- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-12
- Bylos Nr.
- e2-71-798/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00468-2016-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Antanas Rudzinskas
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Kontmena“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Kontmena“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 1 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas dėl baudos panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja (kreditorė) uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Kontmena“ pateikė teismui prašymą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 8 d. nutartimi paskirtos baudos panaikinimo. Pareiškėja nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog bankroto administratorius bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – BUAB) „Laugina“ priklausančias transporto priemones: Mercedes Benz kraną, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); ekskavatorių CAT (duomenys neskelbtini); buldozerį CAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); ekskavatorių CAT (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); MAN sunkvežimį, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); MAN sunkvežimį, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); lengvąjį automobilį Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); kraną Liebherr, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūrėjo ir turėjo visas galimybes perimti (tačiau to nepadarė) (duomenys neskelbtini). Tiek administratorius, tiek teismas išvažiuojamojo teismo posėdžio metu gali bet kada šį transportą netrukdomai apžiūrėti. Byloje taip pat nėra jokių įrodymų apie tai, kad bet kuri iš paminėtų transporto priemonių buvo UAB „Kontmena“ kaip nors naudojama po 2021 m. gegužės 7 d. Šias aplinkybes gali paliudyti E. L., jį apklausiant. Be to, byloje yra įrodymai, patvirtinantys, kad adresu (duomenys neskelbtini), BUAB „Laugina“ nevaldo jokios žemės jokia forma, negana to, ten esančios kitos (M. K. vienašališkai perimtos transporto priemonės) stovi valstybinėje žemėje neteisėtai, dėl to yra su rašytas Nacionalinės žemės tarnybos patikrinimo aktas, o M. K. nėra pateikęs jokio žemės savininko sutikimo dėl to, kad minėtos transporto priemonės būtų statomos nurodytu adresu, t. y. iš esmės teismas skyrė baudą už tai, kad UAB „Kontmena“ atsisako atlikti neteisėtą veiksmą savavališkai užimti valstybės žemę. Teismas nenurodė, kaip konkrečiai tariami, ar realūs UAB „Kontmena“ veiksmai, nepristatant 8 transporto priemonių iš vieno BUAB „Laugina“ jokiu teisiniu pagrindu nevaldomo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) į kitą jokiu teisiniu pagrindu nevaldomą žemę (prie pastato (duomenys neskelbtini), trukdo vykdyti nemokumo procedūrą M. K., kuris jos apskritai nevykdo. Nėra suprantama, kodėl bankroto administratorius selektyviai vieną turtą periminėja, o labai mažos dalies – ginčo transporto priemonių, ne. Šiuo atveju nėra ir jokio priežastinio ryšio tarp UAB „Kontmena“ tariamų ar realių veiksmų ir bankroto administratoriaus nesugebėjimo vykdyti BUAB „Laugina“ nemokumo procedūras. Bankroto administratorius pats nevykdo priimtų teismų sprendimų, t. y. pareiškėjai neperveda priteistų bylinėjimosi išlaidų, neatsiskaito už parduotą įkeistą turtą, nepagrįstai net du kartus iniciavo pareiškėjai bankroto bylos iškėlimo klausimą. Teismas pareiškėjai baudą paskyrė nesant tam jokio teisinio pagrindo, nesiekiant jokių bankroto proceso tikslų (transporto priemonių administratorius nepardavinėjo, nei pardavinėja, bet priešingai ginčija pardavimo tvarką), teismo nutartis neatitinka įstatyme numatytų sąlygų, teismų praktikos šiuo klausimu, todėl turi būti naikinama.
Atsiliepimas
2. Bankroto administratorius M. K. pateikė teismui atsiliepimą į pareiškėjos prašymą dėl baudos panaikinimo, kuriame prašė jį atmesti. Bankroto administratorius nurodė, kad pareiškėja ir toliau kvestionuoja įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytas aplinkybes dėl BUAB „Laugina“ turto jai perdavimo, bei nurodo tuos pačius argumentus, kurie jau atmesti anksčiau priimtais įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais. Pareiškėja nurodo negalinti pristatyti transporto priemonių adresu (duomenys neskelbtini), nes sklypas nepriklauso BUAB „Laugina“. Visų pirma, tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, nes kreditorė turi grąžinti turtą įmonei į ten, iš kur jį paėmė. Sklypo (ne)priklausomybė BUAB „Laugina“ neturi teisinės reikšmės kreditorės pareigoms. Antra, ankščiau nebuvo problema dalį transporto priemonių pristatyti minėtu adresu. Tokie teiginiai rodo sisteminį pareiškėjos piktavališkumą ir nenorą grąžinti įmonei priklausantį turtą. Teismas visiškai pagrįstai paskyrė pareiškėjai maksimalią baudą, dėl jos išskirtinai piktybinio elgesio. Net gavusi eilę baudų, ji ir toliau negrąžina turto. Situacija niekaip nepasikeitė – pareiškėja ir toliau nevykdo jai nustatytos pareigos, bei neperduoda jokio įmonės turto. Nėra pagrindo naikinti kreditorei paskirtos baudos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apygardos teismas 2022 m. gruodžio 1 d. nutarė netenkinti pareiškėjos prašymo panaikinti jai paskirtą baudą. Pirmosios instancijos teismo nutartis grindžiama šiais argumentais:
3.1. Kauno apygardos teismas 2022 m. lapkričio 8 d. nutartimi bankroto administratoriaus M. K. prašymu, paskyrė pareiškėjai UAB „Kontmena“ maksimalią 10 MMA (MMA – 730 Eur), t. y. 7 300 Eur, baudą, už trukdymą bankroto administratoriui M. K. vykdyti BUAB „Laugina“ bankroto proceso administravimą, t. y. pareiškėjai neperduodant bankroto administratoriui viso BUAB „Laugina“ priklausančio turto, bankroto administratoriui yra užkertamas kelias vykdyti specialiame įstatyme jam nustatytas pareigas – užtikrinti viso BUAB „Laugina“ priklausančio turto apsaugą bei priežiūrą, vykdyti turto realizavimo procedūras, šiuo turtu disponuoti. Pareiškėja UAB „Kontmena“ kreipėsi į teismą su prašymu dėl jai paskirtos baudos panaikinimo.
3.2. BUAB „Laugina“ bankroto byloje pateikti turto perdavimo–priėmimo aktai bei antstolio Irmanto Gaidelio 2018 m. gegužės 30 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, kad buvusios bankroto administratorės UAB „BankromaX“ atstovė R. T. perdavė naujai paskirtam bankroto administratoriui V. R. (jo įgaliotam asmeniui S. P.) BUAB „Laugina“ turtą, iš jo ir turtą, už kurio vengimą perduoti bankroto administratoriui pareiškėjai ir yra paskirta bauda, t. y. Mercedes Benz kranas, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); ekskavatorius CAT 325 C LN; buldozeris CAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); ekskavatorius CAT 325 C LN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); MAN sunkvežimis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); MAN sunkvežimis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); lengvasis automobilis Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); kranas Liebherr, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Pateikti duomenys patvirtina, kad, turto perdavimo metu, minėtas turtas buvo adresu (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės neginčija ir pati pareiškėja UAB „Kontmena“.
