- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-19
- Bylos Nr.
- 1S-204-954/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-05-1-08012-2008-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Giedraitis, Darius Kantaravičius, Nerijus Meilutis
- Nuteistasis
- K. T.
- Kategorijos
- 2.5.14.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.5.19Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas (BPK 364 str.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dariaus Kantaravičiaus ir Nerijaus Meilučio,
nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo K. T. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. vasario 19 d. nutarties, kuria tenkintas Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos skyriaus prokurorės skundas ir atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje (toliau – Komisijos) 2019 m. gruodžio 20 d. nutarimą Nr. 91-272, taikyti nuteistajam K. T. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. K. T. nuteistas Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 11 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, paskirta galutinė bausmė – 10 metų 6 mėnesiai laisvės atėmimo.
2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2012 m. birželio 11 d., bausmės pabaiga – 2021 m. lapkričio 11 d. Neatlikta bausmės dalis Komisijos posėdžio dienai (2019 m. gruodžio 16 d.) – 1 metai 10 mėnesių 23 dienos.
Žemesnės instancijos teismas
4. 2020 m. sausio 13 d. Kauno apylinkės teisme buvo gautas Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos skyriaus prokurorės atsiliepimas dėl 2019 m. gruodžio 20 d. Komisijos nutarimo, kuriame prašoma atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Šį atsiliepimą apylinkės teismo teisėja pripažino skundu dėl Komisijos nutarimo.
5. Kauno apylinkės teismas 2020 m. vasario 19 d. nutartimi tenkino Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos skyriaus prokurorės skundą ir atsisakė patvirtinti Komisijos 2019 m. gruodžio 20 d. nutarimą taikyti nuteistajam K. T. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, jog nors nuteistasis ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals,
6. Nuteistasis K. T. skundžia Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Šalies argumentai
6.1. Skunde nuteistasis perrašęs Komisijos nutarimą nurodo, kad apylinkės teismo nutartis yra nepagrįsta. Prašo atsižvelgti į tai, kad vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, Komisijos ir teismo nurodytus įpareigojimus.
6.2. Nuteistasis skunde pažymi, kad savo kaltę dėl padarytų nusikaltimų pripažįsta visiškai ir nuoširdžiai gailisi. Skundo autoriaus teigimu, jis atitinka visas BVK 157 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytas sąlygas.
Atsiliepimas
7. Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos skyriaus prokurorė atsiliepime į nuteistojo skundą prašo nuteistojo K. T. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartį.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo K. T. skundas atmetamas.
Dėl nuteistojo K. T. skundo
8. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų gali būti laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau, atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje ar 3 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant.
9. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimą išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo, o daryti priešingas išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo, kadangi naujų aplinkybių, kurių nebūtų vertinęs pirmosios instancijos teismas ir kurios turėtų esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, K. T. nepateikė. Tai, kad priimtas sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nėra pagrindo konstatuoti, jog apylinkės teismas klaidingai įvertino K. T. asmenybės charakteristiką, iškraipė kuriuos nors asmens byloje esančius duomenis ar juos nurodė klaidingai.
10. Nuteistasis K. T. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Kaip nurodoma socialinio tyrimo išvadoje, atlikus nuteistojo K. T. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą pagal „OASys“ metodiką nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika atitinka 25 balus, kas prilyginama žemai rizikos grupei. Tačiau, vien tik šios aplinkybės jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nepakanka. Teisėjų kolegija pažymi, kad, remiantis socialinio tyrimo išvada, K. T. pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką sudaro ir dinaminiai balai (20 balų), kuriuos nuteistasis savo pavyzdingu elgesiu turi galimybę sumažinti. Nors šiuo atveju nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip žema, tačiau ir šiuo atveju turi būti sprendžiama, ar jo pažanga šią riziką mažinant vertintina kaip akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis K. T. jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.
11. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad stebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – už gerą elgesį, dalyvavimą pozityvaus užimtumo priemonėse ir už gerą darbą jis buvo penkis kartus paskatintas, dirba, mokosi želdinių tvarkytojo specialybės, dalyvauja elgesio pataisos programose, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Vis dėlto, aukštesniojo teismo vertinimu, vien tik šių aplinkybių visuma bei nuteistojo noras būti lygtinai paleistam, vis dar nesudaro pakankamo pagrindo jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.
12. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nors nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika priskiriama prie žemos, tačiau vis dar išskiriamas vienas kriminogeninis veiksnys – mąstymas ir elgesys, nes nusikalto impulsyviai, „pagautas momento“, neapgalvojo savo elgesio pasekmių ir pasirinko netinkamas jų sprendimo strategijas. Teisėjų kolegija pažymi, kad minėtas veiksnys nustatytas vertinant tiek K. T. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus K. T. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, nėra pagrindo teigti, jog jau nagrinėjamu atveju nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.
13. Abejones dėl sėkmingos nuteistojo integracijos į visuomenę sustiprina ir aplinkybė, jog net ir atlikinėdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, nuteistasis net 21 kartą pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles, už ką buvo baustas drausminėmis nuobaudomis. Iš pataisos įstaigos 2019 m. gruodžio 9 d. pažymos dėl nuteistojo nuobaudų ir paskatinimų, matyti, kad nuteistasis K. T. darė grubius vidaus tvarkos pažeidimus, paskutinį kartą drausminė nuobauda jam buvo paskirta mažiau nei prieš metus laiko ir panaikinta vos praėjus keliems mėnesiams nuo jos paskyrimo (2019 m. spalio 29 d.), gavus paskatinimą. Nors šiuo metu drausminės nuobaudos yra negaliojančios, tačiau šios aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja ypač neigiamai bei kelia pagrįstų abejonių, jog K. T. laikysis įstatymų bei paskirtų draudimų ir pareigų lygtinio paleidimo laikotarpiu. Aukštesnės instancijos teismas taip pat pažymi, kad abejonių pakankama nuteistojo pažanga kelia ir socialinio tyrimo išvadoje nurodyta aplinkybė, jog nuteistasis šešis kartus buvo sulaikytas apsvaigęs nuo alkoholio. Pateiktoje medžiagoje nėra jokių duomenų, kad nuteistasis būtų dalyvavęs socialinės reabilitacijos priemonėse, kurios padėtų spręsti problemas, susijusias su alkoholio vartojimu.
14. Teisėjų kolegijos nuomone, abejonių, jog K. T. išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals, kelia ir nuteistojo mąstymas ir elgesys. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis kalbėdamas apie įvykdytas nusikalstamas veikas kaltę pripažįsta, tačiau nėra linkęs prisiimti visos atsakomybės, kaltina nepalankiai susiklosčiusią situaciją, kitus asmenis, be to teigia, jog nusikaltimai nebuvo planuoti, nusikalto „pagautas momento“. Teisėjų kolegijos nuomone, tokie mąstymo ypatumai, įvertinus padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir priežastis (abi nusikalstamos veikos padarytos veikiant organizuotoje grupėje), parodo, kad asmuo nepilnai suvokia paskirtos bausmės paskirtį ir tikslus. Nors aplinkybės, susijusios su veikomis, už kurių padarymą K. T. šiuo metu atlieka laisvės bausmę, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau jos sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, apylinkės teismas įvertino visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, t. y. buvo įvertintas ne tik nuteistojo nusikalstamų veikų pobūdis ir pavojingumas, bet ir visi kiti nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojantys duomenys, bei padarė pagrįstą ir motyvuotą išvadą, kad jo pažanga šiuo metu dar nesudaro pagrindo manyti, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.
15. Pažymėtina ir aplinkybė, kad iš skundo nagrinėjimui pateiktų duomenų matyti, kad nuteistasis pataisos namuose dirba, o socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad turi pakankamai pinigų kasdieninėms išlaidomas apmokėti, tačiau pagal pataisos namuose gautus vykdomuosius dokumentus matyti, kad nuteistasis privalo išmokėti 2067,40 Eur, tačiau yra sumokėjęs tik 845,79 Eur.
