Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

nerengdama teismo posėdžio apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. S. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namų (toliau – Komisija) 2017 m. sausio 11 d. nutarimą, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S., nuteistas 2004 m. birželio 10 d. Vilniaus apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, laisvės atėmimu 12 metų 6 mėnesiams (nuosprendis įsiteisėjo 2005 m. kovo 30 d.); 2005 m. birželio 28 d. Kauno apygardos teismo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, 9 dalį, laisvės atėmimu 15 metų (nuosprendis įsiteisėjo 2005 m. gruodžio 22 d.). Bausmės pradžia – 2003 m. rugsėjo 18 d., bausmės pabaiga – 2018 m. rugsėjo 18 d.Komisijos 2017 m. sausio 11 d. nutarimu nutarta, taikyti nuteistajam V. S. lygtinį paleidimą, tačiau Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. vasario 6 d. nutartimi Komisijos nutarimą patvirtinti atsisakė. Teismas padarė išvadą, kad nuteistasis V. S. neatitinka Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – nenustatyta pakankama ir reikšminga pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas leistų neabejoti, jog nuteistojo probacija laisvėje gali būti sėkminga.Nuteistasis V. S. skundžia Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nuteistojo teigimu, nėra jokių įstatymų, kurie leistų teismui sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą vadovautis tokiomis aplinkybėmis, kaip nuteistojo požiūris į izoliacijos sąlygas, jo padarytų nusikaltimų už kuriuos atliekama bausmė pobūdis, teismo abejojimas oficialiomis įdarbinimo pažymomis, drausminės nuobaudos bei jų kiekis. Nuteistojo įsitikinimu, teismas savavališkai nustatęs šias pastarąsias papildomas, perteklines, įstatyme nenumatytas lygtinio paleidimo sprendimo sąlygas pasielgė neteisėtai. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog į minėtas aplinkybes jau buvo atsižvelgta pagal OAZys vertinimo sistemą nustatant rizikos balus, todėl šias aplinkybes papildomai minėti ir dubliuoti yra nepagrista, netikslinga ir neteisėta. Nuteistojo nuomone, ne teismo kompetencijoje yra vertinti aplinkybes susijusias su nuteistojo elgesiu, jo charakterio savybėmis ar kitomis aplinkybėmis susijusiomis su nuteistuoju, išskyrus rizikos balų dydį arba jų mažėjimo pažangą.Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, jog apylinkės teismas netaikydamas lygtinio paleidimo motyvavo, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu buvo baustas drausmine tvarka. Skunde pažymima, kad BVK 157 straipsnis nenumato galimybės sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą vertinti ar nuteistasis buvo baustas drausmine tvarka. Nuteistasis nesutinka su teismo sprendimu netaikyti jo atžvilgiu lygtinio paleidimo dėl to, jog yra teistas už labai sunkų nusikaltimą, nes atsižvelgiant į šį nusikaltimą bei jo sunkumo kategoriją V. S. jau yra nubaustas atitinkamo dydžio bausme, jis atlikęs būtinąją tokios bausmės dalį ir pagal BVK 157 str. nuostatas gali būti paleistas lygtinai. Nuteistojo įsitikinimu, jis atitinku tiek formalųjį tiek materialųjį lygtinio paleidimo taikymo kriterijus. Yra atlikęs būtinąją bausmės dalį, pateikęs prašymą taikyti lygtinį paleidimą, likusi bausmės dalis labai maža palyginus su atlikta bausmės dalimi, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, skatintas 9 kartus, nuobaudų galiojimas pasibaigęs, labai gerai mokosi, įvykdęs visus finansinius įsipareigojimus pilnai, laisvėje turi gyvenamąją vietą, lygtinio paleidimo atveju laisvėje iš karto būtų įdarbintas. Šios aplinkybės teigiamai apibudina nuteistojo asmenybę, socialinius ryšius bei, vertinant kartu su aplinkybėmis, rodančiomis jo norą išeitį į laisvę ir gyventi pagal visuomenėje priimtas elgesio taisykles, leidžia spręsti apie V. S. gerus socialinius įgūdžius bei aukštą socialinės integracijos lygį, o kartu ir apie polinkio į pakartotiną nusikalstamumą nebuvimą.Nuteistojo V. S. skundas atmetamas. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad Komisija išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus nuteistojo lygtiniam paleidimui. Nuteistasis V. S. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Analizuojant pateiktos bylos medžiagą ir joje esančią socialinio tyrimo išvadą, nustatyta, jog nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tačiau sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo vertinamas ne tik formalus, bet ir materialus šio instituto taikymo pagrindas. Socialinio tyrimo išvada patvirtina, jog nuteistasis dalyvauja nuteistųjų adaptacijos, pataisos bei integracijos į visuomenę programose, vykdė ankstesnių Komisijų socialinės reabilitacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo rekomendacijas, įvykdė finansinius įsipareigojimus, bausmės atlikimo metu mokosi, įgijo keletą specialybių, socialinius ryšius su artimaisiais palaiko. Bylos duomenys taip pat rodo, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, jog jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas – 40 balų, tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema. Pažymėtina, jog socialinio tyrimo išvadoje yra nurodyti ir pagrindiniai nuteistojo kriminogeniniai veiksniai – ankstesni nusikalstami veiksmai ir nuostatos. Bylos duomenys patvirtina ir tai, kad nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu už nepriekaištingą elgesį skatintas 9 kartus, tačiau drausmine tvarka baustas 34 kartus, kas vertintina, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nuoseklus ir teigiamas. Nors V. S. paskirtos nuobaudos šiuo metu negalioja, tačiau tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi. Pabrėžtina ir tai, kad pataisos namuose nustatytų režimo reikalavimų ir taisyklių nesilaikymas, kai nuteistajam neabejotinai žinomi reikalavimai asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, patvirtina, kad nuteistasis nevykdė vienos iš pagrindinių nuteistojo pareigų – bausmės atlikimo metu elgtis tinkamai. Aukštesnysis teismas pripažįsta, kad pastaruoju metu stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – pataisos įstaigoje dalyvauja organizuojamuose socialinės reabilitacijos renginiuose, mokosi, už nepriekaištingą elgesį skatintas 9 kartus, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, palaiko socialinius ryšius. Minėtos aplinkybės rodo, jog V. S. elgesyje yra korekcijos požymių, tačiau, vertinant galimybę, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą, kadangi aukščiau nurodytos nuteistąjį teigimai apibūdinančios aplinkybės negali būti besąlygiškas pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos bei nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad paleidus nuteistąjį lygtinai iš laisvės atėmimo vietos, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai. Aukštesniojo teismo vertinimu, negalima neatsižvelgti į tai, jog nuteistasis bausmę atlieka už labai sunkaus tyčinio, nusikaltimo padarymą. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinimai tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privalu atsižvelgti. Nors padarytos nusikalstamos veikos, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikoma neteisėtu. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Atliktos bausmės dalis neleidžia daryti išvados, kad nuteistajam padarė pakankama įtaką, kad ateityje nedarys nusikaltimų.Tai, kad nuteistasis V. S. dar nėra pasirengęs taisytis neizoliuotas nuo visuomenės, rodo ir jo požiūris į padarytas nusikalstamas veikas. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis V. S. viso bausmės atlikimo metu neigė kaltę dėl padarytų nusikaltimų ir tik paskutiniu metu kaltę jis pripažįsta, gailisi. Tai rodo, jog nuteistasis pilnai nesuvokia savo atliktų veiksmų nusikalstamo pobūdžio, jų neanalizuoja, negalvoja apie padarinius, nesupranta dėl ko yra nubaustas, nesvarsto jam paskirtos bausmės paskirties ir tikslų. Taigi akivaizdu, jog savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų nepripažįstantis ar iš dalies kaltę pripažįstantis asmuo, negali suvokti nusikalstamo savo atliktų veiksmų pobūdžio, paskirtą bausmę laiko ne pelnyta tokio savo elgesio pasekme, todėl aukštesniojo teismo vertinimu, svarstyti sėkmingos probacijos galimybę V. S. atžvilgiu, nėra pagrindo. Pastebėtina ir tai, jog kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje, nuteistasis viso bausmės atlikimo metu nedirbo, 2015 m. vasario 19 d. pataisos namų administracijai pasiūlius darbą, prašymo įsidarbinti nepateikė ir tik 2016 m. rugsėjo 16 d. jis kreipėsi į pataisos namų administraciją su prašymu įsidarbinti. Šiame