuostatas) neteisėtai disponavo (įgijo, laikė, gabeno) pirmosios kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtaku (prekursoriumi) bei vykdė jų kontrabandą, rėmėsi tik Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2008 m. spalio 7 d. specialisto išvada Nr. 140-(7792)-ISI-7552, kurioje nurodoma, jog tyrimui pateiktose tabletėse (iš viso 53 460 vnt.) buvo nustatyta, kad jų sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – 1-(3-chlorofenil) piperazino (mCPP) ir pirmosios kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakas (prekursorius) – piperanolis, kurio koncentracijos nustatyti nėra galimybės (1 t., 90-97 b. l.).

Apeliacinio teismo nuomone, toks įrodymas yra aiškiai nepakankamas padaryti išvadoms, kad nuteistieji disponavo (įgijo, laikė, gabeno) pirmosios kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtaku (prekursoriumi) bei vykdė jų kontrabandą, kaip tai nurodyta skundžiamuosiuose nuosprendžiuose.

Be to, remiantis visais byloje surinktais ir įvertintais įrodymais, akivaizdu, kad nuteistieji A. D., A. C., A. A., R. P., L. B., V. B. bei V. P. (atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnio nuostatas) disponuodami 53 460 vnt. „Extazy“ tabletėmis, negalėjo suvokti, jog jose („Extazy“ tabletėse) galėjo būti pirmos kategorijos narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakas (prekursorius) – piperanolis, kuris buvo nustatytas tik specialistui atlikus šių tablečių tyrimą. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti.

Pažymėtina ir tai, kad kaltė yra vienas iš nusikalstamos veikos subjektyviųjų požymių, kuris turi būti įrodinėtinas kiekvienoje byloje ir pagal BK 2 straipsnio 4 dalį turi būti nustatytas patraukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn. Be to, šią išvadą patvirtina ir BK 2 straipsnio 3 dalis, nustatanti, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio.

Todėl Apeliacinio teismo teisėjų kolegija daro išvadą, A. D., A. C., A. A., R. P., L. B., V. B. bei V. P. (atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnio nuostatas) nepagrįstai pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 266 straipsnio 1 dalį, todėl baudžiamoji byla dėl neteisėto disponavimo pirmos kategorijos narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakais (prekursoriais) nutrauktina, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Taip pat pažymėtina, kad išvados, kurių teismas negali pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo būdu gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais ir neginčijamais įrodymais, o grindžia iš esmės tik prielaidomis, laikytinos nepagrįstomis, todėl nuteistiesiems A. D., A. A., R. P., A. C., L. B., V. B., V. P. (atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnio nuostatas) inkriminuota pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtako (prekursoriaus) kontrabanda šalintina iš nuosprendžių aprašomųjų dalių, kadangi nuosprendžiuose išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių (BPK 328 straipsnio 3 dalis).

Dėl veikų kvalifikavimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, BK 199 straipsnio 2 dalį

Apeliacinio teismo teisėjų nuomone, nuteistųjų A. D., R. P., R. V., K. S., S. P., A. A., A. C., L. B., P. W. C., V. B. kaltė padarius BK 260 straipsnio 3 dalyse ir BK 199 straipsnio 2 dalyse numatytas nusikalstamas veikas visiškai įrodyta apkaltinamuosiuose nuosprendžiuose išanalizuotais ir įvertintais įrodymais.

Apeliantai skunduose tvirtina, kad Kauno apygardos teismas netinkamai įvertino šioje bylos dalyje surinktus įrodymus, nuteistųjų bei liudytojų parodymus, nepašalino prieštaravimų tarp esminių bylos aplinkybių bei neįvertino reikšmingų bylos duomenų visumos.

Atkreiptinas apeliantų dėmesys į tai, kad pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktą, teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kuriuos įvertina, vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas, kuris turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai, tarp jų ir nuteistieji gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Todėl apeliantų išsakomos nuomonės dėl įrodymų vertinimų atmetimas pirmosios instancijos teisme savaime nėra baudžiamojo įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendžiai pakankamai motyvuoti ir juose nėra prieštaravimų. Pažymima, kad įvertinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžių motyvus dėl įrodymų vertinimo, dėl jų pripažinimo pagrįstais, teismo argumentus dėl visų įrodymų patikimumo, įrodomosios reikšmės bei atsižvelgiant į visą baudžiamosios bylos medžiagą nėra pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas šioje bylos dalyje netinkamai vertino įrodymus, bei priėmė neteisėtus ir nepagrįstus nuosprendžius. Ta aplinkybė, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas neatitinka apeliantų lūkesčių, nėra apkaltinamojo nuosprendžio neišsamumą, prieštaringumą patvirtinančios aplinkybės. Remiantis bylos medžiaga matyti, kad pirmosios instancijos teismas nuteistųjų, liudytojų parodymus, specialisto išvadas, rašytinę medžiagą, telefoninių pokalbių suvestines vertino visų byloje surinktų įrodymų kontekste bei vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu. Tačiau apeliaciniuose skunduose priešingai, vadovaujasi tik nuteistiesiems palankiais įrodymais, juos vienpusiškai, atskirai ir selektyviai analizuoja, jų nesieja tarpusavyje ir su kitais objektyviais bylos duomenimis.

Apeliaciniuose skunduose nuteistasis A. D., nuteistojo R. P. gynėjas, nuteistojo A. A. gynėja, nuteistojo L. B. gynėja, nuteistojo V. B. gynėjas, nuteistojo S. P. gynėjas teigia, kad nuteistieji inkriminuojamų nusikalstamų veikų, numatytų BK 260 straipsnio 3 dalyse ir BK 199 straipsnio 2 dalyse, nepadarė. Remiantis apeliacinių skundų turiniais matyti, kad apeliantams nepriimtinos Kauno apygardos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo.

Teisėjų kolegija dar kartą atkreipia apeliantų dėmesį į tai, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Pagal teismų praktiką, nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma (BK 2 straipsnio 4 dalis). Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijimai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma.

Pažymėtina, kad BK 260 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti arba neteisėtą disponavimą labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu. Tuo tarpu, pagal BK 260 straipsnio 3 dalį atsako asmuo, kuris neteisėtai gamino ir (ar) perdirbo, ir (ar) įgijo, ir (ar) laikė, ir (ar) siuntė, ir (ar) gabeno, ir (ar) pardavė, ir (ar) kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Kiekviena iš alternatyvių veikų atitinka iš esmės savarankišką nusikaltimo sudėtį. Taigi BK 260 straipsnio 3 dalies dispoziciją sudaro nurodytų nusikaltimų sudėčių visuma ir bet kurios iš nurodytų veikų padarymas gali būti (esant visiems konkrečios sudėties požymiams) pakankamas pagrindas kaltininką bausti pagal 260 straipsnio 3 dalį. Dėl to teismas, pripažindamas asmenį kaltu ir nuteisdamas jį už kurios nors vienos ar kelių 260 straipsnio 3 dalyje nurodytų veikų padarymą, byloje privalo nustatyti kiekvienos veikos padarymo faktą ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti įrodymais, nekeldamas nė vienos iš šių alternatyvių veikų (sudėties požymių visumos) įrodinėjimui bei pagrindimui skirtingų (mažesnių ar didesnių) reikalavimų (Kasacinės nutartys Nr. 2K-7-201/2013, Nr. 2K-7-107/2013). Be to, ši straipsnio dalis nenumato būtinojo veikos požymio – tikslo platinti narkotines ar psichotropines medžiagos turėjimo, nes veikai kvalifikuoti reikšmės neturi. Svarbu pažymėti, kad narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekis taip pat yra svarbus nusikaltimo objektyvusis požymis, nes pagal jį diferencijuojama baudžiamoji atsakomybė. Todėl spręsdami klausimą, ar kaltininko veikoje yra šis požymis, teismai vadovaujasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintais narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašais (BK 269 straipsnis). Tačiau teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad kvalifikuojant veiką pagal šį požymį nėra būtina, jog asmuo žinotų tikslius šių medžiagų pavadinimus ir tikslų jų svorį. Šiuo atveju pakanka to, kad asmuo suvokė, jog neteisėtai disponuoja narkotine ir (ar) psichotropine medžiaga bei bendrais bruožais numanė šių medžiagų savybes ir kiekius, t. y. jog disponuoja būtent labai dideliu kiekiu tokios medžiagos (Kasacinė nutartys Nr. 2K-72/2007, Nr. 2K-610/2012 ir kt.).

Tuo tarpu, BK 199 straipsnio 2 dalyje reglamentuojamos uždraustų ar ribotos apyvartos daiktų kontrabandos tiesioginis objektas – uždraustų ar ribotai apyvartoje esančių prekių ir kitų daiktų gabenimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną tvarka (papildomas objektas – finansų sistema ir visuomenės saugumas), o dalykas – uždrausti ir ribotos apyvartos daiktai, nepriklausomai nuo jų gabenimo masto ir kiekio. Kontrabandos subjektyviajam požymiui – kaltei – būdinga tiesioginė tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad jis neteisėtai per valstybės sieną gabena draudžiamus daiktus ar medžiagas ir nori taip veikti. Be to, motyvai ir tikslai nėra būtini šio nusikaltimo subjektyvieji požymiai ir neturi reikšmės veikos kvalifikavimui. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje gabenimas suprantamas bet koks daiktų (medžiagų ir kt.) transportavimas per valstybės sieną, t. y. vežimas bet kokiomis transporto priemonėmis, siuntimas, nešimas pėsčiomis ir pan. Šiais atvejais kontrabanda buvo gabenama transporto priemonėmis.

Dėl 53 460 vnt. „Extazy“ tablečių disponavimo ir jų gabenimo kontrabanda

Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs ir įvertinęs įrodymų visumą nustatė, kad laikotarpiu nuo 2008 m. rugsėjo mėnesio iki 2008 m. rugsėjo 30 d., nuteistieji V. B., A. D., A. A., A. C., V. P. (atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnio nuostatas), R. P., L. B. bei kiti asmenys, kurių atžvilgiu byla išskirta, veikdami organizuota grupe, neteisėtai įgijo, laikė, gabeno labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų (53 460 vnt. „Extazy“ tabletes) bei vykdė jos kontrabandą.

