- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-03
- Bylos Nr.
- e2-136-567/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00468-2016-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Neringa Švedienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Kontmena“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Kontmena“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nutarties, kuria atmestas prašymas dėl baudos panaikinimo uždarosios akcinės bendrovės „Laugina“ bankroto byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Kontmena“ 2021 m. lapkričio 22 d. pateikė prašymą nušalinti Kauno apygardos teismo teisėją E. T. nuo likviduojamos dėl bankroto UAB (toliau – LUAB) „Laugina“ bankroto bylos ir iš jos išskirtų bylų nagrinėjimo. Nurodė, kad galimai LUAB „Laugina“ kreditorės UAB „Testona“ vadovas R. M., kuris yra Rusijos bendrovės GAZPROM atstovas Lietuvoje, neoficialiuose pokalbiuose gyrėsi artimomis asmeninėmis pažintimis su LUAB „Laugina“ nemokumo administratoriumi M. K. ir teisėju E. T., kad yra ar buvo įdarbinęs savo ar su juo susijusioje įmonėje teisėjo vaiką. Nušalinimas visam Kauno apygardos teismui ir teisėjui jau buvo pareikštas 2021 m. rugpjūčio 19 d., tačiau Lietuvos apeliacinis teismas nušalinimo pareiškimą dėl Kauno apygardos teismo nušalinimo 2021 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi atmetė, neišspręsdamas klausimo dėl teisėjo E. T. nušalinimo. Pareiškėja pateikė prašymą nustatyti terminą procesiniams veiksmams atlikti, tačiau teisėjas E. T. šį prašymą perdavė spręsti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkui, kuris 2021 m. spalio 4 d. nutartimi teisėjo nenušalino ir įspėjo pareiškėją dėl baudos skyrimo už piktnaudžiavimą nušalinimo teise. Tokiu būdu yra proteguojamas teisėjas, o realiai situacijos nesiekiama išsiaiškinti. Kol buvo sprendžiamas klausimas dėl teisėjo nušalinimo, teisėjas toliau nagrinėjo bylą, 2021 m. rugsėjo 23 d. nutartimi paskyrė pareiškėjai baudą, išnagrinėjo iš bankroto bylos išskirtą civilinę bylą. 2021 m. rugsėjo 14 d. nutartyje teisėjas išreiškė neigiamą nuomonę, nurodydamas, kad UAB „Kontmena“, UAB „Krašto projektai ir partneriai“ atstovauja tas pats atstovas advokatas V. S., o kreditorė K. L. yra buvusio LUAB „Laugina“ vadovo ir vienintelio akcininko E. L. dukra.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas 2021 m. lapkričio 25 d. nutartimi nutarė atmesti pareiškimą dėl Kauno apygardos teismo teisėjo E. T. nušalinimo nuo LUAB „Laugina“ bankroto bylos nagrinėjimo ir skirti pareiškėjai UAB „Kontmena“ 2 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesine nušalinimo teise, ją sumokant valstybei. Civilinių bylų skyriaus pirmininkas nurodė, kad pareiškėjos pareiškime dėl nušalinimo nurodytos aplinkybės jau buvo įvertintos, sprendžiant ankstesnį pareiškėjos nušalinimo pareiškimą. Pareiškėja, pareiškusi 6 pareiškimus dėl teisėjo nušalinimo, pateikdama pakartotinį nušalinimą ir nenurodydama jokių realių faktų, kurie sukeltų abejonių dėl teisėjo nešališkumo, elgėsi nesąžiningai.
