Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Kontmena“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. kovo 4 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Kontmena“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. vasario 20 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

9.5. Apeliantė iš esmės nenurodė neišvengiamai, objektyviai būtinų pagrindų keisti išsamiai suformuotą kasacinio teismo praktiką dėl teisės skųsti teismo nutartį dėl nemokumo administratoriaus neatstatydinimo. Teismų praktika dėl teisės skųsti nutartį dėl nemokumo administratoriaus neatstatydinimo yra išsamiai suformuota ir kasacinio teismo nutartimi nuspręsta, jog nėra pagrindo ją keisti. Atitinkamai nagrinėjamas klausimas nelaikytinas sudėtingu. Nėra pagrindo suformuoti trijų teisėjų kolegiją.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria atmestas prašymas dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama, neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

11. Suinteresuotas asmuo E. L. atsiliepime į atskirąjį skundą suformulavo prašymą LUAB „Kontmena“ atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

12. CPK 336 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, jog būtinas žodinis nagrinėjimas.

13. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia tokio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė ją konstatuoti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013).

14. Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo E. L. nenurodė motyvų, sudarančių pagrindą rengti žodinį bylos nagrinėjimą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamoje byloje sprendžiamo klausimo pobūdį, daro išvadą, kad žodinis bylos nagrinėjimas apeliacinėje instancijoje nėra būtinas, todėl prašymo netenkina.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

16. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

17. Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo iš esmės nepagrindė teikiamų dokumentų sąsajumo su byloje nagrinėjamo ginču, t. y. teise apskųsti teismo nutartį dėl atsisakymo tenkinti prašymą dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, naujai teikiamus įrodymus atsisakoma priimti ir jie nevertinami.

Dėl teisės apskųsti nutarties motyvus

18. Teismų praktikoje pripažįstama, kad gali būti skundžiamas tiek visas procesinis sprendimas, tiek jo motyvuojamoji dalis, nes teisinę reikšmę turi ne tik teismo sprendimo rezoliucinė dalis, bet ir nustatymas konkrečių faktų ir teisinių santykių, kurie vertintini kaip prejudiciniai, turintys res judicata (teismo galutinai išspręsto klausimo) galią (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1142-798/2018, 2018 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1613-381/2018). Tačiau galimybė skųsti vien teismo procesinio sprendimo motyvus pripažįstama tik tais atvejais, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje padarytos išvados ir išdėstyti motyvai savarankiškai, t. y. nepriklausomai nuo teismo sprendimo rezoliucinės dalies konkrečioje byloje, daro poveikį byloje dalyvaujančių asmenų teisėms ar pareigoms, jų teisiniam statusui ir gali jiems sukurti teisinius padarinius ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238-915/2015; 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356-701/2016; 2019 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-162-421/2019).

19. Nagrinėjamu atveju apeliantė LUAB „Kontmena“ teigia, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti atskirąjį skundą, nepasisakė dėl apeliantės teisės skųsti 2024 m. vasario 20 d. nutarties motyvus. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais argumentais. Vien tai, kad apskųstoje nutartyje neišskirti argumentai dėl atsisakymo priimti atskirojo skundo dalį dėl motyvų pašalinimo, nereiškia, kad teismo nutartis yra nemotyvuota. Akivaizdu, kad teismas tais pačiais argumentais atsisakė priimti visą atskirąjį skundą, t. y. ir tą dalį, kuria prašoma pašalinti atitinkamus nutarties motyvus.

20. Apeliacinės instancijos teismas pritaria LUAB „Laugina“ nemokumo administratoriaus pozicijai, išdėstytai atsiliepime į atskirąjį skundą, kad sprendžiant ar apeliantė turi teisę skųsti Kauno apygardos teismo 2024 m. vasario 20 d. nutarties motyvus, pirmiausia reikia nustatyti ar Kauno apygardos teismo 2024 m. vasario 20 d. nutartis yra įsiteisėjusi ir ar ji skundžiama pagal įstatymus. CPK 301 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacine tvarka gali būti skundžiami neįsiteisėję pirmosios instancijos teismo sprendimai ir nutartys, išskyrus CPK numatytus atvejus (CPK 338 straipsnis). Neskundžiama nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 279 straipsnio 1 dalis).