Iš byloje pateiktos veiksmų analizės matyti, kad nuteistieji V. B., A. D. ir A. A. atliko pirminius parengiamuosius veiksmus, t. y. pirmiausia V. B. susitikimų, vykusių 2008 m. rugsėjo mėnesį, J., metu pasiūlė bei sukurstė A. D. ir V. P. (atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnio nuostatas), kurie sutiko Nyderlandų Karalystėje, neteisėtai įgyti 10 000 vnt. „Extazy“ tablečių, turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti Lietuvos Respublikoje bei kontrabandos būdu neteisėtai ir neturint leidimo, jas pargabenti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną. V. B. ir A. D. susitarė „Extazy“ tablečių įgijimui skirti 6 000 eurų (20 700 Lt), kuriuos davė A. D., aptarė tablečių įgijimo laiką (2008 m. rugsėjo mėnesio pabaiga), vietą (Amsterdamas) ir gabenimo būdą (automobilis) bei nurodė V. P. (atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnio nuostatas) 2008 m. rugsėjo 27 d. automobiliu išvykti ir apsigyventi viešbutyje „H“, Amsterdame, kuriame V. B. įgytas „Extazy“ tabletes perduos, o jis (V. P.) pargabens į Lietuvos Respublikos valstybę.

Taip pat, nurodoma, kad V. B. išeidamas už susitarimo ribų su A. D. ir V. P. (atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnio nuostatas), susitikimų metu, vykusių 2008 m. rugsėjo mėnesį, K., susitarė su A. A., L. B., R. P. bei kitais asmenimis, kurių atžvilgiu byla išskirta, Amsterdame per A. C., surasti asmenis, kurie prekiauja „Extazy“ tabletėmis bei neteisėtai įgyti 53 460 vnt. „Extazy“ tablečių, turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti Lietuvos Respublikoje bei kontrabandos būdu neteisėtai ir neturint leidimo, jas pargabenti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, o vėliau pasidalinti, t. y. 10 000 vnt. „Extazy“ tablečių perduodant V. B., o likusias – A. A., L. B. bei kitiems asmenims, kurių atžvilgiu byla išskirta. V. B. tuo pačiu laikotarpiu, K., telefonu pasiūlė ir sukurstė A. C., kuris būdamas Nyderlandų Karalystėje, sutiko ir pažadėjo už piniginį atlygį tarpininkauti bei surasti asmenis, galinčius parduoti 53 460 vnt. „Extazy“ tablečių. Po to V. B. su A. A. aptarė tablečių įgijimo laiką (2008 m. rugsėjo mėnesio pabaiga), vietą (Amsterdamas), ir gabenimo būdą (automobilis) bei A. A. nurodė L. B., R. P. bei asmenims, kurių atžvilgiu byla išskirta, vykti lėktuvu ir apsigyventi viešbutyje „H“, Amsterdame, bei kitose vietose Nyderlandų Karalystėje, ir visą turimą informaciją (t. y. apie surastus asmenis, kurie prekiauja „Extazy“ tabletėmis ir pan.) perduoti jam (A. A.).

Tuo tarpu, 2008 m. rugsėjo mėnesį, Nyderlandų Karalystėje, A. C. vykdydamas V. B. nurodymą, telefonu susitarė su asmeniu, vardu O., kuris sutiko parduoti 53 460 vnt. „Extazy“ tablečių bei šią informaciją telefonu perdavė V. B.

Nuteistieji L. B., R. P. ir asmenys, kurių atžvilgiu byla išskirta, vykdymai A. A. bei V. B. nurodymus, kartu su V. B., laikotarpiu nuo 2008 m. rugsėjo 27 d. iki 2008 m. rugsėjo 28 d., Amsterdame, susitarė su A. C., kuris sutiko nurodyti asmenį, galinti realizuoti 53 460 vnt. „Extazy“ tablečių bei apie šį įvykusį susitarimą L. B., R. P. ir asmenys, kurių atžvilgiu byla išskirta, telefonu informavo A. A., esantį Lietuvoje.

2008 m. rugsėjo 29 d., Nyderlanduose, tarpininkaujant A. C., iš asmens vardu O., L. B., R. P. ir V. B. įgijo krepšį su 53 460 vnt. „Extazy“ tabletėmis, kurias L. B., R. P., A. C. ir V. B. pargabeno į viešbutį „H“, Amsterdame, kuriame L. B., R. P. ir V. B. pasiūlė V. P. už papildomą atlygį, pargabenti krepšį su 53 460 vnt. „Extazy“ tabletėmis į Lietuvos Respubliką. V. P. sutikus, V. B. kartu su L. B. ir R. P. perdavė jam (V. P.) krepšį su 53 460 vnt. „Extazy“ tabletėmis, kurį automobiliu, neteisėtai, neturėdamas leidimo, gabeno Nyderlanduose, per Vokietijos Federacinės Respublikos ir Lenkijos Respublikos teritorijas į Lietuvos Respublikos teritoriją.

Apeliacinis teismas įvertinęs pirmiau išdėstytas bylos aplinkybes pažymi, kad pirmosios instancijos teismas apkaltinamajame nuosprendyje inkriminuodamas nuteistajam A. D. šiame epizode padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 3 dalyje ir BK 199 straipsnio 2 dalyje, nepagrįstai įvertino faktines bylos aplinkybes dėl 53 460 vnt. „Extazy“ tablečių disponavimo ir jų kontrabandos.

Remiantis bylos medžiaga matyti, kad A. D. apie tai, jog neteisėtai bus įgytos 53 460 vnt. „Extazy“ tabletės, nežinojo ir negalėjo žinoti, kadangi su V. B. organizavo bei su V. P. (atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnio nuostatas) tarėsi tik dėl 10 000 vnt. „Extazy“ tablečių neteisėto disponavimo bei jų gabenimo kontrabanda. Iš nuteistojo V. P. (atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnio nuostatas) parodymų duotų tiek ikiteisminio tyrimo metu (12 t., 43-46, 61-62 b. l.), tiek 2009 m. lapkričio 12 d. akistatos metu su nuteistuoju V. B. (12 t., 71-73 b. l.), tiek pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje (28 t., 77-78 b. l.; 40 t., 99 b. l.; 42 t., 67 b. l.) matyti, kad aiškindamas nusikaltimo aplinkybes nurodė, jog susitikimų metu, vykusių 2008 m. rugsėjo mėnesį, J., V. B. pasiūlė A. D. ir jam (V. P.), kurie sutiko, Nyderlandų Karalystėje, neteisėtai įgyti 10 000 vnt. „Extazy“ tablečių, turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti Lietuvos Respublikoje bei kontrabandos būdu neteisėtai ir neturint leidimo, jas pargabenti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Taip pat pažymėjo, kad A. D. su V. B. susitarė „Extazy“ tablečių įgijimui skirti 6 000 eurų (20 700 Lt), aptarė tablečių įgijimo laiką, vietą ir gabenimo būdą bei nurodė jam (V. P.) 2008 m. rugsėjo 27 d. automobiliu išvykti ir apsigyventi viešbutyje „H“, Amsterdame, kuriame V. B. įgytas „Extazy“ tabletes perduos, o jis (V. P.) pargabens į Lietuvos Respublikos valstybę. Nuteistojo A. D. parodymai duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu (14 t., 11-13, 15-19 b. l.), tiek 2009 m. spalio 23 d. akistatos metu su nuteistuoju V. B. (14 t., 67-69 b. l.), tiek pirmosios instancijos teisme (40 t., 100 b. l.; 42 t., 68 b. l.; 42 t., 68 b. l.), iš esmės sutapo su nuteistojo V. P. (atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnio nuostatas) parodymais, kuriuose taip pat tvirtinama, jog buvo tartasi tik dėl 10 000 vnt. „Extazy“ tablečių. Nuteistasis V. B. parodymų metu, duotų tiek ikiteisminio tyrimo metu (13 t., 11-14, 40-44 b. l.), tiek pirmosios instancijos teisme (30 t., 153-156 b. l.), taip pat tvirtino, jog nuteistasis A. D. norėjo įsigyti 10 000 vnt. „Extazy“ tablečių. Teisėjų kolegijos nuomone, byloje nėra jokių kitų objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog nuteistasis A. D. disponavo būtent 53 460 vnt. „Extazy“ tabletėmis bei vykdė jų kontrabandą.

Todėl Apeliacinis teismas konstatuoja, kad nesurinkus byloje faktinių duomenų apie tai, jog nuteistais A. D. disponavo 53 460 vnt. „Extazy“ tabletėmis bei vykdė jų kontrabandą, ši aplinkybė iš Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 11 d. nuosprendžio pašalinama. Be to, pažymėtina, kad nors ši aplinkybė iš Kauno apygardos teismo nuosprendžio pašalinama, tačiau nuteistojo A. D. nusikalstamos veikos kvalifikacija pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 260 straipsnio 3 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 199 straipsnio 2 dalį (dėl 10 000 vnt. tablečių), šiame epizode išlieka nepakitusi.

Pažymėtina, kad remiantis apeliacinių skundų turiniais matyti, kad nuteistasis A. D., nuteistojo A. A. gynėja, R. P. gynėjas, V. B. gynėjas bei nuteistojo L. B. gynėja skunduose iš esmės nesutinka su pirmiau nurodytomis pirmosios instancijos teismo nustatytomis bylos aplinkybėmis ir tokiu būdu neigiama nuteistųjų A. D., A. A., V. B., R. P. bei L. B. kaltę.

Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais ir kaltės turinys atskleidžiamas ne tik pagal kaltinamųjų parodymus, jų prisipažinimą ar neprisipažinimą dėl padarytų veikų, bet ir kitais baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gautais duomenimis. Tai, kad nuteistieji A. D. (10 000 vnt. tablečių), A. A., R. P., L. B., V. P. (atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnio nuostatas), A. C., V. B. veikdami organizuota grupe, laikotarpiu nuo 2008 m. rugsėjo mėnesio iki 2008 m. rugsėjo 30 d., neteisėtai disponavo (įgijo, laikė, gabeno) psichotropinėmis medžiagomis, t. y. „Extazy“ tabletėmis bei vykdė jų kontrabandą, įrodo iš esmės pačių nuteistųjų parodymai, akistatų protokolai, taip pat liudytojų parodymai, telefoninių pokalbių išklotinių analizės, pareigūnų tarnybiniai pranešimai, specialisto išvados, asmenų parodymo atpažinti pagal jų nuotraukas protokolai, daiktų apžiūros, kratų bei dokumentų pateikimo protokolai, pagal teisinės pagalbos prašymą gauta medžiaga.

Remiantis bylos medžiaga matyti, kad Kauno apygardos teismas kruopščiai analizuodamas ir sugretinęs visus faktinius duomenis, kurių šaltiniai buvo pačių nuteistųjų V. P. (atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnio nuostatas), A. D., V. B., A. C. parodymai, kaltinamojo E. B. (asmuo, kurio atžvilgiu byla išskirta) parodymai, liudytojų E. S., N. S., V. M. parodymai, rašytiniai parodymai – Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2008 m. spalio 7 d. specialisto išvada Nr. 140-(7792)-ISI-7552 (1 t., 90-97 b. l.), Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2008 m. lapkričio 13 d., 2010 m. kovo 25 d. specialisto išvados (1 t., 107-108, 112-114 b. l.), pareigūnų tarnybiniai pranešimai (1 t., 1, 33 b. l.); daiktų ir įvykio vietos apžiūros protokolai (1 t., 43-51, 52-62, 63-64, 76-83 b. l.; 3 t., 86-93, 115-117, 119-133 b. l.; 12 t., 14-28 b. l.; 18 t., 48-50, 51-68 b. l.; 20 t., 47-48, 49-53 b. l.), operatyvinių veiksmų atlikimo protokolai (5 t., 2-4 b. l.), telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolai (5 t., 157-173 b. l.), UAB „V“ informacija apie keleivių išvyką į Nyderlandų Karalystę (9 t., 95-96 b. l.), pagal teisinės pagalbos prašymą gauta iš Nyderlandų Karalystės policijos tarnybos medžiaga (10 t., 52-73 b. l.), akistatos protokolai (12 t., 71-73, 76-77 b. l.; 14 t., 67-69 b. l.), asmenų parodymo atpažinti pagal jų nuotraukas protokolai (12 t., 78-80, 84-86, 99-101 b. l.105-107, 112-114 b. l.; 13 t., 61-63, 64-66, 75-78,79-81, 88-90 b. l.; 20 t., 27-29 b. l.), kurie tinkamai atskleidė nuteistųjų A. D., V. B., A. A., R. P. bei L. B. padarytų nusikalstamų veikų subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos nuomone, iš pirmiau paminėtų įrodymų, kurie sudaro vieningą įrodomąją medžiagą, akivaizdu, kad nuteistieji A. D., A. A., V. B., R. P., L. B. veikdami organizuota grupe, laikotarpiu nuo 2008 m. rugsėjo mėnesio iki 2008 m. rugsėjo 30 d., atliko pirmosios instancijos teismo skundžiamuosiuose nuosprendžių nustatomosiose dalyse aprašytus veiksmus, t. y. neteisėtai įgijo, laikė, gabeno psichotropines medžiagas bei vykdė šių medžiagų kontrabandą, kurie patvirtina tiek objektyvių, tiek subjektyvių nuteistiesiems inkriminuotų nusikaltimų požymių buvimą. Pažymėtina, kad apeliaciniuose skunduose apeliantai nuteistųjų kaltę neigia visiškai neatsižvelgę į kitų aplinkybių visumą bei nenurodydami konkrečių bei įtikinamų argumentų, kurie paneigtų jų kaltę. Todėl Apeliacinio teismo vertinimu, šioje nagrinėjamos bylos dalyje esančių faktinių duomenų pakanka nuteistųjų A. D. (dėl 10 000 vnt. „Extazy“ tablečių), A. A., V. B., R. P., L. B. kaltei nustatyti ir paneigti apeliantų gynybą, kad nuteistieji šiame epizode nusikalstamų veikų, numatytų BK 25 straipsnio 3 dalyje, BK 260 straipsnio 3 dalyje, BK 25 straipsnio 3 dalyje, BK 199 straipsnio 2 dalyje, nepadarė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistiesiems A. D., V. B. ir A. A. inkriminuotos nuorodos į BK 24 straipsnio 4 dalį turi būti pašalintos, kaip perteklinės.

Nuteistasis A. D. neigdamas savo kaltę skunde tvirtina, kad V. P. (atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnio nuostatas) ikiteisminio tyrimo davė melagingus parodymus, tokiu būdu siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, o nuteistojo L. B. gynėja skunde tvirtina, jog V. P. tik siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, melagingai nurodė, kad L. B. dalyvavo psichotropinių tablečių pardavime.

Pirmiausia atkreipiamas dėmesys į tai, kad nors nuteistasis A. D. skunde tvirtina, jog V. P. (atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnio nuostatas) ikiteisminio tyrimo davė melagingus parodymus, tačiau kokius būtent melagingus parodymus davė nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu, skunde nenurodoma, todėl teisėjų kolegija šiuos skundo argumentus vertina kaip nepagrįstus ir deklaratyvaus pobūdžio. Vien tai, kad V. P. padėjo atskleisti organizuotos grupės padarytas nusikalstamas veikas (BK 39¹ straipsnis) ir nebuvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, dar nereiškia, jog jo parodymai yra melagingi. Be to, V. P. nurodytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas palygino su iš kitų šaltinių gauta informacija ir dėl bylai reikšmingų faktų tikrumo priimtuose sprendimuose motyvuotai pasisakė.

Teisėjų kolegijos nuomone, nepagrįstas ir nuteistojo L. B. gynėjos skundo argumentas, kad V. P. tik siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, melagingai nurodė, jog L. B. dalyvavo tablečių pardavime.

Pažymėtina, kad įrodinėjimo procese lemiamą reikšmę turi ne vienos rūšies įrodymai, o visuma bylos proceso metu gautų įrodymų tarpusavio ryšys. Be to, atkreipiamas dėmesys į tai, kad baudžiamojo proceso įstatyme nėra nustatyta papildomų ar specialių reikalavimų asmenų, kurie atleidžiami nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnio nuostatas, parodymams ir jų vertinimui. Tai, kad V. P. apsisprendė bendradarbiauti su teisėsaugos institucijomis, ir nesant byloje duomenų apie norą apkalbėti nuteistuosius, dar neleidžia jo parodymų vertinti kaip nepatikimų ar melagingų. Be to, remiantis bylos medžiaga matyti, kad V. P. parodymai buvo tinkamai patikrinti pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje (40 t., 99-100 b. l.; 42 t., 67 b. l.; 47 t., 59 b. l.) bei įvertinti visų kitų bylos duomenų kontekste, ir nenustačius jų parodymų melagingumo ar prieštaringumo, Kauno apygardos teismas pagrįstai jais vadovavosi pagrindžiant nuteistojo L. B. kaltę.

Atkreiptinas nuteistųjų L. B. ir A. A. gynėjų dėmesys į tai, kad tiek E. B. (asmuo, kurio atžvilgiu byla išskirta) ikiteisminio tyrimo metu (19 t., 9-10, 14-15, 16-17, 19-21, 29-30, 35-41 b. l.), tiek nuteistojo V. B. ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu (13 t., 9-10, 11-14, 17-18, 21-22, 26-28, 29, 30-31,32-36, 37-38, 40-44, 45-46, 48-51 b. l.; 30 t., 153-156 b. l.), tiek nuteistųjų A. D., R. P., A. A., V. P., A. C. 2011 m. lapkričio 8 d. teisiamojo posėdžio metu (40 t., 98-107 b. l.), tiek liudytojų E. Š., V. V. ir R. G. teisiamojo posėdžio metu (30 t., 120-122 b. l.) duotų parodymų patikimumas pirmosios instancijos teisme buvo vertinami kartu su kita bylos medžiaga. Be to, svarbu pažymėti, kad įrodymai byloje negali būti vertinami selektyviai ar atsietai nuo visos bylos medžiagos, t. y. įrodymai turi būti vertinami ne tik kiekvienas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vieni įrodymai nėra pranašesni už kitus, nes teismas visus įrodymus vertina, tiria ir analizuoja vienodai. Pažymėtina, kad apeliantai iš esmės pateikia tik savo subjektyvius samprotavimus dėl to, kaip jų nuomone turėjo būti vertinami byloje pateikti duomenys, nes pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino šioje bylos dalyje esančius įrodymus.

Teisėjų kolegija kritiškai vertina nuteistojo L. B. gynėjos skundo teiginį, kad prokuroras G. N. galimai buvo šališkas, nes pirmosios instancijos teisme neprisiminė aplinkybių, susijusių su nuteistųjų L. B. ir A. C. 2011 m. balandžio 8 d. ikiteisminio tyrimo metu vykusia akistata. Pažymėtina, kad šališkumas yra susijęs būtent su išankstinės nuomonės turėjimu ar nusistatymu proceso dalyvių atžvilgiu, tačiau tokių aplinkybių gynėja skunde nenurodė. Tai, kad prokuroras teisiamajame posėdyje neprisiminė tam tikrų aplinkybių, L. B. veikos teisiniam įvertinimui tai įtakos neturėjo. Tuo tarpu nuteistojo A. A. gynėjos skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas nuteistojo A. A. mobilaus ryšio telefono atmintyje užfiksuotą R. P. nuotrauką, nepagrįstai nurodė, jog juos siejo bendra pažintis, taip pat neįrodo nuteistojo A. A. nekaltumo dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo. Apeliacinio teismo nuomone, šis gynėjos teiginys neatitinka tikrovės ir prieštarauja byloje surinktiems įrodymams, kadangi apeliantė pateikia savo subjektyvų vertinimą, to visiškai nesiedama su visomis nustatytomis bylos aplinkybėmis. Be to, apeliacinio proceso metu nuteistojo L. B. gynėjo pateikti raštai (47 t., 5-14, 67-76 b. l.) dėl L. B. skrydimo į Nyderlandų Karalystę arba bilietų pirkimą nei įrodo, nei patvirtina nuteistojo kaltumą dėl jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo.

