- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-01
- Bylos Nr.
- e2-766-881/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00468-2016-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Pareiškėjas
- E. L.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Laugina“, atstovaujamos nemokumo administratoriaus M. K., atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 14 d. nutarties, kuria iš dalies patenkintas pareiškėjo E. L. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Laugina“ nemokumo (bankroto) byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas (kreditorius) E. L. kreipėsi į teismą su prašymu įpareigoti atsakovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės (toliau – LUAB) „Laugina“ nemokumo (bankroto) administratorių M. K. ne vėliau kaip per vieną savaitę nuo nutarties, išsprendžiančios šį prašymą, įsiteisėjimo patenkinti atsakovės kreditorių reikalavimus ir kreiptis dėl atsakovės nemokumo (bankroto) bylos nutraukimo.
2. Pareiškėjas reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti nemokumo (bankroto) administratoriui naudoti atsakovės lėšas bet kam, išskyrus atsakovės kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimui, iki bus išnagrinėtas prašymas.
3. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovės nemokumo byloje administratoriai elgiasi nekontroliuojamai, todėl yra būtina užtikrinti, jog atsakovės lėšos nebūtų iššvaistytos. Atsakovės kreditoriai yra atsisakę patvirtinti buvusios nemokumo administratorės išlaidas, o nei buvęs, nei esamas nemokumo administratorius dėl to nesiima jokių veiksmų. Esamas nemokumo administratorius atsakovės vardu prisiima ir faktiškai patiria naujas administravimo išlaidas ir tik prašo padidinti administravimo išlaidų sąmatą, tačiau patirtų išlaidų tvirtinimui nepateikia. Šiuo metu patvirtintos administravimo išlaidos jau yra viršytos. Nemokumo administratorius banko sąskaitoje disponavo 2 636 833,03 Eur suma, o 2024 m. liepos 4 d. buvo parduota nekilnojamojo turto už 409 000 Eur. Nemokumo administratoriui vykdant nemokumo procedūras, susijusias su gautų lėšų už parduotą nekilnojamąjį turtą švaistymu, gali kilti padariniai, kurie bus negrįžtami arba padėties grąžinimas į pirminę padėtį bus apsunkintas. Pareiškėjo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra pripažįstamos pagrįstomis Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje civilinėje byloje Nr. 2-633-934/2022. Nemokumo administratorius pažeidinėja jau pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir neatskaitingai švaisto atsakovės lėšas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apygardos teismas 2024 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino iš dalies. Teismas uždraudė nemokumo administratoriui naudoti atsakovės lėšas, prisiimti įsipareigojimus dėl naujų / papildomų išlaidų, leidžiant įstatymo nustatyta tvarka atsiskaityti su kreditoriais ir vykdyti einamuosius mokėjimus, susijusius su iki šios nutarties priėmimo dienos prisiimtų įsipareigojimų vykdymu, taip pat su atsakovei priklausančio turto išlaikymu ir apsauga iki bus priimtas galutinis procesinis sprendimas dėl nemokumo administratoriaus įpareigojimo patenkinti atsakovės kreditorių finansinius reikalavimus ir kreiptis dėl nemokumo (bankroto) bylos nutraukimo.
5. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas suformulavo prašymo įpareigoti nemokumo administratorių atlikti veiksmus dalyką ir pagrindą, pateikė įrodymus, kurie, jo manymu, pagrindžia nurodytas faktines aplinkybes, todėl pareiškėjo prašymą įvertino kaip preliminariai pagrįstą, nes nėra akivaizdžių duomenų, jog pagal pareikštą reikalavimą apskritai negalėtų būti priimtas pareiškėjui palankus teismo sprendimas.
6. Teismo vertinimu, pareiškėjo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra susijusios su pareikštu reikalavimu, nes apima atsakovės piniginių lėšų naudojimą, įskaitant ir kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimą.