Šalies argumentai
3. Pareiškėja UAB „Kontmena“ pateikė prašymą panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2021 m. lapkričio 25 d. nutartimi paskirtą baudą. Pareiškėja visuose nušalinimo pareiškimuose nurodė skirtingus nušalinimo pagrindus, išskyrus vienintelį atvejį, kai pakartotinai pareiškė nušalinimą dėl iš dalies tų pačių aplinkybių, nes į pareiškėjos abejones nebuvo atsakyta. Bankroto byloje dėl dalies tarpinių procesinių sprendimų apeliacija nėra galima, todėl turi būti užtikrinama teisėjo veiksmų kontrolė. Teikiant apeliacinį skundą dėl sprendimo dėl įmonės pabaigos, net ir nustačius teisėjo šališkumą, procesinių pažeidimų jau nebūtų galima ištaisyti. Nušalinimo pareiškimas pateiktas ne be pagrindo, o vadovaujantis anonimine informacija apie vieno iš LUAB „Laugmina“ kreditorių vadovo ryšius su nemokumo administratoriumi ir bylą nagrinėjančiu teisėju E. T. Teisėjas neatskleidė duomenų, kurie nušalinimo pagrindą patvirtintų arba paneigtų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas 2021 m. gruodžio 14 d. nutartimi nutarė atmesti pareiškėjos UAB „Kontmena“ prašymą dėl 2021 m. lapkričio 25 d. nutartimi paskirtos baudos už piktnaudžiavimą procesine nušalinimo teise panaikinimo.
5. Teismas nurodė, kad visi pareiškėjos pateikti nušalinimo pareiškimai LUAB „Laugina“ bankroto byloje buvo atmesti, nenustačius teisėjo E. T. nušalinimo pagrindo. 2021 m. lapkričio 22 d. nušalinimo prašymą pareiškėja grindė galimu teisėjo (jo artimųjų) ryšiu su LUAB „Laugina“ kreditorės UAB „Testona“ vadovu, taip pat aplinkybėmis dėl nesavalaikio 2021 m. rugpjūčio 19 d. jos pateikto nušalinimo pareiškimo išnagrinėjimo, t. y. motyvais, kurie jau buvo įvertinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2021 m. spalio 4 d. nutartyje. Pareiškėjos 2021 m. kovo 16 d. ir 2021 m. kovo 19 d. nušalinimo pareiškimai taip pat buvo grindžiami vienodais pagrindais, t. y. teisėjo atliktais procesiniais veiksmais, nenurodant pagrįstų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatytų nušalinimo pagrindų.
Šalies argumentai
6. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja prašyme dėl baudos panaikinimo pakartotinai nurodė aplinkybę dėl galimo teisėjo (jo artimųjų) ryšio su vienu iš LUAB „Laugina“ kreditoriaus vadovu, t. y. iš esmės nesutiko su Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2021 m. spalio 4 d., 2021 m. lapkričio 25 d. nutartimis ir šiose nutartyse atliktu pareiškėjos nušalinimo pagrindą sudarančių aplinkybių vertinimu, nors nutartys dėl nušalinimo pareiškimų yra galutinės ir neskundžiamos.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismas nurodė, kad aplinkybė, jog dalis bankroto byloje priimamų procesinių sprendimų nėra skundžiami apeliacinės instancijos teismui, negali būti pagrindas teikti nepagrįstus nušalinimo pareiškimus, grindžiamus teisėjo atliktais procesiniais veiksmais. Nušalinimo instituto tikslas nėra teisėjo priimtų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolė, o šiuo institutu siekiama užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą.
8. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėja nušalinimo pareiškimus teisėjui iš esmės teikė po to, kai teisėjas priėmė jai nepalankius procesinius sprendimus, todėl toks pareiškėjos elgesys laikytinas piktnaudžiavimu procesine nušalinimo teise ir sąmoningu veikimu prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą ir yra pakankamas pagrindas paskirti pareiškėjai baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Pareiškėja nepateikė pagrįstų argumentų, kurie sudarytų pagrindą suabejoti paskirtos baudos teisėtumu bei pagrįstumu. Pareiškėja taip pat nenurodė argumentų ir nepateikė įrodymų, kad teismo paskirta bauda jai gali būti per didelė.
III. Atskirojo skundo argumentai
9. Pareiškėja UAB „Kontmena“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nutartį, kuria atsisakyta panaikinti 2021 m. lapkričio 25 d. nutartimi paskirtą baudą UAB „Kontmena“, ir panaikinti 2021 m. lapkričio 25 d. nutarties dalį, kuria UAB „Kontmena“ paskirta bauda. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, kad bankroto byloje apeliacija dėl dalies tarpinių procesinių klausimų nėra galima, o apeliacija bus galima tik teismui priėmus sprendimą dėl įmonės pabaigos. Bankroto byla nagrinėjama ilgą laiką, todėl, priimant sprendimą dėl įmonės pabaigos, klausimas dėl teisėjo šališkumo vienam iš kreditorių jau nebūtų aktualus, nes padarytų klaidų ir procesinių pažeidimų tuo metu nebūtų įmanoma ištaisyti. Akivaizdu, kad, kai asmenims kyla pagrįstų abejonių, jog teisėjas, priimdamas tarpinius procesinius sprendimus, yra šališkas, tai neturi užkirsti kelio asmenims kelti abejones dėl teismo šališkumo ir už tai asmenys negali būti baudžiami.
