Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Algirdo Taminsko,

susipažinusi su 2023 m. vasario 28 d. paduotu pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Kontmena“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. vasario 9 d. nutarties peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. vasario 9 d. nutarties, kuria nutrauktas apeliacinis procesas, pradėtas pagal pareiškėjos atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. sausio 3 d. nutarties dalies, o kita Kauno apygardos teismo 2023 m. sausio 3 d. nutarties dalis palikta nepakeista, peržiūrėjimo. Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Motyvuojamoji dalis

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pagrindai peržiūrėti bylą kasacine tvarka yra: 1) materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimas, turintis esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui; 2) jeigu teismas skundžiamame sprendime (nutartyje) nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos; 3) jeigu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ginčijamu teisės klausimu yra nevienoda.

Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tuo atveju, kai jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina pateikti teisinius argumentus dėl pažeistos (pažeistų) materialiosios ar proceso teisės normą (normų), ir tai, kad šis (šie) teisės pažeidimas (pažeidimai) turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Ypatingas dėmesys kasaciniame skunde turi būti teikiamas argumentams, kad šis teisės pažeidimas (pažeidimai) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios kasacinio teismo suformuotos praktikos.

Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas, nutraukdamas procesą, netinkamai kvalifikavo šalių ginčo esmę, netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias proceso nutraukimo teisinius pagrindus. Kauno apygardos teismas 2023 m. sausio 3 d. nutartimi nurodė, kad ji yra skundžiama apeliacine tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė JANĮ 31 straipsnio nuostatas ir nepagrįstai nutraukė procesą apeliacinės instancijos teisme. JANĮ 23 straipsnio 4 dalyje, 40 straipsnio 2, 4, 6 dalyje, 68 straipsnio 5 dalyje, 74 straipsnio 3 dalyje, 75 straipsnio 3 dalyje, 99 straipsnio 6 dalyje, 116 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kokios nutartys nėra skundžiamos atskiraisiais skundais, tačiau nagrinėjamas atvejis nepatenka į šį reglamentavimą. Pareiškėja kreipėsi į teismą, nes nemokumo administratorius atsisako atlikti veiksmus (atlyginti teismo priteistas bylinėjimosi išlaidas), todėl jam turėtų būti skirta bauda už sprendimo nevykdymą (tokia bauda išieškotina iš administratoriui skirtų išlaidų). Teismo sprendimas dėl tokių veiksmų aiškiai gali būti skundžiamas atskiruoju skundu.

Kasaciniame skunde pažymima, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nevykdė teisingumo, neišsprendė kilusio ginčo, taip pažeisdami materialiosios ir proceso teisės normas bei Lietuvos Respublikos Konstituciją. Be to, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nors suinteresuotas asmuo turi lėšų ir galimybių, bet nevykdo teismo sprendimo ir neatlygina kitai šaliai priteistų bylinėjimosi išlaidų, tačiau asmuo, siekiantis tokių išlaidų atlyginimo, privalo tokių išlaidų nemokančiam asmeniui tokias išlaidas atlyginti. Šiuo atveju teismas galėjo nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 4 dalyje nurodytų išlaidų paskirstymo taisyklių.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas proceso teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtiems teismų procesiniams sprendimams priimti. Kasaciniu skundu neformuluojama teisės aiškinimo ir taikymo problema, kuri turėtų esminės reikšmės teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.