Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. L. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. balandžio 8 d. nutarties, kuria nutarta nutraukti civilinę bylą pagal pareiškėjo E. L. prašymą dėl proceso atnaujinimo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Laugina“ bankroto byloje dėl nemokumo administratoriaus Mindaugo Krupavičiaus atstatydinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Likviduojamos UAB ,,Laugina“ kreditorius E. L. pateikė teismui prašymą (DOK-5849) atnaujinti civilinės bylos Nr. eB2-8-555/2025 (LUAB „Laugina“ bankroto byla) dalį dėl nemokumo administratoriaus Mindaugo Krupavičiaus atstatydinimo; atstatydinti atsakovės LUAB „Laugina“ nemokumo administratorių Mindaugą Krupavičių ir LUAB „Laugina“ nemokumo administratoriumi paskirti Vidmantą Mazį pasinaudojant paskutinės LUAB „Laugina“ atrankos, naudotos procese, kurį prašoma atnaujinti, rezultatais; nutarties daliai, kuria atstatydinamas esamas nemokumo administratorius ir paskiriamas kitas nemokumo administratorius, nustatyti skubų vykdymą. Pareiškėjas (kreditorius) E. L. proceso atnaujinimą grindžia Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punktais.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

11. Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nenustatytas pagrindas peržengti atskirojo skundo ribas.

12. Apeliacijos dalyką sudaro Kauno apygardos teismo 2024 m. balandžio 8 d. nutarties, kuria nutraukta civilinė byla pagal pareiškėjo E. L. skundą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl ginčo esmės

13. Nagrinėjamoje civilinėje byloje kilo ginčas dėl civilinio proceso teisės normų – CPK 366 straipsnio – aiškinimo ir taikymo bankroto procese: pirmosios instancijos teismas nutraukė civilinę bylą konstatavęs, kad procesas negali būti atnaujintas bankroto bylos dalyje, kurioje išspręstas nemokumo administratoriaus (ne)atstatydinimo klausimas, tačiau pareiškėjas atskirajame skunde su šiuo vertinimu nesutinka teigdamas, kad teismų praktikoje pripažįstama galimybė atnaujinti procesą konkrečioje bankroto bylos dalyje, pavyzdžiui, dėl finansinių reikalavimų tvirtinimo. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo su šiais atskirojo skundo argumentais sutikti.

14. Bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka (CPK 365 straipsnio 1 dalis). Bylos užbaigimas reiškia, kad įsiteisėjo teismo procesinis sprendimas dėl ginčo esmės ir ginčo šalims įgijo res judicata (lot. teismo galutinai išspręstas klausimas) galią. Prašymas atnaujinti procesą yra negalimas bankroto ir restruktūrizavimo bylose (CPK 366 straipsnio 3 dalis).

15. Bankroto procesas yra vientisas, jis prasideda nuo pareiškimo dėl bankroto bylos priėmimo ir baigiasi priimant sprendimą dėl įmonės pabaigos. Tačiau vykstant pačiam bankroto procesui, jame gali būti nagrinėjama daugybė savarankiškų ginčų – dėl tyčinio bankroto, dėl kreditorių finansinių reikalavimų pagrįstumo, dėl kreditorių susirinkimo teisėtumo, dėl nemokumo administratoriaus paskyrimo (atstatydinimo) ir kt. (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1000-407/2023, 2023 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1129-933/2023).

16. Teismų praktikoje išaiškinta, kad, pavyzdžiui, teismo nutartis iškelti bankroto bylą nėra teismo procesinis dokumentas, kuriuo užbaigiama byla, todėl byla negali būti laikoma baigta CPK 365 straipsnio 1 dalies prasme ir proceso atnaujinimas dėl bankroto bylos iškėlimo nėra galimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-362/2007).

17. Apeliacinės instancijos teismas pritaria atskirojo skundo argumentams, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog proceso atnaujinimas yra galimas bylose dėl tyčinio bankroto, nors šis procesinis sprendimas gali būti priimtas tik bankroto byloje, nutartimi pripažinti bankrotą tyčiniu nepasisakoma dėl bankroto bylos esmės, šia nutartimi nėra užbaigiamas bankroto procesas, ji iš esmės nedaro įtakos bankroto proceso eigai. Tačiau būtent dėl sukeliamų teisinių pasekmių asmenims, kurie pripažįstami atlikę tyčinį bankrotą lėmusius veiksmus, buvo išaiškinta, kad CPK 366 straipsnio 3 dalyje nustatytas draudimas teikti prašymus dėl proceso atnaujinimo bankroto byloje nėra taikytinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-284-611/2018). Atsiliepime į atskirąjį skundą teisingai pažymima, kad ir kitose apelianto minimose bylose susiklostė ypatingos teisinės aplinkybės, kai pareiškėjai negalėjo ginti savo teisių kitu būdu, tik prašydami atnaujinti procesą. Tokie procesiniai sprendimai buvo grindžiami siekiu užtikrinti konstitucinę asmens teisę į teisminę gynybą.

18. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad nemokumo administratoriaus atstatydinimas yra tarpinis procese sprendžiamas klausimas, kuris gali būti keliamas bet kurioje nemokumo proceso stadijoje, esant JANĮ 39 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems pagrindams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-313/2021). Tokios pozicijos laikomasi ir teisės doktrinoje (žr., pavyzdžiui: Vėlyvis, S.; Bolzanas, D. Užbaigta byla, kaip proceso atnaujinimo civilinėje byloje sąlyga. Socialinių mokslų studijos, 2009, t. 2, Nr. 2, p. 252). Įstatyme neribojama teisė pakartotinai kelti klausimą, ar bankroto administratorius tinkamai vykdo pavestas funkcijas – kilus pagrįstų abejonių dėl administratoriaus nešališkumo, suinteresuotumo ar tinkamo pareigų vykdymo, kreditoriai gali ir pakartotinai teikti teismui motyvuotą prašymą dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo. Taigi, pareiškėjui nesutinkant su tuo, kad nemokumo procesas būtų administruojamas esamo nemokumo administratoriaus, pareiškėjas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo ir taip įgyvendinti savo teisę į teisminę gynybą.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

19. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas ir pagrįstai civilinę bylą nutraukė konstatavęs, jog proceso atnaujinimas nėra galimas dėl tarpinių procese sprendžiamų klausimų – nemokumo administratoriaus (ne)atstatydinimo, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti remiantis atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.

20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra sprendžiamas tiesioginis ginčas tarp nemokumo administratoriaus ir pareiškėjo, tarp šių asmenų nagrinėjamu atveju nėra priešingo teisinio suinteresuotumo, kadangi nagrinėjamoje civilinėje byloje aktualus tik procesinis klausimas dėl CPK 366 straipsnio taikymo ir aiškinimo; šio klausimo išsprendimas nedaro tiesioginės įtakos nemokumo administratoriaus ir pareiškėjo teisėms ir pareigoms. Remiantis teisingumo ir sąžiningumo principais bei, atsižvelgiant į teismo teisę nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyje nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių (CPK 93 straipsnio 4 dalis), apeliacinės instancijos teismas nutaria bylinėjimosi išlaidų nepaskirstyti ir nė vienai iš šalių nepriteisti.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2025 m. balandžio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.