3.3. BUAB „Laugina“ bankroto proceso duomenys taip pat patvirtina, kad Kauno apygardos teismas 2020 m. vasario 27 d. nutartimi, pripažindamas BUAB „Laugina“ likviduojama dėl bankroto, taip pat, įvertinęs tai, kad BUAB „Laugina“ nuosavybes teise priklauso didelė masė turto, iš kurio nuomos iki jo realizavimo, likviduojama įmonė galėtų gauti pajamų turto apsaugai, išlaikymui, administravimo procedūroms, neapsunkinat šio turto realizavimo, taip pat tai, kad turtas tuo metu jau buvo išnuomotas pareiškėjai UAB „Kontmena“, nutarė iki kol šis turtas bus parduotas, leisti BUAB „Laugina“ sudaryti sandorius, susijusius su ūkinės veikos tęsimu – nuomoti turtą įmonės likvidavimo metu iki turto pardavimo, bet ne ilgiau kaip vienerius metus nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos. Kadangi ši teismo nutartis įsiteisėjo 2020 m. gegužės 7 d., todėl leidimas įmonei nuomoti turtą galiojo iki 2021 m. gegužės 7 d.
3.4. BUAB „Laugina“ bankroto bylos duomenys patvirtina ir tai, kad 2018 m. gegužės 30 d. nuomos sutartimi, BUAB „Laugina“, tuo metu atstovaujama bankroto administratoriaus V. R., išnuomojo UAB „Kontmena“ šį nuosavybes teise priklausantį ir valdomą turtą: 1) statinius, esančius Kėdainiuose, taip pat butus, esančius Neringoje, iš viso 23 nekilnojamojo turto vienetai; 2) įvairų nekilnojamąjį turtą pagal pridėtą sąrašą (spintos, lentynos, kompiuteriai, kompiuterinė įranga, spausdintuvai ir kt.), iš viso 67 įvairaus nekilnojamojo turto vienetai; 3) transporto priemones (ekskavatoriai, kranai, automobiliai, priekabos, traktoriai), iš viso 68 transporto priemonių vienetai (iš jų taip pat ir administratoriaus nurodytas trūkstamas transporto priemones). Kartu su nuomos sutartimi pateiktas nekilnojamojo turto perdavimo–priėmimo aktas taip pat patvirtina, kad kartu su UAB „Kontmena“ išnuomotais butais, esančiais (duomenys neskelbtini), buvo perduota ir juose esanti įvairi įranga bei baldai (virtuvės baldai bei įranga, televizoriai ir kt.). Taigi tiek šioje nutartyje nustatytos aplinkybės, tiek nuomos sutarties sudarymo momentas, patvirtina, kad nuomos sutarties sudarymo dieną, ginčo transporto priemonės buvo adresu (duomenys neskelbtini).
3.5. Įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais, priešingai nei tą teigia pareiškėja, nustatyta, kad visas BUAB „Laugina“ turtas, iš jo ir ginčo transporto priemonės, 2018 m. gegužės 30 d. nuomos sutarties pagrindu buvo perduotas pareiškėjai UAB „Kontmena“. Ši aplinkybė pareiškėjai yra žinoma ir jau ne kartą teismų yra išaiškinta. Teismas pažymėjo, kad BUAB „Laugina“ bankroto byloje Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 23 d. nutartimi pareiškėjai UAB „Kontmena“ yra paskirta 1 926 Eur bauda už trukdymą bankroto administratoriui M. K. vykdyti BUAB „Laugina“ bankroto proceso administravimą, išaiškinant, kad baudos pareiškėjai UAB „Kontmena“ paskyrimas neatleidžia jos nuo pareigos perduoti bankroto administratoriui M. K. visą BUAB „Laugina“ priklausantį turtą.
3.6. Bankroto administratorius savo iniciatyva, pareiškėjai UAB „Kontmena“ nedalyvaujant, 2021 m. gegužės – birželio mėn. perėmė butus Nidoje (antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo pateikti byloje), taip pat savo iniciatyva, pareiškėjai UAB „Kontmena“ nedalyvaujant, 2022 m. vasario 15 d. ir 2022 m. vasario 18 d. perėmė pastatus, esančius (duomenys neskelbtini) ir transporto priemones, kurios buvo teritorijoje įmonės buveinės adresu. Tačiau byloje kyla ginčas dėl to, kad ne visos transporto priemonės buvo adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėja, prašydama panaikinti teismo paskirtą baudą, neginčija, kad turtas yra kitu negu (duomenys neskelbtini) adresu, taip pat nepateikė įrodymų, kad minėtas turtas šiuo metu jau yra perduotas ir grąžintas bankroto administratoriui, į ten, iš kur buvo paimtas.
3.7. Atsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių visumą, t. y. į tai, kad ginčo transporto priemonės nuomos sutarties sudarymo dieną (2018 m. gegužės 30 d.) buvo adresu (duomenys neskelbtini), į tai, kad įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais nustatyta, jog pareiškėjai UAB „Kontmena“ 2018 m. gegužės 30 d. nuomos sutarties pagrindu buvo perduotas BUAB „Laugina“ priklausantis turtas, iš jo ir ginčo transporto priemonės, į tai, kad būtent pareiškėjai UAB „Kontmena“ kyla pareiga šį turtą grąžinti ir perduoti bankroto administratoriui, taip pat į tai, kad pareiškėja UAB „Kontmena“ tinkamai nevykdo savo pareigos dėl BUAB „Laugina“ priklausančio turto grąžinimo (bankroto administratorius didžiąją dalį turto yra perėmęs savo iniciatyva, ginčo transporto priemonės nėra perduotos ir grąžintos tuo adresu, kuriuo buvo nuomos sutarties sudarymo dieną), Kauno apygardos teismas 2022 m. lapkričio 8 d. nutartimi sprendė, kad šiais pareiškėjos veiksmais yra trukdoma vykdyti BUAB „Laugina“ bankroto proceso administravimą, todėl pareiškėjai UAB „Kontmena“ už tai paskyrė baudą. Teismo vertinimu, pareiškėja, pateikdama prašymą dėl baudos panaikinimo, nepaneigė nustatytų aplinkybių, o iš esmės atkartoja anksčiau byloje nurodytus tuos pačius argumentus.
3.8. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad turto perdavimas turėjo būti atliktas po 2021 m. gegužės 7 d., t. y. daugiau nei prieš metus. Akivaizdu, kad pareiškėjos UAB „Kontmena“ vengimas ir delsimas grąžinti likusį turtą trukdo paskirtam bankroto administratoriui vykdyti bankroto procedūras. Teismo vertinimu aplinkybė, kad ginčo turtas (8 transporto priemonės) yra bankroto administratoriui žinomu adresu, neatleidžia pareiškėjos UAB „Kontmena“ nuo pareigos grąžinti (perduoti) likusį BUAB „Laugina“ turtą, kurį 2018 m. gegužės 30 d. nuomos sutarties pagrindu buvo perėmusi, ir kuriuo visą šį laiką valdo.