7. Teismas nusprendė, kad nagrinėjamu atveju yra kilęs akivaizdus kreditorių ir nemokumo administratoriaus konfliktas dėl atsakovės lėšų panaudojimo ir pagrindimo. Esant šioms aplinkybėms, prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės (draudimas imtis tam tikrų veiksmų, susijusių su atsakovės lėšų naudojimu), teismo vertinimu, užtikrins padėties stabilumą, kol bus išspręstas klausimas dėl įpareigojimo atsiskaityti su kreditoriais ir kreiptis dėl nemokumo (bankroto) bylos nutraukimo. Tačiau teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo reikalavimas apriboti bet kokį atsakovės lėšų naudojimą, išskyrus atsiskaitymą su kreditoriais, absoliučiai apribotų nemokumo administratoriaus teisę naudoti atsakovės lėšas net ir tiems tikslams, kurie atitinka atsakovės bei kreditorių interesus, pavyzdžiui, turto ir išlaikymui ir apsaugai. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės neproporcingai pažeistų bankroto proceso dalyvių (nemokumo administratoriaus, atsakovės ir kreditorių) interesų pusiausvyrą bei ekonomiškumo principą. Todėl teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo reikalavimo įvykdymo užtikrinimui yra pakankamas draudimas nemokumo administratoriui prisiimti naujus įsipareigojimus, dėl kurių didėtų atsakovės bankroto administravimo išlaidos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Atsakovė LUAB „Laugina“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 14 d. nutartį ir pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Laikinosios apsaugos priemonės taikomos ne nustačius konfliktinės situacijos tarp nemokumo administratoriaus ir kreditorių egzistavimą, o grėsmę galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Nagrinėjamu atveju ši aplinkybė nebuvo nustatyta.
8.2. Pareiškėjas neįrodė atsakovės nemokumo administratoriaus aiškiai netinkamo ir nesąžiningo elgesio. Kita vertus, apstu teismų nutarčių, kuriomis konstatuotas paties pareiškėjo E. L. nepagrįstas ir nesąžiningas elgesys, veikimas prieš sklandų LUAB „Laugina“ nemokumo (bankroto) procesą.
8.3. Pareiškėjo reikalavimo įpareigoti atlikti veiksmus – patenkinti LUAB „Laugina“ kreditorių finansinius reikalavimus ir kreiptis dėl LUAB „Laugina“ nemokumo (bankroto) bylos nutraukimo – tenkinimui pirmiausia yra būtinas administravimo išlaidų padengimas. Pareikštas prašymas uždrausti naudoti atsakovės lėšas bet kam (tarp jų ir administravimo išlaidoms dengti), išskyrus kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimą, savaime paneigia galimybę įgyvendinti pareiškėjo reikalavimus, nes įstatymas įtvirtina aiškų administravimo išlaidų atlyginimo prioritetą. Akivaizdu, kad net ir tenkinus pareiškėjo reikalavimą dėl įpareigojimo atsiskaityti su kreditoriais ir kreiptis dėl bankroto bylos nutraukimo, nemokumo administratorius negalėtų to atlikti iki tol, kol nebūtų padengtos visos administravimo išlaidos. Vadinasi, pareiškėjo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra nesusijęs su pareikštu reikalavimais, ar net jiems prieštarauja.
8.4. Įstatymas aiškiai numato atvejus, kai nemokumo administratorius gali viršyti administravimo išlaidų sąmatą. Juolab kad nemokumo administratoriui tenka pareiga pagrįsti savo veiksmus, patirtas išlaidas. Apskųsta nutartimi buvo nepagrįstai įsiterpta į teisės aktais nustatytas administratoriaus funkcijas, neteisėtai jas apribojant. Pirmosios instancijos teismas apskųsta nutartimi nustatė ribojimus, kurie prieštarauja įstatymui.
Atsiliepimas
9. Kreditorė LUAB „Kontmena“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti arba palikti nenagrinėtą, apeliacinį procesą nutraukiant, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais pagrindiniais atsikirtimais:
9.1. Po nutarties priėmimo paaiškėję duomenys patvirtina, kad nemokumo administratorius yra išleidęs 1 334 582,58 Eur LUAB „Laugina“ lėšų, tačiau teismas buvo patvirtinęs tik 444 639,56 Eur administravimo išlaidas ir 161 100 Eur papildomas išlaidas iki LUAB „Laugina“ išregistravimo. Taigi, M. K. jau yra išleidęs 672 196,59 Eur didesnę sumą (2 167 879,17 Eur – 1 334 582,58 Eur + 161 100 Eur).