21. Apeliantė taip pat teigia, kad 2024 m. vasario 20 d. nutarties motyvuose klaidingai pasisakyta dėl didelio kiekio su apeliante susijusių aplinkybių. Mano, kad teismo nutartyje nurodytos aplinkybės (tam tikrus faktus nustatančios) darys įtaką apeliantės teisėms ir teisėtiems interesams ateityje. Be to, atskirojo skundo 26 punkte apeliantė remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-245-378/2018 pateiktais kasacinio teismo išaiškinimais, kad jeigu atskiruoju skundu neskundžiamos nutarties turinys faktiškai neatitinka šios normos nuostatų, turi būti sprendžiama, ar tokia nutartimi nėra užkertamas kelias tolesnei bylos eigai, ir svarstomas klausimas, ar dėl tokios nutarties negali būti duodamas atskirasis skundas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog apeliantė nenurodo, kad pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl klausimų, kurie nesusiję su išvada dėl administratoriaus neatstatydinimo, ar nutartyje padaryta akivaizdi klaida (nurodyti faktai neatitinka cituojamų rašytinių įrodymų turinio ar pan.). Nesutikimas su pirmosios instancijos teismo argumentais iš esmės reiškia nesutikimą su teismo procesiniu sprendimu.

22. Apibendrinus išdėstytus argumentus, daroma išvada, jog apeliantės argumentai, susiję su teise apskųsti nutarties motyvus, nepriklausomai nuo to, ar nutartis gali būti apeliacijos objektas, yra nepagrįsti, todėl atmestini.

Dėl teisės skųsti teismo nutartį, kuria netenkintas kreditorių prašymas atstatydinti nemokumo administratorių

26. CPK 334 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu: 1) šio kodekso nustatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai.

27. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių, priimtų nemokumo procese, apskundimo turi būti sprendžiamas vadovaujantis tokia logine struktūra: pirma, turi būti patikrinama, ar JANĮ nustato specialią taisyklę dėl teismo nutarties (ne)apskundimo; antra, jei tokios specialios taisyklės JANĮ nenustato, tuomet tikrinama, ar CPK normos nustato tokios nutarties apskundimo galimybę. Nustačius, kad įstatymų leidėjas nutarties apskundimo galimybės expressis verbis (tiesiogiai) neįvardijo nei JANĮ, nei CPK, vertinama, ar tokia nutartis užkerta kelią tolesnei bylos eigai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-93-1075/2022).

28. JANĮ 40 straipsnio, kuriame reglamentuojami teismo nutarčių dėl nemokumo administratoriaus paskyrimo, neskyrimo ar atstatydinimo klausimai, 2 dalyje nustatyta, kad teismo nutartis paskirti nemokumo administratorių bankroto byloje yra neskundžiama. Pagal šio straipsnio 3 dalį – teismo nutartis naudojantis atrankos programa atrinkto asmens neskirti nemokumo administratoriumi gali būti skundžiama atskiruoju skundu. JANĮ 40 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad Lietuvos apeliacinis teismas, panaikinęs nutartį naudojantis atrankos programa atrinkto asmens neskirti nemokumo administratoriumi, atstatydina paskirtą nemokumo administratorių ir juridinio asmens nemokumo administratoriumi paskiria asmenį, kuris buvo atrinktas naudojantis atrankos programa, bet nepaskirtas, arba grąžina juridinio asmens nemokumo administratoriaus paskyrimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Šioje dalyje nurodytos Lietuvos apeliacinio teismo nutartys yra galutinės ir kasacine tvarka neskundžiamos. Teismo nutartis atstatydinti netekusį teisės administruoti nemokumo procesus nemokumo administratorių neskundžiama (JANĮ 40 straipsnio 6 dalis).

29. Taigi, JANĮ 40 straipsnyje konkrečiai nenurodyta dėl nutarčių, kuriomis atmestas prašymas atstatydinti nemokumo administratorių, apskundimo galimybės, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog šis klausimas sprendžiamas vadovaujantis CPK taisyklėmis.

30. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti apeliantės pozicijai, kad visos pirmosios instancijos teismo nutartys dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo ar neatstatydinimo, kurios neįvardintos kaip neskundžiamos JANĮ 40 straipsnio nuostatų prasme, gali būti skundžiamos atskiruoju skundu. Apeliantės vertinimu, lex specialis CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punkto atžvilgiu yra ne konkretūs JANĮ 40 straipsnyje numatyti atvejai, kuriuose nurodoma, kad nutartys neskundžiamos atskiruoju skundu, bet visas straipsnis.

