Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Dariaus Kantaravičiaus, Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo A. A. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. rugsėjo 16 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2021 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam A. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. A. Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 11 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 31 d. nuosprendžiu, pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 263 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 266 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, dalimis, 5 dalies 1, 2, 13 punktu, 64 straipsnio 3 dalimi jam paskirta 14 metų laisvės atėmimo bausmė.

2. Bausmės pradžia – 2011 m. gegužės 3 d., bausmės pabaiga – 2024 m. lapkričio 3 d.

3. Komisijos nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam A. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartimi patvirtinti šį Komisijos nutarimą atsisakė.

4. Skundu apygardos teismui nuteistasis A. A. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 17 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

4.1. Skunde nuteistasis pažymi, jog teismas svarstydamas Komisijos nutarimą atsižvelgė tik į neigiamai charakterizuojančias aplinkybes, o neatsižvelgė į tai, kad A. A. 8 kartus skatintas, dalyvavo įvairiose socialinės reabilitacijos programose, galimo lygtinio paleidimo metu turės gyvenamąją vietą ir bus įdarbintas, vykdomųjų patvarkymų neturi, administracinių baudų neturi, bausmės atlikimo metu gauna neįgalumo pašalpą, taip pat jį finansiškai remia artimieji. Komisija nustatė, kad po ankstesnio Komisijos posėdžio A. A. tęsia pataisą pagal individualų socialinės reabilitacijos planą, gerai elgėsi, nepažeidinėjo vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų, dalyvavo lygtinio paleidimo komisijos rekomenduotoje „Elgesys-pokalbis-pasikeitimas“ pataisos programoje, buvo vieną kartą paskatintas, todėl galimą manyti, kad nuteistasis pilnai įvykdė lygtinio paleidimo komisijos rekomenduotas priemones. Nuteistasis bausmės atlikimo metu dalyvavo tikslinėse pataisos programose ir pažymėtina, kad pakartotinių vertinimų metu buvo nustatyta pažanga nuteistojo piktnaudžiavimo alkoholiu srityje, taip pat stebima pažanga ryšių ir gyvenimo sąlygų srityse, nes bausmės atlikimo metu antrą kartą vedė, socialinius ryšius palaiko ir planuoja bendrą ateitį. Be to, pastebimi teigiami pokyčiai nuteistojo mąstyme ir elgesyje, sprendimus priima atsakingai, geba atskirti netinkamus savo veiksmus, stebimos teigiamos nuteistojo iniciatyvos bei pastangos vykdyti rekomenduojamas, jo nusikalstamo elgesio riziką galinčias padėti valdyti priemones, labiau disciplinuotas tapo nuteistojo elgesys. Komisija atsižvelgė į tai, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu ne tik dalyvavo socialinėj reabilitacijos programose, mokėsi, įgijo specialybę, bet ir siekė geriau pažinti savo gyvenimo turinį ir prasmę, bet ir toliau yra motyvuotas koreguoti savo elgesį teigiama linkme.

4.2. Skunde nuteistasis nurodo, kad Marijampolės apylinkės teismas, spręsdamas lygtinio paleidimo klausimą, neobjektyviai ištyrė lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos įvykdytas sąlygas, kurios siejamos išimtinai tik su nuteistojo laisvės atėmimo bausmės atlikimo režimu pataisos įstaigoje, tai yra vertinamos nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės, jų įgyvendinimo rezultatai ir nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai. Nuteistasis mano, kad minėtą taisyklė buvo pažeista, vertinant jo asmeninius elgesio požymius, jo individualias savybes, vertinant jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones, jų įgyvendinimo rezultatus ir reikšmingus nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, kurie per trumpą laikotarpį reikšmingai kito bausmės atlikimo metu teigiama prasme. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas nuteistojo elgesį, neanalizavo nuteistojo elgesio pakitimus po taikytų reabilitacijos priemonių (įskaitant ir baudimą), nukrypo nuo progresyvumo principo, nustatant kaip keitėsi nuteistojo elgesys laike, neaptarė taikytų programų rūšį ir priemonių tinkamumą, neapsvarstė nuteistojo reakcijos bei priimtinumo taikytoms programoms, tuo pagrindu nenustatė, kokie pasiekti rezultatai siekiamiems tikslams pasiekti. Nuteistasis mano, kad Marijampolės apylinkės teismas nepasisakė pakankamai pagrįstomis išvadomis, kurios galėtų nulemti kaip neginčijamo galutinio akto vykdymą, atsisakant patvirtinti Komisijos nutarimą ir netaikyti nuteistajam A. A. lygtinį paleidimą iš pataisos namų. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste įvertinus pirmosios instancijos teismo nutarties turinį konstatuotina, kad nuteistojo asmenybė, jo elgesio korekcijos pažanga bausmės atlikimo metu, nebuvo tinkamai įvertinta, mažinant kriminogeninius veiksnius, dėl ko nepagrįstai pirmos instancijos teismas sprendė, jog šiuo metu neįmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, jo atžvilgiu taikant lygtinį paleidimą.