9.2. Visi apeliantės nušalinimai buvo pareikšti skirtingais pagrindais, todėl neaišku, kokį ryšį, sprendžiant dėl piktnaudžiavimo nušalinimo teise, galėjo turėti pareikšti nušalinimai. 2021 m. rugpjūčio 19 d. ir 2021 m. lapkričio 22 d. pareikštų nušalinimų pagrindai iš dalies sutampa (dėl teisėjo vaiko darbo kreditorės įmonėje), tačiau 2021 m. lapkričio 22 d. pareiškime buvo papildomai nurodyta, jog teisėjas iki 2021 m. rugpjūčio 19 d. pareiškimo dėl nušalinimo išnagrinėjimo toliau nagrinėjo LUAB „Laugina“ bankroto bylą, kurioje priėmė procesinius sprendimus (paskyrė baudą apeliantei, išskirtoje byloje tenkino skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimų, suabejodamas išrinktų kreditorių komiteto narių objektyvumu). Nauji nušalinimo pagrindai nebuvo aptarti jokiame pareiškime dėl nušalinimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas netenkino pareiškėjos prašymo dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis panaikinimo, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia, vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama, neperžengiant atskirojo skundo ribų.
Žemesnės instancijos teismas
11. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas apeliantės UAB „Kontmena“ 2022 m. vasario 2 d. prašymas dėl rašytinių paaiškinimų ir naujo įrodymo pateikimo (reg. Nr. DOK-563).
12. Įstatymų leidėjas, nustatydamas apribojimą keisti atskirojo skundo dalyką ar pagrindą, draudžia keisti (papildyti) atskirąjį skundą, pasibaigus atskirojo skundo padavimo terminui (CPK 323 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliantė pateikė atskirojo skundo papildymą, pasibaigus atskirojo skundo padavimo terminui, todėl jos prašymą dėl rašytinių paaiškinimų pateikimo atsisakytina priimti, kaip atskirojo skundo papildymą.
13. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. CPK 180 straipsnis nustato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.
14. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis yra, neperžengiant atskirojo skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Siekiant pašalinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu ir yra įtvirtintas draudimas teikti, o kartu ir priimti, naujus įrodymus. Šis draudimas kartu užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes, užkirsdamas kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, pašalina (ar sumažina) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybę. Kriterijai, pagal kuriuos turi būti patikrinama ir vertinama, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant bylą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 2020 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-248/2020).
15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kartu su apeliantės rašytiniais paaiškinimais pateiktas rašytinis įrodymas neturi įtakos apeliacijos objektui, todėl nėra priimamas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys yra pakankami teisingam bylos pagal apeliantės atskirąjį skundą išnagrinėjimui. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliantės pateiktus rašytinius paaiškinimus ir naują įrodymą atsisakoma priimti, nes jais grindžiamos aplinkybės ir motyvai, kurie nebuvo nurodyti pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 314 straipsnis, 338 straipsnis).
16. Pagal CPK 7 straipsnio 2 dalį dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai, o pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį asmeniui, piktnaudžiaujančiam procesinėmis teisėmis, įskaitant teise nušalinti teisėją, gali būti paskirta bauda.
17. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis reiškia naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra objektyvus elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais išoriniais jo pasireiškimo požymiais. Piktnaudžiauti procesu galima ir naudojant ne pagal paskirtį procesinę nušalinimo teisę, t. y. veikiant prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, įtraukiant teismą į nepagrįstų nuolatinių iš esmės to paties turinio skundų svarstymą, o ne norint pagrįstai nušalinti teisėją, kuris neatitinka nešališkumo reikalavimų ir negali objektyviai išnagrinėti bylos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-915/2016).
