- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-05
- Bylos Nr.
- e2-485-790/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00467-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Bajoras
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuro atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 1 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuro atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 31 d. nutarties mažosios bendrijos „Tiro statyba LT“ bankroto byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nutartimi mažajai bendrijai (toliau – MB) „Tiro statyba LT“ iškelta bankroto byla, o jos nemokumo administratore paskirta MB „Įmonių administravimas“. Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 16 d. nutartimi MB „Įmonių administravimas“ atstatydinta iš MB „Tiro statyba LT“ nemokumo administratorės pareigų, o MB „Tiro statyba LT“ nemokumo administratore paskirta uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras.
2. Nemokumo administratorė UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras 2022 m. kovo 18 d. pateikė Kauno apygardos teismui prašymą atstatydinti ją iš MB „Tiro statyba LT“ nemokumo administratorės pareigų ir paskirti naują nemokumo administratorių. Kauno apygardos teismas 2022 m. kovo 23 d. nutartimi netenkino šio prašymo. Nemokumo administratorė pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašė panaikinti minėtą Kauno apygardos teismo nutartį ir grąžinti pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėti nemokumo administratorės atstatydinimo klausimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apygardos teismas 2022 m. balandžio 1 d. nutartimi atsisakė priimti nemokumo administratorės atskirąjį skundą.
4. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme (toliau – JANĮ) nėra nustatyta, kad teismo nutartis, kuria atmestas prašymas atstatydinti nemokumo administratorių, yra skundžiama atskiruoju skundu. Tokia nutartis pagal teismų praktikoje pateiktus išaiškinimus taip pat neužkerta kelio tolesnei bylos eigai, todėl ji negali būti skundžiama ir pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nuostatas. Taigi, nemokumo administratorės ginčijama nutartis negali būti apeliacinio apskundimo objektu.
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Nemokumo administratorė atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 1 d. nutartį ir atskirojo skundo priėmimo klausimą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. JANI 39 straipsnio 1 dalyje yra išvardyti atvejai, kai teismas atstatydina nemokumo administratorių, o JANI 40 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad teismas, ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties dėl nemokumo administratoriaus paskyrimo, neskyrimo ar atstatydinimo įsiteisėjimo dienos, o jeigu nutartis skubiai vykdytina, – nuo priėmimo dienos, išsiunčia jos kopiją nurodytiems asmenims. Sistemiškai aiškinant šias nuostatas, darytina išvada, kad nutartis dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo skundžiama atskiruoju skundu (išskyrus JANI 40 straipsnio 6 dalyje nustatytą atvejį).
5.2. JANĮ 40 straipsnyje, kuriame reglamentuojamas nemokumo administratoriaus atstatydinimas, nenustatyta, kad nutartis atsisakyti atstatydinti nemokumo administratorių neskundžiama atskiruoju skundu, nors JANĮ yra daug atvejų, kai toks draudimas yra aiškiai nustatytas. Pagal teismų praktiką, galiojusią iki JANĮ įsigaliojimo, nutartis atsisakyti atstatydinti bankroto administratorių nebuvo pripažįstama apeliacijos objektu, tačiau tuo atveju, jei įstatymų leidėjas, žinodamas tokią praktiką, jai pritartų, jis būtų tiesiogiai nustatęs tokį draudimą JANĮ. Naujo įstatymo įsigaliojimas sudaro pagrindą peržiūrėti iki tol galiojusią praktiką.
5.3. Susiklosčiusi situacija pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnį. Nutartis atmesti prašymą atstatydinti nemokumo administratorių turėtų būti laikoma teismo baigiamuoju aktu, kuriuo užbaigiamas nagrinėti iš esmės konkretus ginčas dėl administratoriaus galimybės toliau eiti savo pareigas. Priešingu atveju administratoriui yra atimama teisė į apeliaciją ir nelieka jokios galimybės ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytos klaidos. Iki JANĮ įsigaliojimo suformuota teismų praktika nepagrįstai atima administratoriaus teisę į teisminę gynybą, todėl ji keistina.
5.4. Įvertinus kilusio ginčo pobūdį, bankroto bylos specifiškumą, jos nagrinėjimo stadijas ir jose sprendžiamus klausimus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas prašymas atstatydinti nemokumo administratorių, užkerta kelią tolesnei bylos eigai, t. y. kliudo tinkamai ir laiku išspręsti byloje dalyvaujančio asmens keliamą klausimą. Motyvų dėl šios nutarties įtraukimas į vėlesnėje proceso stadijoje teikiamą apeliacinį skundą dėl įmonės pabaigos nebus rezultatyvus ir nesukels apeliantei jos pageidaujamų teisinių padarinių.
