- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-08-14
- Bylos Nr.
- e2-778-1097/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00468-2016-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Latvelė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal kreditoriaus (E. L.) atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. liepos 17 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti kreditoriaus (E. L.) atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. liepos 10 d. nutarties likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Laugina“ bankroto byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Laugina“ (toliau – ir bendrovė) iškelta bankroto byla. Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartimi nutarta BUAB „Laugina“ likviduoti dėl bankroto. Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi bendrovės nemokumo administratoriumi paskirtas Mindaugas Krupavičius (toliau – nemokumo administratorius).
Šalies argumentai
2. Kreditorė LUAB „Kontmena“ (toliau – ir kreditorė, pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama atstatydinti LUAB „Laugina“ nemokumo administratorių Mindaugą Krupavičių ir paskirti kitą nemokumo administratorių. Kreditorius (E. L.) (toliau – ir kreditorius) pateikė rašytinius paaiškinimus, nurodydamas, kad prisijungia prie kreditorės LUAB „Kontmena“ pareikšto prašymo ir prašo jį tenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
3. Kauno apygardos teismas 2025 m. liepos 10 d. nutartimi netenkino pareiškėjos LUAB „Kontmena“ prašymo dėl bendrovės nemokumo administratoriaus atstatydinimo; priteisė bendrovei iš pareiškėjos administravimo išlaidų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; atšaukė 2025 m. birželio 25 d. pradėtą nemokumo administratoriaus atranką; panaikino Kauno apygardos teismo 2025 m. birželio 25 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Šios nutarties rezoliucinėje dalyje teismas nurodė, kad nutarties dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo gali būti skundžiama atskiruoju skundu, o likusi nutarties dalis apeliacine tvarka neskundžiama.
4. Kreditorius (E. L.) padavė atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. liepos 10 d. nutarties (dokumento registracijos Nr. DOK-16597), prašydamas: ex officio (savo iniciatyva) įvertinti, ar neegzistuoja absoliutūs Kauno apygardos teismo 2025 m. liepos 10 d. nutarties negaliojimo pagrindai, o tokių nenustačius, pakeisti Kauno apygardos teismo 2025 m. liepos 10 d. nutarties motyvuojamąją dalį, pašalinant, apelianto vertinimu, nepagrįstus motyvus: 1) nutarties 15 punkto motyvus „Atkreiptinas dėmesys, kad klausimas dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo yra keliamas iš esmės iškart po priimtos Lietuvos apeliacinio teismo nutarties: 2025 m. kovo 10 d. pareiškėja iniciavo kreditorių susirinkimą, kuris įvyko 2025 m. balandžio 11 d. ir kuriame, be kita ko, buvo priimtas sprendimas dėl pasitikėjimo nemokumo administratoriumi bei jo atstatydinimo; prašymas dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo pateiktas nepraėjus pilnai keturiems mėnesiams po Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. vasario 28 d. nutarties; prašymas yra grindžiamas iš esmės tais pačiais argumentais, kurie buvo įvertinti panaikinta Kauno apygardos teismo 2024 m. lapkričio 18 d. nutartimi“; 2) nutarties 16 punkto motyvus: „Taigi, nors pareiškėja ir teigia, kad po Lietuvos apeliacinio teismo nutarties priėmimo faktinė situacija byloje yra pasikeitusi, tačiau teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais jos argumentais. Kaip matyti iš pareiškėjos prašymo turinio, jis yra grindžiamas iš esmės tais pačiais argumentais, dėl kurių jau yra pasisakyta įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais“; 3) nutarties 17 punkto motyvus „Nagrinėjamu atveju pareiškėjos