31. Minėta, kad pagal JANĮ 31 straipsnio 1 dalį, teismo nutartys ir sprendimai gali būti skundžiami CPK nustatyta tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. Apeliacinės instancijos vertinimu, teisės normų, kurios nustato išimtinius atvejus, nėra pagrindo aiškinti plečiamai. Apeliantės nuomone, JANĮ 31 straipsnio 1 dalies nuostatos reiškia, kad visos nutartys nemokumo procese yra skundžiamos, išskyrus JANĮ aiškiai įtvirtintas išimtis, tačiau remiantis tokiu aiškinimu, nebūtų prasmės JANĮ nurodyti konkrečias nutartis, kurios yra skundžiamos. Minėta, kad JANĮ 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog teismo nutartis naudojantis atrankos programa atrinkto asmens neskirti nemokumo administratoriumi gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Taigi, apeliantės argumentai pripažintini nepagrįstais.

32. Apeliantės nuomone, nemokumo administratoriaus neatstatydinimas gali būti skundžiamas ir CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, nes užkerta kelią proceso eigai. Pasak pareiškėjos: pirma, teismo procese negali dalyvauti teismo naujai atrinktas ir, kreditorių nuomone, teismo skirtinas kitas nemokumo administratorius; tokiam asmeniui bylos procesas negali prasidėti. Antra, kreditorių prašymas atstatydinti nemokumo administratorių iš esmės reiškia konfliktą, sutrikdantį normalią nemokumo proceso eigą. Trečia, argumentų dėl nemokumo administratoriaus neatstatydinimo įtraukimas į apeliacinį skundą dėl sprendimo dėl įmonės pabaigos būtų beprasmis procesas, nes už iki sprendimo dėl įmonės pabaigos nemokumo administratoriaus atliktų veiksmų, priimtų sprendimų kreditoriams atsiradusių neigiamų pasekmių gali būti nebeįmanoma ištaisyti; tokios pirmosios instancijos teismo nutarties (nu)ginčijimas apeliacinius skundu nesukeltų teisinių pasekmių; galimybė tęsti procesą su tinkamu nemokumo administratoriumi būtų prarasta, apeliacinės instancijos teismui neliktų prasmės nagrinėti apeliacinį skundą dėl nutarties neatstatydinti nemokumo administratorių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, paminėti argumentai nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutartis nepagrįsta ar neteisėta.

33. Visų pirma, apeliantė kreditorių teisę apskųsti nutartį, kuria atsisakyta atstatydinti nemokumo administratorių, nepagrįstai sieja su neapibrėžtų subjektų teisės įstoti į procesą ribojimu. Šiuo atveju nėra sprendžiama dėl galimai atrankoje dalyvavusio nemokumo administratoriaus teisių. Be to, apeliantė nenurodė duomenų, kad pagal JANĮ nemokumo administratoriaus skyrimą reglamentuojančias nuostatas byloje galėjo būti ar buvo atrinktas naujas nemokumo administratorius. Taigi, apeliantė nepagrindė aplinkybių, jog dėl 2024 m. vasario 20 d. nutarties bent vienas proceso dalyvis negalėti dalyvauti bankroto bylos procese.

34. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. gegužės 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-113-823/2022 pasisakė dėl kasacinio skundo, kuris, be kita ko, buvo grindžiamas tuo, jog dėl nemokumo bylų nagrinėjimo procesinių ypatumų nėra įmanoma (ar bent netikslinga) tokios nutarties teisėtumo ir pagrįstumo kontrolė kartu su teismo sprendimu pagal CPK 334 straipsnio 3 dalį. Kasacinis teismas argumentus, kad procesiniai sprendimai pažeidžia jos teisę į apeliaciją ir neatitinka kasacinio teismo praktikos pripažino teisiškai nepagrįstais.

35. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad CPK 334 straipsnio 1 dalis grindžiama logika, jog pagrindinis procesinis dokumentas (teismo baigiamasis aktas), lemiantis šalių teises ir pareigas, yra teismo sprendimas, todėl būtent šis procesinis dokumentas yra skundžiamas apeliacine tvarka. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo nutartimis sprendžiami klausimai paprastai yra procesinio pobūdžio, nesusiję su bylos išsprendimu iš esmės, todėl jų peržiūros apeliacine tvarka galimybė yra ribota ir įstatymų leidėjo įtvirtinta atsižvelgiant į konkrečių nutarčių reikšmę bei įtaką byloje dalyvaujančių asmenų teisėms ir pareigoms. Tokia galimybė arba expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) įtvirtinama atskiruose CPK straipsniuose, arba pagal CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktą dėl konkrečios nutarties apskundimo galimybės sprendžiama atsižvelgiant į tai, ar teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-1075/2019).