4.3. Skunde nurodoma, kad Bausmių vykdymo kodekso pagrindinė paskirtis reglamentuota 1 straipsnio 2 dalyje, nustatyti tokių bausmės vykdymo tvarkų, kad atlikęs bausmę nuteistasis savo gyvenimo tikslų siektų teisėtais būdais ir priemonėmis. Todėl nuteistasis pažymi, jog priešingai nei konstatavo Marijampolės apylinkės teismas, pagrindinė paskirtis yra nuteistąjį išugdyti, išauklėti, išaiškinti, įpareigoti, kad savo gyvenimo tikslus siektų teisėtais būdais ir nebenusikalstų, kas suponuojama, jog ne taikomų priemonių įgyvendinimas paskirtos bausmės atlikimui yra siekiamas tikslas, o jų efektyvumas, taisant ir įtakojant gerąja prasme nuteistąjį, tikslas yra rezultatai, pasekmės po realizuotų minėtų taikytų priemonių, atliekant bausmę. Tai yra tikslas nuteistąjį pakeisti, kad ateityje jis atsisakytų siekti sąmoningų tikslų nusikalstamu būdu, savo veiksmus ir poelgius iš anksto apgalvotu ir numatytųjų pasekmes bei priešingybę visuomenės normoms.

4.4. Nuteistasis A. A. nesutinka su pirmos instancijos teismo pateiktomis interpretacijomis dėl atlikto ir neatlikto jo bausmės dydžio, dėl ko galėtų būti iškreipta nuteistojo atžvilgiu priimto apkaltinamojo nuosprendžio prasmė, pažeisti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, teisingumo principo įgyvendinimas. Bausmės vykdymo įstatymas reglamentuoja nustatytos bausmės dydžius pagal įtvirtintą skaičiuotę, nuo kada nuteistasis gali tikėtis, jog jis bus paleistas į laisvę atlikti likusios paskirtos bausmės, jeigu atitiks keliamus resocializacijos reikalavimus. Iš to seka, jog teismas vertindamas neatliktos bausmės dydį kaip likusį labai didelį ar nepakankamai atlikta (minimalų ar maksimalų), pateikia tik savo subjektyvią nuomonę ir nepagrįstai naudodamasis diskrecijos teise, neatsižvelgė, jog įstatymų leidėjas įstatymu įtvirtino mažiausią galimą bausmės atlikimą, kai nuteistasis jau gali tikėtis būti lygtinai paleistas, tai yra įstatymas imperatyviai apibrėžia nuteistajam teisę, nuo kada jis gali pakeisti priežiūros tvarkos režimą į švelnesnį, todėl neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies dydis, nepagrįstai yra vertinamas kaip per didelis atskirais atvejais, nes įstatymu yra suteikta minėta teisė ir apibrėžtas tikslus be galimybių keisti laisvės apribojimo terminas. Lygtinio paleidimo taikymas neatleidžia nuteistojo nuo likusios bausmės ir nesutrumpina skirtą bausmę, bet tik palengvina bausmės atlikimo sąlygas, vadovaujantis bausmės vykdymo tikslais proporcingumo principu, suteikimas nuteistajam lengviau integruotis į visuomenę dėl tinkamos elgesio korekcijos ir suvokimo, jokiu būdu nesumažina teismo, paskelbusio nuosprendžiu skirtą bausmę ir neiškreipia nuteistojo atžvilgiu priimto apkaltinamojo nuosprendžio prasmės.

5. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras Giedrius Šalaševičius atsiliepimu į nuteistojo skundą prašo skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartį. Atsiliepime prokuroras nurodo, kad įvertinus Komisijos nutarime nurodytus duomenis, Marijampolės apylinkės teismo skundžiamoje nutartyje padarytas išvadas bei nuteistojo skunde nurodytus argumentus, sutinkama, kad šiuo metu negalima konstatuoti akivaizdžių A. A. pažangos veiksnių buvimo ir tai, kad nuteistasis savo tikslų galimo lygtinio paleidimo metu sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis bei paklus nustatytai bendro gyvenimo visuomenėje tvarkai. Nuteistasis šiuo metu vis dar nėra įsisąmoninęs priešingų visuomenėje nustatytoms normoms ir elgesio reikalavimams veiksmų pasekmių, todėl nuteistojo pažanga pataisos proceso metu dar negali būti vertinama kaip akivaizdi ir pakankama.

Nuteistojo A. A. skundas atmetamas.

6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą lygtinai gali būti paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Pažymima ir tai, kad iš minėto BVK straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai arba akivaizdžiai pažangai šią riziką mažinant, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad Marijampolės apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis A. A. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė.

8. Įvertinus A. A. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, kadangi jis aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo programose, bausmės atlikimo metu 8 kartus skatintas, galimo lygtinio paleidimo metu turės gyvenamąją vietą ir darbo vietą (gauta UAB „A.M.“ pažyma), palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, nuostata į priežiūrą teigiama, bausmės atlikimo metu E.P.R.C. įgijo kompiuterių operatoriaus kvalifikaciją. Visos šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad pataisos įstaigoje jis stengėsi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama A. A. lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Ji nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog išėjęs į laisvę nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals, kas, sprendžiant iš aukščiau aptarto BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo, yra esminė sąlyga lygtinio paleidimo taikymui. Sutikti su nuteistojo skundo argumentais, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino teigiamų asmenybės ir elgesio bruožų, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad teigiami nuteistojo elgesio korekcijos požymiai buvo analizuojami, tačiau jų apylinkės teismo vertinimu, A. A. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako, kam iš esmės pritaria ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija.

9. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę. Surinkti duomenys neleidžia vienareikšmiškai teigti, jog A. A. nuosekliai stengėsi koreguoti savo elgesį vien teigiama linkme – jis 8 kartus pažeidė pataisos įstaigos vidaus taisykles ir iš jų 5 kartus buvo baustas drausmine tvarka (du kartus už alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimą, du kartus už miegojimą ne savo lovoje ir vieną kartą už tai, kad atsisakė atliktą darbą be eilės). Nors nuobaudos negalioja, o tris kartus nuobaudos nebuvo paskirtos, tačiau tai pažeidimų fakto nepašalina ir nuteistąjį charakterizuoja neigiamai, kaip nelinkusį nuosekliai laikytis nustatytos tvarkos ir režimo reikalavimų bei paklusti nustatytai tvarkai. Nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu yra svarbus faktorius vertinant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat yra susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu nuteistajam. Nors A. A. skatintas 8 kartus, tačiau, kaip ir minėta, taip pat 8 kartus nesilaikė nustatytos tvarkos, todėl teismo vertinimu, toks nuteistojo elgesys nerodo išskirtinai pavyzdingo jo elgesio visos bausmės atlikimo metu. Priešingai, patvirtina skundo autoriaus nepakankamą elgesio korekciją, tai, kad A. A., net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, ne visuomet sugeba paklusti privalomoms pataisos įstaigos taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi, ir šiuo metu neleidžia konstatuoti, kad nuteistasis sugeba išlaikyti pavyzdingą elgesį ilgą laiką, išėjęs į laisvę jis savo tikslų sieks tik teisėtomis priemonėmis. Be to, iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad A. A. vis dar nustatomi trys kriminogeniniai veiksniai – nuteistasis bausmės atidėjimo metu įvykdė naują nusikaltimą, mąstymas ir elgesys (pernelyg pasitiki sėkmės tikimybe), gyvenimo stiliuje ir tarp draugų renkasi lyderio poziciją. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad iš socialinio tyrimo išvados duomenų matyti, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vis dar yra vidutinė, todėl nuteistasis likusios bausmės atlikimo metu savo kryptingu elgesiu turi galimybę ją sumažinti. Tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad A. A. deda per mažai pastangų mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, o jo pataisos procesas vis dar nėra baigtas. Taigi, teismas sprendžia, kad šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog A. A. neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką.