kontekste aukštesnysis teismas pažymi, kad BVK 111 straipsnis numato, jog nuteistųjų darbas, socialinė reabilitacija, bendrasis lavinimas bei profesinis mokymas yra nuteistųjų pataisos priemonės, kuriomis siekiama padėti nuteistiesiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis, išmokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, sudaryti sąlygas po bausmės atlikimo reintegruotis į visuomenę. Savo ruožtu BVK 125 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija, o pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad nuteistieji būtų įtraukiami į darbą, atsižvelgiant į jų darbingumą ir, kiek galima, į turimą specialybę. Aukštesniojo teismo vertinimu, vis dėlto V. S. požiūris į darbą pataisos namuose per visą bausmės atlikimo laikotarpį, verčia abejoti, kad jis ir laisvėje sugebės užsiimti prasminga veikla, dirbti bei sėkmingai įsilieti į visuomenę.Nuteistasis skunde teigia, jog skundžiamoje nutartyje teismas nepagrįstai akcentuoja nusikalstamų veikų pobūdį bei tai, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu buvo baustas drausmine tvarka. Nuteistojo įsitikinimu, teismas savavališkai nustatęs šias papildomas, perteklines, įstatyme nenumatytas lygtinio paleidimo sprendimo sąlygas pasielgė neteisėtai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas imperatyvas nuteistojo lygtinio paleidimo atveju konstatuoti, kad asmens pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant sudaro pakankamą pagrindą manyti, jog būdamas laisvėje jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Tuo tarpu sprendžiant, ar asmuo laikysis įstatymų ir nenusikals, svarbu įvertinti nuteistojo elgesį pataisos namuose, taip pat įvertintinas ir nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumas, tačiau tik tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Šiuo pagrindu kaip nepagrįsti atmestini nuteistojo skundo argumentai, kad teismas neturėjo teisės vertinti kitas aplinkybes, išskyrus įstatyme numatytas, t. y. BVK 157 straipsnyje išdėstytus formaliuosius pagrindus. Baudžiamojo proceso kodeksas imperatyviai numato, kad komisijos nutarimas turi būti patvirtintas teismo, kas suponuoja išvadą, kad tik teismo prerogatyva yra spręsti, ar yra pakankamas pagrindas nuteistojo lygtinio paleidimo taikymui. Šiuo atveju, aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta. Pažymėtina, kad BVK 157 straipsnyje aiškiai apibrėžta, kam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, kas reiškia, net ir esant jame numatytiems pagrindams, tik galimybę svarstyti nuteistojo prašymą dėl lygtinio paleidimo taikymo, o ne besąlyginį jo taikymą, nevertinant kitų, t. y. materialiųjų lygtinio paleidimo taikymo pagrindų. Kiekvienas nuteistasis pasižymi tik jam būdingomis savybėmis, kriminogeniniais veiksniais, todėl kiekvienas nagrinėjamas lygtinio paleidimo klausimas iš esmės yra individualus.Labai svarbus materialaus lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos instituto pagrindas yra neabejotinas ir pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Šiuo konkrečiu atveju teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog Komisija nutarusi taikyti lygtinio paleidimo institutą nuteistojo atžvilgiu, atsižvelgė į įstatymo nustatytus reikalavimus, tačiau nepakankamai tinkamai sprendė, kad nuteistasis jau patyrė laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus, jo asmenybę. Kaip jau buvo paminėta, V. S. elgesys koreguojamas tinkama linkme, stebima pozityvi nusikalstamo elgesio kaita, tačiau tai nėra absoliutūs pagrindai panaikinti skundžiamą nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą. Atsižvelgiant į išdėstytą, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino visus reikšmingus bylos duomenis ir pagrįstai sprendė, jog nuteistasis dar neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, todėl dar negali būti taikomas bei tvirtinamas lygtinis paleidimas jo atžvilgiu. Teismo nuomone nuteistasis dar nepatyrė tokių suvaržymų, kurie leistų neabejotinai užtikrinti bausmės keliamus tikslus ir ypač teisingumo principo įgyvendinimą, todėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, ją keisti ar naikinti nuteistojo skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo V. S. skundą atmesti, Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.