18. CPK 106 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas skiria baudas šiame kodekse numatytais atvejais ir jame nustatyto dydžio. Teismas, spręsdamas dėl skirtinos baudos, turi įvertinti aplinkybių visumą, tai yra padaryto pažeidimo pobūdį, mastą, pasekmes, pažeidimo įtaką civilinio proceso ekonomiškumo, koncentruotumo, operatyvumo principams įgyvendinti, pažeidimą padariusio asmens savybes bei kitas reikšmingas aplinkybes. CPK 107 straipsnyje, numatančiame baudos panaikinimo ir sumažinimo tvarką, nėra nustatyti kriterijai, kuriais remiantis sprendžiama dėl baudos panaikinimo, todėl turėtų būti vadovaujamasi universaliaisiais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-609-1120/2020).
19. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartimi UAB „Laugina“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta UAB „BankromaX“. Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 24 d. nutartimi atstatydinta LUAB „Laugina“ nemokumo administratorė UAB „BankromaX“ ir nauju administratoriumi paskirtas V. R. Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi iš LUAB „Laugina“ administratoriaus pareigų atstatydintas V. R. ir nemokumo administratoriumi nuo 2020 m. rugsėjo 3 d. paskirtas M. K.
20. 2021 m. kovo 16 d. pareiškėja UAB „Kontmena“ pateikė pareiškimą dėl LUAB „Laugina“ bankroto bylą nagrinėjančio teisėjo E. T. nušalinimo, nurodydama, kad teisėjas įstatymų nustatyta tvarka ir terminais neišsprendė prašymo dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo ir nepagrįstai atmetė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
21. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas 2021 m. kovo 17 d. nutartimi nutarė atmesti pareiškėjos UAB „Kontmena“ pareiškimą dėl LUAB „Laugina“ bankroto bylą nagrinėjančio teisėjo nušalinimo, išaiškindamas, kad procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo nušalinimo pagrindas.
22. 2021 m. kovo 19 d. pareiškėja UAB „Kontmena“ pateikė pareiškimą dėl viso Kauno apygardos teismo nušalinimo, nurodydama, kad bylą nagrinėjantis teisėjas E. T., spręsdamas pareiškėjos prašymus, nesilaikė įstatymuose nustatytų terminų.
23. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas 2021 m. kovo 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2KT-28-790/2021 nutarė atmesti pareiškėjos UAB „Kontmena“ prašymą dėl visų Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo, nurodydamas, kad pareiškėja, keldama klausimą dėl visų Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo, iš esmės siekė, jog Lietuvos apeliacinis teismas peržiūrėtų Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2021 m. kovo 17 d. nutartį ir iš naujo įvertintų pareiškėjos nurodytas aplinkybes, tačiau Lietuvos apeliaciniam teismui nesuteikta teisė revizuoti žemesnės instancijos teismo priimtas nutartis, kuriomis atmetamas pareiškimas dėl teisėjo nušalinimo.
24. 2021 m. rugpjūčio 18 d. ir 2021 m. rugsėjo 20 d. Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-1193-555/2021, kurioje buvo ginčijami LUAB „Laugina“ kreditorių komiteto susirinkimų nutarimai, pareiškėja UAB „Kontmena“ pareiškė nušalinimus teisėjui E. T., kadangi teisėjas nagrinėjo dvi susijusias bylas, nuo vienos vėliau nusišalino, o 2021 m. rugsėjo 9 d. nutartimi sustabdė bylą dėl kitos bylos aplinkybių, kurias nustatinėjo pats.
25. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas 2021 m. rugpjūčio 24 d. ir 2021 m. rugsėjo 21 d. nutartimis nutarė atmesti pareiškėjos nušalinimo pareiškimus, nes pareiškėja nenurodė faktiškai egzistuojančių aplinkybių, patvirtinančių, jog teisėjas E. T. turi išankstinę nuomonę dėl bylose pareikštų reikalavimų pagrįstumo, elgiasi tendencingai ar yra suinteresuotas bylų baigtimi.