5.5. Kauno apygardos teismas 2022 m. kovo 31 d. nutartyje, kurią siekia nuginčyti apeliantė, padarė aiškią teisės taikymo klaidą – teismas netenkino apeliantės prašymo atstatydinti ją iš MB „Tiro statyba LT“ nemokumo administratorės pareigų nurodęs, kad toks prašymas turi būti motyvuotas, nors JANĮ nėra tokio reikalavimo ir iš jo nuostatų matyti, kad teismas privalo tokį nemokumo administratorės prašymą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsisakė priimti MB „Tiro statyba LT“ nemokumo administratorės atskirąjį skundą, yra teisėta ir pagrįsta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
7. CPK 334 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta bendra civiliniame procese taikoma taisyklė, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo dviem atvejais – kai tokia galimybė yra tiesiogiai nurodyta konkrečiame CPK straipsnyje arba kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 straipsnio 3 dalis). Aptariamas reglamentavimas yra grindžiamas logika, kad pagrindinis procesinis dokumentas, lemiantis šalių teises ir pareigas, yra teismo sprendimas, todėl būtent šis procesinis dokumentas yra skundžiamas apeliacine tvarka. Pirmosios instancijos teismo nutartimis sprendžiami klausimai, nesusiję su bylos išsprendimu iš esmės. Tačiau, atsižvelgiant į šių nutarčių reikšmę ir įtaką byloje dalyvaujančių asmenų teisėms ir pareigoms, įstatyme yra nustatyta galimybė atitinkamas nutartis apskųsti atskirai nuo teismo sprendimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-1075/2019).
8. CPK 1 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad bankroto bylos yra nagrinėjamos pagal CPK nustatytas taisykles, išskyrus išimtis, kurios yra nustatytos kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose. Juridinių asmenų restruktūrizavimo ir bankroto procesus nuo 2020 m. sausio 1 d. reglamentuoja specialus įstatymas – JANĮ, pakeitęs iki tol galiojusius Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymą (toliau – ĮBĮ) ir Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymą. Šio įstatymo normos bankroto bylose yra specialios bendrųjų civilinio proceso normų atžvilgiu ir turi prioritetą jų konkurencijos atveju. JANĮ 31 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bankroto procese priimtos teismo nutartys ir sprendimai gali būti skundžiami CPK nustatyta tvarka, išskyrus šiame įstatyme nustatytas išimtis. Taigi, pagal JANĮ išdėstytą reglamentavimą, sprendžiant klausimą dėl nemokumo procese priimtų nutarčių apskundimo galimybės yra aktualios tiek šiame įstatyme nustatytos specialios taisyklės, tiek ir bendrosios CPK normos.
9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, apibendrindamas aptariamose CPK ir JANĮ nuostatose išdėstytą reglamentavimą, išaiškino, kad klausimai dėl teismo nutarčių ir sprendimų, priimtų nemokumo procese, apskundimo turi būti sprendžiami vadovaujantis tokia logine struktūra: pirma, turi būti patikrinama, ar JANĮ yra nustatyta speciali taisyklė dėl teismo nutarties (ne)apskundimo; antra, jei tokios specialios taisyklės JANĮ nenustatyta, tikrinama, ar CPK normose nustatyta tokios nutarties apskundimo galimybė. Nustačius, kad įstatymų leidėjas nutarties apskundimo galimybės expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) neįvardijo nei JANĮ, nei CPK, vertinama, ar tokia nutartis užkerta kelią tolesnei bylos eigai. Nustačius, kad dėl šios nutarties priėmimo procesas byloje, nagrinėjamoje pirmosios instancijos teisme, nebegali prasidėti arba yra užbaigiamas bent vienam iš byloje dalyvaujančių asmenų, laikoma, jog ši nutartis užkerta kelią proceso eigai, todėl ji gali būti apeliacijos pagal atskirąjį skundą objektas. Kasacinis teismas pažymėjo, kad nei JANĮ, nei CPK nėra taisyklės, leidžiančios skųsti visas be išimties pirmosios instancijos teismo priimtas nutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-93-1075/2022).