Nepagrįsti nuteistojo L. B. gynėjos skundo argumentai, kad ikiteisminio tyrimo metu vykdant L. B. atpažinimą pagal nuotraukas, protokoluose nėra nurodyta iš kokių veido bruožų nuteistieji atpažino L. B. Pažymėtina, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą atpažįstantis asmuo pirmiau turi būti apklaustas apie aplinkybes, kuriomis jis matė ar kitaip įsidėmėjo atpažintiną asmenį, daiktą ar kitokį objektą, pagal kurias jis gali atpažinti tą asmenį (BPK 191 straipsnis). Remiantis byloje pateiktais asmenų parodymų atpažinti pagal nuotraukas protokolais matyti, kad V. P. (atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnio nuostatas) atpažino L. B. pagal veido bruožus kaip asmenį, kuris 2008 m. rugsėjo mėnesį, viešbutyje „H“, Olandijoje, perdavė jam krepšį su „Extazy“ tabletėmis, bei apie kurį apklausų metu davė parodymus (t. y. apie 25 – 30 metų amžiaus, apie 185 cm ūgio, normalaus kūno sudėjimo, trumpų bei tamsių plaukų, pailgos veido formos, be barzdos ar ūsų) (12 t., 105-107 b. l.); A. C. atpažino L. B. pagal veido bruožus kaip asmenį, kuris dalyvavo įgyjant „Extazy“ tabletes, Olandijoje, bei apie kurį apklausų metu davė parodymus (t. y. apie 30 metų, apie 180 – 185 cm ūgio, normalaus kūno sudėjimo, šviesesnių plaukų) (26 t., 69-71 b. l.); V. B. taip pat L. B. pagal veido bruožus atpažino kaip asmenį, apie kurį apklausų metu davė parodymus (t. y. virš 30 metų, apie 180 cm ūgio, abi rankos buvo supjaustytos, trumpų bei tamsių plaukų) bei kuris įgijo „Extazy“ tabletes, Olandijoje (13 t., 88-90 b. l.).

Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, šie reikalavimai buvo įvykdyti ir nagrinėjamojoje byloje atliekant nuteistojo L. B. atpažinimą pagal nuotraukas BPK straipsnių nuostatos nebuvo pažeistos.

Nuteistojo R. P. gynėjas skunde ginčija veikos kvalifikavimą pagal BK 199 straipsnio 2 dalį ir teigia, kad byloje nustatytos aplinkybės nepatvirtina, jog nuteistasis R. P. gabeno psichotropines medžiagas per valstybės sieną.

Teisėjų kolegijos vertinimu, remiantis pirmosios instancijos teismo baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gautais ir išnagrinėtais įrodymais, pažymima, kad nustatyta faktinė aplinkybė – psichotropinių medžiagų gabenimas (šiuo atveju 53 460 vnt. „Extazy“ tablečių) per Lietuvos Respublikos sieną – atitinka BK 199 straipsnio 2 dalyje numatytą objektyvųjį požymį ir buvo teisingai kvalifikuota kaip neteisėtas gabenimas per valstybės sieną. Tai, kad nuteistasis R. P. pats psichotropinių medžiagų iš Nyderlandų Karalystės į Lietuvos Respubliką negabeno, o visus su tuo susijusius veiksmus atliko kitas asmuo, t. y. V. P. (atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnio nuostatas), nepašalina nuteistojo atsakomybės pagal BK 199 straipsnio 2 dalį, nes R. P. veikdamas organizuota grupe, atliko kitus svarbius veiksmus, be kurių draudžiamų medžiagų gabenimas per valstybės sieną nebūtų įvykęs, t. y. 2008 m. rugsėjo 29 d., Nyderlanduose, tarpininkaujant A. C., iš asmens vardu O., įgijo krepšį su 53 460 vnt. „Extazy“ tabletėmis, kurias gabeno į viešbutį bei perdavė V. P. (atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnio nuostatas), kuris automobiliu, neteisėtai, neturėdamas leidimo, gabeno Nyderlanduose, per Vokietijos Federacinės Respublikos ir Lenkijos Respublikos teritorijas į Lietuvos Respublikos teritoriją. Teisėjų kolegijos nuomone, šioje nagrinėjamos bylos dalyje esančių faktinių duomenų pakanka nuteistojo R. P. kaltei nustatyti ir paneigti jo gynėjo gynybą, kad nuteistasis nusikalstamos veikos pagal BK 199 straipsnio 2 dalį nepadarė.

Dėl 30 000 vnt. „Extazy“ tablečių disponavimo ir jų gabenimo kontrabanda

Apeliaciniuose skunduose nuteistasis S. P. ir jo gynėjas, nuteistojo R. V. gynėja su nustatytomis bylos aplinkybėmis nesutinka ir neigia nuteistųjų kaltę pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 260 straipsnio 3 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 199 straipsnio 2 dalį.

Remiantis nagrinėjamojoje byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad V. B. susitikimų metu, vykusių 2009 m. vasario mėnesį, Jonavoje, susitarė su A. D. ir P. W. C. Nyderlandų Karalystėje, avansu neteisėtai įgyti 30 000 vnt. „Extazy“ tablečių, turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti Lietuvos Respublikoje bei kontrabandos būdu neteisėtai ir neturint leidimo, jas pargabenti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Be to, tomis pačiomis aplinkybėmis, nuteistieji parengė nusikalstamų veikų planą, t. y. P. W. C. pažadėjo Nyderlandų Karalystėje įgyti „Extazy“ tabletes, kurias per kitus asmenis perduos A. D. ir V. B. surastiems asmenims, kurie įgytas tabletes kontrabandos būdu parveš iš Nyderlandų Karalystės į Lietuvos Respubliką, aptarė gabenimo būdą (automobiliu) bei A. D. ir V. B. pažadėjo P. W. C. sumokėti nenustatytą pinigų sumą už Lietuvos Respublikoje parduotas ar kitaip išplatintas „Extazy“ tabletes. Vėliau, V. B. kartu su P. W. C. susitikimo metu su A. D., perdavė raštelį su „Extazy“ tablečių perdavimo vietos duomenimis (viešbutis „HEM“, esantis Amsterdame), o A. D. pažadėjo telefonu informuoti ir nurodyti viešbučio kambario numerį bei datą, kai atvyks asmenys, įgyti „Extazy“ tablečių.

A. D. susitikimų metu, vykusių 2009 m. vasario mėnesį, J., ir telefoninių pokalbių metu, veikdamas toliau pagal išankstinį susitarimą, sukurstė bei pasiūlė K. S. ir R. V., kurie sutiko Nyderlandų Karalystėje, neteisėtai įgyti 30 000 vnt. „Extazy“ tablečių, turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti Lietuvos Respublikoje bei kontrabandos būdu neteisėtai ir neturint leidimo, jas pargabenti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, o vėliau jas perduoti A. D., J. Taip pat A. D. apibūdino tablečių įpakavimų dydį, aptarė gabenimo būdą (automobiliu) ir perdavė K. S. ir R. V. lapelį su „Extazy“ tablečių perdavimo vietos duomenimis bei nurodė jį (A. D.) informuoti apie viešbučio „H“ kambario numerį, kuriame apsigyvens.

K. S. ir R. V. vykdydami A. D. nurodymą, susitikimų metu, vykusių 2009 m. vasario mėnesį, Jonavoje, ir telefoninių pokalbių metu, pasiūlė S. P., kuris sutiko už atlygį, neteisėtai įgyti 30 000 vnt. „Extazy“ tablečių, turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti Lietuvos Respublikoje bei kontrabandos būdu neteisėtai ir neturint leidimo, jas pargabenti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, o vėliau jas perduoti K. S. ir R. V. K. S. ir R. V. vykdydami A. D. nurodymą, informavo S. P. apie gabenimo būdą (keleiviniu mikroautobusu), perdavė viešbučio adresą, tyrimo metu nenustatytoje pervežimo bendrovėje užsakė kelionę į Nyderlandų Karalystę bei apie S. P. planuojamą atvykimą į Nyderlandų Karalystę, telefonu pranešė A. D. A. D. 2009 m. vasario mėnesio pabaigoje – kovo mėnesio pradžioje, telefoninių pokalbių metu, dar kartą aptarė „Extazy“ tablečių įgijimo detales su V. B. ir P. W. C.

S. P. vykdydamas K. S. ir R. V. nurodymą, 2009 m. kovo 3 d. keleiviniu mikroautobusu išvyko į Nyderlandų Karalystę, o P. W. C. veikdamas pagal išankstinį susitarimą, laikotarpiu nuo 2009 m. kovo 3 d. iki 2009 m. kovo 4 d., avansu ir neteisėtai, įgijo iš tyrimo metu nenustatytų asmenų 30 000 vnt. „Extazy“ tablečių bei nurodė tyrimo metu nenustatytiems asmenims, įgytas tabletes 2009 m. kovo 4 d. perduoti S. P., viešbučio „H“ teritorijoje, Amsterdame. Tačiau S. P. vėluojant atvykti sutartu laiku, nenustatyti asmenys atgabeno 2009 m. kovo 5 d. apie 10 val. 30 min., į nurodytą viešbučio teritoriją, ir krepšį su 30 000 vnt. „Extazy“ tabletėmis perdavė, o S. P. įgijo bei neturėdamas leidimo, laikotarpiu nuo 2009 m. kovo 5 d. iki 2009 m. kovo 6 d., keleiviniu mikroautobusu neteisėtai pargabeno į Lietuvos Respubliką ir tą pačią dieną, prie prekybos centro „M“, esančio K., perdavė K. S. ir R. V., kurie krepšį su 30 000 vnt. tabletėmis „Extazy“, neteisėtai automobiliu nugabeno į J., kur apie 16 val. 30 min., prie namo Nr. XX, esančio (duomenys neskelbtini), perdavė A. D.

