Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Daivos Jankauskienės ir Aušros Vingilės,

apeliacine tvarka, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo K. T. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. birželio 18 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje 2020 m. gegužės 25 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam K. T..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. K. T. Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 11 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį. Paskirtas bausmes subendrinus, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, K. T. paskirta 10 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

2. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2012 m. birželio 11 d., pabaiga – 2021 m. lapkričio 12 d.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo K. T. skundas atmetamas.

6. Nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojo nauja BVK 157 straipsnio redakcija, tačiau sprendžiant dėl apylinkės teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, neperžengiant skundo ribų, kolegija vadovaujasi įstatymo, galiojusio skundžiamos nutarties priėmimo metu, nuostatomis (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 redakcija, LApT nutartis byloje Nr. 1S-180-1076/2019).

7. Skundžiamos nutarties priėmimo metu BVK 157 straipsnio 1 dalyje buvo numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir, kurių elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų (2015 m. birželio 23 d. Nr. XII-1818 įstatymo redakcija). Įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiems BVK 157 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus.

8. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priėmęs skundžiamą nutartį, savo sprendimą argumentavo išsamiai, aiškiai nurodė kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo, o daryti priešingas išvadas nei padarė pirmosios instancijos teismas, aukštesnysis teismas pagrindo neturi. Tai, kad priimtas sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nėra pagrindas konstatuoti, jog apylinkės teismas netinkamai įvertino nuteistojo K. T. asmenybės charakteristiką, iškraipė kuriuos nors asmens byloje esančius duomenis ar juos nurodė klaidingai.

9. Iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos matyti, kad K. T. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir yra pateikęs prašymą pataisos įstaigos administracijai jam šį institutą taikyti. Tačiau, kaip jau buvo minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat yra būtina sąlyga – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

10. Nuteistųjų pažangą pataisos proceso metu leidžia įvertinti „OASys“ metodika nustatomas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių (kintančių) balų mažėjimas, todėl kiekvienu atveju sprendžiant asmens, atliekančio laisvės atėmimo bausmę, lygtinio paleidimo klausimą, yra svarbu atsižvelgti į tai, ar minėtų balų mažėjimas iš tiesų egzistuoja ir į tai, ar jis rodo, jog nuteistasis deda pakankamai pastangų, mažindamas savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistojo K. T. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas nuo 25 balų sumažėjo iki 17 balų ir šiuo metu nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra priskiriama žemai. Tačiau, vien tik šios aplinkybės jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nepakanka. Net ir esant žemai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, turi būti nustatyta akivaizdi nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri sudarytų pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, juolab, kad aptariamu atveju žema K. T. nusikalstamo elgesio rizika buvo nustatyta ir anksčiau. Teisėjų kolegija pažymi, kad remiantis Socialinio tyrimo išvada, K. T. pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką sudaro ir dinaminiai balai (12 balų), kuriuos nuteistasis savo pavyzdingu elgesiu dar turi galimybę sumažinti. Todėl pritartina pirmosios instancijos išvadai, jog K. T. nors ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga dar nėra pakankama lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui.

11. Ar nuteistasis laikysis įstatymų ir ateityje nenusikals, teismas sprendžia, tik visapusiškai įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo požiūrį į nusikalstamas veikas, elgesį laisvės atėmimo vietoje, socialinius ryšius ir kitas svarbias aplinkybes. Teismui pateikti duomenys patvirtina, kad yra teigiamų K. T. pataisos aspektų, į kuriuos atsižvelgė Komisija, priimdama nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nuteistasis šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi, už dalyvavimą pozityvaus užimtumo priemonėse, gerą elgesį, darbą ir dalyvavimą programose šešis kartus paskatintas, pataisos įstaigoje tęsia darbinę veiklą – dirba kirpėju, mokosi specialybės, dengia ieškinį, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos priemonėse, būrio ir įstaigos renginiuose, psichologų organizuojamose veiklose. Visgi, aukštesniojo teismo vertinimu, vien tik šių aplinkybių visuma bei nuteistojo noras būti lygtinai paleistam, vis dar nesudaro pagrindo jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.

12. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, nusikalstama veika vertinama tik siekiant įvertinti nusikalstamo elgesio teigiamą pokytį, tačiau tai negali būti vertinama kaip dvigubas baudžiamumas, kuris pažeistų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas žmogaus teises, ar kaip griežtesnių reikalavimų taikymas, juo labiau, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nėra sprendžiamas kaltės klausimas ar skiriama nauja bausmė. Nusikalstamos veikos vertinimas kitų byloje esančių aplinkybių visumoje, įstatymo nėra draudžiamas, tačiau tai negali būti vienu iš esminių kriterijų, svarstant lygtinio paleidimo taikymo galimybę. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, jog nuteistasis K. T. laisvės atėmimo bausmę atlieka už sunkaus ir labai sunkaus nusikaltimų padarymą organizuotoje grupėje, taip pat į tai, jog K. T. yra anksčiau teistas, tačiau tai nebuvo esminės aplinkybės eliminavusios galimybę taikyti jo atžvilgiu lygtinio paleidimo institutą. Priešingai, nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdis buvo įvertintos nuteistajam nustatyto kriminogeninio veiksnio kontekste ir su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistajam vis dar nustatomas vienas kriminogeninis veiksnys – mąstymas ir elgesys, kadangi nuteistasis nusikalto impulsyviai, „pagautas momento“ neapgalvojo savo elgesio pasekmių ir pasirinkdavo netinkamas jų sprendimo strategijas. Kalbėdamas apie įvykdytą nusikaltimą nuteistasis kaltę pripažįsta, tačiau nėra linkęs prisiimti visos atsakomybės, kaltina nepalankiai susiklosčiusią situaciją, kitus asmenis. Nuteistasis yra pernelyg linkęs pasitikėti savo tiesioginiu patyrimu, kitus vertina gana stereotipiškai ir pernelyg greitai daro išvadas, gerai nepagalvojęs visų aplinkybių.

