Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Arūnas Purvainis, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Pirmajame sektoriuje nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo K. T. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Pirmajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2021 m. balandžio 23 d. priimtu nutarimu Nr. 91-50 nutarta taikyti nuteistajam K. T., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 6 mėn. 20 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio dieną, t. y. 2021 m. balandžio 22 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą, motyvuojant tuo, kad nuteistasis išėjęs į laisvę turės galimybę dirbti, gyvenamoji vieta yra. Nuteistasis pataisos įstaigoje dirba, dengia priteistą žalą, įgijo želdinių tvarkytojo specialybę, parašė prašymą mokytis staliaus specialybės, per Komisijos rekomendacijų laikotarpį buvo skatintas vieną kartą. Nuteistasis palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, dalyvauja projektuose, organizuojamuose įstaigos renginiuose, todėl yra pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė Nomeda Urbonavičienė atsiliepime dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam K. T., prašo 2021 m. balandžio 23 d. nutarimo Nr. 91-50 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistajam K. T. nepatvirtinti.

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam K. T. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakytina tvirtinti.

K. T. nuteistas Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 11 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 25 straipsnio 3 dalį 199 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 3 dalį 260 straipsnio 3 dalį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirta 10 m. 6 mėn. laisvės atėmimo.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį – du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo (BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Nuteistasis atliko BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą būtinąją dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 6 mėn. 20 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio dieną, t. y. 2021 m. balandžio 22 d.).

Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka įstatyme nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Pagal susiformavusią teismų praktiką ir BVK 164 straipsnio 2 dalies nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, tai yra, įvertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, neatliktos bausmės dydis, ankstesni teistumai ir kt. Nagrinėjamu atveju, nuteistasis K. T. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vieną nusikalstamą veiką - už labai sunkaus bei sunkaus nusikaltimų, turinčių visuomeninę reikšmę, padarymą, veikiant organizuotoje grupėje ir šios aplinkybės neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių. Ir nors nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau pabrėžtina, kad šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokios išvados yra būtinos gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, t. y. kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, numatytą BVK ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje numatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesai.

Spręsdamas dėl nuteistojo K. T. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teismas atsižvelgia į tai, jog nors nuteistasis už aktyvų dalyvavimą pataisos programose, gerą darbą bei elgesį paskatintas, dirba, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei Komisijos nustatytas rekomendacijas, kas rodo nuteistojo dedamas pastangas pasitaisyti, tačiau jis per visą bausmės atlikimo laikotarpį nesielgė išimtinai teigiamai. Priešingai, nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, net dvidešimt du kartus pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus, padarydamas ir itin šiurkščius pažeidimus, paskutinį kartą - dar 2020 m. spalio 29 d., už ką jam buvo paskirtos ir itin griežtos drausminės nuobaudos ir nors paskirtos nuobaudos nebegalioja (paskutinioji panaikinta prieš terminą 2021 m. kovo 22 d.), tačiau šios aplinkybės neleidžia teismui vertinti nuteistojo elgesio viso laisvės atėmimo bausmės laikotarpiu kaip nepriekaištingo, kuris taikant asmeniui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, yra itin aktualus. Nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu, jo sugebėjimas laikytis nustatytos tvarkos ir paklusti reikalavimams, yra svarbus vertinant probacijos taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat neišvengiamai susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu lygtinai paleidžiamam asmeniui. Šiuo atveju K. T. elgesys viso bausmės atlikimo metu leidžia pagrįstai abejoti probacijos efektyvumu, jo nepaklusimas pataisos įstaigoje nustatytoms taisyklėms net esant itin griežtai elgesio kontrolei, yra reikšmingas faktas sprendžiant dėl nuteistojo gebėjimo paklusti privalomiems nurodymams ir draudimams paleidus nuteistąjį lygtinai iš pataisos įstaigos.

Pažymėtina, jog nuteistasis, siekdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, privalo savo nuosekliu elgesiu įrodyti, kad pozityvūs pokyčiai yra ilgalaikiai ir pastovūs, jie tęsis lygtinio paleidimo metu ir jam pasibaigus. Abejonių pokyčių stabilumu ir ilgalaike jų trukme kelia K. T. nustatomi kriminogeniniai veiksniai – mąstymas ir elgesys: nusikalto impulsyviai, „pagautas momento“, neapgalvojo savo elgesio pasekmių ir pasirinkdavo netinkamas jų sprendimo strategijas. Šie kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek K. T. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Šių duomenų kontekste, įvertinus Komisijos nutarimo patvirtinimui pateiktą medžiagą, taip pat Socialinio tyrimo išvadoje nurodytas aplinkybes, jog nuteistasis, kuris pataisos įstaigoje nesielgė nepriekaištingai, nenurodo, jog turi problemų dėl alkoholio vartojimo, nors pataisos įstaigoje už apsvaigimą nuo alkoholio baustas septynis kartus; yra linkęs dažniausiai dėmesį sutelkti į teigiamas, pageidaujamas savo elgesio pasekmes; vertindamas nusikaltimą mano, jog jam skirta bausmė per didelė; tikėtina, kad alkoholio vartojimas gali turėti įtakos nusikaltimų darymui, sunku prognozuoti, ar nuteistasis šią riziką gali valdyti nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.

Taip pat pažymėtina ir tai, kad nuteistųjų pažangą pataisos proceso metu objektyviai patvirtina jiems „OASys“ metodika nustatomos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių (kintančių) balų mažėjimas. Nuteistajam atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“, nustatytas 16 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos skaičius, kuris nuo paskutinio atlikto rizikos vertinimo sumažėjo vos vienu svertiniu balu, taip pat nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vis dar sudaro pakankamai ženklus dinaminių balų skaičius – 11 svertinių balų, kuris gali mažėti priklausomai nuo nuteistojo teigiamo elgesio pataisos namuose, jo pastangų eliminuoti nustatytus kriminogeninius veiksnius, kurie kelia abejonių pakankama K. T. elgesio korekcija, ir kas, anksčiau aptartų duomenų kontekste, suponuoja teismo išvadą, jog nuteistojo pastangos integruotis į visuomenę nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Įvertinus visas aptartas aplinkybes konstatuotina, kad teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Pirmajame sektoriuje 2021 m. balandžio 23 d. nutarimą Nr. 91-50 taikyti nuteistajam K. T. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.