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas bylos aplinkybes, konstatuotina, kad laikotarpiu nuo 2009 m. vasario mėnesio iki 2009 m. balandžio 7 d., nuteistieji V. B., A. D., P. W. C., R. V., K. S., S. P. veikdami organizuota grupe, neteisėtai įgijo, laikė, gabeno labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų (30 000 vnt. „Extazy“ tabletes) bei vykdė jos kontrabandą.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad nors apeliaciniuose skunduose apeliantai neigia nuteistojo S. P. kaltę, pažymėdami, jog byloje esantys duomenys nepatvirtina, jog S. P. būtent tarėsi dėl psichotropinių medžiagų pargabenimo į Lietuvos Respubliką ir jas kontrabanda gabeno, tačiau ji pagrįsta ir įrodyta byloje ištirtais įrodymais, kurie akivaizdžiai atskleidė S. P. padarytų veikų subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius.

Remiantis bylos medžiaga matyti, kad nuteistasis S. P. ikiteisminio tyrimo 2009 m. liepos 14 d., 2010 m. gegužės 23 d. apklausų metu parodė, jog savo kaltę pripažįsta, o R. V. ir K. S. pasiūlius vykti į Olandiją (Nyderlandų Karalystę) atvežti prekę, kurią įvardijo „kaifas“, „sagos“, jis sutiko. Tvirtino, kad žinojo ir suprato, jog jam reikės vežti iš Olandijos (Nyderlandų Karalystės) psichotropines medžiagas (tabletes), tačiau nežinojo jų kiekio. Taip pat parodė, kad Olandijoje, jam prie viešbučio, kuriame jis buvo įsikūręs, tamsaus „gymio“ vyras padavė krepšį su tabletėmis, kuris svėrė apie 2 – 3 kg, tačiau paduoto krepšio turinio neapžiūrėjęs įdėjo į mikroautobuso bagažinę ir išvyko į Lietuvą (17 t., 12-14, 38-39 b. l.). 2009 m. spalio 2 d. apklausos metu tvirtino, kad krepšys su narkotikais buvo mėlynos spalvos (17 t., 15-16 t.). Be to, šiuos parodymus S. P. 2009 m. liepos 15 d. patvirtino ir ikiteisminio tyrimo teisėjai (17 t., 27-33 b. l.). Pirmosios instancijos teismo 2011 m. vasario 2 d. teisiamajame posėdyje nuteistasis S. P. parodė, kad krepšį su tabletėmis parvežė iš Olandijos į Lietuvos Respubliką, tačiau krepšio turinio neapžiūrinėjo (28 t., 81-82 b. l.). Tuo tarpu, 2011 m. lapkričio 8 d. ir 2012 m. vasario 10 d. teisiamuosiuose posėdžiuose, S. P. tvirtino, kad atvežė krepšį iš Olandijos į Lietuvos Respubliką, tačiau apie šio krepšio turinį nežinojo (40 t., 102 b. l.; 42 t., 68 b. l.). Teisėjų kolegijos nuomone, akivaizdu, kad nuteistasis S. P. pirmosios instancijos teismo teisiamuosiuose posėdžiuose tvirtindamas, jog nežinojo vežamo krepšio turinio ir kiekio, siekė tokiu būdų sumenkinti savo vaidmenį nusikalstamų veikų padaryme. Tai, kad nuteistasis S. P. aiškiai suvokė ir suprato, jog vykdo įstatymų draudžiamą ir neteisėtą veiką, t. y. kad iš Nyderlandų Karalystės neteisėtai gabeno 2 – 3 kg krepšį su psichotropine medžiaga, patvirtina ir nuteistųjų K. S. ir R. V. parodymai.

Iš bylos medžiagos matyti, kad K. S. ikiteisminio tyrimo vykusių apklausų metų nurodė, jog pasiūlius S. P. atvežti iš Olandijos į Lietuvos Respubliką tabletes, jis (S. P.) suprato, kad kalbama apie psichotropines medžiagas, nes klausinėjo apie jų kiekį bei nurodė, jog tabletes perveš paprasčiausiai krepšyje (16 t., 8-11,12, 14-21 b. l.). K. S. pirmosios instancijos teisme savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu patvirtino (28 t., 81 b. l.; 42 t. 68 b. l.). R. V. ikiteisminio tyrimo vykusių apklausų metų taip pat nurodė, kad pasiūlė S. P. vykti į Olandiją ir parvežti A. D. nurodytą paketą, t. y. reikės paimti tabletes, „ratus“, ir parvežti į Lietuvos Respubliką. Tvirtino, kad S. P. rankomis rodė tablečių paketo dydį, t. y. 20x30x50 cm dydžio, bei svarstė kokiu būdu šias tabletes pervežti (15 t., 9-11, 12-14, 16-19, 25-26 b. l.). Pirmosios instancijos teisme R. V. savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu taip pat patvirtino (28 t., 79 b. l.; 40 t., 101 b. l.). Apeliacinio teismo nuomone, akivaizdu, kad nuteistasis S. P. suvokė bendrai daromos nusikalstamos veikos pobūdį (t. y. žinojo apie psichotropines medžiagas, jų kiekį, įpakavimo formą) ir siekė bendro tikslo – neteisėtai disponuoti psichotropinėmis medžiagomis bei vykdyti jų kontrabandą. Be to, teisėjų kolegija neturi pagrindo, šioje bylos dalyje, abejoti dėl pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinio įsitikinimo, pagrįsto išsamiu, nešališku bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Atkreipiamas nuteistojo S. P. gynėjo dėmesys į tai, kad tiek nuteistojo S. P., tiek kitų nuteistųjų (A. D., V. B., K. S., R. V., P. W. C.) parodymai duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme buvo vertinami kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, lyginant jų parodymus tarpusavyje bei su visa kita bylos medžiaga. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantai tik siekdami sušvelninti S. P. teisinę padėtį, skunduose bando sumenkinti kitų nuteistųjų parodymų patikimumą bei savaip interpretuoti jų parodymus. Tai, kad tyrimo metu nuteistasis S. P. nebuvo užfiksuotas garso, vaizdo technika bei nenustatyti jo biologiniai pėdsakai, ar tai, jog pirmosios instancijos teisme nebuvo apžiūrėtas krepšys, kuriuo buvo gabenamos 30 000 vnt. „Extazy“ tabletės, neįrodo nuteistojo S. P. nekaltumo dėl jam inkriminuotos veikos, padarytos pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 260 straipsnio 3 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 199 straipsnio 2 dalį. Be to, nors minėtas krepšys nebuvo rastas, tačiau tai neturi jokios reikšmės vertinant įrodymus visumoje.

Dėl bausmių skyrimo

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes. Įstatymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija bei viena iš sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų. Šioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintą bausmės paskirtį.

Atkreipiamas apeliantų dėmesys į tai, kad pagal baudžiamosios teisės doktriną, skirdamas bausmę teismas ne tik vykdo įstatymo reikalavimus atsižvelgiant į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltininko asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytas nusikalstamas veikas bei kaltą asmenį.

Apeliacinis teismas pažymi, kad remiantis baudžiamuoju įstatymu teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Apeliaciniuose skunduose nuteistojo V. B. gynėjas prašo pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, nuteistasis A. D. – pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies, BK 62 straipsnio 3, 4 dalių nuostatas, nuteistojo R. V. gynėja – pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies ir BK 62 straipsnio nuostatas, o K. S. gynėja – pritaikius BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatas, paskirti nuteistiesiems švelnesnes, negu įstatymo numatyta, bausmes.

Teisėjų kolegija atkreipia apeliantų dėmesį į tai, kad galimybė išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų yra numatyta tik išimtinais atvejais, kurie yra įtvirtinti BK 54 straipsnio 3 dalyje ir BK 62 straipsnyje. Pagal baudžiamąjį įstatymą už nusikalstamos veikos padarymą skiriama tik tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė, kokia numatyta BK straipsnio, pagal kurį asmuo teisiamas, sankcijoje (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 62 straipsnio 1, 2, 4 dalyse numatytos išimtys iš šios bendros taisyklės ir nurodyta sąlygų visuma, kuriai esant nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui gali būti paskirta švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė.

Pagal BK 62 straipsnio 1 dalį teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju nėra visų pirmiau paminėtoje baudžiamojo įstatymo nuostatoje nurodytų aplinkybių, kurios leistų nuteistajam R. V. paskirti švelnesnes negu įstatymo numatyta bausmes. Be to, pažymėtina, kad skirti švelnesnę, negu numatyta įstatymo, bausmę yra teismo teisė, bet ne pareiga.

