Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Valdo Vitunsko,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. B. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2021 m. liepos 2 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo komisijos (duomenys neskelbtini) pataisos namų-atvirosios kolonijos (duomenys neskelbtini) -ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2021 m. gegužės 24 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam V. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. V. B. Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 263 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 266 straipsnio l dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 199² straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 4, 6 dalimis, 5 dalies l, 2 punktais, nuteistas galutine subendrinta 16 (šešiolikos) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

2. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 31 d. nuosprendžiu, pakeičiant Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 13 d. nuosprendį, V. B. išteisintas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 263 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 266 straipsnio l dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio l, 2, 4 dalimis, 5 dalies l, 2 punktais, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, 199² straipsnio l dalį V. B. paskirta galutinė subendrinta 14 (keturiolikos) metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2009 m. kovo 26 d., bausmės pabaiga – 2023 m. kovo 26 d.

3. 2021 m. gegužės 24 d. Komisijos nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistajam V. B..

4. Nesutikdamas su priimtu nutarimu nuteistasis pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, tačiau teismas, 2021 m. liepos 2 d. nutartimi pritarė Komisijos nutarime išdėstytoms aplinkybėms ir sprendė, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

5. Skunde apygardos teismui nuteistasis V. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 2 d. nutartį, 2021 m. gegužės 24 d. Komisijos nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

5.1. Nuteistasis nurodo, kad šiuo metu jo nusikalstamo elgesio rizika yra priskiriama žemai grupei, dar labiau mažinti nusikalstamo elgesio riziką nėra realių galimybių. Be to, nuteistasis nuolat mažina savo nusikalstamo elgesio riziką, dalyvauja programose, dirba. Nuteistasis nurodo, kad jis buvo baustas penkis kartus, paskutinė jam skirta nuobauda buvo panaikinta prieš terminą ir tai neva rodo, kad jis supranta savo elgesio neigiamas pasekmes ir stengiasi savo elgesį keisti. Be to, pasak nuteistojo, drausminis nusižengimas, už kurį jis buvo nubaustas, nėra susijęs su nusikalstamos veikos padarymu. Nors jis buvo baustas už alkoholinių gėrimų vartojimą pataisos namuose, tačiau šis elgesys neturėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, už kurias nuteistasis atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Po alkoholio vartojimo nuteistasis neva suprato savo neigiamo elgesio padarinius, išklausė pataisos namų psichologo nurodytus kursus, o tai, pasak nuteistojo, reiškia, kad jis deda pastangas keisti savo elgesį bei tai, kad galės būti laisvėje probacijos sąlygomis.

5.2. V. B. nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nesivadovavo BVK 164 straipsnio 3 dalies nuostatomis, kurioje numatyta, jog Komisija apsvarsto Socialinio tyrimo išvadoje pateiktą informaciją. Nuteistasis teigia, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė jo teisėtus lūkesčius, kadangi skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas neva konstatavo, jog 2020 m. nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos balas buvo mažesnis, tačiau turint tokį žemą balą nėra galimybių būti lygtinai paleistam. Nuteistasis cituoja E. Ž. Teisių Teismo (toliau – EŽTT) teismo nutartį Vinter and Others v. United Kingdom ir nurodo, jog nuteistasis jau pradėdamas atlikti bausmę turi žinoti, ką jis privalo daryti, kad galėtų būti išleistas į laisvę.

5.3. Skunde teigia, kad su asmenimis, su kuriais buvo padarytos nusikalstamos veikos, nuteistasis ryšių nepalaiko, taip pat nepalaiko ir pataisos namų nusikalstamos subkultūros, teigia turintis teigiamą požiūrį į darbą ir planuoja gyventi iš darbinių pajamų. Be to, teigia neturintis finansinių įsiskolinimų, o tai taip pat neva leidžia gyventi iš darbinių pajamų. Skunde atkreipiamas dėmesys ir tai, kad priimant apkaltinamąją nuosprendį jo atžvilgiu nebuvo pasisakyta apie V. B. pernelyg ilgą kardomąjį kalinimą, kuris truko penkerius metus. Nurodo, jog tuo atveju, kai yra pažeidžiama Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostata, viena iš tinkamų ir pakankamų teisinės gynybos priemonių yra bausmės sumažinimas (Lisovskij prie Lietuvą, Ščesnovičius prieš Lietuvą, Velička ir kiti prieš Lietuvą). Nuteistasis vadovaujasi ir Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą atskaita dėl kalinimo sąlygų Lietuvos įkalinimo įstaigose, kurioje pažymima, kad kaliniams, kuriems skirta penkerių metų ar ilgesnė laisvės bausmė, individualaus bausmės atlikimo plano nebuvimas ar rimti tokio plano įgyvendinimo trūkumai laikytini rimtais sunkinančiais veiksniais.