16. Kolegijos nuomone, aptartos aplinkybės patvirtina, kad nėra pagrindo išvadai, kad nuteistasis K. T. įdėjo maksimalias pastangas įrodyti, kad ateityje savo elgesiu laikysis įstatymų ir nebenusikals. Šios išvados nepaneigia ir pateiktoje medžiagoje esantys duomenys susiję su darbine veikla ir artimų socialinių ryšių palaikymu, nes pastarosios aplinkybės egzistavo ir iki nusikalstamų veikų padarymo. Nesant pakankamo pagrindo manyti, kad šiuo metu lygtinai paleidus K. T., šis laikysis įstatymų ir nebenusikals, apylinkės teismas pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą dėl jo lygtinio paleidimo. Aukštesnysis teismas pažymi, kad Komisijos nutarimas dėl lygtinio paleidimo taikymo ir jame išdėstytos išvados neįpareigoja teismo priimti vienokį ar kitokį sprendimą, kadangi teismas sprendimą priima vadovaudamasis tik įstatymu ir teisine sąmone. Priešingu atveju, būtų ignoruotas teismo nešališkumo principas, kurio reikalavimai analizuojamu atveju nėra pažeisti.
17. Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, jog pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas patvirtinti Komisijos 2019 m. gruodžio 20 d. nutarimą, pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymo institutą, nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Šiuo atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį K. T. charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad jis gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.
Dėl proceso pažeidimų pirmosios instancijos teisme
18. Kauno apylinkės teisme nagrinėjant nuteistojo K. T. lygtinio paleidimo klausimą buvo gautas Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos skyriaus prokurorės atsiliepimas, kuriame prokurorė prašė nepatvirtinti Komisijos 2019 m. gruodžio 20 d. nutarimo. Šį prokurorės atsiliepimą apylinkės teismas laikė skundu dėl Komisijos nutarimo. BVK 164 straipsnio 6 dalis numato prokurorui teisę skųsti Komisijos priimamus nutarimus, tačiau iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 4 dalies turinio matyti, kokius sprendimus, išnagrinėjęs tokį skundą, gali priimti teismas, tai yra: atmesti skundą (1 punktas); patenkinti skundą ir taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, kai nagrinėjamas klausimas dėl Komisijos nutarimo netaikyti lygtinio paleidimo (2 punktas); patenkinti skundą ir pakeisti Komisijos nutarimą, kai nagrinėjamas kitas klausimas (3 punktas). Atitinkamai šie teismo galimi priimti sprendimai turėtų lemti ir prokuroro skunde pateikiamus prašymus. Šiuo atveju, kai Komisija priėmė nutarimą taikyti nuteistajam K. T. lygtinį paleidimą, prokurorė, skųsdama tokį Komisijos nutarimą, turėjo nurodyti argumentus dėl Komisijos priimto nutarimo pakeitimo, tačiau prokurorė skunde nurodė argumentus dėl to, kodėl nepritaria Komisijos sprendimui taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą.
19. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas, tenkindamas tokį prokurorės skundą, priėmė BPK 360 straipsnio 4 dalies nuostatų neatitinkantį sprendimą, nes Komisijos nutarimas pakeistas nebuvo, o sprendimas atsisakyti tvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo priimtas ne pagal prokuroro skundą, bet nagrinėjant klausimą dėl Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo pagal BPK 360 straipsnio 2 dalį. Dėl šių priežasčių skundžiamos nutarties dalis, kurioje išspręstas klausimas dėl prokurorės skundo, panaikintina ir šioje dalyje priimtinas naujas sprendimas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 ir 2 punktais, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo K. T. skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. vasario 19 d. nutarties dalį, kuria Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos skyriaus prokurorės skundas tenkintas, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos skyriaus prokurorės skundą atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.