26. 2021 m. rugpjūčio 19 d. pareiškėja UAB „Kontmena“ pakartotinai pateikė pareiškimą dėl viso Kauno apygardos teismo nušalinimo, nurodydama, kad vieno iš LUAB „Laugina“ kreditorių vadovas neoficialiuose pokalbiuose gyrėsi asmeninėmis pažintimis su teisėju, jo vaiko įdarbinimu, jog teisėjas nesilaiko procesinių terminų, nagrinėdamas byloje gautus pareiškimus dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo, teisėjas buvo nušalintas ir nusišalino nuo kai kurių klausimų LUAB „Laugina“ bankroto byloje sprendimo. Pareiškėja prašė išreikalauti informaciją apie teisėjo E. T. vaikus ir jų darbovietes, Lietuvos apeliacinio teismo prašė perduoti bylos nagrinėjimą kitam apygardos teismui, o bylos neperdavimo ir teismo nenušalinimo atveju – nušalinti teisėją E. Tamašauską nuo bylos nagrinėjimo.
27. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas 2021 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2KT-67-790/2021 nutarė atmesti pareiškėjos UAB „Kontmena“ prašymą dėl Kauno apygardos teismo nušalinimo, nurodydamas, kad pareiškėjos abejonės dėl bylą nagrinėjančio teisėjo nešališkumo neįrodo, jog civilinė byla negalės būti teisingai išnagrinėta Kauno apygardos teisme.
28. 2021 m. rugsėjo 29 d. pareiškėja UAB „Kontmena“ pateikė prašymą nustatyti terminą Kauno apygardos teismo pirmininkui išspręsti jos 2021 m. rugpjūčio 19 d. prašymo dalį dėl teisėjo E. T. nušalinimo nuo LUAB „Laugina“ bankroto bylos nagrinėjimo, nurodydama, kad bylą nagrinėjantis teisėjas E. T., jo artimieji galimai yra susiję su BUAB „Laugina“ kreditorės UAB „Testona“ vadovu R. M. Teisėjas E. T. pareiškėjos prašymą pripažino nušalinimo pareiškimu ir perdavė jį spręsti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkui.
29. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas 2021 m. spalio 4 d. nutartimi nutarė atmesti pareiškėjos UAB „Kontmena“ pareiškimą dėl nušalinimo, nurodydamas, kad pareiškėjos 2021 m. rugpjūčio 19 d. prašymas Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2021 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi buvo išspręstas, neperduodant jo pakartotinai nagrinėti Kauno apygardos teismui. Teismas įspėjo pareiškėją, kad už piktnaudžiavimą procesine nušalinimo teise jai gali būti skiriama iki 5 000 Eur bauda.
30. 2021 m. lapkričio 16 d. pareiškėja UAB „Kontmena“ pateikė Lietuvos apeliaciniam teismui prašymą nušalinti Kauno apygardos teismą nuo LUAB „Laugina“ bankroto bylos nagrinėjimo, perduoti bylą nagrinėti kitam apygardos teismui, o šio prašymo netenkinus – grąžinti jį nagrinėti Kauno apygardos teismui proceso įstatymų nustatyta tvarka, nušalinti teisėją E. T. nuo bankroto bylos nagrinėjimo.
31. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas 2021 m. lapkričio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2KT-84-790/2021 nutarė atmesti pareiškėjos prašymą dėl Kauno apygardos teismo nušalinimo, nurodydamas, kad pareiškėjos argumentai dėl LUAB „Laugina“ kreditorės UAB „Testona“ vadovo galimų ryšių su nemokumo administratoriumi ir bylą nagrinėjančiu teisėju jau buvo išnagrinėti Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi Nr. e2KT-67-790/2021, pažymėdamas, kad pareiškėjai kilusios abejonės bylą nagrinėjančio teisėjo nešališkumu nagrinėtinos Kauno apygardos teisme proceso įstatyme nustatyta tvarka. Pareiškėjos pakartotinai keliamos abejonės, kad vienas iš BUAB „Laugina“ kreditorių gali daryti įtaką tiek teisėjo, tiek jį pavaduojančių kolegų teisėjų sprendimams, nepagrįstos objektyviais įrodymais.