6. Atsiliepimu į nuteistojo apeliacinį skundą Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė Gabija Večerinskienė prašo nuteistojo skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. liepos 2 d. nutartį palikti galioti nepakeistą.

Nuteistojo V. B. skundas atmetamas.

7. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo skundo argumentus bei skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties argumentus, susipažinusi su pateiktais bylos duomenimis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus visas reikšmingas faktines aplinkybes, nuteistojo asmenybę bei vadovaujantis įstatymu. Vertinti bylos duomenis kitaip, nei jie įvertinti skundžiamoje nutartyje, pagrindo nėra. Jo nesudaro ir nuteistojo skundo argumentai. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančių duomenų neįvertino taip, kaip tikėjosi V. B., savaime nereiškia, kad nutartis yra neteisėta ir kad nepagrįstai buvo nutarta netaikyti lygtinio paleidimo nuteistojo atžvilgiu.

8. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Iš aptarto straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo, asmenį paleisti lygtinai iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Tam, kad nuteistojo atžvilgiu būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, nuteistasis turi atitikti tiek formalias, tiek materialias lytinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai yra, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti taikant lygtinį paleidimą.

9. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. B. yra atlikęs įstatymo nustatytą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, taigi egzistuoja formalus pagrindas taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Tačiau tam, kad jis galėtų būti išleistas į laisvę ankščiau laiko, vien to nepakanka. Kaip ir pirmosios instancijos teismas, taip ir aukštesniojo teismo teisėjų kolegija vis tik neįžvelgia tokios akivaizdžios nuteistojo pažangos, daromos mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų pagrįstai manyti, jog paleistas lygtinai jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi daroma išvada, jog V. B. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu negali būti taikomas, kadangi jis neatitinka materialaus lygtinio paleidimo instituto taikymo pagrindo.

10. Įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių tam tikrais teigiamais V. B. asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, kadangi jo Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog nuteistasis bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dirba, jo nuostata į darbą yra teigiama. Nuteistasis palaiko artimus socialinius ryšius su savo artimaisiais, problemų dėl gyvenamosios vietos V. B. išėjus į laisvę nėra. Be to, per visą bausmės atlikimo laikotarpį jis 15 kartų skatintas. Nors šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau, įvertinus ir kitas Socialinio tyrimo išvadoje nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog vien tik šių duomenų nepakanka spręsti, jog nuteistojo pastangos integruotis į visuomenę ir jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką šiuo metu jau yra pakankama.

