Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danguolės Šiugždinytės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo K. T. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. gegužės 30 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos pirmajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. balandžio 12 d. nutarimą Nr. 91-72 taikyti nuteistajam K. T. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. K. T. nuteistas Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 11 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, nuteistas galutine subendrinta 10 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2012 m. birželio 11 d., bausmės pabaiga – 2021 m. lapkričio 12 d. Neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai (2019 m. balandžio 11 d.) yra 2 metai 7 mėnesiai 1 diena.

3. Komisija 2019 m. balandžio 12 d. priėmė nutarimą Nr. 91-72, kuriuo nutarė K. T. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Komisija nutarime konstatavo, kad nuteistasis vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei rekomendacijas (per atidėjimo laikotarpį baustas nebuvo, skatintas, laikosi nustatytos tvarkos, dalyvauja renginiuose, dirba), stebima jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, todėl įvertinus nuteistojo asmenybę ir elgesį, kad yra pagrindas manyti, jog nuteistasis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals.

4. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2019 m. gegužės 30 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2019 m. balandžio 12 d. nutarimą Nr. 91-72 taikyti nuteistajam K. T. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos motyvuojant tuo, jog nėra pagrindo teigti, kad K. T. abejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra ir pakankamo pagrindo išvadai, kad išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį.

5. Nuteistasis K. T. skundžia Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. gegužės 30 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos 2019 m. balandžio 12 d. nutarimą Nr. 91-72 taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

5.1. Atlikinėja bausmę paprastosios grupės sąlygomis. Bausmę atlieka pirmą kartą. Pataisos namuose dirba siuvykloje, bibliotekoje. Šiuo metu dirba ūkio aptarnavimo brigadoje kirpėju. Dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, viktorinose. Dirbdamas pataisos namuose moka skolas pagal vykdomuosius raštus. Palaiko ryšius su tėvais, žmona dukromis. Turi specialybę – staliaus dailidės – išėjęs į laisvę žada dirbti pagal specialybę. Nėra rūpesčių dėl gyvenamosios vietos, nes gyvens pas žmoną adresu (duomenys neskelbtini). Įvykdė komisijos įpareigojimus neturėti galiojančių drausminių nuobaudų, dalyvauti socialinės reabilitacijos programose – ieškoti galimybės įsidarbinti. Pagal „OASys“ metodiką balai sumažėjo nuo 35 iki 30, todėl rizika yra žema. Turimos nuobaudos šiuo metu yra negaliojančios, turi 3 paskatinimus. Yra atlikęs daugiau kaip 2/3 paskirtos bausmės. Turi didelių problemų su sveikata.

6. Nuteistojo K. T. skundas atmetamas.

7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų gali būti laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau, atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

8. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad K. T. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu įvykdė ir toliau vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas. Tai sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip jau minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Kaip nurodoma socialinio tyrimo išvadoje, nuteistajam šiuo metu nustatoma žema – 30 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir ji nuo paskutinio vertinimo sumažėjo 5 balais. Tai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau reikia įvertinti ir tai, kad dinaminiai riziką nusikalsti didinantys veiksniai sudaro 4 balus, kuriuos nuteistasis savo pavyzdingu elgesiu turi galimybę sumažinti. K. T. pažanga šią riziką mažinant turi būti itin akivaizdi ir įtikinanti, kad jis yra pasiruošęs savo tikslų siekti teisėtomis priemonėmis, būdamas neizoliuotas nuo visuomenės.

9. Vertinant dar kartą bylos aplinkybes ir tikrinant skundžiamos nutarties teisėtumą, nustatyta, jog nuteistasis atlieka bausmę už sunkaus ir labai sunkaus nusikaltimų padarymą. Atsižvelgus į padarytų nusikaltimų sunkumą ir pavojingumą, spręstina apie asmens galimybes tinkamai adaptuotis visuomenėje ir vertinami duomenys dėl atitinkamo teisėto elgesio formavimosi. Taigi, K. T. turi artimuosius, su jais palaiko ryšius, bendrauja, dirba, moka skolas pagal vykdomuosius raštus, paleistas lygtinai žada dirbti. Iš byloje pateiktos pažymos apie nuteistojo nuobaudas ir paskatinimus matyti, kad K. T. 17 kartų yra nusižengęs, ir tai atitinkamai teismo buvo įvertinta. Nors nuobaudos negaliojančios, šios aplinkybės yra pakankamos, jog teismas nagrinėjamu atveju galėtų suabejoti itin teigiama motyvacija į K. T. siekiamą pataisą laisvėje. Didelis pažeidimų ir taikytų nuobaudų skaičius leidžia pagrįstai daryti išvadą, kad toks nuteistojo K. T. elgesys nebuvo atsitiktinis ar vienkartinis. Šios aplinkybės sudaro pagrindą išvadą apie tam tikrą susiformavusį nuteistojo požiūrį į vyraujančias taisykles, jų laikymąsi. Pastebėtina, kad laisvės atėmimo įstaigoje, nuteistojo K. T. elgesys akivaizdžiai pakito tik atsiradus galimybei jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą, kas leidžia manyti, kad elgesio pasikeitimą sąlygojo ne gyvenimiškų nuostatų, mąstymo ir vertybių teigiamas pokytis, o išimtinai savanaudiški motyvai kuo greičiau būti paleistam iš laisvės atėmimo atlikimo vietos. Taigi, vertinant nuteistojo elgesio modelį aktualios ir reikšmingos nuteistojo asmenybę charakterizuojančios teigiamos aplinkybės, tačiau vien jų įvertinimas nėra absoliutus pagrindas tenkinti skundą ir naikinti skundžiamą teismo nutartį.