prašymas dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo iš esmės yra grindžiamais tais pačiais deklaratyviais argumentais, pareiškėjai nepateikus nei tokius argumentus pagrindžiančių duomenų, nei konkrečiai įvardinant, kokios įstatymo nuostatos šiuo atveju yra pažeidžiamos“; 4) nutarties 18 punkto motyvus „Pažymėtina, kad nei vienoje pačios pareiškėjos cituojamoje byloje, nei Kauno apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 5 d. nutartyje, kuria buvo išspręstas nemokumo administratoriaus faktiškai bankroto proceso metu turėtų administravimo išlaidų patvirtinimo klausimas, ne tik, kad nėra nustatyti jokie įpareigojimai nemokumo administratoriui grąžinti atsakovės bankroto proceso metu faktiškai patirtas lėšas, bet ir nėra pasisakyta, jog teismo nutartimi nepatvirtintos faktiškai patirtos išlaidos atsakovės bankroto proceso metu negalėjo būti išvis patirtos“; 5) nutarties 18 punkto motyvus „Bankroto proceso duomenys sudaro pagrindą spręsti, kad būtent dėl bankroto proceso administravimo išlaidų / faktiškai patirtų išlaidų pagrįstumo bei jų patvirtinimo ir kyla nesutarimas tarp iš esmės tų pačių kreditorių (pareiškėjos, (E. L.) ir kt.) bei bet kurio kito iš atsakovės bankroto procesą administruoti paskirtų nemokumo administratorių, kurie šiame bankroto procese jau keitėsi net tris kartus. Taigi atsakovės bankroto procedūros yra užsitęsusios ne dėl kurio nors iš nemokumo administratoriaus kaltės ar vilkinimo, kaip tą įvardina pareiškėja, tačiau išimtinai dėl tų pačių kelių kreditorių atsisakymo ne tik racionaliai spręsti atsakovės bankroto proceso metu faktiškai patirtų administravimo išlaidų klausimą, bet ir nebendradarbiavimo su bet kuriuo iš atsakovės bankroto procesą administruoti paskirtų nemokumo administratorių. Šią aplinkybę patvirtina ir paties kreditoriaus (E. L.) tiek šiuo metu byloje esantys rašytiniai paaiškinimai, tiek anksčiau į bylą teikti duomenys, kuriuose jis pats nurodo, kad atrinkus tam tikras nemokumo administratorių kandidatūras, yra pagrindas jų neskirti atsakovės bankroto procesą administruojančiais asmenimis. Vadinasi net ir pasikeitus šioje byloje nemokumo administratoriui, tai nereiškia, kad atsakovės bankroto procedūros būtų greitai bei sėkmingai užbaigiamos“; 6) nutarties 19 punkto motyvus „Pareiškėja taip pat teigia, kad eilėje teismų priimtų procesinių sprendimų jau yra konstatuoti atsakovės nemokumo administratoriaus neteisėti veiksmai (neveikimas), tačiau teismas ir su šiuo argumentu neturi pagrindo sutikti. Kaip matyti iš pareiškėjos prašymo turinio, jame cituojančiais teismų priimtais procesiniais sprendimais nebuvo sprendžiami klausimai nei dėl atsakomybės nemokumo administratoriui taikymo, nei kiti klausimai, kurie būtų susiję su nemokumo administratoriaus tinkamumu eiti atsakovės LUAB „Laugina“ administratoriaus pareigas. Teismas, įvertinęs Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, taip pat nenustatė, kad nemokumo administratoriaus atžvilgiu būtų priimti atitinkami procesiniai sprendimai“; 7) nutarties 21 punkto motyvus „pareiškėja neįrodė JANĮ 39 straipsnyje įtvirtintų nemokumo administratoriaus atstatydinimo pagrindų (CPK 178 straipsnis), tokių nenustatė ir teismas, todėl spręsti, kad“.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apygardos teismas 2025 m. liepos 17 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-8-555/2025, atsisakė priimti kreditoriaus (E. L.) atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. liepos 10 d. nutarties ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
6. Teismas nurodė, kad teismo nutartis, kuria atsisakyta atstatydinti bankroto administratorių, neužkerta kelio tolesnei bankroto bylos eigai; teismui atmetus prašymą (neatstatydinus administratoriaus), tokia teismo nutartis nei apeliacine, nei kasacine tvarka negali būti skundžiama.