3.9. Teismo vertinimu, pareiškėjos pareigos perduoti bankroto administratoriui ginčo turtą į tą vietą, iš kurios šis turtas buvo paimtas, taip pat nepaneigia ir ta aplinkybė, ar po 2021 m. gegužės 7 d. ginčo turtas yra pareiškėjos vis dar naudojamas ar ne. Priešingai, toks pareiškėjos argumentas tik patvirtinta, kad iki to laiko pareiškėja naudojosi ginčo turtu, t. y. jis jai buvo perduotas. Be to, pareiškėjos pareigos perduoti ginčo turtą į tą vietą, iš kurios jis buvo išgabentas, nepaneigia ir jos taip akcentuojama aplinkybė, susijusi su valstybiniu žemės sklypu. Tai kokiu ir ar teisėtai jai priklausančiu žemės sklypu naudojasi BUAB „Laugina“, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir teismas dėl to plačiau nepasisako, todėl, atitinkamai, netenkina ir pareiškėjos prašymo suteikti jai galimybę pateikti teismui Nacionalinės žemės tarnybos atsakymą į paklausimą.
3.10. Byloje taip pat nėra pateikta įrodymų, kad bankroto administratorius atsisako perimti iš pareiškėjos jos valdomą ginčo turtą, t. y. kad jis iš anksto sutartu laiku ir dieną neatvyksta nurodytu adresu (duomenys neskelbtini) perimti iš pareiškėjos ginčo turto, taip pat kad ginčo turtas buvo pristatytas nurodytu adresu. To nepatvirtina ir pareiškėjos pateiktos nuotraukos – nėra įmanoma identifikuoti nei jų padarymo laiko, nei vietos, nei to, kad ginčo turtas buvo pristatytas nurodytu adresu (duomenys neskelbtini) ir kad bankroto administratorius atsisakė jį perimti.
3.11. Kadangi ginčo transporto priemonės vis dar nėra perduotos bankroto administratoriui, todėl, priešingai, nei teigia pareiškėja, toks jos elgesys tiesiogiai lemia, kad bankroto administratorius negali valdyti ginčo transporto priemonių, jomis disponuoti, vykdyti jų realizavimo procedūrų (jo apžiūrą, vertinimą ir pan.), taip pat užtikrinti jų apsaugą bei priežiūrą. Kaip to neneigia ir pareiškėja, ginčo transporto priemonės randasi žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, duomenų apie tai, kad būtų užtikrinta jų apsauga bei priežiūra, nėra. Taigi šiuo atveju pareiškėjos prašyme nurodyti argumentai nepaneigė teismo nustatytų aplinkybių dėl trukdymo paskirtam bankroto administratoriui vykdyti BUAB „Laugina“ administravimą, todėl atsižvelgiant į šioje nutartyje nustatytų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 8 d. nutartimi bauda pareiškėjai UAB „Kontmena“ buvo paskirta pagrįstai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Atskirajame skunde apeliantė UAB „Kontmena“ prašo prijungti prie bylos pateikiamus įrodymus, Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 1 d. nutartį panaikinti ir klausimą išnagrinėti iš esmės – panaikinti bankroto administratoriaus prašymu paskirtą baudą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai atsisakė priimti į bylą pateikiamus naujus įrodymus, kurie apeliantės teigimu, yra reikšmingi objektyviam klausimo išsprendimui. Be to, atsisakydamas priimti pateikiamus įrodymus, teismas nepagrįstai atliko jų vertinimą.
4.2. Teisėjas E. T. negali būti laikomas nešališku ir objektyviu teisėju nagrinėjant šį skundą, kas, akivaizdžiai matyti iš skundžiamos nutarties turinio. Nors UAB „Kontmena“ nurodė, kad kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą ir bylą nagrinėjančio teismo paprašė sulaukti atsakymo apie tai, ar yra išduotas žemės savininko sutikimas pristatyti ten transporto priemones, teismas šį prašymą atmetė. Nors byloje yra pakankamai įrodymų apie tai, kad bankrutavusios bendrovės turtas neteisėtai užima valstybinės žemės sklypą.
4.3. Teismas nepagrįstai atsisakė panaikinti apeliantei skirtą baudą. Priešingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas, antstolio Irmanto Gaidelio 2018 m. gegužės 30 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas jokiu būdu nepatvirtina, kad 8 ginčo transporto priemonės buvo adresu (duomenys neskelbtini), yra administracinis pastatas, kuriame nei viena iš aptariamų transporto priemonių netilptų, nes į administracinį pastatą patekti galima tik pro duris, kurios nėra tinkamos net lengvajam, juo labiau sunkiajam transportui.
4.4. Apeliantė neginčija teismo nustatytų aplinkybių, kad iš esmės visos transporto priemonės buvo perduotos apeliantei. Tos aplinkybės nustatytos ir kituose procesiniuose teismų sprendimuose (Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-672-343/2021 ir šį sprendimą apeliacine tvarka 2021 m. lapkričio 30 d. nutartimi peržiūrėjęs Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. e2A-1149-1120/2021). Tačiau, anot apeliantės, svarbu pastebėti, kad minėtoje byloje ši išvada, kad „UAB „Kontmena“ buvo perduotas „iš esmės visas BUAB „Laugina“ turtas“, buvo padaryta ne dėl to, kad realiai UAB „Kontmena“ buvo perduotas absoliučiai visas BUAB „Laugina“ turtas, o dėl to, kad UAB „Kontmena“ buvo realiai 2018 m. birželio mėn. perduoti visi BUAB „Laugina“ butai Neringoje (t. y. vertingiausias turtas), 2020 m. gruodį žemės sklypo valdymo teisė ir kt., bei išduoti įgaliojimai perimti neperduotas transporto priemones. Teismai pripažino, kad BUAB „Laugina“ reikalavimas priteisti nuomos mokestį už visą turtą pagal Turto nuomos sutartį visa apimtimi yra pagrįstas, nepaisant to, jog dalis turto UAB „Kontmena“ nebuvo perduota, ir to, kad nemokumo administratorius byloje net negalėjo paaiškinti, kur yra ar kada nors apskritai egzistavo dalis BUAB „Laugina“ turto, formaliai nurodyto 2018 m. gegužės 30 d. Turto nuomos sutartyje. Nors iš pažiūros tokia „smulkmena“ gali pasirodyti nereikšminga, tačiau ji tampa turinti esminę reikšmę sprendžiant, ar tam tikras, konkretus BUAB „Laugina“ turtas (8 transporto priemonės) buvo perduotos UAB „Kontmena“ ir ar būtent UAB „Kontmena“ turi pareigą tokį turtą grąžinti bei ar tokio turto perėmimui apskritai reikalingi bet kokių trečiųjų asmenų veiksmai – nes viešoje atviroje aikštelėje esančias transporto priemones nevaržomai vienašališkai galėjo ir tebegali perimti pats nemokumo administratorius (kaip perėmė eilę kito turto), tačiau jis būtent šių kelių transporto priemonių perėmimo vengia, kad galėtų nepagrįstai reikalauti baudų skyrimo UAB „Kontmena“.