36. Teisėjų kolegija pirmiau nurodytoje nutartyje pažymėjo, jog nors pareiškėja pagrįstai nurodo, kad pagal CPK 334 straipsnio 3 dalį į apeliacinį skundą dėl teismo sprendimo gali būti įtraukiami argumentai dėl iš esmės visų pirmosios instancijos teismo priimtų nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo (išskyrus atvejus, kai įstatyme tiesiogiai įtvirtintas konkrečios pirmosios instancijos teismo nutarties apskundimo draudimas), tačiau ši nuostata turi būti aiškinama sistemiškai su CPK 329 straipsnio 1 dalimi ir 328 straipsniu, draudžiančiais naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą dėl procesinio pobūdžio pažeidimų, neturėjusių įtakos bylos baigčiai (jos rezultatui). Tai reiškia, kad ir pagal bendrąsias CPK taisykles apeliacine tvarka taip pat yra peržiūrimi tik esminę reikšmę bylai turintys tarpiniai teismo procesiniai sprendimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-166-823/2020). Nei aptariamas CPK įtvirtintas teisinis reglamentavimas, nei pareiškėjos nurodoma kasacinio teismo praktika, atkreipianti dėmesį tik į procesinę galimybę argumentais dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių neteisėtumo ir nepagrįstumo remtis apeliaciniame skunde, nepatvirtina byloje dalyvaujančio asmens teisės į visų be išimties pirmosios instancijos teismo priimtų tarpinių procesinių sprendimų peržiūrą apeliacine tvarka. Priešingai, kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad nei CPK, nei JANĮ nėra taisyklės, leidžiančios skųsti visas be išimties pirmosios instancijos teismo priimtas nutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-211-823/2021; 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-313/2021). Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad įstatymų leidėjas, būtent atsižvelgdamas į nemokumo proceso ypatumus, specialiajame įstatyme (JANĮ) tiesiogiai įtvirtino tiek kai kurių pirmosios instancijos teismo nutarčių apskundimo atskiruoju skundu galimybę, tiek galimybę nemokumo procese taikyti CPK įtvirtintą pirmosios instancijos teismo nutarčių apskundimo procesinę tvarką, nesant JANĮ aiškiai įtvirtintos išimties (šios nutarties 18 punktas). <...> Kasacinio teismo teisėjų kolegija pripažino teisiškai pagrįstu kasacinio skundo argumentą, kad sprendžiant, ar tam tikra nemokumo procese priimta pirmosios instancijos teismo nutartis gali būti laikoma užkertančia kelią tolesnei bylos eigai CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme, be kita ko, turi būti atsižvelgiama į nemokumo proceso ypatumus: nemokumo bylų nagrinėjimo stadijas ir jose sprendžiamus klausimus, konkrečios nutarties įtaką nemokumo proceso eigai ir jo dalyvių teisėms ir teisėtiems interesams. Tačiau CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata nemokumo procese negali būti aiškinama pernelyg plačiai, kaip apimanti visus atvejus, kai pirmosios instancijos teismo nutartimi galutinai išsprendžiamas tam tikras procesinis klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-166-823/2020). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bendriausia prasme bankroto procese priimta pirmosios instancijos teismo nutartis laikytina užkertančia kelią tolesnei bylos eigai, jei dėl šios nutarties priėmimo negalėtų vykti bankroto procesas ar kad bent vienas proceso dalyvis toliau negalėtų dalyvauti bankroto bylos procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-432-313/2017).

37. Šioje kasacinio teismo nutartyje pateikti išaiškinimai paneigia apeliantės argumentus, jog vien faktas, kad argumentų dėl nemokumo administratoriaus neatstatydinimo įtraukimas į galutinį sprendimą dėl įmonės pabaigos, taptų netikslingas, savaime reiškia galimybę (teisę) apskųsti 2024 m. vasario 20 d. nutartį pagal pareiškėjos atskirąjį skundą.

38. Be to, apeliantės argumentų nepagrįstumą patvirtina ir šio ginčo išnagrinėjimui aktualūs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai 2021 m. balandžio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-313/2021, kurioje buvo sprendžiamas klausimas būtent dėl kreditoriaus teisės skųsti teismo nutartį dėl bankroto administratoriaus (ne)atstatydinimo pagal JANĮ.