13. Teisėjų kolegijos vertinimu, abejonių dėl sėkmingos probacijos kelia ir tai, jog per laisvės atėmimo bausmės laikotarpį nuteistasis K. T. net dvidešimt vieną kartą pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles ir už tai buvo baustas drausminėmis nuobaudomis. Iš pataisos įstaigos 2020 m. gegužės 13 d. pažymos „Dėl nuteistojo nuobaudų ir paskatinimų“ matyti, jog nuteistasis K. T. ne kartą padarė ir itin šiurkščius vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus, už ką nuteistajam eilę kartų buvo skirtos vienos griežčiausių nuobaudų – perkėlimas į baudos izoliatorių. Paskutinį kartą nuteistajam K. T. drausminė nuobauda buvo paskirta 2019 m. birželio 28 d., ši nuobauda panaikinta gavus paskatinimą. Nors šiuo metu drausminės nuobaudos yra negaliojančios, tačiau šios aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja ypač neigiamai ir leidžia daryti išvadą, kad nuteistajam sunku laikytis nustatytų taisyklių. Daugkartinis nustatytos tvarkos pažeidinėjimas rodo, jog asmuo, net ir gerai žinodamas vidaus tvarkos taisykles bei galimas neigiamas pasekmes už jų pažeidimą, nesugebėjo paklusti pataisos įstaigoje nustatytiems ribojimams, laikytis nustatytų reikalavimų. Kiekvienas bausmės atlikimo vietos režimo reikalavimų pažeidimas rodo, kad nuteistasis net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje turi polinkį pažeisti nustatytą tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi. Tai leidžia pagrįstai abejoti, kad lygtinio paleidimo taikymo atveju nuteistasis laikysis teismo ir įstatymo jam nustatytų pareigų.

14. Kolegija pažymi, jog teismui nėra privaloma patvirtinti Komisijos nutarimą, jeigu jis palankus nuteistajam. Tik tuo atveju, kai Komisijos išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir tinkamai taikytos BVK nuostatos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos, teismas nutarimą patvirtina, o priešingu atveju – nepatvirtina. Tiek Komisija, tiek apylinkės teismas, svarstydamas klausimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ar ne, vertina tuos pačius nuteistąjį charakterizuojančius duomenis. Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog šiuo metu nuteistojo K. T. daroma pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog paleistas lygtinai jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Akcentuotina ir tai, kad paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą.

15. Atkreiptinas nuteistojo dėmesys ir į tai, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalimi imperatyviai nustatyta, jog nagrinėjant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos patvirtinimo, teismas apie paskirtą šio klausimo nagrinėjimo datą praneša nuteistajam ir prokurorui. Ta aplinkybė, kad prokuroras pateikė atsiliepimą dėl Komisijos nutarimo ir šį atsiliepimą nutartyje teismas paminėjo, pacitavo jo turinį, esminės reikšmės nutarties teisėtumui ir pagrįstumui neturi, kadangi teismo sprendimas netvirtinti Komisijos nutarimo yra teisėtas ir pagrįstas, išvados, dėl galimybės taikyti nuteistajam K. T. lygtinį paleidimą nebuvimo, yra teisingos, teismo priimtas sprendimas savo esme atitinka BPK 360 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodyta, kokius sprendimus gali priimti teismas. Šiuo atveju apylinkės teismas, atsisakydamas patvirtinti Komisijos priimtą nutarimą ir nurodydamas tokio sprendimo motyvus, baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų nepažeidė. Apylinkės teismo priimta nutartis paremta ne prokuroro atsiliepime nurodytų aplinkybių citavimu, o visapusiška duomenų, turinčių reikšmės svarstant lygtinio paleidimo taikymo klausimą, analize vertinant šiuos duomenis BVK 157 straipsnio (2015 m. birželio 23 d. Nr. XII-1818 įstatymo redakcija) taikymo kontekste. Tai, kad nuteistasis nesutinka su nutartyje padarytomis išvadomis ir aplinkybes, turinčias reikšmės sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, vertina kitaip, negu teismas, nėra pagrindas pripažinti, kad nutartis nemotyvuota ar ją naikinti.

16. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad šiuo metu K. T. dar negalima taisyti neizoliuoto nuo visuomenės. Nuteistojo charakteristika, skunde nurodytos nuteistąjį teigiamai apibūdinančios aplinkybės bei jo šeimyninė padėtis nesudaro absoliutaus pagrindo nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos namų. Skundžiama Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. birželio 18 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo K. T. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. birželio 18 d. nutartį.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.