4.5. Teismas skundžiamoje nutartyje mini Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2022 m. balandžio 6 d. nutarime nurodytą sutartį dėl nuomos, sudarytą tarp UAB „Kontmena“ bei UAB „Verslo vizija“. Apeliantei nėra aišku, apie kokią sutartį kalba teismas, kadangi neigia kada nors turėjusi santykių su nurodyta bendrove. Visgi, jei turima omenyje UAB „Verslo invazija“, tai sutartinius santykius UAB „Kontmena“ su tokia įmonę turi, tačiau teismo aptariami argumentai ir teisiniai santykiai nepatvirtina, kad UAB „Kontmena“ yra perėmusi ginčo transporto priemones.
4.6. Teismo samprotavimai, susiję su E. L. teiginiais, tik pagrindžia atskirajame skunde išdėstytas aplinkybes ir UAB „Kontmena“ argumentus dėl to, kad E. L. prašytas prijungti ir UAB „Kontmena“ šiuo atskiruoju skundu prašomas prijungti procesinis dokumentas yra svarbus ir reikšmingas teisingam bylos išnagrinėjimui. Pažymėjo, kad nors teismas ir rėmėsi E. L. teiginiais ir juos patvirtinančiais įrodymais, kurių į bylą pats nepriėmė, juo paneigiančių įrodymų šioje byloje pateikta nebuvo.
4.7. UAB „Kontmena“ nuomone, pats M. K. nesutinka, kad trečiasis asmuo (E. L.) įvykdytų, UAB „Kontmena“ vertinimu, neteisėtą ir nepagrįstą M. K. norą 8 ginčo transporto priemones perstatyti iš vienos vietos, į kitą, esančią už 10 kilometrų.
4.8. Spręsdamas klausimą dėl baudos panaikinimo, pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo (toliau – JANĮ) 40 straipsnio 11 dalies ir 66 straipsnio nuostatomis bei Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-138-567/2022. Tačiau šia nutartimi teismas vadovautis negalėjo, kadangi joje buvo sprendžiamas UAB „Kontmena“ prašymas įpareigoti M. K. perduoti BUAB „Laugina“ turtą UAB „Kontmena“ vadovaujantis 2021 m. gegužės 4 d. sprendimu, o M. K. atsiliepimu į UAB „Kontmena“ prašymą prašyta skirti bauda už turto neperdavimą – atmesta ir UAB „Kontmena“ nepaskirta.
4.9. Nemokumo administratoriui M. K. niekas niekada netrukdė ir netrukdo (to administratorius net nebandė byloje įrodinėti) vienašališkai perimti visų ginčo transporto priemonių, esančių (duomenys neskelbtini) (antstolio R. V. 2022 m. sausio 7 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas), kurio dalį jis pripažįsta kaip nedingusią, jam žinomą (Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2022 m. balandžio 6 d. nutarimas) ir yra nesuprantama, kodėl M. K. selektyviai vienašališkai vieną turtą (pvz., absoliučią daugumą transporto priemonių) periminėja vienašališkai, o labai mažos dalies – esančių (duomenys neskelbtini) - ne, tačiau vietoje to prašo skirti baudą būtent ir tik UAB „Kontmena“.
Atsiliepimas
5. Atsiliepime į pareiškėjos UAB „Kontmena“ atskirąjį skundą BUAB „Laugina“, atstovaujama bankroto administratoriaus M. K., prašo atskirąjį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Teismas pagrįstai atsisakė priimti apeliantės teikiamus įrodymus į bylą ir jų vertinimą atliko tik tiek, kiek reikėjo motyvuoti pateiktų dokumentų nesąsajumą su nagrinėjama byla ir pagrįsti jų nepriėmimą. Mano, kad apeliantės prašymas dėl įrodymų prijungimo apeliacinės instancijos teisme taip pat yra nepagrįstas.
Šalies argumentai
5.2. Apeliantė teigia, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas, tačiau šiems teiginiams pagrįsti nepateikia jokių įrodymų.
5.3. UAB „Kontmena“ nematė problemos pristatyti dalies transporto priemonių į žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), t. y. ant tos pačios valstybinės žemės, į kurią apeliantė staiga nebegali pristatyti likusių 8 transporto priemonių. Kita vertus, žemės sklypo (duomenys neskelbtini) į kurį UAB „Kontmena“ nugabeno negrąžintas 8 transporto priemones, bendrovė nevaldo nei nuosavybės, nei kita teise. Tačiau šios aplinkybės nesukliudė apeliantei transporto priemones palikti minėtame sklype.
5.4. UAB „Kontmena“ neigdama aplinkybę, kad turtas iki jį jai perduodant buvo adresu (duomenys neskelbtini), bei neigdama aplinkybe, jog turtas jai buvo perduotas be pagrindo kvestionuoja įsiteisėjusius teismų procesinius sprendimus. Pareiškėja kvestionuoja įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytas aplinkybes, kad visas pagal 2018 m. gegužės 30 d. turto nuomos sutartį išnuomotas turtas buvo jai perduotas. Atskirajame skunde pareiškėja tvirtina, kad turto dalies UAB „Kontmena“ realiai ir faktiškai net nevaldė ir negalėjo valdyti, nes jo valdymas ankstesnio nemokumo administratoriaus prašymu buvo perduotas tretiesiems asmenims. Tačiau nurodytina tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. lapkričio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1149-1120/2021, nurodė, jog BUAB „Laugina“ buvo išdavusi UAB „Kontmena“ atstovui įgaliojimus, suteikiančius teisę nuomotojo neperduotą turtą perimti iš trečiųjų asmenų, ir tai yra pagrindas konstatuoti, jog UAB „Kontmena“ buvo perduotas visas nuomos sutarties objektu esantis turtas. Akivaizdu, kad priimti teismų sprendimai apeliantei yra aiškūs ir suprantami, todėl apeliantė nepagrįstai skunde prašo juos išaiškinti.
5.5. Lietuvos apeliacinis teismas ne kartą yra pasisakęs dėl būtent UAB „Kontmena“ tenkančios pareigos perduoti nemokumo administratoriui bendrovės turtą. Aplinkybės dėl to, kas minėtas ginčo transporto priemones perkėlė iš (duomenys neskelbtini), į(duomenys neskelbtini), nepanaikina pačios apeliantės UAB „Kontmena“ pareigos grąžinti ginčo transporto priemones BUAB „Laugina“ nemokumo administratoriui adresu (duomenys neskelbtini). Šis adresas yra BUAB „Laugina“ (kaip juridinio asmens) buveinės adresas, kuris yra išviešintas Juridinių asmenų registre ir nėra panaikintas ar pakeistas nustatyta tvarka. Aplinkybė dėl to, ar (duomenys neskelbtini), BUAB „Laugina“ valdo kokį nors žemės sklypą (ar jo dalį), yra teisiškai nereikšminga apeliacijos dalykui, nes apeliacinės instancijos teismas remiasi viešo Juridinių asmenų registro duomenimis (dėl buveinės), kurie nėra nuginčyti arba pakeisti.