9.2. LUAB „Laugina“ laikytina suinteresuotu asmeniu pareiškėjo pusėje ir neturi teisės veikti prieš pareiškėją bei jo interesus. M. K. atskirasis skundas, kaip prieštaraujantis LUAB „Laugina“ interesams siekti nemokumo bylos nutraukimo, turi būti atmestas. Atskirąjį skundą pateikė LUAB „Laugina“. M. K. atskirojo skundo nėra pateikęs. Atsižvelgiant į draudimą LUAB „Laugina“ veikti prieš šalies, kurios pusėje ji yra, interesus, apeliacinis procesas turėtų būti nutrauktas, nes skundą pateikė tokios procesinės teisės neturintis asmuo.
9.3. Kadangi nemokumo administratorius viršijo teismo nustatytą administravimo išlaidų sąmatą, jis nebeturi teisės naudoti LUAB „Laugina“ lėšų, prisiimdamas įsipareigojimus dėl naujų / papildomų išlaidų, o gali tik perskirstyti jau išleistas lėšas. Ši aplinkybė pagrindžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos apeliacinės instancijos teismo procesą reglamentuojančios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
11. Lietuvos apeliaciniame teisme 2024 m. rugsėjo 25 d. gauti likviduojamos dėl bankroto UAB ,,Laugina“ rašytiniai paaiškinimai, o 2024 m. rugsėjo 26 d. gautas pareiškėjo E. L. atsiliepimas į likviduojamos dėl bankroto UAB ,,Laugina“ rašytinius paaiškinimus. Kadangi šiuose procesiniuose dokumentuose iš esmės nurodoma apie naujai paaiškėjusias aplinkybes, t. y. apie tai, jog Kauno apygardos teismas 2024 m. rugsėjo 2 d. nutartimi nutarė netenkinti pareiškėjo E. L. prašymo dėl įpareigojimo atlikti veiksmus likviduojamos dėl bankroto UAB „Laugina“ nemokumo (bankroto) byloje, rašytiniai paaiškinimai ir atsiliepimas į juos priimami (CPK 42 straipsnio 1 dalis).
12. Narinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas iš dalies tenkino pareiškėjo E. L. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra teisėta ir pagrįsta. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
13. Kreditorė LUAB „Kontmena“ prašo atskirąjį skundą palikti nenagrinėtu, apeliacinį procesą nutraukiant, nes, jos vertinimu, nemokumo administratorius atskirąjį skundą pateikė atstovaudamas atsakovės, o ne savo interesais. Teismas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju būtent atsakovė yra byloje dalyvaujantis asmuo, taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra susijusios su jos interesais, todėl nutraukti apeliacinį procesą, nėra teisinio pagrindo.
14. Atsakovės nemokumo administratorius, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, nurodo, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra ne tik nesusijęs su pareiškėjo E. L. pareikštais reikalavimais, bet ir iš esmės prieštarauja pareikštiems reikalavimams. Be to, nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis prieštarauja teisiniam reglamentavimui.
15. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Kasacinio teismo praktikoje dėl laikinųjų apsaugos priemonių yra išaiškinta, kad laikinosios apsaugos priemonės yra priemonių kompleksas, teismo taikomų po vieną ar kelias dėl atsakovui (skolininkui) priklausančio turto (kilnojamojo, nekilnojamojo, lėšų, turtinių teisių) nuosavybės teisių apribojimų ir kitų įpareigojimų, draudimų ar veiksmų sustabdymo, kuriais siekiama užtikrinti teismo procesinio sprendimo, kuris bus priimtas ateityje, įvykdymą ir kartu išvengti teismo procesinio sprendimo įvykdymo pasunkinimo arba neįmanomumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2014). Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis ir pagrindinė funkcija – tai siekis užtikrinti, kad teismo priimtas ieškovui galbūt palankus sprendimas būtų realiai įvykdytas ir jo vykdymas nebūtų apsunkintas. Laikinosios apsaugos priemonės, kurių pritaikymas dažniausiai suponuoja tam tikro masto atsakovo teisių suvaržymus, paprastai negali būti taikomos siekiant kitokių, su ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimu nesusijusių tikslų, pavyzdžiui, siekiant paskatinti atsakovą pripažinti ieškovo reiškiamus reikalavimus, palengvinti ieškovui įrodinėjimo pareigą, užtikrinti kitoje byloje pareikštų reikalavimų įvykdymą ar pan.