Tuo tarpu, pagal BK 62 straipsnio 2 dalį, teismas atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką nuteistajam paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta ir yra bent viena BK 62 straipsnio 2 dalies 1 – 6 punktuose numatyta aplinkybė. Vadinasi, sprendžiant BK 62 straipsnio 2 dalies taikymo (ar netaikymo) klausimą, be kitų šioje dalyje nurodytų sąlygų, visų pirma turi būti nustatytos bent dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės (Kasacinės nutartys Nr. 2K-424/2007; Nr. 2K-94/2011). Tuo tarpu šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, tik viena nuteistųjų R. V. ir K. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalis 2 punkte. Taigi, nenustačius įstatymo reikalaujamo nuteistųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių skaičiaus nėra pagrindo jų atžvilgiu taikyti ir BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatas. Taip pat pažymėtina ir tai, kad nuteistiesiems K. S. ir R. V. nėra pagrindo taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatų ir dėl kitų apeliaciniuose skunduose nurodytų aplinkybių. Nuteistojo K. S. gynėja apeliaciniame skunde nurodo, kad nuteistasis iki nusikalstamų veikų padarymo dirbo, išlaikė tris mažametes dukras, nes vaikų motina gyvena kaime, todėl neįstengs jų išlaikyti, o dėl nuteistojo R. V. gynėja skunde prašo atsižvelgti į tai, kad nuteistasis dirbo UAB „T“, vedęs, augina mažamečius du vaikus, charakterizuojamas teigiamai, jo vaidmuo nusikaltimų padaryme buvo antraeilis, o nusikalstamas veikas padarė atsitiktinai ir dėl kito asmens įtakos.

Tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nenustatyta aplinkybių, kurioms esant būtų galima konstatuoti, jog nuteistieji išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl jiems paskirtos bausmės nebūtų kam prižiūrėti. Pažymėtina, kad gynėjų apeliaciniuose skunde nurodyti teiginiai dėl nuteistųjų šeiminių aplinkybių vertinimo BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme yra nepagrįsti. Taip pat, negalima sutikti su nuteistojo R. V. gynėjos skundo teiginiu, kad nuteistojo R. V. vaidmuo nusikaltimų padaryme buvo antraeilis, o nusikalstamas veikas padarė atsitiktinai ir dėl kito asmens įtakos. Remiantis bylos medžiaga matyti, kad aktyvi nuteistojo R. V. veikla disponuojant psichotropinėmis medžiagomis bei vykdant jų kontrabandą, atitinka nusikaltimo vykdytojo požymius ir paneigia gynėjos pateiktą versiją, jog R. V. vaidmuo darant nusikalstamas veikas buvo antraeilis. Todėl teismo nuomone, nėra jokio pagrindo R. V. taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies 3 punkto.

Teisėjų kolegijos nuomone, dėl šių pirmiau nurodytų priežasčių, taikyti nuteistiesiems BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatų nėra pagrindo, kadangi nėra nustatytų būtinų sąlygų visumos, kurioms esant teismas gali paskirti švelnesnę, negu numatyta įstatymo bausmę.

Atkreiptinas apeliantų dėmesys į tai, kad BK 54 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą, aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Kasacinės nutartys Nr. 2K-7-45/2007, 2K-123/2008, 2K-189/2008, 2K-251/2008, 2K-39/2009, 2K-84/2009, 2K-105/2009, 2K-152/2009, 2K-3/2010, 2K-7/2010, 2K-128/2011). Svarbu pažymėti, kad skiriant bausmę negali būti ignoruojamos ir neįvertinamos nusikalstama veika pažeistos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia ir humaniškumo principą. Be to, teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, siejant jį tik su nuteistų asmenų interesais, nes tai neatitiktų bausmės (valstybės prievartos priemonės) paskirties.

Remiantis apeliacinių skundų turiniais matyti, kad apeliantai kaip išimtines aplinkybes nurodė šias aplinkybes: nuteistasis V. B. turi sveikatos problemų, o nuteistasis R. V. davė nuoseklius parodymus apie jam žinomų nusikaltimų padarymo aplinkybes, padėjo išaiškinti nusikalstamas veikas, nuoširdžiai prisipažino ir gailisi dėl savo nusikalstamų veikų, kritiškai vertina savo elgesį, praeityje nebuvo teistas, administracine tvarka nebaustas, dirbo, charakterizuojamas teigiamai, vedęs, augina du mažamečius vaikus.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistųjų padaryta nusikalstama veika susijusi su psichotropinių medžiagų disponavimu, kas kelia ypatingai didelį pavojų ir daro didelę žalą visuomenei, tokiu būdu padeda plisti narkomanijai. Nors pirmosios instancijos teismas paskirdamas nuteistajam R. V. laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgė į tai, kad nuteistasis prisipažino padarę nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, tačiau šios aplinkybės nėra išimtinės ir negali nusverti padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnio, kurį nurodo nusikalstamos veikos priskyrimas labai sunkių nusikaltimų kategorijai, jos baigtumas, tyčinė kaltės forma.

Be to, skunduose nurodytos aplinkybės dėl nuteistojo V. B. sveikatos būklės (serga nepagydoma liga), bei nuteistojo R. V. asmenybę ir šeiminę padėtį apibūdinančios aplinkybės, kurios yra daugiau tipinės, taip pat nelaikytinos prioritetinėmis, išimtinėmis ir negali nulemti bausmės skyrimą ar nuvertinti kitus įstatymo reikalavimus bei visuomenės intereso reikšmę vykdant teisingumą, ir todėl nesudaro pagrindo nuteistiesiems taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų. Pažymėtina, kad V. B. nustatytų nepagydomų ligų pobūdis netrukdė daryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.

Atkreipiamas nuteistojo A. D. dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas įvertinęs nuteistajam palankias aplinkybes, taikė BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatas bei BK 54 straipsnio 3 dalyje numatytą teisingumo principą ir paskyrė švelnesnes, negu įstatymo numatyta bausmes, t. y. už nusikalstamų veikų padarymą, numatytų BK 25 straipsnio 3 dalyje, BK 199 straipsnio 2 dalyje, BK 25 straipsnio 3 dalyje, BK 260 straipsnio 3 dalyje (epizode dėl 30 000 vnt. „Extazy“ tablečių disponavimo ir kontrabandos), taikė BK 62 straipsnio 1 dalį, o už nusikalstamų veikų padarymą, numatytų BK 25 straipsnio 3 dalyje, BK 199 straipsnio 2 dalyje, BK 25 straipsnio 3 dalyje, BK 260 straipsnio 3 dalyje (epizode dėl 10 000 vnt. „Extazy“ tablečių disponavimo ir kontrabandos), taikė BK 54 straipsnio 3 dalį. Todėl teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam A. D. už šias padarytas nusikalstamas veikas, paskirtos bausmės nėra per griežtos, todėl dar labiau jų švelninti nėra teisinio pagrindo.

Apeliacinio teismo nuomone, nepagrįstas nuteistojo S. P. apeliacinio skundo teiginys, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BK 27 straipsnio 2 dalies 2 punktą.

Pažymėtina, kad pagal BK 27 straipsnio 2 dalies 2 punktą nusikaltimų recidyvas yra pavojingas, o nusikaltimus padaręs asmuo teismo gali būti pripažintas pavojingu recidyvistu, jeigu šis asmuo būdamas recidyvistas, padaro naują labai sunkų nusikaltimą. Todėl nuteistasis S. P. pavojingu recidyvistu pripažintas atsižvelgus į tai, kad jis, būdamas recidyvistas, t. y. turėdamas neišnykusi teistumą, padarė labai sunkų ir sunkų nusikaltimus. Todėl pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai nurodė teisinį tokio sprendimo pagrindą, numatytą BK 27 straipsnio 2 dalies 2 punkte. Be to, pirmosios instancijos teismas pripažindamas S. P. pavojingu recidyvistu, įvertino nuteistojo asmenybę, bylos aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistasis yra pavojingas visuomenei, nes išvadų dėl teistumų nepadarė.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistiesiems R. V., K. S. ir S. P. paskirtos bausmės atitinka įstatymo reikalavimus, nėra aiškiai neteisingos ar per griežtos ir jų švelninti nėra pagrindo, jos užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą ir BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimą.

Pažymėtina, kad skirdamas bausmę, teismas privalo vadovautis bausmės paskirtimi. Vienas iš uždavinių, kurio siekiama skiriant bausmę – teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimas (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas), kuris visų pirma, pasireiškia tuo, jog teismas turi skirti tokią bausmę, kuri būtų adekvati (proporcinga) asmens padarytai nusikalstamai veikai. Be to, įstatymo leidėjas, konstruodamas sankcijas už baudžiamajame kodekse uždraustas veikas, taip pat vadovaujasi teisingumo principu ir nustato tokias sankcijų ribas, kurios leistų teismui, skiriančiam konkrečia bausmę, parinkti nusikaltusiam asmeniui įstatymą bei individualias bylos aplinkybes atitinkančią bausmę. BK 54 straipsnyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad panaikinus Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 11 d. ir 2012 m. gruodžio 13 d. nuosprendžių dalis dėl A. D. nuteisimo pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 266 straipsnio 1 dalį, dėl R. P. nuteisimo pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 263 straipsnio 3 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 266 straipsnio 1 dalį, dėl L. B. nuteisimo pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 263 straipsnio 3 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 266 straipsnio 1 dalį, dėl A. A. nuteisimo pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 263 straipsnio 3 dalį, BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 266 straipsnio 1 dalį, dėl A. C. nuteisimo BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 266 straipsnio 1 dalį, dėl V. B. nuteisimo pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 263 straipsnio 3 dalį, BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 266 straipsnio 1 dalį, taip pat atsižvelgus į sumažėjusią kaltinimo apimti, atitinkamai nuteistiesiems turi būti skiriamos ir švelnesnės bausmės, kurios nuteistiesiems užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą ir BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimą.

