Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viktoro Preikšo,

rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo nuteistojo V. S. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. vasario 4 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Kybartų pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau - Komisija) 2019 m. sausio 11 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarta taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. Vidas S. Š. apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 242 straipsnį laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta bausmė – laisvės atėmimas 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su bausme, paskirta 2018 m. liepos 26 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu (nuteistas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį), ir galutinė bausmė paskirta – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams. Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 9 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. liepos 2 d. (nuteistas pagal BK 284 straipsnį) nuosprendžiu paskirta bausme, ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 metams 10 mėnesių. Bausmės pradžia – 2018 m. gegužės 5 d., o pabaiga – 2021 m. sausio 2 d. Neatlikta bausmės dalis, Komisijos nutarimo priėmimo dieną – 2 metai 11 dienų.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo V. S. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Tačiau įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje ar 3 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, vertinamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, šio elgesio teigiami ar neigiami pokyčiai, mąstysenos adekvatumas, dedamos pastangos mažinti nustatytus kriminogeninius veiksnius, kita rašytinė bylos medžiaga, padedanti įvertinti nuteistojo asmenybės polinkius, puoselėjamas vertybes ir pan.

7. Nuteistasis savo skunde nurodo, jog apylinkės teismas turėjo nagrinėti ne lygtinio paleidimo klausimą, o Komisijos priimto nutarimo teisėtumo klausimą. Pabrėžtina, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse įtvirtintą reglamentavimą būtent apylinkės teismui yra suteikta teisė priimti galutinį sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Apylinkės teismas, įvertinęs ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti (BPK 360 straipsnio 2 dalis). Komisijos nutarimą apylinkės teismas patikrino laikydamasis minėtų reikalavimų, savo išvadas dėl atsisakymo jį tvirtinti, argumentavo ir pagrindė. Dėl šių aplinkybių skundo argumentai, jog teismas pasisakydamas, kad lygtinis paleidimas šiuo metu nuteistajam negali būti taikomas, o probacija nebus sėkminga, viršijo savo kompetenciją, atmetami kaip nepagrįsti.

8. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. S. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas leidžia svarstyti sprendimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra klausimą. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. V. S. pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimo pagal „OASys“ metodiką, rezultatas yra 59 balai, todėl jis priskiriamas prie vidutinės pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos grupės. Tokiu atveju asmuo gali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos tik jei nustatoma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Be to, nuteistojo pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs siekti gyvenimo tikslų tik teisėtomis priemonėmis. Tačiau tokiai išvadai šiuo metu pagrindo nėra.

9. Pažymėtina tai, jog nei Komisijos nutarime, nei Socialinio tyrimo išvadoje nėra jokių duomenų ir išvadų apie nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimą. Neaišku kokia ji buvo bausmės atlikimo pradžioje ir kaip pakito Komisijos nutarimo priėmimo dienai. Be to, kaip matyti iš nutarimo, sprendimas asmenį paleisti lygtinai priimtas nustačius teigiamus elgesio pokyčius, tačiau nenustatyta, jog pažanga keičiant elgesį būtų ženkli, žymi, akivaizdi. Nors nutarime teigiama, jog asmuo suvokia savo netinkamo elgesio pasekmes, teigiama darbinė motyvacija, aukšta motyvacija savęs keitimuisi, tačiau pateikti duomenys ir Socialinio tyrimo išvada tokių teiginių nepagrindžia. Nėra jokių duomenų apie tai, kad nuteistasis ketintų dirbti ar įsidarbinti, dirbtų pataisos namuose. Nuteistajam individualiame socialinės reabilitacijos plane buvo numatyta priemonė įgyti pagrindinį išsilavinimą. Nurodoma, jog nuteistasis mokosi Kybartų suaugusiųjų mokykloje 9 klasėje, tačiau gruodžio mėnesio lankomumas vos 50 procentų. Esant šioms aplinkybėms, Komisijos nutarimą laikyti teisingu nėra pagrindo, nes nutarimo teiginiai dėl nuteistojo elgesio pokyčių neatitinka bylos duomenų.