32. 2021 m. lapkričio 22 d. pareiškėja pateikė pareiškimą dėl teisėjo E. T. nušalinimo, nurodydama, kad teisėjas, jo artimieji galimai yra susiję su BUAB „Laugina“ kreditorės UAB „Testona“ vadovu R. M., teisėjas yra palankus nemokumo administratoriui M. K., taip pat atliko procesinius veiksmus, kol dar nebuvo išspręstas pareiškėjos 2021 m. rugpjūčio 19 d. nušalinimo pareiškimas, t. y. 2021 m. rugsėjo 23 d. nutartimi paskyrė apeliantei 1 926 Eur baudą, atmetė prašymą dėl baudos peržiūrėjimo, o išskirtoje byloje išreiškė abejones dėl paskirtų LUAB „Laugina“ komiteto narių, įskaitant apeliantės atstovo, objektyvumo.
33. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas 2021 m. lapkričio 25 d. nutartimi nutarė atmesti apeliantės pareiškimą dėl Kauno apygardos teismo teisėjo E. T. nušalinimo nuo LUAB „Laugina“ bankroto bylos nagrinėjimo ir skirti pareiškėjai UAB „Kontmena“ 2 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesine nušalinimo teise, o skundžiama 2021 m. gruodžio 14 d. nutartimi nutarė atmesti pareiškėjos UAB „Kontmena“ prašymą dėl 2021 m. lapkričio 25 d. nutartimi paskirtos baudos už piktnaudžiavimą procesine nušalinimo teise panaikinimo.
34. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės atskirojo skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, kuriomis apeliantės veiksmai pripažinti piktnaudžiavimu procesine nušalinimo teise.
35. Apeliantė argumentuoja, kad 2021 m. lapkričio 22 d. pareiškimas dėl nušalinimo nėra analogiškas 2021 m. rugpjūčio 19 d. pareiškimui, nes yra papildytas argumentais, jog iki 2021 m. rugpjūčio 19 d. pareiškimo dėl teisėjo nušalinimo teisėjas LUAB „Laugina“ bankroto byloje 2021 m. rugsėjo 23 d. nutartimi paskyrė apeliantei baudą už likviduojamos dėl bankroto įmonės turto neperdavimą nemokumo administratoriui, o iš bankroto bylos išskirtoje byloje 2021 m. rugsėjo 14 d. nutartimi nutarė tenkinti kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą dėl LUAB „Laugina“ 2021 m. balandžio 26 d. kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo.
36. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK normos nenustato bylą nagrinėjančiam teisėjui, kuris nėra nušalintas nuo konkrečios bylos nagrinėjimo, draudimo priimti procesinio pobūdžio sprendimus byloje. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2021 m. rugpjūčio 19 d. pareiškėjos nušalinimo visam Kauno apygardos teismui pareiškimas buvo atmestas Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2021 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi Nr. e2KT-67-790/2021. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas 2021 m. spalio 4 d. nutartimi nutarė atmesti 2021 m. rugsėjo 29 d. pareiškėjos prašymą nustatyti terminą Kauno apygardos teismo pirmininkui išspręsti 2021 m. rugpjūčio 19 d. pareiškimo dalį dėl teisėjo nušalinimo nuo LUAB „Laugina“ bankroto bylos nagrinėjimo, nurodydamas, kad Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2021 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi Kauno apygardos teismui nebuvo pakartotinai perduotas nagrinėti pareiškėjos nušalinimo prašymas. Tai reiškia, kad apeliantės nurodytų procesinių sprendimų priėmimo metu (2021 m. rugsėjo mėn.) Kauno apygardos teismo teisėjas E. T. turėjo teisę nagrinėti LUAB „Laugina“ bankroto bylą ir su ja susijusią bylą dėl įmonės kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo.
37. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad procesinių veiksmų atlikimas ir atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo šališkumo ir suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo nušalinimo pagrindas, kadangi įstatymas reikalauja, jog nušalinimo pareiškimas, siekiant užtikrinti greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, būtų motyvuotas (CPK 68 straipsnio 2 dalis) ir pareikštas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams (CPK 68 straipsnio 4 dalis) tik esant vienam iš CPK 64–66, 71 straipsniuose nustatytų pagrindų. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis.