5.6. Atsikertant į nepagrįstus skundo teiginius, kad administratorius atsisako perimti turtą, nurodė, jog UAB „Kontmena“ jokia apimtimi nevykdė jai tenkančios pareigos perduoti administratoriui turtą ir niekada neperdavė jokio turto. Visą turtą administratorius perėmė vienašališkai, fiksuojant antstoliui. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai yra pateikti į bendrovės bankroto bylą. Todėl apeliantės teiginiai laikytini nepagrįstais.
5.7. UAB „Kontmena“ nėra perdavusi administratoriui jokio turto ir to toliau nepagrįstai neatlieka. Apeliantė sistemingai ir piktavališkai ignoruoja jai tenkančias pareigas, toliau kvestionuoja aplinkybes nustatytas įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti jos prašymą dėl baudos panaikinimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
6. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl naujų įrodymų priėmimo ir pirmosios instancijos teismo argumentų dalyje, kurioje atmestas pareiškėjos prašymas dėl įrodymų priėmimo
7. Kartu su atskiruoju skundu apeliantė UAB „Kontmena“ pateikė į bylą šiuos naujus įrodymus – susirašinėjimo su nemokumo administratoriumi kopiją (kuri buvo teikiama klausimą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme), 2020 m. kovo 9 d. susitarimas (2 lapai); Kauno apygardos prokuratūros 2022 m. balandžio 6 d. nutarimas (11 lapų); 2022 m. balandžio 5 d. Žemės naudojimo patikrinimo aktas (10 lapų), kurie jau yra pateikti šioje civilinėje byloje.
8. 2022 m. gruodžio 13 d. gautas apeliantės UAB „Kontmena“ prašymas dėl papildomų įrodymų priėmimo, kuriame apeliantė prašo priimti Nacionalinės žemės tarnybos atsakymą, kuriame nurodoma, kad BUAB „Laugina“ ir Lietuvos Respublika nėra sudariusi žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), su pastatais ir aplink juos, nuomos sutarčių, bei nėra išdavusi sutikimo laikyti ten transporto priemones.
9. Rengiantis bylos nagrinėjimui 2023 m. sausio 12 d. gautas apeliantės UAB „Kontmena“ prašymas dėl papildomų įrodymų priėmimo, kuriame apeliantė prašo prie bylos priimti BUAB „Laugina“ raginimą perduoti turtą ir UAB „Kontmena“ atsakymas, kuriame yra nurodoma, jog ginčo turtas nemokumo administratoriui bus perduotas 2023 m. sausio 12 d. (po pietų) arba 2023 m. sausio 13 d.
10. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, taip pat atsižvelgti į prašomo pridėti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti.
11. Pirmiausia pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas nepriima prie bylos įrodymų, kurie jau yra pateikti šioje civilinėje byloje, o būtent – 2020 m. kovo 9 d. susitarimo (2 lapai); Kauno apygardos prokuratūros 2022 m. balandžio 6 d. nutarimo (11 lapų); 2022 m. balandžio 5 d. Žemės naudojimo patikrinimo akto (10 lapų). Antra, minėta, kad apeliacinės instancijos teismas privalo pasisakyti dėl kiekvieno pateikiamo įrodymo ir be kita ko įvertinti, ar prašomas pateikti į bylą naujas įrodymas turi įtakos šalių ginčo išsprendimui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės pateiktas atsakymas iš Nacionalinės žemės tarnybos neturi jokios įtakos šalių ginčo išsprendimui, kadangi, pirma, jokios teisinės reikšmės šiuo atveju neturi faktas dėl žemės sklypo (ne)priklausymo pareiškėjai, bankrutavusiai bendrovei arba Lietuvos Respublikai. Antra, žemės sklypo nuosavybės nustatymo faktas neturi jokios įtakos apeliantės pareigai perduoti nemokumo administratoriui ginčo turtą, kurį ji įpareigotina perduoti įsiteisėjusiais teismų sprendimais, nepriklausomai nuo to, kurioje lokacijoje tas turtas randasi ir / ar nemokumo administratoriui ta lokacija yra žinoma. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas netenkina apeliantės prašymo prijungti prie bylos Nacionalinės žemės tarnybos atsakymo, kuriame yra pateikiama informacija apie žemės sklypo savininką ir susitarimų su BUAB „Laugina“ nebuvimo.
12. Apeliacinės instancijos teismas susipažinęs su BUAB „Laugina“ raginimu perduoti ginčo turtą ir UAB „Kontmena“ atsakymu, kuriame yra nurodoma, jog ginčo turtas nemokumo administratoriui bus perduotas 2023 m. sausio 12 d. (po pietų) arba 2023 m. sausio 13 d. sprendžia, kad dokumentai į bylą pateikti nesavalaikiai ir jų pateikimas užvilks klausimo nagrinėjimą. Atkreiptinas dėmesys, kad prašomi pridėti dokumentai neturės įtakos šalių ginčo išsprendimo rezultatai. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) ir pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties argumentų yra akivaizdu, kad apeliantė ginčo turto neperduoda jau beveik dvejus metus, už piktavališką neveikimą arba įsiteisėjusių teismų sprendimų (įpareigojimų) nevykdymą apeliantei jau du kartus yra skirta bauda, kurią atsisakyta panaikinti. Todėl apeliacinio teismo vertinimu, apeliantės teiginiai, kad nutarties priėmimo dieną ji ginčo turtą nemokumo administratoriui iš tiesų perduos, yra abejotini ir labiau tikėtina, jog nebus įvykdyti. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas atsisako prijungti prie bylos BUAB „Laugina“ raginimą perduoti ginčo turtą ir UAB „Kontmena“ atsakymą.
13. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai atsisakė priimti į bylą pateikiamus naujus įrodymus, kurie apeliantės teigimu, yra reikšmingi objektyviam klausimo išsprendimui. Be to, atsisakydamas priimti pateikiamus įrodymus, teismas nepagrįstai atliko jų vertinimą.
14. CPK 181 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas turi teisę atsisakyti priimti įrodymus, jeigu šie įrodymai galėjo būti pateikti anksčiau, o jų vėlesnis pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo neprijungti prie bylos įrodymai neturėjo jokios įtakos klausimo išsprendimo rezultatui. Netgi ir priėmus apeliantės pateiktą susirašinėjimą su nemokumo administratoriumi, tai nelemia kitokio šios bylos ginčo (klausimo dėl baudos skyrimo (panaikinimo) teisinio vertinimo, t. y. dėl to negali būti priimtas kitoks teismo procesinis sprendimas. Susipažinus su apeliantės pateiktu įrodymu, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad šis susirašinėjimas iš esmės patvirtina tik vieną svarbią aplinkybę – apeliantė savo pareigos perduoti nemokumo administratorei turtą geranoriškai nevykdė ir nevykdo iki šiol.
15. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti apeliantės teikiamus įrodymus į bylą ir jų vertinimą atliko tik tiek, kiek reikėjo motyvuoti pateiktų dokumentų nesąsajumą su nagrinėjama byla ir pagrįsti jų nepriėmimą.