7. Teismas nustatė, kad kreditorius paduotu atskiruoju skundu nesutinka su tais teismo 2025 m. liepos 10 d. nutarties motyvais, kurie yra susiję su klausimo dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo nagrinėjimu, t. y. su neskundžiama nutarties dalimi. Kauno apygardos teismo 2025 m. liepos 10 d. nutartis, kuria atmestas kreditoriaus prašymas dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo iš LUAB „Laugina“ nemokumo administratoriaus pareigų, atskiruoju skundu neskundžiama, todėl ir nutarties motyvai, susiję su kreditoriaus prašymo dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo netenkinimu, negali būti apskundimo objektu.
III. Atskirojo skundo argumentai
8. Atskiruoju skundu kreditorius (E. L.) (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2025 m. liepos 17 d. nutartį ir grąžinti apelianto atskirojo skundo priėmimo klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad apeliantas nekvestionuoja teismo 2025 m. liepos 10 d. nutarties rezoliucinės dalies, o skundą teikia dėl teismo nutartyje nurodytų tikrovės neatitinkančių motyvų, kurie kliudys kreditoriaus teisių gynimui kituose teisminiuose procesuose.
8.2. Teismo nutartys dėl nemokumo administratoriaus neatstatydinimo neskundžiamos nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau motyvai, kurių pašalinimo reikalauja apeliantas, nėra susiję su ginčo esme. Teismas, spręsdamas bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo motyvuotą prašymą dėl bankrutuojančios įmonės nemokumo administratoriaus atstatydinimo Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 39 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu, neturi kompetencijos vertinti paties pareiškimo ir jo argumentų teisėtumo, tačiau turi kompetenciją spręsti ir, esant tam tikroms aplinkybėms, motyvuotai netenkinti bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo prašymo, jei nustatytų, kad toks prašymas prieštarauja viešajam interesui. Nagrinėjamu atveju teismas 2025 m. liepos 10 d. nutartyje nepasisakė, koks būtų viešojo intereso pažeidimas, neatstatydinus nemokumo administratoriaus. Tai yra pakankamas pagrindas iš skundžiamos nutarties šalinti motyvus, nesusijusius su viešojo intereso pažeidimu.
8.3. Sprendžiant dėl teismo procesinio sprendimo motyvų apskundimo, nėra vertinama, ar skundžiama nutartis dėl bylos baigties yra skundžiama, ar ne. Teismų praktikoje yra laiduojama suinteresuotų asmenų teisė teikti skundus dėl teismo procesinio sprendimo motyvų, o teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra siejama su konkrečia jos taikymo sąlyga ir prielaida – kad asmuo būtų tuo teisiškai suinteresuotas. Nagrinėjamu atveju apeliantas yra teisiškai suinteresuotas teikti skundą dėl teismo nutarties motyvų, nes dalis skundžiamos nutarties motyvų yra neteisėti, neatitinka bylos faktinių aplinkybių, objektyvios realybės, ir dėl jų teismas neturėjo pasisakyti.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
10. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti apelianto atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. liepos 10 d. nutarties, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl rašytinių paaiškinimų (ne)priėmimo
11. 2025 m. rugpjūčio 6 d. LUAB „Laugina“ nemokumo administratorius pateikė apeliacinės instancijos teismui rašytinius paaiškinimus (dokumento registracijos Nr. DOK-3336), prašydamas palikti Kauno apygardos teismo 2025 m. liepos 17 d. nutartį nepakeista. Paaiškinimuose argumentuoja, kad, esant neskundžiamai teismo nutarčiai, jos motyvai atskirai taip pat negali būti skundžiami.
12. CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nurodytam reikalavimui. Pagal CPK 323 straipsnį, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. CPK 323 straipsnio nuostatos lemia aiškinimą, kad šalies rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodomi papildomi nesutikimo su skundžiamu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu argumentai, ar kuriuose nurodomi papildomi atsiliepimo į apeliacinį arba atskirąjį skundą argumentai, negali būti priimami, kai pasibaigia įstatymų leidėjo nustatytas terminas tokiam procesiniam veiksmui atlikti. Rašytiniai paaiškinimai, kuriuose šalis išdėsto savo atsikirtimus į priešingos šalies apeliacinės instancijos teismui adresuotus procesinius dokumentus, taip pat negali būti priimami, nes apeliaciniame procese nenumatytas apsikeitimas jokiais kitais procesiniais dokumentais, išskyrus patį skundą bei atsiliepimą į jį, kuriems pateikti, be kita ko, yra nustatyti ir konkretūs procesiniai terminai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2-969/2016; 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017; Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-237-464/2022). Šios taisyklės taikytinos ir nagrinėjant atskiruosius skundus (CPK 338 straipsnis).
13. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus išaiškinimus, taip pat į tai, kad nemokumo administratoriaus apeliacinės instancijos teismui teikiamuose rašytiniuose paaiškinimuose nenurodytos esminę reikšmę šio apeliacinio nagrinėjimo dalykui turinčios naujai atsiradusios aplinkybės, rašytinius paaiškinimus atsisakytina priimti, kaip neatitinkančius CPK 323 straipsnio reikalavimų.
Dėl atsisakymo priimti atskirąjį skundą (ne)pagrįstumo
14. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti apelianto atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. liepos 10 d. nutarties, kuriuo buvo prašoma panaikinti tam tikrus Kauno apygardos teismo 2025 m. liepos 10 d. nutarties motyvus, argumentuodamas, kad Kauno apygardos teismo 2025 m. liepos 10 d. nutartis, kuria atmestas kreditorės prašymas dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo iš LUAB „Laugina“ nemokumo administratoriaus pareigų, atskiruoju skundu neskundžiama, o apeliantas teiktu atskiruoju skundu nesutiko su tais nutarties motyvais, kurie yra susiję su klausimo dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo nagrinėjimu, todėl, teismo teigimu, ir nutarties motyvai, susiję su kreditorės prašymo dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo atmetimu, negali būti apeliacinio apskundimo objektu.
15. Apeliantas su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka, argumentuodamas, kad, nors nutartys dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo yra neskundžiamos, teismų praktikoje, sprendžiant dėl teismo procesinio sprendimo motyvų apskundimo, nėra vertinama, skundžiama pati nutartis ar ne, o teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos (dėl procesinio sprendimo motyvų apskundimo) yra siejama su konkrečia jos taikymo sąlyga ir prielaida – kad asmuo būtų tuo teisiškai suinteresuotas. Apelianto teigimu, jis nekvestionuoja teismo nutarties rezoliucinės dalies, o teismo nutartyje nurodyti motyvai, kurių pašalinimo reikalauja apeliantas, nesusiję su ginčo esme. Apeliantas nurodo, kad yra teisiškai suinteresuotas teikti skundą dėl teismo nutarties motyvų, nes dalis jų yra neteisėti, neatitinka bylos faktinių aplinkybių, objektyvios realybės, dėl jų teismas neturėjo pasisakyti.
16. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į susiklosčiusias faktines ir teisines situacijos aplinkybes, išnagrinėjęs atskirojo skundo argumentus ir skundžiamos teismo nutarties turinį, nenustatė pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir (ar) abejoti skundžiamos teismo nutarties teisėtumu bei pagrįstumu. Atskirajame skunde dėstomi argumentai ir nurodytos aplinkybės šios išvados nepaneigia.
17. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti apelianto atskirąjį skundą, nes Kauno apygardos teismo 2025 m. liepos 10 d. nutartis, kuria atmestas prašymas dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo, išskyrus jos dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, yra neskundžiama.