39. Šioje nutartyje nurodyta, jog ĮBĮ ir JANĮ nuostatų analizė nesudaro pagrindo spręsti, kad įstatymų leidėjas, priimdamas šį įstatymą (JANĮ), siekė pakeisti iki įstatymo priėmimo galiojusią tvarką ir leisti vykdyti apeliacine tvarka teismo nutarčių, kuriomis atsisakyta atstatydinti administratorių, peržiūrą. <...>JANĮ aiškiai nustatyta, kad neskundžiamos teismo nutartys ne tik dėl nemokumo administratoriaus paskyrimo, bet ir dėl jo atstatydinimo. Įstatymų leidėjas nustatė Lietuvos apeliaciniam teismui pagal kompetenciją tik galimybę peržiūrėti teismo nutartis dėl naudojantis atrankos programa atrinkto asmens neskyrimo nemokumo administratoriumi. Būtent įstatymo leidėjo siekis užtikrinti, kad juridinio asmens nemokumo procesas būtų veiksmingas, lėmė tai, kad įstatyme nėra nustatyta galimybės skųsti teismo nutartį dėl atsisakymo atstatydinti nemokumo administratorių. Priešingu atveju tokios galimybės įtvirtinimas įstatyme darytų esminę įtaką pačiam juridinio asmens nemokumo procesui, t. y. lemtų jo neoperatyvumą, neekonomiškumą, sukurtų teisinį neapibrėžtumą ir netikrumą dėl bankroto administratoriaus padėties, nepagrįstai įtrauktų jį ir kitus procese dalyvaujančius asmenis į papildomą teisminį procesą, taigi trikdytų patį nemokumo procesą ir lemtų jo trukmę bei didesnes šio proceso išlaidas. JANĮ normose tiesiogiai nenustačius išimties dėl nutarties, kuria atmestas kreditoriaus prašymas atstatydinti nemokumo administratorių, apskundimo galimybės, klausimas, ar tokia nutartis gali būti apeliacijos objektas, turi būti sprendžiamas pagal CPK taisykles.

40. Taigi nutartis gali būti apskųsta atskiruoju skundu atskirai nuo teismo sprendimo tik tuo atveju, jei tokia galimybė tiesiogiai nustatyta įstatyme arba jei tokia nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. <...> Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teismo nutartis atsisakyti atstatydinti bankroto administratorę neužkerta kelio tolesnei bylos eigai, nes nenustatyta, jog dėl to, kad neatstatydinama administratorė, negalėtų vykti bankroto procesas ir ar bent vienas proceso dalyvis negalėtų dalyvauti šiame procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-432-313/2017).

41. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija pirmiau nurodytoje 2021 m. balandžio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-313/2021 nusprendė, kad nutartis, kuria atmestas kreditorės prašymas atstatydinti nemokumo administratorę, negali būti apeliacijos objektas pagal JANĮ nuostatas, taip pat pagal CPK nuostatas, nes ji nesukelia tokių pasekmių, dėl kurių toliau nevyktų nemokumo procesas, taip pat tiesiogiai neriboja byloje dalyvaujančių asmenų materialiųjų teisių, dėl kurių būtų būtina suteikti šios nutarties peržiūros galimybę. Teisėjų kolegija konstatavo, kad bylą nagrinėję teismai, atsisakydami priimti kreditorės atskirąjį skundą dėl teismo nutarties atmesti prašymą atstatydinti bankroto administratorę, tinkamai aiškino JANĮ ir CPK teisės normas, vadovavosi teismų praktika dėl tokių nutarčių apeliacijos negalimumo.

42. Nagrinėjamu atveju apskųstoje nutartyje išdėstyti argumentai, kuriais remdamasis pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjos atskirąjį skundą, atitinka paminėtus kasacinio teismo išaiškinimus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi paminėta teismų praktika.

43. Tai, kad teismo nutartis, kuria atsisakyta atstatydinti bankroto administratorių, neužkerta kelio tolesnei bankroto bylos eigai, nes tokiu būdu neapribojama galimybė toliau vykti bankroto procesui, proceso dalyviams toliau dalyvauti bankroto bylos procese, pasisakyta ir kitose kasacinio teismo ar Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-432-313/2017, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-754-798/2020; 2020 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-942-450/2020; 2021 m. rugpjūčio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-966-450/2021, 2022 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-485-790/2022, 2023 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-993-798/2023, kt.).