10. Bylos duomenys patvirtina, kad už gerą elgesį ir dalyvavimą programose V. S. buvo du kartus paskatintas, per bausmės atlikimo laikotarpį drausmine tvarka nebaustas, bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, mokosi, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Šios teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės atskleidžia tai, jog nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas asmuo, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę. Juo labiau, vienas iš bausmės tikslų ir yra perauklėti asmenį, siekiant pakeisti jo nihilistinį požiūrį į teisę, tokiu būdu, pozityvi nuteistojo elgesio korekcija atskleidžia, kad šiuo atveju taikoma bausmė yra efektyvi, tačiau vien šios aplinkybės nepakankamos išvadai, jog toliau asmuo gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

11. Nors nuteistojo elgesys koreguojamas teigiama linkme, tačiau V. S. pakartotinio nusikalstamumo elgesį didinantys kintamieji veiksniai yra didelė kriminalinio elgesio praeitis, alkoholio vartojimas laisvėje, savikontrolės problemos. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistasis turi polinkį dažnam alkoholio vartojimu, nemaža dalis nusikaltimų padaryta apsvaigus nuo alkoholio. Pažymėtina ir tai, kad jis net du kartus teistas už tai, kad transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus, kai neblaivumas viršija 1,5 promiles. Nors socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog motyvacija nevartoti alkoholio yra pakankama, asmuo suvokia alkoholio žalą ir lanko pagalbos dėl alkoholio vartojimo programas, tačiau iš individualaus plano vykdymo eigos matyti, jog jis dalyvavo programoje „Padėk sau“, baigė programą „Pilietiškumo ugdymo kelias“, papildomai „Elgesys-pokalbis-pasikeitimas“. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, kad nuteistasis kartoja tas pačias klaidas, nes priimdamas sprendimus neįvertina ankstesnio patyrimo, geba nustatyti tik tam tikras problemines sritis, linkęs apgalvoti pasekmes, tačiau labiau sureikšmina jas sau. Be to, pripažįsta, jog praeityje asocialios grupės įtaka buvo vienas iš veiksnių, susijusių su jo nusikalstamumu. Šios aplinkybės kelia pagrįstų abejonių tuo, kad nuteistasis, būdamas laisvėje, vėl nepasiduos kitų įtakai, nedarys nusikalstamų veikų, juo labiau, kad yra teistas net 13 kartų. Be to, paskutinį kartą V. S. yra teistas už vengimą atlikti laisvės atėmimo bausmę, jam anksčiau taikytas ir bausmės vykdymo atidėjimas, kuris, akivaizdu, nebuvo efektyvus, nes asmuo ir vėl nusikalto. Šios aplinkybės kelia pagrįstų abejonių tuo, jog nuteistasis, būdamas lygtinai paleistas su intensyvia priežiūra, sugebės paklusti pakankamai griežtiems reikalavimams ir priežiūrai.

12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad neatliktos bausmės dydis (neatlikta bausmės dalis – 2 metai 11 dienų, paskirta bausmė – 2 metai 10 mėnesių) taip pat negali būti visiškai sumenkinamas. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atliktos bausmės dalis neleidžia daryti išvados, kad nuteistajam padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų.

13. Akcentuotina ir tai, kad iš 59 pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką sudarančių balų, tik 25 yra statiniai, t. y. nekintantys, ir net 34 – dinaminiai, kintantys, kuriuos nuteistasis ne tik gali, tačiau ir privalo koreguoti, kadangi nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausme siekiama nuteistojo išskirtinai teigiamos elgesio korekcijos, kuri leistų manyti, kad paleistas į laisvę nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, o šiuo metu šie tikslai dar nėra pasiekti. Pažymėtina ir tai, kad Komisijos nutarimas taikyti nuteistajam V. S. lygtinį paleidimą nebuvo priimtas vienbalsiai, iš 6 Komisijos narių, 2 nariai susilaikė dėl nuteistojo lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra.

14. Nesutiktina ir su skundo argumentu dėl Europos tarybos Ministrų komiteto rekomendacijų Rec (2003) 22, nesilaikymo. Kolegija pažymi, kad be Europos tarybos Ministrų komiteto rekomendacijų, kiekvienu konkrečiu atveju individualiai turi būti vertinama nuteistojo bausmės atlikimo aplinkybės ir sprendimas priimamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, o be to, minėtoji rekomendacija yra tik patariamojo pobūdžio, tačiau nėra imperatyviai vykdoma. Nagrinėjamu atveju teismas, atsisakydamas tenkinti nuteistojo skundą dėl lygtinio paleidimo taikymo, savo sprendimą aiškiai ir detaliai argumentavo, argumentus pagrįsdamas išanalizuotomis ir įvertintomis aplinkybėmis.

15. Savo skunde nuteistasis nurodo, kad Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmai kitose bylose, net ir esant aukštai pakartotinio nusikalstamumo rizikai, taikė lygtinį paleidimą, tad šiuo atveju nuteistasis yra atvirai diskriminuojamas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas, vykdydamas teisingumą, yra nepriklausomas, nešališkas ir klauso tik įstatymų (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 3 straipsnio 2, 3 dalys). Teismas sprendimą priima pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

16. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Įvertinus visa tai daroma išvada, kad nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą ir taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl skundžiama nutartis yra pagrįsta, teisinga ir teisėta, naikinti ją skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutarė:

atmesti nuteistojo V. S. apeliacinį skundą ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. vasario 4 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.