Dėl teisėjo šališkumo
16. Apeliantės teigimu, teisėjas E. T. negali būti laikomas nešališku ir objektyviu teisėju nagrinėjant šį skundą, kas akivaizdžiai matyti iš skundžiamos nutarties turinio. Nors UAB „Kontmena“ nurodė, kad kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą ir bylą nagrinėjančio teismo paprašė sulaukti atsakymo apie tai, ar yra išduotas žemės savininko sutikimas pristatyti ten transporto priemones, teismas šį prašymą atmetė. Nors byloje yra pakankamai įrodymų apie tai, kad bankrutavusios bendrovės turtas neteisėtai užima valstybinės žemės sklypą.
17. CPK 64 straipsnyje įtvirtinta, kad teisėjas, teismo posėdžio sekretorius, ekspertas ir vertėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jų nešališkumo. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) nurodė du teismo nešališkumo aspektus, kurių būtina laikytis siekiant užtikrinti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą asmens teisę į teisminę gynybą. 2000 m. spalio 10 d. sprendime byloje Daktaras prieš Lietuvą (peticijos Nr. 42095/98) EŽTT nurodė, kad: pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teismo narys neturi asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Asmeninis nešališkumas yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. jis turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę. Vertinant objektyviuosius aspektus, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie vis dėlto kelia abejonių dėl jų (teisėjų) nešališkumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125-219/2017). Nesant konkrečių teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas ir su priimto procesinio sprendimo motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatais ar teismo sprendimo surašymo trūkumais. Juo labiau nešališkumo principo (ne)įgyvendinimas negali būti siejamas vien su tuo, kad teismo padarytos išvados (vertinant įrodymus, nustatant bei teisiškai vertinant faktines aplinkybes ir pan.) yra ne tokios, kaip to norėtų proceso dalyvis. Nors asmens nuogąstavimai yra svarbūs, tačiau nėra lemiami, sprendžiant dėl teisėjo nešališkumo. Lemiamą reikšmę šiuo atžvilgiu turi tai, ar suinteresuoto asmens nuogąstavimai gali būti laikomi objektyviai pateisinamais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-120-701/2022).
18. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad procesinių veiksmų atlikimas ir atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas savaime negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo ir suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-330-916/2019). Nors teismo nustatytos bylos aplinkybės yra objektyviai naudingos vienai šalių, o teismo išvados šalies vertinamos kaip nenuoseklios, nelogiškos ar spėjamojo pobūdžio, tai nereiškia teisėjo šališkumo, jeigu nėra duomenų apie jo suinteresuotumą bylos baigtimi ar kitų aplinkybių, kurios keltų abejonių dėl teisėjo nešališkumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2012).
19. Nagrinėjamo ginčo atveju, apeliantė teisėjo šališkumą sieja su vienintele aplinkybe, kad nebuvo patenkintas jos prašymas dėl posėdžio atidėjimo, siekiant sulaukti Nacionalinės žemės tarnybos atsakymo į apeliantės paklausimą.
20. Kadangi teisėjo priimti procesinio pobūdžio sprendimai, net ir nepalankūs apeliantei, negali būti laikomi jo šališkumo įrodymu, apeliantės argumentai dėl teisėjo (ne)šališkumo nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Apeliantei paaiškintina, nušalinimas gali būti pareiškiamas prieš pradedant nagrinėti bylą iš esmės, o vėliau pareikšti nušalinimą leidžiama tik tais atvejais, kada pareiškiantis nušalinimą asmuo apie pagrindą nušalinti sužino vėliau (CPK 68 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apeliantė nereiškė prašymo dėl teisėjo nušalinimo, o ir duomenų, jog apie nurodomą nušalinimo pagrindą ji sužinojo bylą išnagrinėjus iš esmės, nepateikė. Be to, apeliantė taip pat nepateikė įtikinamų bei objektyvių duomenų, kurių pagrindu apeliacinės instancijos teismas galėtų spręsti dėl teisėjo šališkumo, o vien subjektyvus situacijos vertinimas savaime neįrodo teisėjo šališkumo fakto. Pažymėtina ir tai, kad teisėjo nušalinimas gali būti grindžiamas pagrįstais argumentais, o ne byloje dalyvaujančio asmens, reiškiančio nušalinimą, subjektyvia nuomone, prielaidomis ar samprotavimais.
21. Atsižvelgdamas į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad remiantis apeliantės nurodytais argumentais nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo spręsti dėl bylą nagrinėjusio teisėjo šališkumo.
Dėl paskirtos baudos (ne)pagrįstumo
22. Nagrinėjamojoje byloje sprendžiami pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas dėl baudos panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo klausimai.
23. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenų nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2022 m. lapkričio 8 d. nutartimi bankroto administratoriaus M. K. prašymu, paskyrė pareiškėjai UAB „Kontmena“ maksimalią 10 MMA (MMA – 730 Eur), t. y. 7 300 Eur, baudą, už trukdymą bankroto administratoriui M. K. vykdyti BUAB „Laugina“ bankroto proceso administravimą.
24. JANĮ 40 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad asmeniui, trukdžiusiam paskirtam nemokumo administratoriui vykdyti nemokumo proceso administravimą, teismas gali skirti iki 10 minimalių mėnesinių algų (toliau – MMA) dydžio baudą.
25. CPK 106 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas skiria baudas CPK nustatytais atvejais ir jame nustatyto dydžio. Teismas, spręsdamas dėl skirtinos baudos, turi įvertinti aplinkybių visumą, tai yra padaryto pažeidimo pobūdį, mastą, pasekmes, pažeidimo įtaką civilinio proceso ekonomiškumo, koncentruotumo, operatyvumo principams įgyvendinti, pažeidimą padariusio asmens savybes bei kitas reikšmingas aplinkybes. CPK 107 straipsnyje, nustatančiame baudos panaikinimo ir sumažinimo tvarką, nėra nustatyti kriterijai, kuriais remiantis sprendžiama dėl baudos panaikinimo, todėl turėtų būti vadovaujamasi universaliaisiais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-609-1120/2020).