10. Nagrinėjamu atveju apeliantė pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą atstatydinti ją iš MB „Tiro statyba LT“ nemokumo administratorės pareigų. Kauno apygardos teismas 2022 m. kovo 23 d. nutartimi netenkino tokio apeliantės prašymo. Teismas nurodė, kad prašymas yra nemotyvuotas, be to, teismas pažymėjo, kad apeliantei buvo atskleista informacija apie šios bendrijos turto kiekį, jos turimų kreditorių skaičių ir jų reikalavimų vertę, todėl ji, būdama savo srities profesionalė, turėjo elgtis apdairiai duodama sutikimą administruoti jos bankroto procesą. Apeliantė, nesutikdama su tokia pirmosios instancijos teismo nutartimi, pateikė dėl jos atskirąjį skundą, tačiau teismas atsisakė jį priimti, nurodęs, kad minėta teismo nutartis negali būti apeliacinio apskundimo objektu. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje apeliantė kelia klausimą, ar gali būti skundžiama atskiruoju skundu teismo nutartis, kuria teismas atsisakė patenkinti nemokumo administratoriaus prašymą jį atstatydinti. Vadovaujantis šios nutarties 9 punkte aptartais kasacinio teismo išaiškinimais, siekiant įvertinti apeliantės ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą, nagrinėjamoje byloje turi būti nustatyta, ar, pirma, teismo nutarties, kuria netenkintas nemokumo administratoriaus prašymas jį atstatydinti, apskundimo galimybė yra nurodyta atitinkamose JANĮ ar CPK normose, antra, ši nutartis neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai.
11. Klausimai, susiję su nemokumo administratoriaus paskyrimu, neskyrimu ir atstatydinimu, yra reglamentuojami JANĮ 39–40 straipsniuose. Šiose nuostatose yra išvardytos aplinkybės, sudarančios pagrindą atstatydinti nemokumo administratorių, aptarta nemokumo administratoriaus atstatydinimo procedūra, nurodyti konkrečių veiksmų atlikimo terminai, įvardytos tam tikros skundžiamos ir neskundžiamos teismo nutartys, aptarti kiti susiję klausimai. Tačiau, įvertinus aptariamų nuostatų turinį, matyti, kad jose nėra tiesiogiai nustatyta, jog teismo nutartis, kuria teismas atsisakė tenkinti nemokumo administratoriaus pateiktą prašymą jį atstatydinti, gali būti skundžiama pateikiant dėl jos atskirąjį skundą. Specialių taisyklių, nustatančių, kad dėl tokio pobūdžio nutarties gali būti teikiamas atskirasis skundas, nėra nustatyta ir CPK, kurio normos, kaip minėta, bankroto teisiniams santykiams yra taikomos tiek, kiek jų kitaip nereglamentuoja JANĮ.
12. Apeliantė, atskirajame skunde įrodinėdama, kad pagal JANĮ teismo nutartis, kuria yra netenkinamas nemokumo administratoriaus prašymas jį atstatydinti, yra skundžiama atskiruoju skundu, interpretuoja JANĮ 39 straipsnio 1 dalies ir 40 straipsnio 10 dalies nuostatas. Grįsdama savo poziciją, apeliantė taip pat nurodo, kad JANĮ yra ne vienas atvejis, kai nutartys, dėl kurių negali būti teikiamas atskirasis skundas, yra jame tiesiogiai įvardytos; tokios nuostatos yra net ginčui aktualiame JANĮ 40 straipsnyje, kuriame tiesiogiai nurodytos tam tikros nutartys, kurios negali būti apeliacinio apskundimo objektu (pvz., JANĮ 40 straipsnio 2 ir 6 dalys), tačiau JANĮ nenurodyta, kad nutartis atsisakyti tenkinti nemokumo administratoriaus prašymą jį atstatydinti yra neskundžiama. Apeliantės vertinimu, tokios aplinkybės aiškiai parodo įstatymų leidėjo valią pakeisti iki tol vyravusią praktiką ir sudaryti sąlygas ginčyti teismo nutartis, kuriomis nebuvo tenkintas nemokumo administratoriaus prašymas dėl jo atstatydinimo. Savo ruožtu priešingas aiškinimas, kad JANĮ nėra nustatyta galimybė teikti atskiruosius skundus dėl tokio pobūdžio nutarčių, anot apeliantės, yra per siauras ir nedera su Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatomis. Vis dėlto pažymėtina, kad tokie apeliantės teiginiai prieštarauja kasacinio teismo praktikoje pateiktiems išaiškinimams.
