Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Laugina“ prašymą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutarčių išaiškinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

3. 2023 m. spalio 23 d. abejose bylose gautas BUAB „Laugina“, atstovaujamos administratoriaus Mindaugo Krupavičiaus, prašymas dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutarčių išaiškinimo. Nurodė, kad patvirtinus pakitusią administravimo išlaidų sąmatą kreditorių susirinkime, šis sprendimas buvo apskųstas teismui ir pareiškimo įvykdymo užtikrinimui (status quo (esamos padėties) išsaugojimui) teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė kreditorių susirinkimo sprendimo dėl papildomos administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo vykdymą iki bus išspręstas ginčas dėl kreditorių susirinkimo sprendimo iš esmės. Tokia nutartis savo esme atitinka uždraudimą bankroto administratoriui imtis bet kokių veiksmų, susijusių su padidintų administravimo išlaidų ribų nustatymo vykdymu. Taigi iš esmės tampa neaišku, ar šis sprendimo dėl patikslintos sąmatos patvirtinimo vykdymo sustabdymas apima uždraudimą nurodytu laikotarpiu (iki bus išspręstas ginčas iš esmės) vykdyti bet kokias administravimo procedūras, susijusias su papildomų būtinųjų išlaidų, įtrauktų į patvirtintą papildomą išlaidų sąmatą, patyrimu, kas iš esmės reikštų, jog yra paralyžiuojamas visas bankroto procesas tuo laikotarpiu, kas gali sąlygoti žalos įmonei atsiradimą, nes nėra galimybės skirti lėšų didelės vertės turto apsaugai, priežiūrai, realizavimui, dar daugiau – nėra galimybės vykdyti teisminių ginčų, nes nėra galimybės skirti lėšų bylinėjimuisi. Bankroto administratoriui nutarčių rezoliucinės dalies, susijusios su kreditorių sprendimo vykdymo sustabdymu, nėra aišku, ar tokiu atveju galioja ankščiau patvirtinta administravimo išlaidų sąmata ir reikia veikti jos ribose, t. y. neatlikti jokių bankroto proceso veiksmų, keliančių bet kokias papildomas išlaidas. Be to, nėra aišku, kaip elgtis, siekiant įgyvendinti bankroto administratoriaus pareigą kiek įmanoma išsaugoti bendrovės turtą, imtis atitinkamų veiksmų su turto išsaugojimu, ir iš kur gauti lėšų būtinosioms administravimo išlaidoms, ir kaip organizuoti turto apsaugą, išlaikymą, pardavimo procesų vykdymą, kaip vykdyti bylinėjimąsi ir kt. Ar šiuo atveju atsiranda būtinybė šaukti naują susirinkimą dėl sąmatos patvirtinimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 75 straipsnio 5 dalimi, kas tikėtina sukeltų naujus teisminius ginčus.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas dėl nutarties išaiškinimo netenkintinas

4. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 278 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio. Aiškindamas ir taikydamas CPK 278 straipsnyje įtvirtintas teisės normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad nuostata, jog aiškinant neturi būti keičiamas sprendimo turinys, be kita ko, reiškia, jog aiškindamas savo sprendimą teismas negali jo turinio aiškinti taip, kad būtų pakeista jo prasmė, be kita ko, prasminė elementų, sudarančių sprendimo turinį, visuma, argumentai, motyvai, kuriais remiantis priimtas sprendimas, taip pat kad jį priėmęs teismas negali aiškinti to, ko jis toje civilinėje byloje netyrė ir nekonstatavo.

5. Teismo sprendimo (nutarties) aiškinimo paskirtis – pašalinti neaiškumus tam, kad toks sprendimas (nutartis) galėtų būtų tinkamai įvykdomas. Kasacinio teismo konstatuota, kad teismo sprendimas gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuluota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas; teismas, aiškindamas sprendimą, negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų.

6. Teismo sprendimo (nutarties) neaiškumas neapima teismo motyvų platesnio atskleidimo ar argumentų parinkimo motyvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021 4 punktą ir jame nurodytą praktiką). Taigi, vadovaujantis CPK 278 straipsnio 1 dalimi, sprendimą priėmęs teismas turi teisę išaiškinti sprendimą tik tuo atveju, jeigu sprendimas yra neaiškus, pavyzdžiui, jo motyvai ar rezoliucinė dalis išdėstyti painiai, šalys nesupranta, kaip vykdyti sprendimą, ir pan. Jeigu teismo sprendimas yra aiškus, jo aiškinti nėra pagrindo.

7. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju neegzistuoja CPK 278 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąlygos, suteikiančios teismui teisę aiškinti teismo procesinį sprendimą – teismo sprendimas (nutartis) turi būti neaiški. Aiškaus teismo sprendimo išaiškinimas, neatitiktų teismo sprendimo aiškinimo instituto paskirties (CPK 278 straipsnis). Be to, iš atsakovės nemokumo administratoriaus prašymo išaiškinti teismo nutartį matyti, kad jis nekelia abejonių dėl prašomos išaiškinti nutarties neaiškumo, jis tiesiog prašo plečiamai išaiškinti jo paties ir kreditorių susirinkimo kompetencijos ribose esančius klausimus, t. y. apie tai ar turėtų būti vykdomos bankroto procedūros, kaip jos turėtų būti vykdomos ir kokia apimtimi, ar turėtų būti šaukiamas kreditorių susirinkimas ir pan.

8. Pažymėtina, kad procesinis teismo sprendimas yra baigtinis ir vientisas aktas, jo konstatuojamojoje dalyje surašyti visi motyvai, kurių pagrindu priimta procesinio teismo sprendimo rezoliucinė dalis. Teismo procesinio sprendimo motyvų negali būti daugiau, nei jų išdėstyta konstatuojamojoje dalyje, šis sprendimas negali būti pildomas naujais motyvais.

9. Apibendrindamas nurodytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutartys yra aiškios, o nemokumo administratorius savo prašyme nenurodė aplinkybių, kurios būtų pagrindas nurodytų nutarčių rezoliucinių dalių išaiškinimui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu nemokumo administratorius pateiktu prašymu dėl nutarčių išaiškinimo siekia keisti nutarčių turinį ir esmę, išeiti už byloje, kurioje priimta nutartis, išspręstų klausimų ribų. Todėl apeliacinės instancijos teismas nemokumo administratoriaus prašymo dėl nutarčių išaiškinimo netenkina.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 278 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

netenkinti atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Laugina“, atstovaujamos administratoriaus Mindaugo Krupavičiaus, prašymo dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutarčių išaiškinimo.