Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Dalios Vasarienės,

susipažinusi su 2026 m. kovo 31 d. paduotu suinteresuoto asmens E. L. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. vasario 19 d. nutarties peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

suinteresuotas asmuo E. L. padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. vasario 19 d. nutarties peržiūrėjimo. Šia nutartimi palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria panaikintas atsakovės LUAB „Laugina“ pakartotinio kreditorių susirinkimo ginčijamas sprendimas ir patvirtintos bankroto byloje faktiškai patirtos 1 716 143 Eur administravimo išlaidos, susidariusios už atliekų tvarkymą.

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Motyvuojamoji dalis

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika. Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

2. Atliekų tvarkymo išlaidų pripažinimas administravimo išlaidomis neatitinka bankroto proceso tikslų (nepertraukiamas, greitas ir sklandus bankroto procesas).

3. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai negalėjo atmesti argumentų kaip neįrodytų, jei patys nepagrįstai atsisakė sudaryti galimybes šiems argumentams reikšmingus įrodymus pateikti ir (ar) gauti, o vietoje to selektyviai pasirinko formaliai aptarti dalį įrodymų, nepašalinant prieštaravimų tarp esamų įrodymų. Aptariamu atveju suinteresuotas asmuo E. L. atsiduria procesinėje aklavietėje – jis aktyviai prašo teismo išreikalauti įrodymus, duomenis ir informaciją, tačiau teismas atmeta (pirmosios instancijos teismas – iš esmės net nemotyvuotai, o apeliacinės instancijos teismas dėl atitinkamų atskirojo skundo argumentų net nepasisako) procesinius prašymus, procesiniu sprendimu padaro išvadą, kad byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų kasatoriaus teiginius. Civilinis procesas negali būti tik formalus – jeigu bylos šalis nurodo, kokių duomenų jai reikia, paaiškina, kodėl pati jų negali gauti, teismas privalo padėti šaliai šiuos įrodymus gauti.

4. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai nemotyvavo savo išvadų ir nevertino atskirojo skundo argumentų dėl suinteresuoto asmens bandytų surinkti įrodymų ar byloje esančių įrodymų ir teismų procesinių sprendimų.

5. Ginčijamo kreditorių susirinkimo metu kreditoriams negavus atsakymo iš nemokumo administratoriaus į jam užduotus klausimus, pirmosios instancijos teismui atmetus tiek prašymus dėl žodinio bylos nagrinėjimo, tiek prašymus išreikalauti informaciją, duomenis ir įrodymus, apeliacinės instancijos teismui atmetus prašymą dėl žodinio bylos nagrinėjimo, buvo pažeista kasatoriaus teisė būti išklausytam ir teisė į teisminę gynybą.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasacinio skundo argumentais nepatvirtinama CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų, t. y. nepagrindžiama, kad teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos ir kad dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Kasaciniame skunde nenurodyta teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.