26. Pagal JANĮ 66 straipsnio 1–2 dalis paskirtas nemokumo administratorius bankroto proceso metu atlieka šias funkcijas: 1) įgyvendina juridinio asmens valdymo organo teises ir pareigas; 2) valdo, naudoja juridinio asmens turtą ir juo disponuoja šio įstatymo nustatyta tvarka; 3) gina visų kreditorių, taip pat juridinio asmens teises ir teisėtus interesus; 4) šaukia kreditorių susirinkimus ir juose atstovauja juridiniam asmeniui; 5) šaukia juridinio asmens dalyvių susirinkimus, kai yra būtini jų sprendimai; 6) vadovauja juridinio asmens ūkinei komercinei veiklai, jeigu ji vykdoma; 7) priima ir atleidžia darbuotojus; 8) imasi priemonių skoloms išieškoti iš juridinio asmens skolininkų; 9) ginčija nepagrįstus kreditorių reikalavimus; 10) atstovauja juridiniam asmeniui teisme; 11) parduoda juridinio asmens turtą ar perduoda jį kreditoriams šio įstatymo nustatyta tvarka; 12) tenkina kreditorių reikalavimus šio įstatymo nustatyta tvarka; 13) vykdo teismo sprendimus ir (ar) kreditorių susirinkimo bei komiteto sprendimus; 14) užtikrina juridinio asmens turto apsaugą; 15) organizuoja atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymą; 16) perduoda saugotinus juridinio asmens dokumentus archyvui; 17) organizuoja juridinio asmens buhalterinės apskaitos tvarkymą; 18) užtikrina metinių ir tarpinių, jeigu jos sudaromos, likvidavimo pradžios ir likvidavimo pabaigos finansinių ataskaitų rinkinių sudarymą; 19) teikia informaciją Juridinių asmenų registro tvarkytojui; 20) teikia informaciją šio įstatymo nustatyta tvarka; 21) atlieka kitus bankroto proceso administravimo darbus ir kitas šio ir kitų įstatymų nustatytas funkcijas. Paskirtas nemokumo administratorius turi teisę: 1) patekti į juridinio asmens patalpas, tikrinti juridinio asmens informaciją; 2) gauti iš valstybės ir savivaldybių įstaigų ir įmonių bei kitų fizinių ir juridinių asmenų savo funkcijoms vykdyti reikalingą informaciją, taip pat ir asmens duomenis, nepažeidžiant asmens duomenų apsaugos ir komercinės (gamybinės) paslapties apsaugos reikalavimų; 3) gauti informaciją apie visus kreditorių susirinkimo, kreditorių komiteto priimtus sprendimus; 4) gauti visų dokumentų, kuriuos kreditorių susirinkimo pirmininkas teikia teismui, kopijas; 5) naudotis kitomis šiame įstatyme nemokumo administratoriui suteiktomis teisėmis..
27. JANĮ 40 straipsnio 11 dalies ir 66 straipsnio nuostatos reiškia, kad bauda asmeniui gali būti skiriama už trukdymą nemokumo administratoriui vykdyti nemokumo proceso administravimą, įskaitant trukdymą valdyti, naudoti juridinio asmens turtą ir juo disponuoti, realizuoti, užtikrinti juridinio asmens turto apsaugą.
28. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje esminės reikšmės turi faktas, kad apeliantė ne tik neginčija pirmosios instancijos teismo ir nemokumo administratoriaus nurodytų argumentų, jog įsiteisėjusiais teismų sprendimais jai nustatytos pareigos perduoti 8 ginčo transporto priemones ji taip ir neįvykdė, tačiau jos teismui pateikiamų procesinių dokumentų turinys suponuoja galimą prezumpciją, jog apeliantė nurodytų įpareigojimų vykdyti neketina. Todėl vien šios aplinkybės konstatavimas sudaro pagrindą spręsti, kad pirmosios instancijos teismas apeliantei pagrįstai paskyrė baudą už tai, kad ji trukdo nemokumo administratoriui vykdyti bankroto procedūras. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis (taip pat nesutikdama su kituose įsiteisėjusiuose procesiniuose teismų sprendimuose nustatytomis aplinkybėmis ir argumentais), kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Nesant duomenų, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti teismo išvadomis, pagrįstomis visa bylos medžiaga. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė procesinį sprendimą, kuris nėra palankus apeliantei, nesudaro pagrindo konstatuoti tokio procesinio sprendimo nepagrįstumo.
29. Apeliantė, nepritardama pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties argumentams, nurodė, kad nors ir sutinka su jos pareiga perduoti nemokumo administratoriui ginčo turtą bei neginčija aplinkybių, jog iš esmės visos transporto priemonės buvo perduotos apeliantei (kurios nustatytos ir tame tarpe Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-672-343/2021 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1149-1120/2021), tačiau apeliantės teigimu jai priimti teismų sprendimai yra neaiškūs ir nesuprantami, kadangi iš jų turinio nėra aiškų kas ir kada apeliantei perdavė BUAB „Laugina“ priklausančias 8 transporto priemones: Mercedes Benz kraną, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); ekskavatorių CAT (duomenys neskelbtini); buldozerį CAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); ekskavatorių CAT (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); MAN sunkvežimį, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); MAN sunkvežimį, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); lengvąjį automobilį Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); kraną Liebherr, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Prašo apeliacinės instancijos teismo išaiškinti nurodyto ginčo turto perdavimo aplinkybes bei teismų procesinius sprendimus šioje dalyje.
30. Atsakant į šį apeliantės argumentą pirmiausia pasakytina, kad pagal CPK 278 straipsnio 1 dalį, jeigu sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio. CPK 278 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismo procesinis sprendimas gali būti išaiškintas, jeigu jis dar neįvykdytas ir nepasibaigė tokio sprendimo priverstinio vykdymo terminas ar šis terminas neatnaujintas.
31. Aiškindamas ir taikydamas CPK 278 straipsnyje įtvirtintas teisės normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad nuostata, jog aiškinant neturi būti keičiamas sprendimo turinys, be kita ko, reiškia, kad aiškindamas savo sprendimą teismas negali jo turinio aiškinti taip, jog būtų pakeista jo prasmė, be kita ko, prasminė elementų, sudarančių sprendimo turinį, visuma, argumentai, motyvai, kuriais remiantis priimtas sprendimas, taip pat kad jį priėmęs teismas negali aiškinti to, ko jis toje civilinėje byloje netyrė ir nekonstatavo. Teismo sprendimo (nutarties) aiškinimo paskirtis – pašalinti neaiškumus tam, kad toks sprendimas (nutartis) galėtų būti tinkamai įvykdomas. Dėl to siekiant tinkamo įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) įvykdymo šis sprendimas (nutartis) gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuluota sprendimo (nutarties) rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas (nutartis). Teismo sprendimo (nutarties) neaiškumas neapima teismo motyvų platesnio atskleidimo ar argumentų parinkimo motyvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2011; 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-313/2019). Taigi, iš nurodytos kasacinio teismo praktikos yra akivaizdu, kad apeliantė turėjo teisę prašyti procesinius sprendimus priėmusius teismus juos išaiškinti.
32. Susipažinus su Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis, nenustatyta, kad apeliantė būtų pateikusi bent vieną prašymą dėl teismų procesinių sprendimų išaiškinimo. Pažymėtina, kad nagrinėdamas apeliantės skundą dėl pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjos prašymą dėl baudos panaikinimo, apeliacinės instancijos teismui CPK nenumato teisės aiškinti apeliantei kitų teismų priimtų įsiteisėjusių sprendimų, juose nurodytų motyvų ir nustatytų aplinkybių, juolab tų, kurie buvo peržiūrėti instancine tvarka.