11. V. B. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, o jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema – skalėje nuo 0 iki 40 balų, įvertinta 19 balų. Tačiau 7 balus vis sudaro dinaminiai veiksniai, kuriuos nuteistasis turi galimybę sumažinti. Kaip jau buvo minėta, pataisos įstaigoje nuteistas paskatintas 15 kartų, tačiau jo elgesio korekcija nebuvo nuosekli – nuteistasis penkis kartus pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus, už ką 3 atvejais jis buvo baustas drausmine tvarka, tame tarpe ir už itin šiurkščių pažeidimų padarymą – alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, itin svarbi aplinkybė yra tai, kad nuteistajam buvo suteikta galimybė įrodyti, jog jis keičia savo elgesį ir yra vertas pasitikėjimo, tačiau teismo parodyto pasitikėjimo jis nepateisino. O būtent, Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartimi nuteistasis V. B. buvo perkeltas į atvirąją koloniją tęsti laisvės atėmimo bausmės atlikimą, tačiau trumpalaikės išvykos į namus metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, už ką 2020 m. spalio 20 d. jis buvo perkeltas tęsti bausmės atlikimo į pataisos įstaigą. Po to, už gerą elgesį ir pataisos programoje, skatintas jis buvo tik vieną kartą. Akcentuotina ir tai, kad 2020 m. birželio 4 d. atlikto nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu jam buvo nustatytas 17 rizikos balas, tačiau padaryto itin šiurkštaus pažeidimo jo rizikos balas padidėjo dar 2 balais. Ir nors nagrinėjamu atveju nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vis tik yra priskiriama žemai nusikalstamo elgesio rizikos grupei, tačiau aptartos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad V. B. nevertino jam parodyto teismo pasitikėjimo ir sąmoningai pažeidė nustatytą tvarką. Pažymima, kad būtent nuteistojo elgesys visos bausmės atlikimo metu yra svarbus faktorius vertinant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat yra susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu nuteistajam. Nors V. B. daug kartų buvo skatintas už gerą elgesį ir dalyvavimą visuomenėje būrio veikloje, sąžiningą darbą, tačiau jis taip pat ne kartą baustas ir drausmine tvarka už analogiško pobūdžio pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus (už alkoholio vartojimą jis baustas net 3 kartus). Todėl teismo vertinimu, toks nuteistojo elgesys nerodo išskirtinio jo elgesio visos bausmės atlikimo metu. Priešingai, patvirtina skundo autoriaus nepakankamą elgesio korekciją, tai, kad V. B., net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, ne visuomet sugeba paklusti privalomoms pataisos įstaigos taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi. Šios aplinkybės neleidžia konstatuoti, kad nuteistasis sugeba išlaikyti pavyzdingą elgesį ilgą laiką ir kad išėjęs į laisvę jis laikysis jam paskirtų įpareigojimų. Juo labiau, kad Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistajam, net ir po gana didelės dalies paskirtosios laisvės atėmimo bausmės atlikimo, vis dar yra nustatomas vienas jo nusikalstamo elgesio riziką didinantis kriminogeninis veiksnys – piktnaudžiavimas alkoholiu. Nors iki paskutiniojo pažeidimo padarymo nuteistasis 2 kartus drausmine tvarka buvo baustas už alkoholio vartojimą, po to lankė priklausomybes turinčių įkalintų asmenų reabilitacijos programą, tačiau tai įtakos jam neturėjo, kadangi, kaip minėta, net ir po šios programos išklausymo nuteistasis dar kartą buvo nubaustas už alkoholio vartojimą.

12. Netaikant lygtinio paleidimo V. B. įvertintina ir tai, kad nusikaltimus nuteistasis įvykdė bendrininkaudamas su kitais asmenimis, siekdamas finansinės naudos, kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei ir jo asmenybę, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, reikalauja vertinti itin atidžiai. Bylos duomenimis, nuteistajam inkriminuotus nusikaltimus jis įvykdė įtakotas savo bendrininkų. Nors V. B. teigia, kad šiuo metu su buvusiais savo bendrininkais jis nebendrauja, tačiau vien tik šis faktas nuteistojo negebėjimo nepasiduoti kitų asmenų įtakai neeliminuoja. Juo labiau, jog remiantis Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotais duomenimis, nuteistasis net ir šiuo metu nuteistasis teigia lengvai pasiduodantis pasiūlymams, teigia esąs lengvai įkalbamas. Nuteistojo teigimu, jam sunku kitiems pasakyti „ne“ ir kad būtent dėl šio savo trūkumo jis ir įsitraukė į nusikaltimų darymą. Nors nuteistasis savo įsitraukimą į nusikaltimų darymą pripažįsta, tačiau toks jo požiūris atskleidžia, jog dėl padarytų nusikalstamų veikų jis yra linkęs kaltinti kitus asmenis ar aplinkybes. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai vis dar labiau neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir neleidžia teismui pagrįstai spręsti apie akivaizdžią nuteistojo pažangą šiam atliekant laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje. Neabejotina, kad sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikšmingas aplinkybes, neignoruojant ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo bei pobūdžio, jų ryšio su šiuo metu išskiriamais nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojančiais veiksniais bei nuteistojo pastangomis juos eliminuojant.