Tačiau remiantis bylos medžiaga matyti, kad A. D. (epizode dėl 10 000 vnt. „Extazy“ tablečių disponavimo bei vykdant jų kontrabandą) už BK 25 straipsnio 3 dalyje, BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytą veiką, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, nubaustas laisvės atėmimu šešeriems metams, už BK 25 straipsnio 3 dalyje, BK 199 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, nubaustas laisvės atėmimu dvejiems metams bei (epizode dėl 30 000 vnt. „Extazy“ tablečių disponavimo bei vykdant jų kontrabandą) už BK 25 straipsnio 3 dalyje, BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytą veiką, pritaikius BK 62 straipsnio 1 dalį, nubaustas laisvės atėmimu šešeriems metams, už BK 25 straipsnio 3 dalyje, BK 199 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką, pritaikius BK 62 straipsnio 1 dalį, nubaustas laisvės atėmimu dvejiems metams, o už BK 253 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu dvejiems metams. Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamas veikas A. D. padarė tiesiogine tyčia, padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką dėl neteisėto disponavimo 30 000 vnt. „Extazy“ tablečių ir jų kontrabandos, parodymų patikrinimo vietoje metu parodė dalies tablečių laikymo vietą, praeityje neteistas, administracine tvarka nebaustas, iki nusikaltimų padarymo nedirbo bei į tai, jog nustatyta jo atsakomybę sunkinanti ir lengvinanti aplinkybės, jam už šias nusikalstamas veikas paskirtos bausmės nėra aiškiai per griežtos ir jų švelninti nėra pagrindo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad R. P. už BK 25 straipsnio 3 dalyje, BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytą veiką nubaustas laisvės atėmimu trylikai metų, o už BK 25 straipsnio 3 dalyje, BK 199 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką nubaustas laisvės atėmimu septyneriems metams. Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamas veikas R. P. padarė tiesiogine tyčia, iki nusikaltimų padarymo nedirbo, socialiniai ryšiai silpni (nevedęs), praeityje teistas Rusijos Federacijoje, baustas administracine tvarka, bei į tai, jog nustatyta jo atsakomybę sunkinanti ir nenustatyta lengvinanti aplinkybės, jam už šias nusikalstamas veikas paskirtos bausmės nėra aiškiai per griežtos ir jų švelninti nėra pagrindo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad L. B. už BK 25 straipsnio 3 dalyje, BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytą veiką nubaustas laisvės atėmimu dvylikai metų trims mėnesiams, o už BK 25 straipsnio 3 dalyje, BK 199 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką nubaustas laisvės atėmimu septyneriems metams. Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamas veikas L. B. padarė tiesiogine tyčia, iki nusikaltimų padarymo nedirbo, socialiniai ryšiai silpni (nevedęs), neteistas, baustas administracine tvarka, bei į tai, jog nustatyta jo atsakomybę sunkinanti ir nenustatyta lengvinanti aplinkybės, jam už šias nusikalstamas veikas paskirtos bausmės nėra aiškiai per griežtos ir jų švelninti nėra pagrindo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad A. A. už BK 25 straipsnio 3 dalyje, BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytą veiką nubaustas laisvės atėmimu trylikai metų šešeriems metams, už BK 25 straipsnio 3 dalyje, BK 199 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką nubaustas laisvės atėmimu aštuoneriems metams, o už BK 259 straipsnio 2 dalį – trisdešimt penkioms paroms arešto. Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamas veikas A. A. padarė tiesiogine tyčia, taip pat bausmės vykdymo atidėjimo metu, baustas administracine tvarka, nepaisant to, kad dirbo, yra vedęs, turi mažametį vaiką, bei į tai, jog nustatyta jo atsakomybę sunkinanti ir nenustatyta lengvinanti aplinkybės, jam už šias nusikalstamas veikas paskirtos bausmės nėra aiškiai per griežtos ir jų švelninti nėra pagrindo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad V. B. už (epizode dėl 53 460 vnt. „Extazy“ tablečių disponavimo bei vykdant jų kontrabandą) už BK 25 straipsnio 3 dalyje, BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytą veiką nubaustas laisvės atėmimu trylikai metų šešiems mėnesiams, už BK 25 straipsnio 3 dalyje, BK 199 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką nubaustas laisvės atėmimu aštuoneriems metams bei (epizode dėl 30 000 vnt. „Extazy“ tablečių disponavimo bei vykdant jų kontrabandą) už BK 25 straipsnio 3 dalyje, BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytą veiką nubaustas laisvės atėmimu keturiolikai metų, už BK 25 straipsnio 3 dalyje, BK 199 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką nubaustas laisvės atėmimu aštuoneriems metams šešiems mėnesiams, o už BK 199² straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu trejiems metams. Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamas veikas V. B. padarė tiesiogine tyčia, kuriomis sukeliamos sunkios pasekmės kitiems asmenims, įtraukiant juos į psichotropinių medžiagų vartojimą, be to, nusikaltimų mastas buvo tarptautinis, bei į tai, jog nustatyta jo atsakomybę sunkinanti ir nenustatyta lengvinanti aplinkybės, bei į tai, jog serga nepagydoma liga kaip nurodoma skunde,V. B. už šias nusikalstamas veikas paskirtos bausmės nėra aiškiai per griežtos ir jų švelninti nėra pagrindo.

Dėl kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo nuteistajam A. D.

Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą nuteistojo A. D. apeliacinio skundo argumentą, kad paskiriant kardomąją priemonę – suėmimą teismo salėje, pirmosios instancijos teismas neargumentavo savo sprendimo, todėl pažeidė Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas. Atkreipiamas nuteistojo A. D. dėmesys į tai, kad dėl kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo, termino pratęsimo, pakeitimo ar panaikinimo teismas nusprendžia posėdyje, vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso XI skyriaus nuostatomis. Iš skundžiamojo Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 11 d. nuosprendžio matyti, kad A. D. kardomoji priemonė 10 000 Lt užstatas buvo pakeistas į kardomąją priemonę – suėmimą, suimant teismo posėdžio salėje, o užstatą buvo nuspręsta grąžinti jo davėjai G. R.

Pažymėtina, kad apelianto teiginys, jog pirmosios instancijos teismas neargumentavo savo sprendimo, priimant nuosprendį pakeisti anksčiau paskirtą kardomąją priemonę – užstatą į suėmimą atitinka bylos medžiagą, tačiau tai nėra BPK reikalavimų pažeidimas. BPK 307 straipsnio 1 dalies 6 punkte yra nurodyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje turi būti nurodytas teismo sprendimas dėl kardomosios priemonės nuteistajam, kol įsiteisės nuosprendis. Nuosprendžio aprašomosios dalies turinį reglamentuojančiame BPK 305 straipsnyje nėra imperatyvios nuostatos, jog aprašomojoje nuosprendžio dalyje turi būti išdėstyti teismo motyvai, pagrindžiantys sprendimą dėl kardomosios priemonės. Be to, aplinkybės, kurias teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstyti privalo, ir sprendimai, kurių priėmimo motyvus teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje privalo nurodyti, yra aptarti BPK 305 straipsnio 1 – 5 dalyse, o šio 6 straipsnio dalyje yra nurodyta, kad aprašomojoje nuosprendžio dalyje gali būti išdėstytos ir kitos svarbios aplinkybės bei sprendimų argumentai. Tuo tarpu, BPK 305 straipsnio 1 – 5 dalyse teismo sprendimai dėl kardomosios priemonės neminimi. Tai reiškia, kad jiems taikytina 6 šio straipsnio dalis, kuri tam tikro sprendimo motyvavimą (argumentavimą), palieka paties teismo diskrecijai. Pažymėtina, kad šioje nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nutarė argumentų dėl kardomosios priemonės pakeitimo nepateikti. Tačiau Apeliacinio teismo teisėjų kolegija remdamasi bylos medžiaga konstatuoja, kad nuteistajam A. D. už padarytas nusikalstamas veikas paskirta galutinė subendrinta šešerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, todėl siekiant neapsunkinti paskirtos bausmės vykdymo proceso ir užtikrinti nuosprendžio įvykdymą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai paskyrė nuteistajam griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, t. y. buvo siekiama BPK 119 straipsnyje nurodytų tikslų.

Atkreipiamas nuteistojo A. D. dėmesys ir į tai, kad po šio apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo, 10 000 Lt užstatas bus gražintas užstato davėjai G. R. (BPK 133 straipsnio 6 dalis (2013 m. spalio 10 d. įstatymo Nr. XII-551 redakcija).

Dėl ekstradicijos išlaidų priteisimo

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pagal BPK 103 straipsnio 6 punktą, proceso išlaidas sudaro ne tik šio straipsnio 1–5 punktuose numatytos išlaidos, bet ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Pagal BPK 105 straipsnio 1 dalį teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Teismų praktikoje valstybės patirtos išlaidos, susijusios su įtariamojo atgabenimu iš užsienio valstybės į Lietuvos Respubliką baudžiamajam persekiojimui vykdyti, paprastai pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš nuteistojo tais atvejais, kai pagal teismų nustatytas faktines aplinkybes galima konstatuoti, kad po nusikaltimo padarymo įtariamasis ėmė slapstytis, siekdamas išvengti patraukimo baudžiamojon atsakomybėn (Kasacinė nutartis 2K-210/2011 ir kt.).

Remiantis bylos medžiaga matyti, kad pirmosios instancijos teismas valstybės patirtas išlaidas, susijusias su nuteistųjų A. C., P. W. C. pargabenimu iš Nyderlandų Karalystės bei nuteistojo L. B. pargabenimu iš Ispanijos Karalystės, pripažino proceso išlaidomis ir nemotyvuodamas, jas priteisė iš nuteistųjų, t. y. iš nuteistojo A. C. priteisė 4 496,26 Lt, iš nuteistojo L. B. – 7 034,07 Lt, iš nuteistojo P. W. C. – 6 136 Lt Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ekstradicijos išlaidoms atlyginti.

Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka ir pažymi, kad šios išlaidos nepagrįstai buvo pripažintos proceso išlaidomis (BK 103 straipsnio 6 punktas) ir priimant apkaltinamąjį nuosprendį, priteistos iš nuteistųjų A. C., P. W. C. ir L. B. (BPK 105 straipsnio 1 dalis).