10. Kaip matyti iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, šis teistumas K. T. nėra pirmasis. Praeityje jis buvo teistas vieną kartą. Nuteistasis K. T. nurodo, kad paskutinis nusikaltimas, tiek ir ankstesnis, nebuvo planuoti, jis nusikalto „pagautas momento“. Kalbėdamas apie savo nusikalstamumą nurodo, jog netinkamai susiklostė aplinkybės ir nebuvo nieko kito ką jis galėjo padaryti kitaip, tokiu būdu jis tarsi pateisina savo ankstesnį neteisėtą elgesį, tačiau nuosprendyje pagal kurį nuteistasis K. T. atlieka bausmę yra nustatytos kitokios jo dalyvavimo nusikalstamoje veikoje aplinkybės, t. y. kad nuteistasis dalyvavo darant labai sunkų ir sunkų nusikaltimus, kurie buvo iš anksto organizuoti, planuojant nusikalstamų veikų darymo detales, nusikaltimų padarymo būdą. Kiekvienas iš dalyvių nusikalstamų veikų darymo metu turėjo konkrečias užduotis ir atliko skirtingus vaidmenis. K. T. nusikaltimus padarė veikdamas organizuotoje grupėje dėl savanaudiškų paskatų. Toks nuteistojo elgesys atskleidžia dviprasmišką jo požiūrį į taikomas pataisos priemones ir suponuoja išvadą, jog nuteistojo pažanga koreguojant savo elgesį išimtinai teigiama linkme šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje dar nėra tokia įtikinanti, jog būtų galima daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog šiuo metu taikomas lygtinis paleidimas būtų efektyvus ir neprieštaraujantis visuomeniniam interesui. Pažymėtina ir tai, jog nuteistojo nuosekli neteisėto elgesio korekcija, vertinant laisvės atėmimo bausmės laikotarpį stebima tik nuo priešpaskutinio Komisijos vertinimo, vidaus tvarkos taisyklių pažeidimai dar 2017 m. ir 2018 m. pradžioje buvo daromi nuolat, o nuo paskutinio pažeidimo padarymo praėjo kiek daugiau nei vienerių metų laikotarpis, paskatintas jis tik du kartus, paskutinį kartą 2019 m. vasario 13 d., t. y. po to, kai buvo pirmą kartą svarstytas jo lygtinio paleidimo klausimas. Šios aplinkybės rodo, jog pavyzdingo ir nepriekaištingo elgesio jam vis tik nepavyksta išlaikyti ilgesnį laikotarpį.

11. Taigi, byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad K. T. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Neabejotina, jog visais atvejais taikant asmeniui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos siekiama jo tinkamos resocializacijos ir reintegracijos į visuomenę, tačiau toks sprendimas turi būti priimamas tik tinkamai įvertinus asmens, kurį ketinama paleistį į laisvę, asmenybę, jo elgesį pataisos namuose bei jo elgesio korekciją, kuri turi sudaryti neabejotiną pagrindą manyti, jog išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Aukščiau aptartų duomenų visumoje įvertinus nuteistojo K. T. asmenybę charakterizuojančių duomenų visumą, kategoriškai teigti, jog jam paskirta laisvės atėmimo bausmė jau pasiekė jai keliamus tikslus, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Nuteistojo elgesio korekcija jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos šioje K. T. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis dar nėra pakankama.

12. Išskirtine aplinkybe, galinčia lemti lygtinio paleidimo instituto taikymą K. T., nelaikytina prasta jo sveikatos būklė. Šiame kontekste pažymima, kad BVK 174 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jei laisvės atėmimo bausmę arba areštą atliekančiam nuteistajam reikalingos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurių suteikti pataisos įstaigų sveikatos priežiūros tarnybose ir laisvės atėmimo vietų ligoninėse nėra galimybių, sveikatos apsaugos ministro ir teisingumo ministro nustatyta tvarka teikiamos valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešosiose įstaigose užtikrinant nuteistųjų apsaugą. Taigi, esant poreikiui, laisvės atėmimo vietoje K. T., būtų užtikrinamos tinkamos sveikatos priežiūros sąlygos, savalaikė medicininė pagalba ir priežiūra.

13. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys dar nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad jis, išėjęs į laisvę, gyvenimo tikslų sieks tik teisėtomis priemonėmis. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, todėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. gegužės 30 d. nutartis paliktina nepakeista, o skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 puntu, 9 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo K. T. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. gegužės 30 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.