44. Atskirajame skunde apeliantė nurodė, kad jai žinoma pirmosios instancijos teismo nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, išdėstyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-313/2021, tačiau, apeliantės įsitikinimu, minėtoje nutartyje pateikti teisiškai nepagrįsti (klaidingi) išaiškinimai, o teisminė praktika keistina (koreguotina), tam esant objektyviai ir konstituciškai pagrįstai būtinybei. Pasak apeliantės, minėtoje kasacinio teismo nutartyje pateikti išaiškinimai yra prieštaringi, prieštaraujantys JANĮ nuostatoms.

45. Pažymėtina, jog vadovaujantis CPK 4 straipsniu, vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį, teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

46. Apeliantės argumentai, kuriais ji iš esmės dėsto nesutikimą su kasacinio teismo nutartyje pateiktais išaiškinimais bei išvadomis, negali būti pakankamas pagrindas daryti išvadą apie neišvengiamą ar objektyvų būtinumą keisti teismų praktiką. Būtent pirmiau nurodytoje kasacinio teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartyje išaiškinta, jog nėra pagrindo peržiūrėti (pakeisti) formuojamą teismų praktiką dėl normų, reglamentuojančių nutarčių dėl nemokumo administratoriaus neatstatydinimo apskundimą, aiškinimo ir taikymo. Taip pat neįžvelgė aplinkybių, dėl kurių kiltų pagrįstų abejonių dėl atitinkamų JANĮ nuostatų atitikties Konstitucijai ir atsirastų būtinybė dėl to kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, daroma išvada, kad apeliantės teiginiai dėl būtinumo keisti teismų praktiką nėra objektyviai pagrįsti.

Dėl procesinės bylos baigties

47. Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino JANĮ ir CPK teisės normas, vadovavosi teismų praktika dėl tokių nutarčių apeliacijos negalimumo ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos atskirąjį skundą dėl 2024 m. vasario 20 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjų prašymas dėl nemokumo administratorės atstatydinimo, todėl Kauno apygardos teismo 2024 m. kovo 4 d. nutartis paliekama nepakeista.

Dėl prašymo sudaryti teisėjų kolegiją

48. Pareiškėja (apeliantė) LUAB „Kontmena“, atsižvelgdama į tai, jog prašo nukrypti nuo kasacinio teismo praktikos ir pakeisti klaidingai formuojamą praktiką, aiškinant ir taikant JANĮ nuostatas, prašo šio atskirojo skundo nagrinėjimui sudaryti trijų teisėjų kolegiją, pripažįstant, kad tokiam procesiniam sprendimui priimti egzistuoja pagrindas, įtvirtintas CPK 336 straipsnio 2 dalyje.

49. Pagal CPK 336 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bendrąją taisyklę atskirąjį skundą nagrinėja vienas apeliacinės instancijos teismo teisėjas, tačiau apeliacinės instancijos teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, turi teisę atskirajam skundui nagrinėti sudaryti trijų teisėjų kolegiją. Nutartimi perduoti atskirąjį skundą nagrinėti trijų teisėjų kolegijai turi teisę ir bylą nagrinėjantis teisėjas (CPK 336 straipsnio 2 dalis).

50. Teisėjos, kuriai nagrinėti paskirta ši civilinė byla, vertinimu, atskirajame skunde nurodyti argumentai nepagrindžia byloje iškeltų klausimų ypatingo sudėtingumo, kuris objektyviai lemtų poreikį nukrypti nuo bendrosios atskirųjų skundų nagrinėjimo apeliacinės instancijos teismuose taisyklės. Neįžvelgusi pagrindo įvardintos CPK išimties taikymui, teisėja nutaria nesikreipti dėl trijų teisėjų kolegijos sudarymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

64. LUAB „Laugina“ nemokumo administratorius M. K. pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Pridėjo Advokatų profesinės bendrijos „Iustum“ 2024 m. balandžio10 d. 695,75 Eur PVM sąskaitą faktūrą AAA Nr. 0005079, išrašytą už atsiliepimo į LUAB „Kontmena“ atskirąjį skundą parengimą, taip pat 2024 m. balandžio 10 d. UAB „Laugina“ lėšų pervedimo nurodymą, patvirtinantį šios sumos apmokėjimą, atstovavimo sutartį.

65. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

67. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos atskirasis skundas netenkinamas, yra pagrindas LUAB „Laugina“ prašymą tenkinti, priteisti jai iš apeliantės 695,75 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2024 m. kovo 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjos (apeliantės) likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Kontmena“ (juridinio asmens kodas 304708672) administravimui skirtų lėšų likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „Laugina“ (juridinio asmens kodas 261411420) 695,75 Eur (šešis šimtus devyniasdešimt penkis eurus 75 centus) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.