13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, įvertinęs anksčiau galiojusio ĮBĮ ir šiuo metu galiojančio JANĮ nuostatas, reglamentuojančias galimybę skųsti nutartis dėl nemokumo (bankroto) administratoriaus paskyrimo, neskyrimo ir atstatydinimo, padarė priešingą, nei apeliantė, išvadą, kad jose išdėstytas teisinis reglamentavimas nesudaro pagrindo spręsti, jog įstatymų leidėjas, priimdamas JANĮ, siekė pakeisti iki jo priėmimo galiojusią tvarką ir leisti vykdyti apeliacine tvarka teismo nutarčių, kuriomis atsisakyta atstatydinti administratorių, peržiūrą. Kasacinis teismas nurodė, kad JANĮ buvo siekiama paspartinti bankroto procedūras, tobulinant bankroto proceso terminų, nemokumo proceso dalyvių ginčų nagrinėjimo ir kitų klausimų reguliavimą, ir padaryti juridinio asmens nemokumo procesą veiksmingą. Teismas nurodė, kad būtent įstatymo leidėjo siekis užtikrinti, jog juridinio asmens nemokumo procesas būtų veiksmingas, lėmė tai, kad įstatyme nėra nustatyta galimybė skųsti teismo nutartį dėl atsisakymo atstatydinti nemokumo administratorių. Priešingu atveju tokios galimybės įtvirtinimas įstatyme darytų esminę įtaką pačiam juridinio asmens nemokumo procesui, t. y. lemtų jo neoperatyvumą, neekonomiškumą, sukurtų teisinį neapibrėžtumą ir netikrumą dėl bankroto administratoriaus padėties, nepagrįstai įtrauktų jį ir kitus procese dalyvaujančius asmenis į papildomą teisminį procesą, taigi, trikdytų nemokumo procesą, lemtų jo trukmę ir didesnes šio proceso išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-313/2021). Nors kasacinis teismas pateikė šiuos išaiškinimus vertindamas kreditoriaus, o ne nemokumo administratoriaus galimybę apskųsti teismo nutartį, kuria buvo atsisakyta atstatydinti nemokumo administratorių, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie išaiškinimai yra aktualūs ir nagrinėjamoje byloje.
14. Priešingai nei nurodo apeliantė, teismo nutartis, kuria buvo atmestas nemokumo administratoriaus prašymas jį atstatydinti, neužkerta kelio tolesnei bylos eigai. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad bankroto procese priimta pirmosios instancijos teismo nutartis laikytina užkertančia galimybę tolesnei bylos eigai, jei dėl šios nutarties priėmimo negalėtų vykti bankroto procesas ar bent vienas proceso dalyvis toliau negalėtų dalyvauti bankroto bylos procese. Kasacinis teismas nurodė, kad teismo nutartis, kuria atsisakyta atstatydinti bankroto administratorių, neužkerta kelio tolesnei bankroto bylos eigai, nes tokiu būdu neapribojama galimybė toliau vykti bankroto procesui ar proceso dalyviams toliau dalyvauti bankroto bylos procese. Todėl, teismui atmetus prašymą (neatstatydinus administratoriaus), tokia teismo nutartis nei apeliacine, nei kasacine tvarka negali būti skundžiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-432-313/2017).
15. Pažymėtina, kad nurodyti kasacinio teismo išaiškinimai yra aktualūs ir tuo atveju, jei nutartį, kuria atmestas prašymas atstatydinti nemokumo administratorių, skundžia pats nemokumo administratorius. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje šiuo aspektu yra nurodyta, kad nutarties, kuria sprendžiamas klausimas dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo, apskundimo apeliacinės instancijos teisme galimybę iš esmės lemia jos rezultatas, o ne pateikusių tokį prašymą subjektų ratas. Taigi, aplinkybė, kad prašymą dėl atstatydinimo iš administratoriaus pareigų pateikė pats administratorius, ir, teismui jo netenkinus, šią nutartį apskundė, nekeičia fakto, jog tokia teismo nutartis neužkerta kelio tolesnei bankroto bylos eigai (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-145-798/2021, 2022 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-151-450/2022). Apeliantės atskirajame skunde nurodyti argumentai apie jos siekiamos nuginčyti teismo nutarties įtaką tolesnei bylos eigai nepaneigia pirmiau nurodytų išaiškinimų.
16. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti apeliantės atskirąjį skundą dėl neskundžiamos teismo nutarties, kuria atmestas prašymas atstatydinti ją iš MB „Tiro statyba LT“ nemokumo administratorės pareigų, yra teisėta ir pagrįsta bei atitinka formuojamą teismų praktiką dėl JANĮ aiškinimo. Apeliantės atskirajame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.