18. CPK 334 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendra civiliniame procese taikoma taisyklė, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo dviem atvejais – kai tokia galimybė yra tiesiogiai nurodyta įstatyme arba kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. JANĮ nėra tiesiogiai nustatyta, jog teismo nutartis, kuria teismas atsisakė tenkinti kreditoriaus prašymą dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo, gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Specialių taisyklių, nustatančių, kad dėl tokio pobūdžio nutarties gali būti teikiamas atskirasis skundas, nėra nustatyta ir CPK, kurio normos bankroto teisiniams santykiams yra taikomos tiek, kiek jų kitaip nereglamentuoja JANĮ.
19. Nutartis, kuria atmestas prašymas atstatydinti nemokumo administratorių, neužkerta kelio tolesnei bylos eigai. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad bankroto procese priimta pirmosios instancijos teismo nutartis laikytina užkertančia galimybę tolesnei bylos eigai, jei dėl šios nutarties priėmimo negalėtų vykti bankroto procesas ar bent vienas proceso dalyvis toliau negalėtų dalyvauti bankroto bylos procese. Kasacinis teismas nurodė, kad teismo nutartis, kuria atsisakyta atstatydinti bankroto administratorių, neužkerta kelio tolesnei bankroto bylos eigai, nes tokiu būdu neapribojama galimybė toliau vykti bankroto procesui ar proceso dalyviams toliau dalyvauti bankroto bylos procese. Todėl, teismui atmetus prašymą (neatstatydinus administratoriaus), tokia teismo nutartis nei apeliacine, nei kasacine tvarka negali būti skundžiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-432-313/2017).
20. Atsižvelgiant į tai, kad nei JANĮ, nei CPK nuostatos nenumato, jog atskiruoju skundu gali būti skundžiama nutartis, kuria atmestas prašymas atstatydinti nemokumo administratorių iš nemokumo administratoriaus pareigų, tokiai nutarčiai neužkertant kelio proceso eigai, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog ir tokio pobūdžio nutarties motyvai, susiję su spręsto klausimo esme – prašymo dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo netenkinimu ir tokio sprendimo argumentais, negali būti apeliacinio apskundimo objektu.
21. Atmestini kaip nepagrįsti ir teikto apelianto atskirojo skundo turinio neatitinkantys apelianto argumentai, kad nagrinėjamu atveju atskirasis skundas turėjo būti priimtas, nes juo skųsta ne teismo nutarties rezoliucinė dalis, o teismo nutartyje nurodyti motyvai, nesusiję su nutartimi spręsto klausimo esme.
22. Nors, kaip teisingai nurodo apeliantas, teismų praktikoje pripažįstama, kad gali būti skundžiamas tiek visas procesinis sprendimas, tiek jo motyvuojamoji dalis, nes teisinę reikšmę turi ne tik teismo sprendimo rezoliucinė dalis, bet ir nustatymas konkrečių faktų ir teisinių santykių, kurie vertintini kaip prejudiciniai, turintys res judicata (teismo galutinai išspręsto klausimo) galią (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1613-381/2018), tačiau apeliantas neatsižvelgia į tai, kad teismo procesinio sprendimo motyvuojamosios dalies apskundimas yra ribojamas, o galimybė skųsti vien teismo procesinio sprendimo motyvus pripažįstama tik tais atvejais, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje padarytos išvados ir išdėstyti motyvai savarankiškai, t. y. nepriklausomai nuo teismo sprendimo rezoliucinės dalies konkrečioje byloje, daro poveikį byloje dalyvaujančių asmenų teisėms ar pareigoms, jų teisiniam statusui ir gali jiems sukurti teisinius padarinius ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238-915/2015; 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356-701/2016; 2019 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-162-421/2019; 2024 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-107-943/2024). Taigi, tiek skundžiant visą teismo procesinį sprendimą, tiek jo motyvuojamąją dalį, skundą paduodantis asmuo turi turėti teisinį suinteresuotumą, kad skundžiamas teismo procesinis sprendimas ar jo motyvuojamoji dalis būtų pakeista ar panaikinta dėl to, jog daro poveikį jo teisėms bei pareigoms ir yra jam nepalanki. Teismų praktikoje asmens suinteresuotumas yra aiškinamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuotą suinteresuotumą apginti materialiosios teisės normų saugomą teisę ar interesą, kitaip tariant, asmuo turi turėti savarankišką teisinį interesą ir poreikį jį ginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-701/2023).
23. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, analizuojama situacija ir apelianto prašytų panaikinti teismo motyvuojamosios nutarties dalies argumentų turinys bei pobūdis neatitinka sąlygų, kurioms esant galėtų būti pripažįstamas pagrindas apeliantui skųsti vien tik procesinio sprendimo motyvus. Apeliantas nepagrindė savo teisinio suinteresuotumo, kad įvardijama skundžiamos nutarties motyvuojamoji dalis būtų pakeista, ir neargumentavo, kaip konkrečiai prašyti panaikinti nutarties motyvai būtų paveikę jo teises bei pareigas, nepriklausomai nuo teismo nutarties rezoliucinės dalies. Iš apelianto atskirojo skundo, kurį skundžiama teismo nutartimi atsisakyta priimti, ir nagrinėjamo atskirojo skundo turinio matyti, kad apeliantas tik abstrakčiai bei deklaratyviai nurodo galimus padarinius, t. y. kad, apelianto teigimu, tikrovės neatitinkantys nutarties motyvai kliudys kreditoriaus teisių gynimui kituose teisminiuose procesuose, nedetalizuodamas, kokį konkretų poveikį apelianto teisėms ar pareigoms, jo teisiniam statusui daro ir kokius konkrečius teisinius padarinius gali jam sukurti ateityje kiekvienas teismo nutarties motyvas. Priešingai, iš apelianto atskirojo skundo turinio matyti, kad juo iš esmės yra nesutinkama su Kauno apygardos teismo 2025 m. liepos 10 d. nutarties motyvais, kuriais teismas grindė išvadą dėl nemokumo administratoriaus neatstatydinimo, t. y. nesutinkama būtent su Kauno apygardos teismo 2025 m. liepos 10 d. argumentais dėl nemokumo administratoriaus neatstatydinimo. Nesutikimas su pirmosios instancijos teismo argumentais iš esmės reiškia nesutikimą su teismo procesiniu sprendimu.
24. Taigi, nenustatyta pagrindo teigti ir apeliantas neįrodė, kad prašomais pašalinti iš motyvuojamosios teismo nutarties dalies motyvais buvo išspręsti kiti klausimai, nesusiję su prašymo dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo nagrinėjimu, ir kurie, nepriklausomai nuo teismo nutarties rezoliucinės dalies, darytų poveikį apelianto teisėms ar pareigoms, jo teisiniam statusui ir galėtų jam sukurti teisinius padarinius ateityje. Atitinkamai, pripažintina pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsižvelgiant į tai, jog nutartis, kuria atmestas kreditoriaus prašymas dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo, atskiruoju skundu neskundžiama, tai ir nutarties motyvai, susiję su kreditoriaus prašymo dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo netenkinimu, negali būti apskundimo objektu.
25. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas ir pagrįstai atsisakė priimti apelianto atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. liepos 10 d. nutarties, kuria netenkintas kreditorės prašymas dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo, ir jos motyvų. Atskirajame skunde nurodytos aplinkybės ir išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadų teisėtumu bei pagrįstumu, todėl nenustatyta priežasčių atskirojo skundo teiginiais pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsižvelgiant į nurodytą, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2025 m. liepos 17 d. nutartį palikti nepakeistą.