13. Atsakant į nuteistojo skundo argumentus apie skunde minimą EŽTT sprendimą byloje 66069/09, Vinter and Others v. the United Kingdom, [2013] pažymima, kad sprendimas minėtoje byloje buvo priimtas konstatuojant E. Ž. teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnio pažeidimą. Akcentuotina, kad EŽTT sprendimai neturi ergo omnes poveikio, kas reiškia, jog EŽTT sprendimas yra privalomas tik tai valstybei, kuri buvo nagrinėtos bylos šalimi. Šiuo sprendimu buvo suformuotos esminis taisyklės, kurios buvo pritaikytos nagrinėjant Lietuvoje kalinčių nuteistųjų peticijas byloje 22662/13, 51059/13, 58823/13, 59692/13, 59700/13, 60115/13 ir 72824/13, Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą, [2017]. Iš tiesų, paminėtuose sprendimuose bei kituose su nagrinėjama situacija susijusiuose sprendimuose EŽTT konstatavo, jog nuteistasis jau pradėdamas atlikti bausmę turi žinoti, ką jis privalo daryti, kad galėtų būti paleistas į laisvę. Tačiau akcentuotina tai, kad minėti sprendimai buvo priimti vertinant sprendimo šalimi esančioje valstybėje galiojančius teisės aktus, susijusius su laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos paskyrimu bei galimybe šią bausmę peržiūrėti. Esminis kriterijus, kurį ne viename savo sprendime minėjo EŽTT, jog turi būti toks teisinis reguliavimas, kad paskirtąją laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos nuteistiems de jure ir de facto būtų galima sumažinti. Būtent EŽTT sprendimo byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą priėmimas, konstatuojant Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą, turėjo įtakos BVK, BPK ir BK atitinkamų straipsnių pakeitimams, susijusiems su laisvės atėmimu iki gyvos galvos, o būtent, buvo įteisintas laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos peržiūrėjimo institutas. Tačiau minėti sprendimai niekaip nesusiję su lygtinio paleidimo instituto taikymu terminuota laisvės atėmimo bausme nuteistų asmenų atžvilgiu, kadangi BVK 157 straipsnyje aiškiai ir nedviprasmiškai įvardinti kriterijai, kuriuos turi atitikti nuteistasis, kad jo atžvilgiu galėtų būtų taikomas lygtinio paleidimo institutas.

14. Nuteistasis viena iš aplinkybių, kurios pagrindu neva jam turėtų būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos akcentuoja ir tai, kad jis ilgą laiką buvo suimtas tuo pažeidžiant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatas ir viena iš tinkamų ir pakankamų teisinės gynybos priemonių tokiu atveju yra bausmės sumažinimas. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal EŽTT praktiką ilga kardomojo kalinimo trukmė iš teisų turi būti pateisinama, o suėmimo faktas savaime yra veiksnys, kuris turi būti apsvarstytas vertinant, ar laikomasi reikalavimo priimti sprendimą dėl bylos esmės per įmanomai trumpiausią laiką. Tačiau tokį teisės pažeidimą kompensuojančios priemonės – paskirtosios bausmės mažinimas – taikomas skiriant bausmę tiek už atskiras nusikalstamas veikas, tiek ir galutinę subendrintą bausmę, o ne sprendžiant nuteisto asmenes lygtinio paleidimo klausimą.

15. Aukščiau aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad BVK numatytas asmens lygtinis paleidimas nėra imperatyvus ir besąlyginis. Visų pirma nuteistasis turi atitikti numatytus kriterijus ir tik tada gali būti sprendžiamas jo lygtinio paleidimo klausimas. Probacija gali būti taikoma tik tuomet, kai nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu yra nepriekaištingas, o kitos jį charakterizuojančios aplinkybės leidžia neabejoti, kad švelnesnė likusios neatliktos bausmės dalies atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesas gyventi saugioje aplinkoje. Nuteistojo siekis kuo greičiau išeiti į laisvę negali turėti prioriteto prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų. Tai, kad nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartyje pateiktu jo asmenybės bei jos pokyčių vertinimu ir su lygtinio paleidimo taikymu susijusius duomenis vertina kitaip nei to norėtų nuteistasis, nėra pagrindas pripažinti, kad teismas buvo šališkas ir šiuos duomenis įvertino neteisingai, dėl ko, neva priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

16. Atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad V. B. neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – nenustatyta akivaizdi jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Dėl aukščiau išdėstytų priežasčių, nuteistojo pataisos procesas vis dar tęstinas pataisos įstaigoje, įvertinant ankstesnį patyrimą bei įtvirtinant teigiamus socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 2 d. nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo V. B. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. liepos 2 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.