16. Įstatyme nustatyta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtis apibrėžia ir aplinkybes, kurias ieškovas turi įrodyti siekdamas, kad byloje būtų taikomos laikinosios apaugos priemonės. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, spręsdamas dėl poreikio konkrečiu atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas visų pirma turi įvertinti, ar egzistuoja tikimybė, kad byloje bus priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, t. y. teismas turi preliminariai įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą. Tuo atveju, jeigu teismas nustato, kad tokia tikimybė egzistuoja, jis turi įvertinti, ar yra kokia nors grėsmė, kad ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų būti apsunkintas ar apskritai tapti neįmanomas. Tokia grėsmė paprastai pripažįstama, kai laikinųjų apsaugos priemonių prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, kuriais jis bando išvengti to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018). Šios dvi aplinkybės – ieškinio preliminarus pagrįstumas ir grėsmės ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui buvimas – sudaro privalomas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas.
17. Nors pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas preliminariai pagrindė pateiktą prašymą, tačiau, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2024 m. rugsėjo 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-11-555/2024 pareiškėjo E. L. prašymą įpareigoti nemokumo (bankroto) administratorių M. K. ne vėliau kaip per vieną savaitę nuo nutarties, išsprendžiančios prašymą, įsiteisėjimo patenkinti atsakovės kreditorių finansinius reikalavimus ir kreiptis dėl atsakovės nemokumo (bankroto) bylos nutraukimo, atmetė.
18. Pažymėtina, kad ankstesnėje teismų praktikoje buvo pripažįstama, jog pagrįstos abejonės dėl ieškovui palankaus galutinio teismo sprendimo priėmimo yra ir tuomet, kai ieškovui nepalankus pirmosios instancijos teismo sprendimas yra priimtas po teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nors šis sprendimas ir neįsiteisėjo, nes yra apskųstas apeliacine tvarka (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-953-302/2017). Plėtodamas praktiką dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimo, kai ieškinys apeliacine tvarka skundžiamu sprendimu yra atmestas, Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad kiekvienas atvejis visgi turi būti vertinamas individualiai, atsižvelgiant į ieškinio atmetimo pagrindus (pavyzdžiui, ar ieškinio atmetimas implikuoja išvadą dėl neleistino ar aiškiai neįmanomo civilinių teisių gynimo būdo, ieškinio visiško nepagrįstumo faktinėmis aplinkybėmis, piktnaudžiavimo pareiškiant aiškiai nepagrįstą ieškinį ir panašiai), to konkretaus ginčo esmę ir prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių rūšį bei jų taikymu siekiamus tikslus (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-547-464/2023).
19. Šiuo atveju iš Kauno apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-11-555/2024 motyvų matyti, kad teismas padarė išvadą, jog nemokumo (bankroto) bylos nutraukimui nėra pakankama atsiskaitymo su kreditoriais sąlyga, tačiau turi būti atlygintos ir visos bankroto proceso metu atsiradusios administravimo išlaidos. Taigi, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo E. L. reikalavimas įpareigoti nemokumo administratorių atlikti veiksmus, atsiskaitant su bendrovės kreditoriais ir (ar) nutraukiant bankroto bylą, negali būti tenkinamas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie teismo motyvai leidžia teigti, kad išnyko preliminarus pareiškėjo prašymo pagrįstumas.
20. Kaip minėta, atsakovės nemokumo administratorius mano, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra susijusios su pareiškėjo prašymo reikalavimais. Pažymėtina, kad teismų praktikoje šiuo aspektu yra laikomasi nuoseklios pozicijos, kad laikinoji apsaugos priemonė, neatitinkanti ginčijamo materialinio reikalavimo esmės ir nesusijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymo konkrečioje byloje apsauga, negali būti taikoma. Tiesiogiai su pareikštu reikalavimu ir būsimo teismo sprendimo įvykdymu nesusijusių ir įtakos teismo sprendimo įvykdymui nedarančių apribojimų taikymas pažeidžia ekonomiškumo principą, todėl yra neteisėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1718-943/2016, 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-373-330/2017).
21. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra susijusios su pareiškėjo pareikštais reikalavimais, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokia teismo išvada nesutinka. Kaip matyti, pareiškėjas pateiktu prašymu prašė įpareigoti atsakovės likviduojamos dėl bankroto UAB „Laugina“ nemokumo administratorių M. K. ne vėliau kaip per vieną savaitę nuo nutarties, išsprendžiančios prašymą, įsiteisėjimo patenkinti atsakovės kreditorių finansinius reikalavimus ir kreiptis dėl atsakovės nemokumo (bankroto) bylos nutraukimo, o pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis nemokumo administratoriui uždrausta naudoti atsakovės lėšas, prisiimti įsipareigojimus dėl naujų / papildomų išlaidų, leidžiant įstatymo nustatyta tvarka atsiskaityti su kreditoriais ir vykdyti einamuosius mokėjimus, susijusius su iki šios nutarties priėmimo dienos prisiimtų įsipareigojimų vykdymu, taip pat su atsakovei priklausančio turto išlaikymu ir apsauga. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokio pobūdžio laikinoji apsaugos priemonė niekaip neužtikrinta byloje pareikštų prašymo reikalavimų įvykdymo. Kaip pagrįstai atskirajame skunde nurodo nemokumo administratorius, iš teismo motyvų matyti, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama ne užtikrinti galimai pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymą, o laikinai sureguliuoti susiklosčiusią konfliktinę situaciją atsakovės nemokumo (bankroto) procese. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad nagrinėjamu atveju laikinosios apsaugos priemonės pataikytos ne pagal jų paskirtį ir tikslus.
22. Be kita ko, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad bendrovei iškėlus nemokumo (bankroto) bylą, būtent paskirtam nemokumo administratoriui yra pavedama administruoti visą bankroto procesą (JANĮ 34 straipsnio 1 dalis), šių pareigų įgyvendinimui jis naudoja bankroto proceso administravimo išlaidoms skirtas lėšas (JANĮ 73 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Remiantis JANĮ nuostatomis, nemokumo administratorius neturi teisės viršyti patvirtintos bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos ir (ar) juridinio asmens vardu prisiimti šią sąmatą viršijančių įsipareigojimų, išskyrus atvejus, kai dėl atsiradusių naujų aplinkybių būtina imtis skubių priemonių, siekiant apsaugoti juridinio asmens ir jo kreditorių interesus (JANĮ 75 straipsnio 4 dalis). Taigi, įstatymas aiškiai numato atvejus, kuomet nemokumo administratorius gali viršyti administravimo išlaidų sąmatą. Be to, nemokumo administratorius, prisiimdamas papildomus, administravimo išlaidų sąmatoje nenumatytus finansinius įsipareigojimus, veikia savo rizika, kadangi būtent nemokumo administratoriui tenka pareiga pagrįsti savo atitinkamus veiksmus ir lėšų panaudojimą (patirtas išlaidas). Dėl to apeliacinės instancijos teismas laikosi pozicijos, kad pareiškėjo nuogąstavimas, jog bendrovės nemokumo administratoriui atliekant įstatymo jam pavestas funkcijas gali atsirasti papildomų administravimo išlaidų poreikis, nesant duomenų, kurie pagrįstų prašomų laikinųjų apsaugo priemonių taikymo objektyvų poreikį, nėra pagrindas taikyti tokias priemones.
23. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, daroma išvada, kad nagrinėjamu atveju neegzistuoja būtinosios sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, todėl atskirasis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – pareiškėjo E. L. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetamas (337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
24. Patenkinus atskirąjį skundą, atsakovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnis).
25. Atsakovė prašo priteisti 695,75 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurios susidarė už advokato teisinę pagalbą, rengiant atskirąjį skundą. Išlaidoms pagrįsti atsakovė pateikė sąskaitą faktūrą, mokėjimo nurodymą.
26. Atsižvelgiant į tai, kad prašomos priteisti išlaidos teisinėms paslaugoms neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.15 papunktyje nustatyto rekomenduojamo dydžio, išlaidos laikomos pagrįstomis, todėl priteisiamos atsakovei iš pareiškėjo E. L. (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 14 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo E. L. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.