10. Sutiktina, jog glaudūs santykiai su artimaisiais, gyvenamosios vietos turėjimas ir galimybė įsidarbinti lygtinio paleidimo atveju gali veikti kaip apsauginiai faktoriai nuo galimo pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į tai, kad aplinkybės, susijusios su šeima ir gyvenamąja vieta egzistavo ir nuteistajam inkriminuotų nusikaltimų padarymo metu, tačiau tai jo nuo nusikaltimo padarymo nesustabdė, leidžia pagrįstai abejoti, jog socialiniai ryšiai, nuolatinė gyvenamosios vietos turėjimas analizuojamu atveju yra tokios reikšmingos aplinkybės, kurių egzistavimas paneigia aukščiau aptartus duomenis ir leidžia daryti išvadą, jog laisvėje A. A. laikysis įstatymų ir nebenusikals.

11. Nors praeityje nusikaltimo, už kurio padarymą asmuo atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, sunkumas bei pobūdis negali būti pripažįstami pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, tačiau, tiek kiek šios aplinkybės atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teisėjų kolegijos įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Šiuo atveju matyti, kad A. A. laisvės atėmimo bausmę atlieka už vieno baudžiamojo nusižengimo, vieno nesunkaus, vieno apysunkio nusikaltimo ir už dviejų labai sunkių nusikaltimų padarymą. Tačiau praeityje jis buvo teistas 1 kartą už plėšimą, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas. Nusikaltimus, už kurių padarymą A. A. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Taigi akivaizdu, kad vis tik A. A. negeba tinkamo savo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį, jam būdingas tų pačių klaidų kartojimas, neįvertinant ankstesnio patyrimo, o tai itin aktualu sprendžiant asmens lygtinio paleidimo klausimą. Teisėjų kolegija pažymi, jog sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikšmingas aplinkybes, neignoruojant ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo bei pobūdžio, jų ryšio su šiuo metu išskiriamais nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojančiais kriminogeniniais rizikos veiksniais bei nuteistojo pastangomis juos eliminuojant. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistojo padaryti nusikaltimai vis sunkėjo, į jau aptartas aplinkybes, neabejotina, jog tokie nuteistojo veiksmai sietini su jau susiformavusiu nuteistojo polinkiu nusikalsti ir nesilaikyti visuomenėje priimtų gyvenimo taisyklių.

12. Nors nuteistasis rodo teigiamą darbinę motyvaciją galimo lygtinio paleidimo metu, tačiau pataisos namuose nedirba ir neišreiškė noro dirbti. Todėl darytina išvada, kad nuteistasis yra išrankus darbo pobūdžiui ir negeba įžvelgti darbo teikiamų privalumų. Pažymėtina, kad A. A. atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę už įvykdytus nusikaltimus, susijusius su finansinės naudos gavimu, todėl toks asmuo turi stengtis keisti savo elgesį teigiama linkme, užsiimti prasminga veikla pataisos namuose ir įrodyti, kad jis tiek pakeitė savo elgesį ir požiūrį, kad yra vertas pasitikėjimo, tai yra sugebės likusią bausmės dalį atlikti būdamas neizoliuotas nuo visuomenės. Taigi, teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju nėra pagrindo ir išvadai apie stiprią nuteistojo darbinę motyvaciją, kuri, būnant laisvėje, padėtų jam greičiau integruotis į darbo rinką. Įvertinus minėtas aplinkybes nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų, už kurių padarymą šiuo metu jis atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, finansinės naudos gavimo motyvą bei aplinkybę, jog iš darbo gaunamų pajamų jam būnant laisvėje akivaizdžiai nepakako, kas neabejotinai paskatino jo nusikalstamą elgesį, teisėjų kolegijai kyla pagrįstų abejonių, jog išėjęs į laisvę nuteistasis sugebės tinkamai integruotis į visuomenę ir savo tikslų siekti tik teisėtais būdais, ir priemonėmis.

13. Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimu atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti A. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra. Nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, nors ir atskleidžiančių tam tikrus teigiamus A. A. elgesio pokyčius, nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad Marijampolės apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam A. A. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, todėl Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais, priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, teisinio pagrindo nėra.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. A. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.