38. Nagrinėjamu atveju iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad pareiškėja įgyvendino savo teisę apskųsti apeliacine tvarka tiek Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 9 d. nutartį LUAB „Laugina“ bankroto byloje (Nr. eB2-27-555/2022), kurioje netenkintas apeliantės prašymas dėl baudos, paskirtos 2021 m. rugsėjo 23 d. nutartimi, panaikinimo, tiek iš LUAB „Laugina“ bankroto bylos išskirtoje byloje dėl LUAB „Laugina“ 2021 m. balandžio 26 d. kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo 2021 m. rugsėjo 14 d. priimtą nutartį (Nr. eB2-1174-555/2021). Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. spalio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1230-781/2021 nutarė palikti Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 14 d. nutartį nepakeistą. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. vasario 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-138-567/2022 nutarė palikti Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 9 d. nutartį nepakeistą. Vadinasi, apeliantė, nesutikdama, su Kauno apygardos teismo teisėjo E. T. procesiniais sprendimais, pasinaudojo civilinio proceso įstatyme nustatyta teismo procesinio sprendimo (nutarčių) teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, todėl apeliantės argumentai, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje neatsižvelgė į bankroto bylose egzistuojantį specifiškumą (kai kurios nutartys neskundžiamos apeliacine tvarka), yra nepagrįsti, todėl atmestini.
39. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad LUAB „Laugina“ bankroto byloje ir su bankroto byla susijusiose bylose, sprendžiant klausimą dėl nurodytas bylas nagrinėjančio teisėjo nušalinimo, apeliantei buvo išaiškinta, jog procesinių veiksmų atlikimas ir atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo šališkumo ir suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo nušalinimo pagrindas. Apeliantės nušalinimo pareiškimų argumentai, susiję su LUAB „Laugina“ kreditorės UAB „Testona“ vadovo tariamais ryšiais su nemokumo administratoriumi ir bylą nagrinėjančiu teisėju (ar jo vaiku), buvo įvertinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2021 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi Nr. e2KT-67-790/2021, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2021 m. spalio 4 d. nutartimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2021 m. lapkričio 19 d. nutartimi Nr. e2KT-84-790/2021, kuriomis apeliantės argumentai pripažinti nepagrįstais, nepateikus objektyvių įrodymų. Nepaisant to, apeliantė 2021 m. lapkričio 22 d. pateikė Kauno apygardos teismui iš esmės analogišką pareiškimą dėl LUAB „Laugina“ bankroto bylą nagrinėjančio teisėjo nušalinimo, papildomai argumentuodama LUAB „Laugina“ bankroto bylą nagrinėjančio teisėjo negalimumu priimti 2021 m. rugsėjo 14 d. ir 2021 m. rugsėjo 23 d. nutartis, nors apie teisėjo teisę priimti nurodytas nutartis apeliantei dar 2021 m. spalio 4 d. nutartyje išaiškino Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas.
40. Apeliantės argumentai, jog iki šiol nėra paneigtos abejonės apie teisėjo sąsajas su viena iš LUAB „Laugina“ kreditore, yra deklaratyvaus pobūdžio. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2021 m. spalio 4 d. nutartis patvirtina, kad pirmininkas, įvertinęs teisėjo E. T. privačių interesų deklaraciją, nenustatė galimų teisėjo E. T. ar jo artimųjų sąsajų su UAB „Testona“ ar jo vadovu R. M., išklausė teisėjo paaiškinimus, jog E. T. yra nešališkas, neturi jokių asmeninių simpatijų nei vienam iš LUAB „Laugina“ kreditorių, UAB „Testona“ vadovo nei jis, nei jo sūnus nepažįsta. Apeliantė priešingų įrodymų nepateikė nei su 2021 m. lapkričio 22 d. pakartotiniu nušalinimo pareiškimu, nei su prašymu panaikinti baudą, nei su atskiruoju skundu, todėl apeliantės argumentai dėl jai paskirtos baudos už piktnaudžiavimą nušalinimo institutu atmestini kaip nepagrįsti.
41. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė panaikinti apeliantei baudą už piktnaudžiavimą teisėjo nušalinimo institutu. Pirmosios instancijos teismo nustatyta apeliantės pareiškimų dėl teisėjo nušalinimo chronologija patvirtina, kad apeliantė nušalinimo pareiškimus ne kartą reiškė po LUAB „Laugina“ bankroto bylą (ir su ja susijusias bylas) nagrinėjančio teisėjo procesinių sprendimų priėmimo. Aplinkybė, kad LUAB „Laugina“ bankroto bylą nagrinėjančio teisėjo veiksmai neatitinka apeliantės interesų, nesant konkrečių įrodymų apie teisėjo šališkumą dėl kreditorės, nesudaro teisinio pagrindo reikšti pakartotinius pareiškimus dėl teisėjo/teismo nušalinimo menamais pagrindais.
42. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai nepanaikino apeliantei paskirtos baudos už įrodymais nepagrįstus pakartotinai pareikštus teisėjo nušalinimo pareiškimus, iš esmės orientuotus į bankroto bylos proceso vilkinimą. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išdėstė ir įvertino visas svarbias aplinkybes, susijusias su pareiškėjos piktnaudžiavimu nušalinimo teise. Atskirajame skunde nurodyti nesutikimo su pirmosios instancijos teismo nutartimi argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio, kadangi apeliantė nepateikė juos pagrindžiančių įrodymų. Prielaidomis ar tariamomis aplinkybėmis išreikštos abejonės dėl teisėjo atliktų procesinių veiksmų teisėtumo savaime nesuteikia teisės pareiškėjai reikšti pakartotinius pareiškimus dėl teisėjo/teismo nušalinimo menamais pagrindais.
43. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantė nenurodė argumentų dėl jai paskirtos baudos dydžio, todėl apeliacinės instancijos teismas baudos dydžio nemažina. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė teisinių pagrindų mažinti paskirtą baudą, kurios dydis atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus ir yra mažesnis už baudos dydžio vidurkį.
44. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nutartį, todėl ši nutartis paliekama nepakeista. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina.
45. Pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui: 1) CPK numatytais atvejais; 2) kai eismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 straipsnio 3 dalis). Atskirojo skundo priėmimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas, priėmęs nutartį (CPK 315 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Pagal CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktą atskirasis skundas nepriimamas, jeigu skundžiama nutartis pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jeigu šis trūkumas paaiškėja bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis).
46. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su atskirojo skundo argumentais šioje dalyje, daro išvadą, kad atskiruoju skundu siekiama teismo nutarties dalies, kuria bauda pareiškėjai buvo paskirta, teisėtumo įvertinimo apeliacine tvarka. CPK X skyriaus nuostatos, reglamentuojančios teismo nuobaudų rūšis bei jų skyrimo tvarką, nenumato galimybės skųsti teismo nutartį, kuria pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 106 straipsniu, skyrė arba atsisakė skirti proceso dalyviui arba kitam asmeniui baudą. Pagal CPK 107 straipsnio 1 dalį asmuo, kuriam yra paskirta bauda, per keturiolika dienų nuo nutarties priėmimo gali prašyti teismą, paskyrusį baudą, ją panaikinti ar sumažinti. Teismas tokį pareiškimą nagrinėja rašytinio proceso tvarka. Pagal minėto straipsnio 2 dalį atskirasis skundas gali būti paduodamas tik asmens, kuriam bauda paskirta, ir tik dėl teismo nutarties, kuria pareiškimas panaikinti ar sumažinti baudą, paduotas CPK 107 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, atmetamas.
47. Nagrinėjamu atveju apeliantė atskirajame skunde suformulavo reikalavimą ne tik panaikinti 2021 m. gruodžio 14 d. nutartį, kuria atsisakyta panaikinti 2021 m. lapkričio 25 d. nutartimi paskirtą baudą, bet ir panaikinti 2021 m. lapkričio 25 d. nutarties dalį, kuria UAB „Kontmena“ paskirta bauda. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK normose nėra nustatyta, kad nutartis skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, įskaitant nušalinimo institutu, gali būti skundžiama atskiruoju skundu (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-712-381/2020; 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-388-302/2020.
48. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nutarties dalis, kuria apeliantei paskirta bauda, nėra apeliacinio apskundimo objektas, todėl apeliacinis procesas dėl šios teismo nutarties dalies nutrauktinas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutraukti apeliacinį procesą pagal uždarosios akcinės bendrovės „Kontmena“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nutarties dalies, kuria pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Kontmena“ paskirta 2 000 Eur bauda už piktnaudžiavimą nušalinimo teise.