- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-15
- Bylos Nr.
- 1S-205-245/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-05-1-08012-2008-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Kęstutis Dargužis, Jurgis Kiškis, Danguolė Šiugždinytė
- Nuteistasis
- R. V.
Įžanginė dalis
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgio Kiškio ir Danguolės Šiugždinytės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. V. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 14 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iojo sektoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2017 m. sausio 16 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos namų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. V. nuteistas Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 11 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį subendrinta 10 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 15 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, ir nustatyta galutinė subendrinta 10 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė Bausmės pradžia – 2009 m. liepos 1 d., bausmės pabaiga – 2019 m. lapkričio 30 d. Neatlikta bausmės dalis – 2 metai 10 mėnesių 18 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, vykusio 2017 m sausio 12 d., dieną).Komisija 2017 m. sausio 16 d. nutarimu nutarė taikyti nuteistajam R. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 3 dalį.Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. vasario 14 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2017 m. sausio 16 d. nutarimą taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam R. V., konstatavęs, kad byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis R. V. toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, todėl nuteistasis R. V. šiuo metu dar neatitinka lygtinio paleidimo sąlygų, nustatytų BVK 157 straipsnio 1 dalyje ir jam netaikytinas lygtinis paleidimas pagal BVK 157 straipsnio 3 dalį.Nuteistasis R. V. skunde prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartį ir priimti naują nutartį, kuria patvirtinti Komisijos nutarimą.Skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl skundo autoriaus praeities (teistumo) bei padarytos nusikalstamos veikos sunkumo. Nurodoma, kad nurodytos aplinkybės nėra susijusios su apelianto bausmės atlikimu pataisos įstaigoje, jo taisymusi ir stengimusi reabilituotis prieš išeinant iš įkalinimo įstaigos, tai neparodo, kokias išvadas jis padarė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę. Pažymima, kad pats apylinkės teismas nurodė, jog lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos, siejamos išimtinai tik su nuteistojo elgesiu pataisos įstaigoje, todėl sprendžiant apelianto lygtinio paleidimo klausimą, atkreiptinas dėmesys tik į tai kaip jis elgėsi bausmės atlikimo metu (3 paskatinimai), kokias išvadas padarė stengdamasis kuo labiau reabilituotis prieš išeidamas į laisvę (dalyvavo sporto renginiuose, išklausė pradinius anglų kalbos kursus, aktyviai dalyvavo įvairiose socialinės reabilitacijos programose).Nesutinkant su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl skundo autoriaus padarytos nusikalstamos veikos sunkumo, skunde atkreipiamas dėmesys, kad BVK 157 straipsnis numato lygtinį paleidimą daugumai nusikalstamų veikų, įskaitant ir labai sunkias nusikalstamas veikas. Teigiama, kad vadovaujantis teismų praktika, toks apylinkės teismo, argumentas turėtų būti naikinamas. Akcentuojama, kad aplinkybės, susijusios su padarytos nusikalstamos veikos sunkumu, jos pobūdžiu ar pavojingumu, nekinta visos atliekamos laisvės atėmimo bausmės metu ir neišnyksta atlikus bausmę, todėl toks argumentavimas padarytų nusikalstamų veikų sunkumu bei ankstesniu teistumu, niekaip nėra susijęs su nuteistojo elgesiu bausmės vykdymo metu ir jo pasirengimu toliau atlikti bausmę neizoliuotam nuo visuomenės. Taip pat pabrėžiama, kad Lietuvos Respublikos bausmių atlikimo sistema grindžiama nuostata, kad nuteistųjų teisinė padėtis įstatymų nustatyta tvarka gali būti švelninama, t. y., suteikiant nuteistajam lengvatų arba specialiųjų teisių kaip, kad nuteistojo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Todėl atsisakymas taikyti skundo autoriui lygtinį paleidimą tik todėl, kad jo padaryta nusikalstama veika priskiriama prie labai sunkių nusikalstamų veikų, yra niekuo nepagrįstas ir prieštarauja BVK 157 straipsnio nuostatoms.Kritikuodamas apylinkės teismo motyvą apie nuteistojo teistumą, skunde nurodo, kad dėl minėtos nusikalstamos veikos jau vyko teismo procesas ir buvo priimtas atitinkamas teismo sprendimas, todėl antrą kartą apeliantą teisti už tą patį negalima. Tam prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnis. Be to, ankstesnis skundo autoriaus teistumas nėra susijęs su lygtinio paleidimo institutu, nes lygtinis paleidimas yra bausmės lengvata, suteikiama nuteistajam už gerą jo elgesį bausmės atlikimo metu, o ne už tai ar jis ankščiau buvo teistas ar ne. Skunde taip pat nesutinkama su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką dindinčių veiksnių. Tvirtinama, kad negalima nuteistojo nepaleisti lygtinai vien todėl, kad jis prieš patekdamas į įkalinimo įstaigą turėjo draugų, buvo ankščiau teistas ar vedė vienokį ar kitokį gyvenimo būdą, nes tai niekaip nesusiję su nuteistojo elgesiu pataisos