33. Atsižvelgiant į nurodytą, apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliantės prašymą pateikti išaiškinimą dėl kituose teismų sprendimuose nustatytų faktinių aplinkybių. Tačiau pažymi, kad skundžiamoje nutartyje yra aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, jog 2018 m. gegužės 30 d. nuomos sutartimi, BUAB „Laugina“, tuo metu atstovaujama bankroto administratoriaus V. R., išnuomojo UAB „Kontmena“ nuosavybes teise priklausantį ir valdomą turtą: 1) statinius, esančius Kėdainiuose, taip pat butus, esančius Neringoje, iš viso 23 nekilnojamojo turto vienetai; 2) įvairų nekilnojamąjį turtą pagal pridėtą sąrašą (spintos, lentynos, kompiuteriai, kompiuterinė įranga, spausdintuvai ir kt.), iš viso 67 įvairaus nekilnojamojo turto vienetai; 3) transporto priemones (ekskavatoriai, kranai, automobiliai, priekabos, traktoriai), iš viso 68 transporto priemonių vienetai (iš jų taip pat ir administratoriaus nurodytas trūkstamas transporto priemones). Kartu su nuomos sutartimi pateiktas nekilnojamojo turto perdavimo–priėmimo aktas taip pat patvirtina, kad kartu su UAB „Kontmena“ išnuomotais butais, esančiais (duomenys neskelbtini), buvo perduota ir juose esanti įvairi įranga bei baldai (virtuvės baldai bei įranga, televizoriai ir kt.; reg. Nr. DOK-26649 priedai). Taigi tiek šios nutarties 10 punkte nustatytos aplinkybės, tiek nuomos sutarties sudarymo momentas, patvirtina, kad nuomos sutarties sudarymo dieną, ginčo transporto priemonės buvo adresu (duomenys neskelbtini). Kadangi apeliantė šių nustatytų faktinių aplinkybių neginčija, jos laikytinos nustatytomis, kaip ir pats faktas, jog gavusi aukščiau nurodytą turtą apeliantė nemokumo administratoriui neperdavė nei jo dalies, nei viso turto.
34. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. lapkričio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1149-1120/2021, nurodė, jog BUAB „Laugina“ buvo išdavusi UAB „Kontmena“ atstovui įgaliojimus, suteikiančius teisę nuomotojo neperduotą turtą perimti iš trečiųjų asmenų, ir tai yra pagrindas konstatuoti, kad UAB „Kontmena“ buvo perduotas visas nuomos sutarties objektu esantis turtas. Taigi, nemokumo administratorė yra teisi teigdama, kad priimti teismų sprendimai apeliantei yra aiškūs ir suprantami, o turto perdavimo jai aplinkybės apeliantei yra puikiai žinomos, nepaisant to, apeliantė visiškai nepagrįstai kvestionuoja įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose nustatytas aplinkybes.
35. Pirmosios instancijos teismas teisingai nagrinėjamoje byloje konstatavo, kad bankroto administratorius savo iniciatyva, pareiškėjai UAB „Kontmena“ nedalyvaujant, 2021 m. gegužės – birželio mėn. perėmė butus Nidoje (antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo pateikti byloje), taip pat savo iniciatyva, pareiškėjai UAB „Kontmena“ nedalyvaujant, 2022 m. vasario 15 d. ir 2022 m. vasario 18 d. perėmė pastatus, esančius (duomenys neskelbtini) ir transporto priemones, kurios buvo teritorijoje įmonės buveinės adresu. Tačiau byloje kyla ginčas dėl to, kad ne visos transporto priemonės buvo adresu (duomenys neskelbtini). Teritorijoje nestovėjo ir perimtos nebuvo šios įmonės transporto priemonės: Mercedes Benz kranas, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); ekskavatorius CAT (duomenys neskelbtini); buldozeris CAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); ekskavatorius CAT (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); MAN sunkvežimis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); MAN sunkvežimis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); lengvasis automobilis Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); kranas Liebherr, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje nėra ginčo dėl to, kad šios transporto priemonės 2022 m. sausio 7 d. stovėjo (duomenys neskelbtini) (antstolio R. V. 2022 m. sausio 7 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2022 m. balandžio 6 d. nutarimas).
36. Šioje dalyje apeliantė ne tik kad neginčija nustatytų aplinkybių, tačiau nurodo, jog perėmęs didelę dalį turto savo iniciatyva, nemokumo administratorius galėtų perimti ir likusias transporto priemones savo iniciatyva, kadangi žino kur turtas randasi. Su šiais apeliantės argumentais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti. Nustačius, kad pareiškėjai UAB „Kontmena“ 2018 m. gegužės 30 d. nuomos sutarties pagrindu buvo perduotas BUAB „Laugina“ priklausantis turtas, tame tarpe ir ginčo transporto priemonės, konstatuotina, jog būtent pareiškėjai UAB „Kontmena“ kyla pareiga šį turtą grąžinti ir perduoti bankroto administratoriui. Vien tas faktas, kad siekdamas, jog nemokumo procesas nesustotu nemokumo administratorius pats perėmė didelę dalį bankrutavusios bendrovės turto, niekaip neturi įtakos apeliantės pareigai ginčo turtą nemokumo administratoriui perduoti bei jos neeliminuoja. Apeliantės pareigos perduoti ginčo turtą nepanaikina ne vien tik nemokumo administratoriaus aktyvus veikimas, tačiau ir faktinės aplinkybės, jog galimai tos transporto priemonės yra valstybinėje žemėje, tai, kad jos buvo perkeltos iš vieno žemės sklypo į kitą ir pan. Lietuvos apeliacinis teismas jau išaiškino apeliantei, kad sankcija už trukdymą nemokumo administratoriui tinkamai vykdyti įstatymu jam nustatytas pareigas numatyta JANĮ nuostatose, todėl apeliantės UAB „Kontmena“ argumentai, kad BUAB „Laugina“ nemokumo administratorius pats gali pasiimti turtą yra teisiškai nepagrįsti.
37. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo argumentui, kad pareiškėja, pateikdama prašymą dėl baudos panaikinimo, nepaneigė nustatytų aplinkybių, o iš esmės atkartoja anksčiau byloje nurodytus tuos pačius argumentus, tačiau nepateikia jokių jos argumentus pagrindžiančių rašytinių įrodymų. Akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas negali tenkinti pareiškimo dėl baudos panaikinimo, kuris yra paremtas vien tik subjektyviais samprotavimais ir argumentais.
38. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, visapusiškai ir objektyviai įvertino ginčui reikšmingų aplinkybių visumą bei pagrįstai nepanaikino apeliantei paskirtos baudos už trukdymą nemokumo administratoriui vykdyti nemokumo proceso administravimą. Apeliantės vengimas perduoti nemokumo administratoriui visą turtą sutrukdė nemokumo administratoriui veiksmingai vykdyti bankroto procedūras ir ribojo bendrovės kreditorių interesus.
39. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantė UAB „Kontmena“ nenurodė argumentų dėl jai paskirtos baudos dydžio, todėl apeliacinės instancijos teismas baudos dydžio nemažina. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė teisinių pagrindų mažinti paskirtą baudą, kurios dydis atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.
40. Kiti pareiškėjos skunde pateikti argumentai neturi įtakos apskųstos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl jie išsamiau nevertinami. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
41. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 ir 302 straipsniai).
42. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).
43. BUAB „Laugina“ už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą patyrė 695,75 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurių dydis neviršija Rekomendacijų 8.16 p. nurodyto dydžio, todėl teismas nemažina iš apeliantės priteistinų bylinėjimosi išlaidų (CPK 98 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Kontmena“ (juridinio asmens kodas 304708672) 695,75 Eur (šešis šimtus devyniasdešimt penkis eurus ir 75 euro centus) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Laugina“ (juridinio asmens kodas 261411420) naudai.