Teisėjų kolegija pažymi, kad iš byloje esančių Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro G. N. 2010 m. balandžio 20 d. ir 2010 m. gegužės 14 d. nutarimų matyti, jog šiais nutarimais P. W. C. ir A. C. buvo pripažinti įtariamaisiais ir paskelbtos jų paieškos (26 t., 6-10 b. l.; 38 t., 2-5 b. l.). Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros generalinis prokuroras Darius Valys 2010 m. birželio 21 d. ir 2010 m. birželio 30 d. išdavė Europos arešto orderius byloje Nr. 05-1-8012-08 dėl Nyderlandų Karalystės piliečių sulaikymo ir perdavimo Lietuvos Respublikai baudžiamajam persekiojimui vykdyti už P. W. C. inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 4 dalyje, BK 25 straipsnio 3 dalyje, BK 199 straipsnio 2 dalyje, BK 24 straipsnio 4 dalyje, BK 25 straipsnio 3 dalyje, BK 260 straipsnio 3 dalyje bei už A. C. inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje, BK 199 straipsnio 2 dalyje, BK 25 straipsnio 3 dalyje, BK 260 straipsnio 3 dalyje, BK 25 straipsnio 3 dalyje, BK 266 straipsnio 1 dalyje (26 t., 107-115 b. l.; 38 t., 89-96 b. l.).

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos išduotus Europos arešto orderius A. C. 2010 m. rugsėjo 24 d., o P. W. C. 2011 m. sausio 27 d. buvo sulaikyti Nyderlandų Karalystėje (26 t., 130, 153-156 b. l.; 38 t., 111 b. l.). Be to, Amsterdamo teismo Tarptautinės teisinės pagalbos rūmai 2010 m. gruodžio 10 d. ir 2011 m. balandžio 5 d. sprendimais patenkino Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prašymus ir nutarė perduoti P. W. C. bei A. C. Lietuvos Respublikai (26 t., 164-175 b. l.; 38 t., 55-64 b. l.).

Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs pirmiau nurodytas aplinkybes konstatuoja, kas šiuo atveju ekstradicijos išlaidos negali būti pripažintos proceso išlaidomis, nes jos atsirado ne dėl nuteistųjų sąmoningų veiksmų, t. y. tiek P. W. C., tiek A. C. yra Nyderlandų Karalystės piliečiai ir joje nuolat gyveno, o nesislapstė, siekdami išvengti baudžiamosios atsakomybės. Be to, teisėjų kolegijos nuomone, vykdyti ekstradiciją į Lietuvos Respubliką yra viena iš policijos funkcijų, kurią finansuoti privalo valstybė iš savo biudžeto.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad remiantis bylos medžiaga matyti, jog Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras G. N. 2010 m. balandžio 8 d. nutarimu, baudžiamojoje byloje Nr. 05-1-8012-08, pripažino L. B. įtariamuoju ir paskelbė jo paiešką (37 t., 1-2 b. l.). Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros generalinio prokuroro pavaduotojas V. B. 2010 m. balandžio 26 d. išdavė Europos arešto orderį dėl Lietuvos Respublikos piliečio L. B. sulaikymo ir perdavimo Lietuvos Respublikai baudžiamajam persekiojimui vykdyti už L. B. inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje, BK 199 straipsnio 2 dalyje, BK 25 straipsnio 3 dalyje, BK 260 straipsnio 3 dalyje, BK 25 straipsnio 3 dalyje, BK 263 straipsnio 3 dalyje (37 t., 71-77 b. l.). Pagal Lietuvos Respublikos išduotą Europos arešto orderį L. B. 2010 m. gruodžio 13 d. buvo sulaikytas Ispanijos Karalystėje (37 t., 87 b. l.). Madrido centrinis pirmosios instancijos teismas (Nr. 4) 2011 m. sausio 11 d. nutartimi Nr. 9/2011 patenkino Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prašymą ir nutarė perduoti L. B. Lietuvos Respublikai (37 t., 132-140 b. l.). Be to, svarbu pažymėti ir tai, kad Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra 2011 m. vasario 25 d. kreipėsi į Ispanijos Karalystę dėl L. B. baudžiamojo persekiojimo ribų išplėtimo baudžiamajam persekiojimui vykdyti už L. B. inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje, BK 266 straipsnio 1 dalyje, BK 199 straipsnio 2 dalyje, padarytas iki perdavimo Lietuvos Respublikai pagal 2010 m. balandžio 26 d. išduotą Europos arešto orderį (40 t., 157, 158-167 b. l.). Madrido centrinis pirmosios instancijos teismas (Nr. 4) 2011 m. gegužės 31 d. nutartimi Nr. 86/2011 patenkino Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prašymą dėl L. B. baudžiamojo persekiojimo ribų išplėtimo (40 t., 169-176 b. l.).

Apeliacinis teismas įvertinęs bylos medžiaga, susijusią su L. B. perdavimu į Lietuvos Respubliką konstatuoja, kad šios patirtos ekstradicijos išlaidos taip pat negali būti pripažintos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš nuteistojo, kadangi nagrinėjamojoje byloje nėra patvirtinančių duomenų apie tai, kad L. B. į užsienį išvyko žinodamas apie jo atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą, tokiu būdu siekdamas pasislėpti ir išvengti patraukimo baudžiamojon atsakomybėn.

Todėl Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 11 d. nuosprendžio dalis, kurioje valstybės patirtas išlaidas, susijusias su L. B., A. C. ir P. W. C. pargabenimu į Lietuvos Respubliką, pripažino proceso išlaidomis ir jas priteisė iš nuteistųjų Lietuvos Respublikos policijos departamento naudai, panaikinama.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, BPK 328 straipsnio 1, 2, 3, 4 punktais, BPK 329 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 11 d. ir 2012 m. gruodžio 13 d. nuosprendžius pakeisti:

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 11 d. nuosprendžio dalį dėl A. A. nuteisimo pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 263 straipsnio 3 dalį, R. P. nuteisimo pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 263 straipsnio 3 dalį, L. B. nuteisimo pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 263 straipsnio 3 dalį, bei Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 13 d. nuosprendžio dalį dėl V. B. nuteisimo pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 263 straipsnio 3 dalį ir A. A., R. P., L. B. ir V. B. išteisinti, neįrodžius, kad jie dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 11 d. nuosprendžio dalį dėl A. D. nuteisimo pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 266 straipsnio 1 dalį, A. A. nuteisimo pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 266 straipsnio 1 dalį, R. P. nuteisimo pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 266 straipsnio 1 dalį, A. C. nuteisimo pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 266 straipsnio 1 dalį, L. B. nuteisimo pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 266 straipsnio 1 dalį, V. P., kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnio nuostatas, pripažinimo kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 3 dalyje, BK 266 straipsnio 1 dalyje, bei Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 13 d. nuosprendžio dalį dėl V. B. nuteisimo pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 266 straipsnio 1 dalį, ir A. D., A. A., R. P., A. C., L. B., V. P. ir V. B. išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, ir bylą šioje dalyje nutraukti.

Iš Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 11 d. ir 2012 m. gruodžio 13 d. nuosprendžių aprašomųjų dalių A. D., A. A., P. W. C. ir V. B. pašalinti nuorodas į BK 24 straipsnio 4 dalį.

Iš Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 11 d. nuosprendžio pašalinti aplinkybę, kad A. D. disponavo 53 460 vnt. „Extazy“ tabletėmis bei vykdė jų kontrabandą.

Iš Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 11 d. ir 2012 m. gruodžio 13 d. nuosprendžių pašalinti aplinkybę, kad nuteistieji A. D., A. A., R. P., A. C., L. B., V. B., V. P. (atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnio nuostatas) vykdė pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtako (prekursoriaus) kontrabandą.

A. D. pripažintam kaltu ir nuteistam pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 260 straipsnio 3 dalį (dėl 10 000 vnt. „Extazy“ tablečių), pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 199 straipsnio 2 dalį (dėl 10 000 vnt. „Extazy“ tablečių), pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 260 straipsnio 3 dalį (dėl 30 000 vnt. „Extazy“ tablečių), pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 199 straipsnio 2 dalį (dėl 30 000 vnt. „Extazy“ tablečių), pagal 253 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis ir 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo ir apėmimo būdu ir A. D. paskirti subendrintą galutinę bausmę – laisvės atėmimą šešiems metams dviem mėnesiams. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

R. P. pripažintam kaltu ir nuteistam pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 260 straipsnio 3 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 199 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir R. P. paskirti subendrintą galutinę bausmę – laisvės atėmimą trylikai metų. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

L. B. pripažintam kaltu ir nuteistam pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 260 straipsnio 3 dalį, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 199 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir L. B. paskirti subendrintą galutinę bausmę – laisvės atėmimą dvylikai metų trims mėnesiams. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

A. A. pripažintam kaltu ir nuteistam pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 260 straipsnio 3 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 199 straipsnio 2 dalį, pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1, 2 punktais paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir A. A. paskirti subendrintą galutinę bausmę – laisvės atėmimą trylikai metų šešiems mėnesiams. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

A. C. pripažintam kaltu ir nuteistam pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 260 straipsnio 3 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 199 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir A. C. paskirti subendrintą galutinę bausmę – laisvės atėmimą dešimčiai metų šešiems mėnesiams. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

V. B. pripažintam kaltu ir nuteistam pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 260 straipsnio 3 dalį (dėl 53 460 vnt. „Extazy“ tablečių), BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 199 straipsnio 2 dalį (dėl 53 460 vnt. „Extazy“ tablečių), BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 260 straipsnio 3 dalį (dėl 30 000 vnt. „Extazy“ tablečių), pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 199 straipsnio 2 dalį (dėl 30 000 vnt. „Extazy“ tablečių), pagal BK 199² straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis ir 5 dalies 1, 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo ir apėmimo būdu ir V. B. paskirti subendrintą galutinę bausmę – laisvės atėmimą keturiolikai metų. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 11 d. nuosprendžio dalį, kuria priteista iš nuteistųjų A. C. 4 496,26 Lt, iš L. B. 7 034,07 Lt, iš P. W. C. 6 136 Lt Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ekstradicijos išlaidoms atlyginti.

Nuteistojo R. V. gynėjos advokatės Singridos Samoškienės, nuteistojo S. P. ir jo gynėjo advokato Vytauto Gusto, nuteistojo K. S. gynėjos advokatės Stasės Kupčiūnienės apeliacinius skundus atmesti.

Kitų nuosprendžių dalių nekeisti.