įstaigoje bei jo pasitaisymu. Teigiama, kad apeliantas neketina išėjęs į laisvę gyventi tokio gyvenimo kokį gyveno iki arešto, jis gailisi dėl to, ką padarė nusikalsdamas. Atkreipiamas dėmesys į tai, kokias išvadas skundo autorius padarė, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę.Anot apelianto, skundžiamos nutarties motyvas dėl nepakankamos pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką neatitinka Komisijos išvadų. Iš tikrųjų skundo autorius rengėsi elgtis taip, kaip ir reikalaujama pataisos namų vidaus tvarkos taisyklėse, padarė pažangą, stengdamasis mažinti nusikalstamo elgesio riziką. Pats apylinkės teismas pripažino, jog apeliantas daro pažangą, kas rodo jog nepaleisti jo lygtinai nėra jokio realaus pagrindo. Pagal socialinio tyrimo išvados medžiagą skundo autorius nėra pavojingas visuomenei, tą patvirtina atliktas tyrimas pagal „OASys“ metodiką (pakartotino nusikalstamumo elgesio rizikos tikimybė sumažėjo nuo 41 iki 18 balų). Skunde ginčijant pirmosios instancijos teismo išvadą dėl lygtinio paleidimo taikymo pagrindo nebuvimo, atkreipiamas dėmesys į priešingą Komisijos vertinimą. Tvirtinama, kad Komisijos nutarimas atitinka BVK 164 straipsnio reikalavimus ir yra pagrįstas, todėl apylinkės teismas savo sprendimu nepelnytai sudaro neigiamą nuomonę apie Komisijos darbą. Be to, skundžiamojoje nutartyje nepateikta jokių naujų faktų ar vertinimų, kurie nebūtų paminėti Komisijos. Todėl keliama abejonė dėl teismo galimybės geriau nei Komisijos nariai įvertinti apelianto socialinį pasirengimą išėjimui į laisvę, Galiausiai skunde atkreipiamas dėmesys į teigiamai skundo autorių charakterizuojančias aplinkybes ir tvirtinama, kad vertinant lygtinio paleidimo materialias sąlygas, svarbesnės yra tos aplinkybės, kurios rodo teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius, teisingą bausmės paskirties suvokimą ir kartu su kitomis aplinkybėmis leidžia pagrįstai tikėtis, kad nebenusikals. Anot apelianto, šiuo atveju nuteistojo asmenybė ir kitos aptartos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog bausmė jau atliko pakankamą baudžiamąjį ir auklėjamąjį poveikį nuteistojo atžvilgiu ir yra pagrindas tikėtis teigiamo, nenusikalstamo nuteistojo elgesio laisvėje lygtinio paleidimo metu.Nuteistojo R. V. skundas atmetamas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Apygardos teismas, susipažinęs su visa pateikta bylos medžiaga, konstatuoja, kad taikyti lygtinį paleidimą R. V. nėra pagrindo. Tai teisingai nustatyta ir skundžiamoje Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartyje. Kaip minėta, pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, lygtinis paleidimas gali būti taikomas tuo atveju, kai nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis R. V. yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys žema (18 balų), tačiau kitos aplinkybės, iš kurių sprendžiama apie pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, neduoda pagrindo išvadai, kad nuteistasis, išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Vertinant nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, teismas įvertina nuteistojo asmenybę (paskutinės padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumą, ankstesnį teistumą ir pan.), nuteistojo elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje ir kitas reikšmingas aplinkybes. Nuteistasis skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino bylos duomenis, rėmėsi aplinkybėmis, kurios nėra susijusios su jo bausmės atlikimu pataisos įstaigoje, be to, yra eilė teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių, tačiau šie R. V. teiginiai nepagrįsti. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija sutinka su Kaišiadorių rajono apylinkės teismo išvada, jog byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka konstatuoti, kad R. V. pažangos veiksniai, lemiantys jo nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimą, yra pakankami. Pateikta bylos medžiaga patvirtina, kad R. V. nuo 2014 m. liepos 11 d. pakeitė savo elgesį – už gerą elgesį, sąžiningą elgesį ir dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje buvo 3 kartus paskatintas, tačiau šis nuteistojo elgesio pokytis nėra proporcingas jo padarytiems pažeidimams pataisos namuose. Pažyma apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus patvirtina, kad jis buvo baustas 7 kartus, galiojančių drausminių nuobaudų neturi tik nuo 2015 m. kovo 3 d. Taigi, atsižvelgiant į R. V. elgesį atliekant bausmę, sistemingą pataisos namuose nustatytų režimo reikalavimų ir taisyklių nesilaikymą, tai, kad nuteistasis pakeitė savo elgesį tik nuo 2014 m. liepos 11 d., konstatuotina, kad nuteistasis pataisos procese dalyvauja pasyviai, jo elgesys laisvės atėmimo bausmės metu nerodo pakankamos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis yra pasitaisęs tiek, kad jį toliau būtų galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės.Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytos išvados atitinka esmines faktines aplinkybes, kurios sudaro pagrindą konstatuoti, jog nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismas, nuspręsdamas nepatvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista, o nuteistojo R. V. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo R. V. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.